Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-288-713/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13398-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.1.

2019 m. kovo 12 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei L. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė miškų tarnyba ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. S. 675,70 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad L. S. 2016 m. spalio – gruodžio mėn. savo miško valdoje, esančioje Kauno miškų urėdijos Vytėnų girininkijos 482 kvartale, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., savavališkai be leidimo iškirto aštuonis žalius medžius. Neteisėtai iškirstų aštuonių žalių medžių bendrasis tūris yra 11,165 m³. Šia neteisėta veika miškuose atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19, 20, 21 punktus, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3, 8, 33 punktų reikalavimus ir padarė 675,70 Eur žalą aplinkai (e. b. l. 1-3).

2018 m. rugpjūčio 21 d. teismas išnagrinėjo ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai (e. b. l. 41-43).

2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, pareiškė prieštaravimus, nurodydama, kad atkūrė objekto būklę, t. y. vietoj iškirstų trijų drebulių ir penkių baltalksnių ji atsodino beržų, ąžuolų, eglaičių, klevų ir pušaičių po dešimt vienetų. Atsakovė teigia, kad atsodinti medžiai yra vertingesni savo mediena, nei nupjauti drebulių lūžgaliai ir baltalksnių sausuoliai. Medelių atsodinimas pradėtas vykdyti iki preliminaraus sprendimo priėmimo, todėl atsakovė prašo netenkinti ieškovės ieškinio, taikyti Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodiką ir medelių atsodinimą prilyginti paskaičiuotos žalos gamtai dydžiui (e. b. l. 48-49).

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad žalos aplinkai nepadarė, kadangi ginčo teritorijoje pasodino medelius. Aplinkybė, kad atsakovė pasodino miške (pažeidimo vietoje) prieštaravimuose paminėtus jaunus medelius, nepatvirtina fakto, kad ji atkūrė aplinkos objekto būklę, kadangi atsakovė apsodino mišką jaunais medelių sodinukais, kai, tuo tarpu, nukirto pribręstančius medynus. Kadangi nukirsti pribręstantys medžiai, tokiu būdu pakenkta miško ekosistemoms, todėl atsakovė neatkūrė aplinkos būklės iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo ir jai tenka pareiga atlyginti visus nuostolius (e. b. l. 61-63).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai Ž. Ž. ir V. Š. ieškinį bei atsiliepimą palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsakovė pateikė teismui tarp atsakovės ir UAB „MVS4“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei PVM sąskaitas-faktūras dėl medžių sodinimo ir aplinkos tvarkymo (e. b. l. 88-90, 115).

Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad neturėjo leidimo iškirsti medžius, bet palaikė prieštaravimuose nurodytus argumentus, laikydami, jog iškirsti medžiai buvo lūženos ir sausuoliai, todėl pasodinant kitus medžių sodinukus nebuvo pakenkta miško ekosistemoms ar sunaikinti miško ištekliai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

priimtinas galutinis sprendimas: preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties (toliau Miškas) nuo 2016 m. spalio 21 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei L. S. (e. b. l. 39-40). Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio pareigūnai nustatė, jog 2016 m. spalio – gruodžio mėn. atsakovė savo miško valdoje, esančioje Kauno miškų urėdijos Vytėnų girininkijos 482 kvartale, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., organizavo miško tvarkymo darbus, kurių metu savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, iškirto aštuonis žalius medžius, t. y. tris drebules ir penkis baltalksnius. Neteisėtai iškirstų aštuonių žalių medžių bendrasis tūris yra 11,165 m³. Dėl šios neteisėtos veikos atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnio 1 dalį ir 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje jai skirta 57,00 Eur bauda, kurią atsakovė sumokėjo, kadangi jos skundai buvo netenkinti (e. b. l. 31-38). Vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, 2017 m. balandžio 10 d., atsižvelgus į tai, kad įvykdytas neplynas pribręstančio miško kirtimas, kirtimas atliktas II grupės Miške, buvo apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 675,70 Eur ir atsakovė pretenzija paraginta atlyginti aplinkai padarytą žalą (e. b. l. 5, 4), tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Teisiniai argumentai ir išvados.

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas).

Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 - 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Taigi pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.

Dėl neteisėtų veiksmų.

Byloje nėra ginčo, kad medžius atsakovės valdomame miško sklype iškirto pati atsakovė. Atsakovė pripažino, kad miškas buvo iškirstas su jos žinia, neturint leidimo. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog atliko sanitarinį kirtimą, nes medžiai buvo lūženos ir sausuoliai. Ji nemanė, kad dėl iškirstų medžių kils kokios nors problemos. Tačiau neginčijamai nustatyta, kad nupjauti buvo žali sveiki medžiai. Šios aplinkybės užfiksuotos surašant atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Miškų įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 6 dalį miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau Nuostatai) (2015 m. gruodžio 9 d. redakcija) 19 punkte nustatyta, kad leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus numatytus 20.1. - 20.8 punktuose (jaunuolynų ugdymo kirtimai (iki 20 metų medynuose); atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; atrankiniai sanitariniai kirtimai; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimai neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose; neplyni kirtimai vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimai, skirti ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynieji sanitariniai kirtimai – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamieji kirtimai). Pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jei miško savininkai nori vykdyti Nuostatų 20.3 - 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, jie privalo pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Iš pasakyto seka, kad miško kirtimo teisėtumą privačiuose miškuose apsprendžia leidimo kirsti mišką Nuostatų nustatyta tvarka išdavimo faktas.

Kadangi atsakovės atliktas kirtimas nepatenka nei į vieną kirtimų rūšį, todėl atsakovės miško sklype iškirstų trijų drebulių ir penkių baltalksnių iškirtimas, neturint tam kompetentingos institucijos išduoto leidimo, pripažintinas neteisėtu.

Įvertinus byloje surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, iškertant be leidimo jai priklausantį privatų mišką.

Dėl žalos aplinkai padarymo.

Pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Taigi, žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį paminėtų aplinkos elementų būklei.

2017 m. balandžio 10 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas V. L. apmatavo ir įvertino neteisėtai nukirstus medžius ginčo sklype; patikrinimo metu nustatyta, kad neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 2016 m. spalio – gruodžio mėn. sklype iškirsti aštuoni vienetai žalių medžių, kas sudaro 1,165 m³ medienos. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo pakenkta miško ekosistemoms, sunaikinti miško ištekliai (Miškų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą.

Dėl priežastinio ryšio.

Byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. trijų drebulių ir penkių baltalksnių iškirtimas, taip pat patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei, dėl jų kilo žala aplinkai. Taigi laikytina įrodytu, kad būtent atsakovės veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. Be to, šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovė nubausta už padarytą neteisėtą veiką ir gamtai padarytą žalą.

Dėl padarytos žalos paskaičiavimo.

Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti paskaičiuota žala, nurodo, kad paskaičiuota suma yra neadekvati iškirstų medžių ir viso miško sklypo būklei, kadangi visų medynų taksacinė vertė tik 700,00 Eur.

Žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (2016 m. rugpjūčio 25 d. redakcija) (toliau Metodika). Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, yra 290,00 Eur už 1 m³ medienos, už iškirstą brandų ar pribręstantį mišką taikant dvigubą koeficientą (Metodikos 2.2. punktas, Metodikos skaičiavimo įkainių 1.4.2 punktas). Vadovaudamasi minėta Metodika ieškovė apskaičiavo 675,70 Eur žalą aplinkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Byloje padaryta reali žala aplinkai įvertinta ir apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 675,70 Eur padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sąžiningumo reikalavimų.

Dėl iš atsakovės priteistinos žalos dydžio.

Atsakovė neteisėtais veiksmais iškirsdama miško dalį padarė žalą aplinkai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti.

Atsakovė prašė sumažinti priteistinos žalos dydį, kadangi ji vietoj aštuonių nukirstų medžių atsodino 50 vnt. kitos rūšies medelių sodinukų, ką patvirtina jos pridedamos fotonuotraukos. Atsakovė teigia, kad ji neturėjo tikslo neteisėtai iškirsti bei sunaikinti miško, t. y. sukelti žalos, o priešingai, siekė išvalyti mišką, jų vietoje atsodinant naujus, didesnės vertės medžius, kad miškas nebūtų brūzgynas, o atitiktų žemės sklypo rekreacinių miškų paskirtį. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad sodinukų sodinimo darbams išleido 753,40 Eur, kuriais prašo ieškovės paskaičiuotą žalą aplinkai sumažinti, nes vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, ji atkūrė objekto būklę.

Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko, teigdama, kad aplinkybė, jog atsakovė pasodino pažeidimo vietoje jaunus medelius, nepatvirtina fakto, kad ji atkūrė aplinkos objekto būklę, kadangi atsakovė apsodino mišką jaunais medelių sodinukais, kai, tuo tarpu, nukirto pribręstančius medynus, dėl to akivaizdžiai pakenkta miško ekosistemoms, sunaikinti miško ištekliai. Ieškovė laiko, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis netaikoma nagrinėjamo pobūdžio bylose, todėl atsakovė neturi pagrindo ja vadovautis ir prašyti įskaityti investuotą sumą į paskaičiuotos žalos dydį.

Kaip minėta, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamos aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Nagrinėjamu atveju atsodindama senų drebulių ir baltalksnių vietoje jaunus medelius, atsakovė tik pagerino medelyno biologinę įvairovę ir pasinaudojo galimybe atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Kaip pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė miškų tarnyba, atsodinti medžiai mišku užaugs tik po 40-50 metų, dėl to neigiamas poveikis sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir miškui, negali būti atkurtas iki pažeidimo buvusia būkle.

Miškų įstatymo 23 straipsnis nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti, todėl mažinti žalos dydžio, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes - medyno atsodinimą naujais, dar geresniais medžiais, nėra teisinio pagrindo (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1046-273/2016).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam argumentavimui, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 675,70 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padaryta žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 5,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, be to, ieškinį patenkinus, Valstybei priteistinas 8,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Remiantis išdėstytu Valstybei iš atsakovės priteistina 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl piniginės prievolės apvalinamo).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 430 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti galutinį sprendimą. Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, įmonės kodas 302471705, iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 675,70 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 70 ct) padarytos žalos aplinkai atlyginimą, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Luminor banke.

Priteisti Valstybei iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,00 Eur (keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.