Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 172¹⁴ str. V. J. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

FNTT Analizės ir prevencijos valdybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. T. 2011 m. lapkričio 17 d. surašė UAB „A“ direktoriui V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 04/3-2-10-6354 už tai, kad UAB „A” 2011-10-05 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pastaroji bendrovė nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 19 str. 2 dalies – „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta FNTT.

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „A” nevykdė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo” 12 punkto „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra nustato registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai”;Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo” 13 punkto „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nustato registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo)”, neužtikrino, kad finansų įstaigoje būtų nustatyti registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimai ir registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarka; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais sąrašo” 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „šio Sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius nustato finansų įstaigos ir kiti subjektai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, išskyrus auditorius, notarus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ir advokatų padėjėjus, antstolius ir teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis” reikalavimų, kadangi patikrinimo metu neturėjo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų, t. y.:

atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu; įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ar sandorius;apie klientų, su kuriais sandoriai arba dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis;

2) registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimų, kuriuos privalo pateikti FNTT ;

suderintų su FNTT ir nustatytą registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo);nustatytų ir suderintų su FNTT kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginių požymių;nustatytų atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „A”, nevykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 17 str. 3 ir 4 dalių reikalavimų – „Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos”, per įstatymo nustatytą laiką nepranešė FNTT apie:

V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-04-20 įneštus (kaip įnašą už butą) grynus pinigus 240800 LTL į UAB „A” sąskaitą banke Nordea Bank Finland Plc (duomenys neskelbtini); L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-04-05 įneštus (kaip įnašą už butą) grynus pinigus 157600 LTL į UAB „A” sąskaitą banke Nordea Bank Finland Plc (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu UAB „A” direktorius V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 19 str. 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 12-13 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 4 punkto, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 17 str. 3 ir 4 dalių reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ str. (Nr. VIII-1543, 00.02.17, Žin., 2000, Nr. 22-552 redakcija).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 172¹⁴ straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2011-04-28) nustatyta atsakomybė už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimą.

UAB „A“ direktoriui V. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalių, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat šį įstatymą įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 12-13 punktų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 4 punkto reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. buvo surašytas, nes FNTT priskyrė UAB „A“ prie subjektų, kuriems yra taikomos LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Minėtas įstatymas subjektus, kuriems taikomas šis įstatymas, skirsto į finansų įstaigas ir kitus subjektus. LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra nustatytas baigtinis kitų subjektų sąrašas, kurio 7 punkte nurodyta, kad kitais subjektais yra laikomi asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nėra išaiškinta, kas yra laikoma atsiskaitymu grynaisiais pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (nėra nusikaltimo ir bausmės be įstatymo), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006).

Pažymėtina, kad atsiskaitymo teisiniai santykiai tam tikra apimtimi yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekse. CK 6.929 straipsnyje nustatyta, kad atsiskaitymai tarp asmenų yra vykdomi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonės yra mokėjimo pavedimai, akredityvai, čekiai, vekseliai, inkaso ir kitos įstatymų nustatytos priemonės (CK 6.930 str. 1 d.). Atsiskaitant mokėjimo pavedimais bankas įsipareigoja pagal mokėtojo pavedimą, neturinčio sąskaitos banke, pervesti nurodytą sumą į kitą mokėtojo nurodytą sąskaitą tame pačiame ar kitame banke (CK 6.931 str. 1 ir 2 d.). Todėl darytina išvada, kad mokėjimo pavedimas yra prilyginamas atsiskaitymui negrynaisiais pinigais.

Apeliaciniame skunde FNTT nurodyti argumentai dėl LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 ir 14 straipsniuose įtvirtintų pareigų nevertinami, nes šių straipsnių pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokolu V. J. nebuvo inkriminuotas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.