- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2-701-323/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12957-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. D., VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- D. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Laima Markevičienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokatei Laimai Markevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. D., VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui dėl įpareigojimo panaikinti teisinę registraciją, nuosavybės teisės į butą pripažinimo, tretieji asmenys D. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti V. D. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti M. M. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės brolis M. M.. Dėl po palikėjo mirties atsiradusio palikimo priėmimo ieškovė, kaip ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, su pareiškimu kreipėsi į notarą. 2013-05-31 notaras ieškovei išdavė liudijimą, suteikiantį teisę gauti visus nuosavybės dokumentus į palikėjui priklausantį turtą iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, gauti pažymas, pažymėjimus, išrašus ir kitus reikalingus dokumentus. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad palikėjas M. M. ir V. D. 1992-07-10 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo – pardavimo sandorio įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo, todėl toks sandoris pagal 1964 m. CK nuostatas tapo negaliojančiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1994-05-12 sprendimu pripažino, kad V. D. prarado teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo buvo išregistruotas; nuo 1993-04-02 savo gyvenamąją vietą jame deklaravo palikėjas M. M.. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registras atsisakė išregistruoti V. D. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė yra netinkamas subjektas spręsti dėl šio asmens teisių, taip pat atsisakė įregistruoti 1992-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi praleistas terminas šiam sandoriui įregistruoti ir toks praleistas terminas teismo sprendimu neatnaujintas. Taip pat nurodė, kad nuo pat pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 1992-07-10 iki mirties (duomenys neskelbtini) M. M. butą (duomenys neskelbtini), teisėtai valdė ir juo rūpinosi kaip savo turtu – jame gyveno, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, todėl laiko, kad yra pagrindas išregistruoti V. D. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), bei pripažinti M. M. nuosavybės teisę į ginčo butą (b.l. 2-7).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 77).
Atsakovas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo procesinė padėtis turėtų būti keičiama į trečiąjį asmenį. Taip pat nurodė, kad palikėjas M. M. dėl nuosavybės teisės pagal 1992-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, taip nesikreipė į teismą dėl šio termino atnaujinimo. Tuo tarpu ieškovė išregistruoti V. D. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti palikėjo M. M. nuosavybės teisę, neturi teisės. Laiko, kad reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti daiktines teises yra išvestinio pobūdžio, kadangi tenkinus reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo teismo sprendimo pagrindu būtų atliekami nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimai, todėl šio reikalavimo prašo netenkinti (b.l. 88-90).
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-07-10 tarp V. D. ir M. M. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. pardavė, o M. M. nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). 1992-07-10 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), registro duomenimis nuosavybės teise priklauso V. D. (b.l. 25). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1994-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1982/1994 pripažino, kad V. D. prarado teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1992-07-10 (b.l. 21). M. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 10). Po palikėjo mirties atsiradusį palikimą priėmė sesuo ieškovė I. K. (b.l. 11). VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2013-07-09 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-619 atsisakė įregistruoti palikėjo M. M. vardu nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai numatė reikalavimą sutartį įregistruoti per tris mėnesius, o jos neįregistravimas, nesant įregistravimo termino atnaujinimo, sutartį daro negaliojančia (b.l. 26). VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2013-10-11 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-946 atsisakė išregistruoti V. D. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė I. K. neturi teisės teikti prašymo dėl V. D. nuosavybės teisių išregistravimo (b.l. 27).
Nagrinėjamu atveju 1992-07-10 pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią patvirtino notarų biure, M. M. nupirko iš V. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). (duomenys neskelbtini) mirus M. M. ieškovė I. K. kreipėsi į notarą dėl brolio M. M. palikimo priėmimo, kuris išdavė liudijimą dėl palikimo priėmimo (b.l. 11). Tačiau vėliau paaiškėjo, kad palikėjas M. M. buto pirkimo-pardavimo sutarties per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistravęs atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pažymėtina, kad palikėjo M. M. ir V. D. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta galiojant 1964 m. CK. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas teismo galėjo būti atnaujintas, nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas prašymą atnaujinti terminą atmeta, tai taikomi 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalies padariniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Šiuo atveju pagrindo atnaujinti terminą 1992-07-10 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti nėra, kadangi nėra tokio termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 1992-07-10 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandoris yra negaliojantis (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje esantys duomenys apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1994-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1982/1994 pripažino, kad V. D. prarado teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo 1992-07-10 (b.l. 21), tai, kad palikėjas ieškovės brolis M. M. ginčo butą (duomenys neskelbtini), nuo 1992-07-10 iki mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) valdė, naudojosi, rūpinosi juo (b.l. 22-24, 28-68), yra svarbios, teisiškai reikšmingos. Pažymėtina, kad teismai spręsdami klausimus, susijusius su sandorio privalomos teisinės registracijos nesilaikymu turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Aukščiau paminėti principai įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos įstatymų nuostatos dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio įregistravimo ir nuosavybės pripažinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp teisinės registracijos įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismų nustatytos aplinkybės, jog buto pardavėjas V. D. nuo nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo (1992-07-10) neteko teisės į ginčo butą (b.l. 21) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), o buto pirkėjas palikėjas M. M. ginčo butu rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė nuo 1992-07-10 iki mirties (duomenys neskelbtini) kaip faktinis ginčo turto savininkas (b.l. 10, 21, 22-24, 28-68), todėl esant tokioms aplinkybėms, taip pat užtikrinant įgytų teisių gerbimo principo laikymąsi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškinys tenkintinas, M. M. pripažintina nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 - 4.71 straipsniai). Tuo tarpu reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti V. D. nuosavybės teisę į ginčo butą yra išvestinio pobūdžio, kadangi teismo sprendimu pripažinus nuosavybės teisę į butą M. M., be atskiro įpareigojimo bus keičiami nekilnojamojo turto registro duomenys, todėl atskirai neišskiriamas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. D. (duomenys neskelbtini) mirė ir nėra jo teisių perėmėjų, civilinė byla jo atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 7 p.).
Ieškovė nereiškia reikalavimo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
civilinę bylą dalyje atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.
Pripažinti M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus per tris darbo dienas sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui M. M. nuosavybės teisės fakto įregistravimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.