Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Ulinsko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio (tikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartimi), kuriuo:

L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį L. M. turi atlikti įsiteisėjus nuosprendžiui; kitos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant L. M. visą laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimo laiką (3 metus) dirbti, mokytis ar, netekus darbo (nedirbant), nesimokant, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti arba mokytis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio). Laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. M. laikino sulaikymo arba suėmimo, jei to prireiktų.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2022 m. liepos 19 d. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. M. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 620,40 Eur turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. 2023 m. sausio 4 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. M. priteista 44 Eur turtinės žalos ir 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

620,40 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir 1 844 Eur (ne)turtinės žalos nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. S. mokėjimas atidėtas 18 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš L. M. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistojo L. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą ir pagrįstai L. M. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

8. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas, tirdamas bei vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą, įrodymais neparemtą išvadą, jog kaltinamasis prieš eidamas pirkti alkoholinių gėrimų neturėjo visos sumokėti sutartos sumos – 44 Eur. Apeliaciniame skunde pažymima, kad neįtikėtina, jog L. M. kelnių kišenėse nešėsi ne tik du 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo butelius, bet ir didelį virtuvinį peilį, taip pat teigiama, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad įvykio metu L. M. naudojo virtuvinį peilį. Apeliantas ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, jog konfliktas laiptinėje tarp L. M. ir V. S. kilo dėl alkoholinių gėrimų kainos, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad L. M. alkoholinius gėrimus būtų paėmęs nedelsiant ir kad niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad po įvykio grįžęs į nuomojamą butą L. M. būtų parsinešęs alkoholinius gėrimus. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog L. M. pripažinimas kaltu paremtas iš esmės vieno liudytojo parodymais. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantas, įvertinęs tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiojo V. S., liudytojų T. R., S. R., L. P., E. P. parodymus ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. M. kaltę grindė ne vien tik liudytojo S. R. parodymais.

8.2. Pažymėtina, jog tai, kad L. M. turėjo reikiamą pinigų sumą, patvirtino tik pats nuteistasis ir jo draugas, su kuriuo kartu atvyko iš Kauno, T. R.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paties nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, neatitiko liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos ir surinktų įrodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. M. nurodė, jog mergina (E. P.) per „Instagram“ skambino žmogui, kuris turėjo alkoholio, apie tai, kad dėl alkoholio buvo susiskambinta, teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojas T. R.. Tačiau nukentėjusysis V. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad E. P. jam parašė per „Instagram“ programėlę, kiti liudytojai apie tai, kad per programėlę buvo skambinta, o ne rašyta, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu, neužsimena. Taip pat apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad, grįžęs po konflikto į butą, niekam peilio nerodė, o liudytojas T. R. teigė, kad nuteistasis po konflikto su savo peiliu pjaustė picą. Taip pat nuteistasis paaiškino, kad S. R. nebuvo kartu su juo išėjęs prie automobilio, tačiau šiuos jo parodymus paneigė tiek nukentėjusysis, tiek pats S. R. ir liudytoja L. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėti duomenys patvirtina nuteistojo parodymų nenuoseklumą ir prieštaravimą.

8.3. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apeliantas laikė peilį kišenėje pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tokio fakto nekonstatavo. Priešingai – tiek nukentėjusysis V. S., tiek liudytojai S. R. ir L. P. patvirtino, kad didelis, virtuvinis peilis buvo panaudotas, tačiau nei vienas nematė, iš kur L. M. jį išsitraukė.

8.4. Dėl paties peilio pasisakytina, kad apie peilio dydį ir apie tai, kad tai nebuvo atlenkiamas peilis, nurodė ir nukentėjusysis V. S., ir liudytojai S. R. ir L. P., kartu su apeliantu ir nukentėjusiuoju buvę laiptinėje įvykio metu. Liudytoja E. P., duodama parodymus, nurodė, kad L. M. į butą grįžo nešdamasis alkoholį ir neatlenkiamą peilį. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai S. R. ir E. P. taip pat patvirtino, kad peilis buvo virtuvinis, atrodė kaip skirtas mėsai pjaustyti. Svarbu pastebėti, jog buto, kurį buvo išsinuomojęs S. R. ir kuriame kartu su L. M. ir kitais asmenimis linksminosi, savininkės motina D. M. parodė, kad po poros savaičių pastebėjo, jog nebėra didelio virtuvinio peilio – vieno iš dviejų buvusių bute. Dingusio peilio apibūdinimas sutampa su tuo, kaip peilį, kuriuo buvo perpjauta nukentėjusiojo V. S. ranka, apibūdino pats nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. ir liudytojas S. R. nupiešė įvykio metu panaudotą peilį, jų abiejų eskizai iš esmės sutapo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai apie tai, kad jis panaudojo daugiafunkcinį atlenkiamą peiliuką, laikytini gynybine versija, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto ir liudytojų parodymai nesutampa ir dėl peilio plovimo, kadangi L. M. teigė, jog ant peilio kraujo nebuvo, kai tuo tarpu liudytojai S. R., E. P. ir L. P. patvirtino, kad, grįžęs į butą, nuteistasis peilį nuplovė. L. P. taip pat parodė, kad, nuplovęs peilį, nuteistasis jį susuko į rankšluostį ir išmetė pro langą, liudytojas S. R. parodė, kad nors pats to ir nematė, tačiau tai, kad peilį išmetė, jam papasakojo ir pats nuteistasis.

8.5. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, kad jokio konflikto nebuvo, nurodė ne tik nukentėjusysis V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas S. R. nurodė, kad tarp L. M. ir nukentėjusiojo V. S. diskusijos dėl kainos nebuvo, o nukentėjusysis, priešingai nei teigia nuteistasis, pirmas L. M. nestūmė. Tai liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, kad apeliantui iš nukentėjusiojo V. S. grėsmė nekilo. Kad pirmas stūmė L. M., teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoja L. P.. Liudytoja taip pat parodė, kad vaikinas, kuris atvyko parduoti alkoholio (V. S.), prie laiptinės neprovokavo L. M..

8.6. Apelianto ir jo gynėjo advokato skundo argumentą, kad byloje nebuvo nustatyta, jog niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad po įvykio grįžęs į nuomojamą butą L. M. būtų parsinešęs alkoholinius gėrimus paneigia ne tik liudytojų, bet ir paties apelianto teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, jog po konflikto, po apsistumdymo, butelius paėmė. Aplinkybę, kad alkoholio butelius turėjo L. M., patvirtino ir liudytoja E. P., kuri parodė, kad L. M. grįžo į butą su alkoholiu ir neatlenkiamu peiliu. Liudytoja L. P. taip pat patvirtino, jog apeliantas nešėsi alkoholį, pavadinimo nežino, butelis buvo žalias, be to, L. M. su parsineštu alkoholiu plovė peilį.

8.7. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad L. M. kaltė grindžiama tik vieno liudytojo – S. R. – parodymais, kuriuos jis davė jausdamas spaudimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. S. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jokio spaudimo jam niekas nedarė, parodymus jis davė teisingus ir laisva valia. Be to, liudytojai S. R., L. P. ir E. P. patvirtino, kad nukentėjusiojo V. S. nepažinojo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad S. R. ilgą laiką (apie 10 metų) bendravo internetu su nuteistuoju, prieš įvykį vieną kartą buvo gyvai susitikę, todėl darytina išvada, kad S. R. turėtų būtų suinteresuotas duoti L. M., o ne nepažįstamam V. S. palankius parodymus, kaip, S. R. teigimu, to iš jo ir prašė nuteistasis. Taip pat, kaip jau aptarta pirmiau, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis ne tik vieno S. R., bet ir nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymais bei byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma, kaip tai numato BPK 20 straipsnio nuostatos.

8.8. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti tyčios susiformavimo momentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų aukščiau aptartų aplinkybių visuma – kad nuteistasis neturėjo reikiamos sumos susimokėti už atvežtą alkoholį, kad sužalojimą nukentėjusiajam padarė ne su daugiafunkciniu atlenkiamu peiliuku, o specialiai iš buto pasiimtu virtuviniu peiliu – patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog L. M. iš anksto suplanavo apiplėšti nukentėjusįjį V. S.. Tai patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo bei liudytojos L. P. duoti parodymai, kad nuteistasis, prikišęs peilį prie nukentėjusiojo, pasakė „Dabar bus taip: apsisuki ir važiuoji iš čia“, kas nesutampa su nuteistojo teiginiais, jog peilį jis išsitraukė siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo. Taip pat L. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji laikė laiptinės duris praviras, nes L. M. turėjo trenkti tam vaikinui ir nors teisiamojo posėdžio metu šios aplinkybės tvirtai neatsiminė, tačiau patvirtino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę ir tvirtina savo tuo metu duotus parodymus. Liudytojas S. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laukė pirmos progos pasišalinti, kadangi nėra linkęs sukelti svetimam asmeniui žalą bei atimti svetimą turtą, kas taip pat patvirtina, jog jam buvo aiškūs nuteistojo ketinimai apiplėšti nukentėjusįjį. Tiek S. R., tiek L. P. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad nuteistasis prikišo nukentėjusiajam peilį ir pagrasino. Pripažindamas L. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai apelianto veiksmuose nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, taip pat kruopščiai išanalizavo nusikalstamos veikos mechanizmą, tyčios susiformavimo momentą. Todėl perkvalifikuoti L. M. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis L. M. ir jo gynėjas advokatas, nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo L. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BPK nuostatų nepažeidė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė pagrįstai.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą ir pagal finansines galimybes atliko bent 6 mokėjimus. L. M. prasta finansinė būklė, tačiau jo pastangos kiek išgalint dengti žalą (pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu L. M. ir negalėjo numanyti, kiek bus priteista žalos atlyginimo) rodo jo nuoširdų norą pašalinti neigiamus padarinius nukentėjusiajam, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-115-648/2016, Nr. 2K-75-222/2020). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-171-511/2016, Nr. 2K-326-303/2019).

10.2. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. patyrė 3500 Eur neturtinę žalą, kurios dalį – 1200 Eur – nuteistojo tėvas nuteistojo vardu keliais bankiniais pavedimais padengė, todėl skundžiamu nuosprendžiu V. S. buvo priteista 2300 Eur neturtinės ir 44 Eur turtinės žalos atlyginimo iš L. M.. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo priteista 620,40 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistojo tėvas R. M. nuteistojo vardu padengė dalį – 300 Eur – turtinės žalos Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad nors L. M. iki šiol dirbti negalėjo dėl ligos, tačiau šiuo metu pradėjo vykdyti individualią veiklą ir yra pasiryžęs atlyginti visą likusią žalą. Įvertinus tai, kad nuteistasis nukentėjusio patirtą žalą savo valia pradėjo atlyginti dar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tai, kad, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį (buvo nedirbantis, išlaikomas tėvų), atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis, kad nuteistasis nevengia pagal išgales dengti žalos, teisėjų kolegija pripažįsta L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nustačius L. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės pagrįstumo

11. Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti tai, kad nėra L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam L. M. bausmę, įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau nors apeliacinio skundo argumentas dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimo atmestas kaip nepagrįstas, kaip konstatuota pirmiau, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino L. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teisėjų kolegija, nustačiusi byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, patikrina skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

11.1. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam L. M. bausmę, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimą. Atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus smurtinis nusikaltimas. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis L. M. yra jauno amžiaus, nesimoko, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas, Lietuvoje neteistas. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskiriant įpareigojimus. Pastebėtina, kad atidėtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra ženkliai didesnė už bausmės dalį, kuri nuteistajam paskirta atlikti realiai. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė byloje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą aplinkybę, lengvinančią nuteistojo atsakomybę, tačiau ši aplinkybė nelemia bausmės L. M. sušvelninimo Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis), nėra per griežta.

Dėl proceso išlaidų

12. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12.1. Advokatas Saulius Alysas nukentėjusįjį V. S. atstovavo apeliacinės instancijos teisme, parengė atsiliepimą į nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje, ir todėl prašo priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias patyrė nukentėjusysis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo-perdavimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 450 Eur (200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 250 Eur už atstovavimą teisme). Įvertinus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį bei apimtis, taip pat tai, kad apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, laikytina, kad tokios nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos atitinka proporcingumo principo reikalavimus, todėl jos priteistinos iš L. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį (patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartimi):

pripažinti L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš nuteistojo L. M. nukentėjusiojo V. S. naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų atstovavimo išlaidų.