Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2011-11-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011-10-05 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pastaroji bendrovė nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 19 str. 2 dalies - „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT). Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai”.

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nevykdė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo” 12 punkto „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra nustato registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)”;Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo” 13 punkto „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nustato registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo)”, neužtikrino, kad finansų įstaigoje būtų nustatyti registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimai ir registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarka; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais sąrašo” 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „šio Sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius nustato finansų įstaigos ir kiti subjektai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, išskyrus auditorius, notarus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ir advokatų padėjėjus, antstolius ir teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis” reikalavimų, kadangi patikrinimo metu neturėjo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų, t. y.:

atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ar sandorius;apie klientų, su kuriais sandoriai arba dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis;

2) registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimų, kuriuos privalo pateikti FNTT ;

suderintų su FNTT ir nustatytą registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo);nustatytų ir suderintų su FNTT kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginių požymių;nustatytų atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose;

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nevykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 17 str. 3 ir 4 dalių reikalavimų - „Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos”, per įstatymo nustatytą laiką nepranešė FNTT apie V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-04-20 įneštus (kaip įnašą už butą) grynus pinigus 240800 LTL į (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC (duomenys neskelbtini); L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-04-05 įneštus (kaip įnašą už butą) grynus pinigus 157600 LTL į (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC (duomenys neskelbtini), tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 19 str. 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 12-13 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 4 punkto, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 17 str. 3 ir 4 dalių reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ str. (Nr. VIII-1543, 00.02.17, Žin., 2000, Nr. 22-552 redakcija).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių V. J. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 172¹⁴ str. V. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal LR ATPK 172¹⁴ str. (Nr. VIII-1543, 2000.02.17, Žin., 2000, Nr. 22-552 redakcija), kurioje nustatyta, kad Pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ir į Lietuvos banko teisės aktus.

Teismui, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus (FNTT 2011-10-05 patikrinimo aktas Nr. 2011-10-05 Nr. 04/3-0-5305A (b.l. 7-8), 2011-10-05 dokumentų paėmimo aktas Nr. 04/3-0-5305D (b.l. 9-10), 2011-10-18 tarnybinis pranešimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo Nr. 04/3-2-10-5616 (b.l. 12-13)), nekyla abejonių dėl to, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirti vadovaujantys darbuotojai, kurie organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, įmonė neturėjo protokole išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų, nepranešė FNTT apie protokole nurodytų asmenų atliktas pinigines operacijas, per banką į įmonės sąskaitą įnešant grynuosius pinigus, kai jų suma viršija 15000 eurų, tačiau kyla abejonių dėl to, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarime Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 677 „Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais sąrašo”) yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kurioms įmonėms kyla pareiga laikytis minėtų teisės aktų reikalavimų ir ar ši pareiga kyla tokiai įmonei, kaip UAB (duomenys neskelbtini) užsiimančiai prekyba nekilnojamuoju turtu ir nevykdančia operacijų grynaisiais pinigais.

Minėtuose teisės aktuose, dėl kurių reikalavimų nesilaikymo V. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 172¹⁴ str., yra nustatytos įvairios pareigos finansų įstaigoms ir kitiems subjektams. Kitų subjektų sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 p., kur numatyta, kad kiti subjektai - tai auditoriai; draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą; antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys; buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės; notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius; patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 4 ir 5 punktuose; asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais; azartinius lošimus organizuojančios bendrovės; pašto paslaugų teikėjai, kurie teikia vidaus ir tarptautinio pašto perlaidų paslaugas (toliau – pašto paslaugų teikėjai); uždaro tipo investicinės bendrovės.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė V. J., jų įmonė tiek vidaus teisės aktuose, tiek ir su klientais sudaromose sutartyse yra nustatę taisyklę, kad jų įmonė nevykdo jokių atsiskaitymų ir operacijų grynaisiais pinigais, šios operacijos gali būti atliekamos tik per banką. FNTT patikrinimo akte (b.l. 7-8) taip pat buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buhalterijoje rastoje kasos knygoje operacijų grynaisiais nerasta. Tokiu būdu kyla pagrįstas klausimas, ar UAB (duomenys neskelbtini) gali būti laikoma kitu subjektu, kuriam taikomi teisės aktų reikalavimai, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.

Tai, kad teisinis reglamentavimas nėra visiškai aiškus, įrodo ir tai, kad 2012-02-01 raštu Nr. 2012-3/1 (b.l. 53-54) Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kreipėsi į FNTT direktorių dėl pinigų plovimo prevencijos pareigos nekilnojamojo turto prekyba bei vystymu užsiimančioms įmonėms, prašydama paaiškinti, ar nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios įmonės, nepriimančios atsiskaitymų per įmonės kasą grynaisiais pinigais, gali būti laikomos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme įvardytu „kitu subjektu“.

Duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki 2011-10-05 FNTT atlikto patikrinimo būtų buvusi informuota apie pareigą vykdyti teisės aktų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, reikalavimus, byloje taip pat nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N6-1313/2006 yra pažymėta, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 67-75).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nesant pakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo, nėra V. J. kaltės dėl Pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 172¹⁴ str. V. J. atžvilgiu nutrauktina, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str., 286 str. - 287 str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 172¹⁴ str. V. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.