Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1523-890/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-25
Bylos Nr.
1-1523-890/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25683-2025-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1523-890/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25683-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam A. G.,jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmę atliko 2024 m. kovo 1 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. liepos 21 d., apie 11.25 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,36 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 101-104), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis, kurį vairavo, priklauso tėvui, jis turėjo du automobilius ir leido jam naudotis. Jis važiavo iki parduotuvės ir įvažiavo į kitą mašiną. Buvo pavartojęs alaus, degtinės. Nežino, kodėl sėdo išgėręs už vairo, važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, policiją iškvietė nukentėjusysis. Anksčiau neteko vairuoti išgėrus. Dabar ieško darbo, ketina įsidarbinti pas žmogų. Turėtų pradėti dirbti jau kitą savaitę, norėtų, kad būtų paskirta bauda, turės galimybę sumokėti baudą.

Kadangi kaltinamasis A. G. po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pagarsinimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajam bei jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka.

Liudytojas K. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Transporto priemonė yra registruota jo vardu. Pats automobilio nenaudoja, yra perleidęs juo naudotis sūnui A. G., kuris gyvena Klaipėdos mieste. 2025 m. liepos 21 d. buvo darbe, kuomet jam paskambino sūnus ir pasakė, kad padarė eismo įvykį bei vairavo neblaivus. Jam nebuvo žinoma, kad sūnus ketina vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis suteikdamas jam teisę naudotis automobiliu, nemanė, kad sūnus taip elgsis, neleidžia naudotis automobiliu, jeigu asmuo yra neblaivus. Apie tai yra aiškiai informavęs savo sūnų anksčiau. Netoleruoja tokių veiksmų, tačiau A. G. suaugęs, pats priima sprendimus. Kadangi sūnus gyvena atskirai, nežino, kokiomis aplinkybėmis A. G. automobilį naudoja (1 t., b.l. 53-56).

Liudytojas M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025 m. liepos 21 d., apie 11.20 val., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kauno gatve link 9-to namo, į kurio vidinį kiemą turėjo įsukti. Kartu su juo važiavo jo žmona, abu jo vaikai bei žmonos motina. Privažiavęs įsukimą į kiemą, iškart atlikti posūkio negalėjo, kadangi iš kiemo išvažinėjo kitas automobilis, todėl sustojo Kauno gatvėje jį praleisti. Praleidus automobilį, jis pradėjo lėtai važiuoti ir tuomet išgirdo iš galo sklindantį padangų cypimo garsą bei pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Įvykus susidūrimui, jis su automobiliu sustojo ir išlipo pasižiūrėti, kas įvyko. Tuomet pamatė gatvėje sustojusį mėlynos spalvos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis buvo apgadinta. Pamatė kaip iš „Audi“ vairuotojo pusės išlipo vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėliais, dėvėjo akinius. Pamatė, jog išlipęs vyras svirduliavo. Tuomet minėtas asmuo bandė su juo susitarti sakydamas: „nepildom deklaracijų, mes sumokėsim“. Tuo metu jam kilo įtarimas, jog minėtas vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nedelsiant jo žmona apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Taip pat automobilio „Audi“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris, vilkinti mėlynos spalvos suknele. Moteris išlipusi iš automobilio juos įžeidinėjo, taip pat reikalavo, kad nekviestų policijos. Pagal tokį moters elgesį taip pat buvo galima spręsti, jog ji neblaivi. Taip pat automobilio gale, už priekinio keleivio vietos sėdėjo vyras, galimai nepilnametis, kuris iki atvykstant policijos pareigūnams iš įvykio vietos pasišalino. Įvykus eismo įvykiui bei išlipus iš automobilio, jis nuolat matė bei stebėjo automobilio „Audi“ vairuotoją. Apie įvykį pranešus bendrajam pagalbos centrui, jis stebėjo ir matė minėtą asmenį. Minėtas vyras per laiko tarpą, kol atvyko policijos pareigūnai, jokių alkoholinių ar kitų gėrimų nevartojo (1 t., b.l. 59-62).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2025 m. liepos 21 d., apie 11.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo A. G.. Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai A. G. alkotesteriu pirmu tikrinimu 11.35 val. nustatė 3,36 promilių neblaivumą, o antru tikrinimu - 11.57 val. nustatė 3,60 promilių neblaivumą. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, Klaipėdos r., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18. A. G. sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Apklaustas „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. M. (1 t., b.l. 1-3).

2025 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimo vieta, jo būklė po eismo įvykio ir automobilyje rasti daiktai (1 t., b.l. 8-10).

2025 m. liepos 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0078, A. G. 11.35 val. nustatytas 3,36 promilių girtumas, 11.57 val. – 3,60 promilių girtumas. A. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b.l. 26).

2025 m. liepos 23 d. pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, iš kurios matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai bendrauja su automobilių „Audi“ bei „VW Passat“ vairuotojais A. G. bei M. M., A. G. patvirtina, kad jis vairavo „Audi“ automobilį, patvirtina, kad yra vartojęs alkoholio, pareigūnai patikrina A. G. blaivumą ir užfiksuoja nustatyto neblaivumo duomenis (1 t., b.l. 22-24).

Automobilis „Audi A4“, valst. (duomenys neskelbtini), po įvykio priverstinai nuvežtas, užpildytas transporto priemonės nuvežimo aktas (1 t., b.l. 25-26).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A4“, valst. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. G. (1 t., b.l. 28). 2025 m. liepos 23 d. gautas K. G. prašymas dėl automobilio grąžinimo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimu bei 2025 m. liepos 23 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu K. G. automobilis sugrąžintas (1 t., b.l. 32-34, 35-44).

VšĮ „Emprekis“ 2025 m. liepos mėnesio duomenimis, 1997 metų gamybos automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 850 Eur (1 t., b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma – paties kaltinamojo A. G. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pripažino vairavęs automobilį neblaivus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. G. neblaivumo nustatymo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. 2025 m. liepos 21 d., apie 11.25 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,36 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į minėto teisės akto nuostatą, kaltinime nurodytas A. G. nustatytas neblaivumo laipsnis teismo patikslinamas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog mažesnis A. G. nustatytas neblaivumo laipsnis buvo 3,36 promilės, o ne 3,60 promilės. Šią kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę teisme prašė patikslinti ir valstybės kaltintojas. Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius. A. G. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ketina įsidarbinti. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam už nesunkius nusikaltimus skirtinos baudos dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas A. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. liepos 22 d. (1 diena), ją prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Baudos mokėjimas, įvertinus skirtinos bausmės dydį bei atsižvelgiant į turtinę kaltinamojo padėtį (šiuo metu nedirba), išdėstomas 6 mėnesių laikotarpiui.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog A. G. šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis šia specialia teise, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. A. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 3,36 promilių neblaivumas. Šiuo atveju, sunkių padarinių išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus (1 t., b.l. 66-71). Taigi, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, A. G. skirtinas draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų terminui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 22 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, A. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – K. G., nėra duomenų, kad pastarasis būtų perdavęs jam priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodamas, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A4“, 1997 m. gamybos, kaina Lietuvoje su PVM yra 850 Eur, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir įvykdė nusikaltimą, pareigūnams nurodė kad alkoholį iki įvykio vartojo kelias dienas, be to, 2023 m. balandžio 9 d. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus (1 t., b.l. 68), teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamajam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. A. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos 1-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas teisę vairuoti suteikusiai institucijai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020). Teisme 2025 m. rugpjūčio 20 d. gauta pažyma dėl A. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. Kvaščevičius. Iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės naudai dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 120,83 Eur. Teismas kaltinamajam gynėją paskyrė, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įvertinęs tai, kad byla nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktinės laikmenos - paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis),

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. liepos 22 d., tai yra vieną dieną, ją prilyginant 6 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę A. G. nustatyti 28 MGL (1 400 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą/kvitus privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

A. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – dvi kompaktines laikmenas – įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. G. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė