Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2017 m. balandžio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. A. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl piniginės socialinės išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Š. A. (toliau – ir Pareiškėjas) skundu (b. l. 5 – 6) prašo priteisti piniginę socialinę išmoką po 168,00 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2015-03-25 iki 2016-09-30.

Skunde nurodoma, jog Pareiškėjui 2015-03-25 nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius vengia mokėti piniginę socialinę išmoką už laikotarpį nuo 2015-03-25 iki 2016-09-30.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Atsakovė, ir Administracija) atsiliepimu (b. l. 11 -12) Pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, jog Pareiškėjas 2013-04-17 pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Skyrius) prašymą šalpos išmokai gauti Nr. SP23-23865 dėl šalpos pensijos mokėjimo neįgaliajam, netekusiam 60 procentų darbingumo pratęsimo nuo 2013-04-01. Pažymi, kad Pareiškėjui buvo pratęstas 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos neįgalumo pensijos mokėjimas nuo 2013-04-01 iki 2015-04-01. Teigia, kad 2015-05-25 gavus informaciją apie pareiškėjo priverstinį gydymą, šalpos mokėjimas buvo sutrumpintas iki 2015-03-07.

Nurodo, kad Pareiškėjas 2016-09-27 kreipėsi į Skyrių su prašymu Nr. SP23-26894 šalpos išmokai gauti. Teigia, kad šalpos neįgalumo pensijos mokėjimas Pareiškėjui buvo pratęstas nuo 2016-09-27 iki 2017-06-01, o už laikotarpį nuo 2016-09-27 iki 2016-10-01 paskaičiuota šalpos neįgalumo pensijos 22,40 Eur dydžio suma išmokėta 2016 m. spalio mėnesį. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjui šalpos neįgalumo pensija už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2016-09-26 nebuvo mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją nuo 2015-03-25 iki 2016-09-30 mokėti pareiškėjui Š. A. šalpos neįgalumo pensiją.

Teisėjų kolegija iš rašytinės bylos medžiagos nustatė, kad nuo 2015-03-25 iki 2017-05-10 Pareiškėjas pripažintas iš dalies darbingu – jam nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (b. l. 7). Pareiškėjas 2013-04-17 bei 2016-09-27 prašymais kreipėsi į Skyrių, prašydamas jam skirti ir mokėti šalpos pensiją (b. l. 18 - 20, 26 - 28). Skyrius 2013-04-18 sprendimu Nr. SP1-2181 (b. l. 25) pratęsė šalpos pensijos neįgaliajam (invalidui) mokėjimą nuo 2013-04-01 iki 2015-04-01, mokant po 540,00 Lt; 2015-05-27 sprendimu Nr. SP1-2404 (b. l. 23) nustatė pareiškėjui mokėti po 156,40 Eur (nuo 2014-11-01 iki 2015-01-01), po 157,50 Eur (nuo 2015-01-01 iki 2015-03-01), 30,48 Eur (nuo 2015-03-01 iki 2015-03-07); 2016-09-27 sprendimu Nr. SP1-3970 (b. l. 17) nustatė mokėti Pareiškėjui 22,40 Eur (nuo 2016-09-27 iki 2016-10-01), po 168,00 Eur (nuo 2016-10-01 iki 2017-06-01); 2016-10-24 sprendimu Nr. SP1-4347 (b. l. 14) nustatė Pareiškėjui mokėti 127,02 Eur (nuo 2015-03-07 iki 2015-04-01).

Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti atsakovę išmokėti jam šalpos neįgalumo pensiją laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2016-09-30.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas; akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-07-16 ir nuo 2016-07-16 iki 2017-01-01), kuris nustato valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo tikslas nustatyti valstybines šalpos išmokas asmenims, kuriems dėl jų neįgalumo, amžiaus ar dėl kitų šiame teisės akte numatytų priežasčių teikiama valstybės šalpa (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokią teisę turi asmenys pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo.

Lietuvos Respublikos šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenimis, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenimis, kuriems Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigos medicininės priemonės ar auklėjimo poveikio priemonė - atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą; minėtiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos; kai pasibaigia kardomasis kalinimas (suėmimas), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirta šalpos išmoka, gavus reikiamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po jo paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką.

Taigi, vadovaujantis Įstatymu, teisę į šalpos išmokas turi asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, tačiau viena iš paskirtos šalpos išmokos mokėjimo sustabdymo priežasčių gali būti tai, kad šalpos gavėjui paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos medicininės priemonės. Minėtu atveju šalpos išmokų mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šalpos gavėjas buvo pasiųstas priverstinai gydyti, pirmos dienos, o pradedama vėl mokėti - gavus prašymą, nuo dienos, einančios po šalpos gavėjo paleidimo iš priverstinio gydymo įstaigos dienos.

Dėl šalpos išmokos mokėjimo nuo 2015-03-25 iki 2016-09-30

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje prašo įpareigoti atsakovę išmokėti jam šalpos išmoką nuo 2015-03-25 iki 2016-09-30.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo teisę į šalpos išmoką - iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 1397 (b. l. 7) matyti, kad Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2017-05-10 nustatytas netektas 60 procentų darbingumas. Tačiau teisėjų kolegija iš LITEKO informacinės sistemos nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. M1-145-549/2015 2015-01-12 nutartimi nutarė Š. A. pratęsti buvimo laiką VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-01-15; Klaipėdos miesto apylinkės teismas anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje 2016-03-06 nutartimi nutarė Pareiškėjui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – psichiatrinėje ligoninėje (VšĮ Rokiškio PL) bei iki nutartis įsiteisės paliko 2015-01-12 nutartimi Pareiškėjui paskirtą buvimo laiką VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-09-02 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-567-233/2015 pratęsė Š. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016-08-25 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-474-504/2016 nutarė Pareiškėjui priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti priverčiamąja medicinos priemone – ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymą pratęsti (nutartis įsiteisėjo 2016-09-20).

Administracinės bylos medžiagoje esanti 2016-09-26 Rokiškio psichiatrijos ligoninės Pažyma dėl gydymosi (b. l. 22) taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2014-10-15 iki 2016-09-26 buvo gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2016-09-26 buvo taikoma teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, todėl Atsakovė pagrįstai vadovavosi Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir Pareiškėjui nuo 2015-03-25 priklausiusios šalpos išmokos mokėjimą sustabdė nuo 2015-04-01, o vėl pradėjo mokėti nuo 2016-09-27.

Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Skyrius 2016-10-24 sprendimu Nr. SP1-4347 (b. l. 14) nustatė Pareiškėjui išmokėti 127,02 Eur dydžio šalpos išmoką už laikotarpį nuo 2015-03-07 iki 2015-04-01, o 2016-09-27 sprendimu Nr. SP1-3970 (b. l. 17) nustatė Pareiškėjui išmokėti 22,40 Eur šalpos išmoką už laikotarpį nuo 2016-09-27 iki 2016-10-01. Taigi atsakovė šalpos išmokos mokėjimą nutraukė ir vėl ją pradėjo mokėti nepažeisdama Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią rašytinę medžiagą, Pareiškėjo bei Atsakovės atstovės paaiškinimus, konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-09-27 neturėjo teisės gauti šalpos neįgalumo pensijos, todėl Atsakovė nurodytu laikotarpiu pagrįstai šalpos neįgalumo pensijos Pareiškėjui nemokėjo. Laikotarpiais nuo 2015-03-25 iki 2015-04-01 bei nuo 2016-09-27 iki 2016-2016-10-01 Skyrius Pareiškėjui mokėjo šalpos pensiją, todėl šioje dalyje skundas taip pat nepagrįstas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti Pareiškėjo skundo reikalavimus, nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Š. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.