- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-2577-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34875-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „MONTUOTOJAS“
- Kategorijos
- 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „MONTUOTOJAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swiss Steel Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „MONTUOTOJAS“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Swiss Steel Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „MONTUOTOJAS“ 13 606,40 EUR skolos, 322,08 EUR palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „MONTUOTOJAS“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktos prekės, už kurias prašoma atsiskaityti, yra su kokybės trūkumais, dėl kurių šių prekių nebuvo galima panaudoti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi šalių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai.
4. Teisme 2021 m. liepos 27 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad ieškovė atsisako ieškinio dėl 13 606,40 EUR skolos, 8 proc. metinių palūkanų, nes atsakovė sumokėjo prašomą priteisti skolą (2021 m. balandžio 16 d. – 5 000 EUR; 2021 m. balandžio 30 d. – 2 000 EUR; 2021 m. liepos 20 d. – 6 606,40 EUR), todėl prašo iš atsakovės priteisti tik ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1 742,40 EUR išlaidų advokato pagalbai, 78,65 EUR už dokumentų rengimo paslaugas.
5. Teisme 2021 m. liepos 28 d. gautas mediatorės pranešimas dėl mediacijos pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Swiss Steel Baltic“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovei UAB „MONTUOTOJAS“; grąžino ieškovei 234,75 EUR sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 949,85 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; civilinę bylą nutraukė.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovė apmokėjo 13 606,40 EUR skolą ir todėl ji atsisako nuo ieškinio, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, o teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, atsisakymą nuo ieškinio priėmė, civilinę bylą nutraukė ir grąžino ieškovei 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio.
8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovė patenkino ieškovės reikalavimus po to, kai buvo priimtas ieškovės pareikštas ieškinys, tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovė sutiko ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, taip skatinant taikų šalių ginčo išsprendimą, ir tai nulėmė spartesnį ir ekonomiškesnį teismo procesą, ieškovės prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 871,20 EUR advokato pagalbai bei 78,65 EUR už dokumentų vertimo paslaugas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė UAB „MONTUOTOJAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti ieškovės 2021 m. liepos 27 d. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo.
10. Apeliantė nurodo, kad piniginiai mokėjimai ieškovei buvo atlikti per klaidą, nes atsakovė nepripažino ir nepripažįsta nei ieškinio, nei reikalaujamos skolos. Atsakovei nebuvo žinoma, kad atsakovės įmonėje už finansus atsakingas asmuo dėl klaidos, nežinodamas, kad vyksta teisminis ginčas dėl skolos, ją apmokėjo.
11. Teismas, spręsdamas, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, turėjo ieškovės pateiktą ieškinio atsisakymo prašymą vertinti visos bylos kontekste. Šalių elgesys procese rodo, kad bent jau atsakovei nebuvo žinoma, jog atsakovės darbuotoja pervedė atitinkamas pinigų sumas ieškovei, kadangi tuo metu vyko tiek teisminis procesas, tiek teisminė mediacija.
12. Pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti sąlygas atsakovei pasisakyti dėl prašymo nutraukti bylą. Tokiu būdu teismui būtų buvę pateikti apeliantės paaiškinimai, kad atlikti mokėjimai nėra ieškinio pripažinimas, jie atlikti per klaidą. Atsakovė turi virš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nuo 2021 m. pradėjo sisteminę vidaus struktūros pertvarką, pasikeitė už finansines operacijas atsakingas asmuo. Pasikeitimas nebuvo sklandus, dalis informacijos perduota naujai darbuotojai netiksliai. Todėl, atsakovei vykdant atsiskaitymus su tiekėjais, per klaidą į atsiskaitymų sąrašą buvo įtraukta ir ieškovė, nors su ja vyksta teisminis ginčas dėl reikalavimo pagrįstumo ir iki ginčas nebus išspręstas jokie mokėjimai negali būti vykdomi. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Swiss Steel Baltic“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos klausimo dėl ieškinio atsisakymo priėmimo sprendimo kontekste. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, joje įvertinti visi ieškinio atsisakymo priėmimo pagrindai.
14. Atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl galimai per klaidą atliktų mokėjimų nėra susiję su ieškinio atsisakymo priėmimo klausimu, o yra tik atsakovės gynybinė pozicija, galimai siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Visų faktinių aplinkybių visuma akivaizdžiai leidžia spręsti, kad mokėjimų skirtingomis sumomis ir laikotarpiais atlikimas, priešingai nei teigia atsakovė, nebuvo klaida, o tikslingas veikimas, apmokant išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą.
15. Be to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, apskritai nėra nagrinėjamos ieškinio atsisakymo priežastys ir, juo labiau, atsakovo pozicija dėl tokių atsisakymo priežasčių pagrįstumo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo. Tai, kad ieškinio atsisakymo priežastys nėra vertinamos, kartu reiškia ir tai, kad, ieškovui pareiškime nurodžius ieškinio atsisakymo motyvus, atsakovo argumentai dėl ieškinio atsisakymo nepagrįstumo taip pat nėra vertinami.
16. Atsakovei sumokėjus byloje ieškovės reikalaujamą priteisti sumą, išnyko ginčo dalykas dėl skolos sumokėjimo. Nepriimant pareikšto ieškinio atsisakymo, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kuomet ieškovė būtų privesta laikytis materialiojo teisinio reikalavimo, kuris bylos eigos metu jau yra tenkintas, ir dėl tos pačios priežasties niekaip negalėtų būti tenkintas teismo sprendimu. Tai, ar atlikti mokėjimai buvo atlikti per klaidą, ar sąmoningai apmokant išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, nėra reikšminga reikalavimo priteisti pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą susidariusios skolos tenkinimo kontekste. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Swiss Steel Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „MONTUOTOJAS“ 13 606,40 EUR skolos, 322,08 EUR palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike, su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad jai buvo perduotos nekokybiškos prekės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi ginčas perduotas spręsti teisminei mediacijai. 2021 m. liepos 27 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė, t. y. sumokėjo 13 606,40 EUR skolą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukė ir paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepripažino ir nepripažįsta nei ieškinio, nei reikalaujamos skolos, mokėjimus atliko per klaidą, todėl teismas, spręsdamas ieškinio atsisakymo priėmimą ir bylos nutraukimo klausimą, turėjo vertinti visą bylos kontekstą, o taip pat išklausyti atsakovės poziciją šiuo klausimu. Taigi, apeliacinis procesas vyksta iš esmės dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo.
21. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovo pareiškimas apie ieškinio atsisakymą, priimtas teismo, yra vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nutraukimo pasekmes, įstatymas nustato atitinkamas sąlygas ieškinio atsisakymo priėmimui. Ieškinio atsisakymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškai suprantamas. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, privalo įsitikinti, kad ieškinio atsisakantis ieškovas supranta ieškinio atsisakymo teisines pasekmes – naujo tapataus bylos proceso teisme negalimumą. Ieškovo valios atsisakyti ieškinio išorinė išraiška yra formalizuota įstatyme ir jos turi būti laikomasi.
23. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatyme numatytai procesinei atsisakymo nuo ieškinio tvarkai keliamų reikalavimų nesilaikoma, teismas negali priimti atsisakymo nuo ieškinio ir nutraukti bylą. Taigi, nors ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą, įstatymas aiškiai nurodo, kokių aplinkybių vertinimo kontekste turi būti sprendžiamas ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimo klausimas.
24. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).
26. Taigi, teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija sudaro pagrindą išvadai, kad teismas, kuriam pareiškiamas ieškinio ar (ir) priešieškinio atsisakymas, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-469/2019). Vadinasi, tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo, teismui kyla pareiga nustatyti tikrąją ieškovo valią, t. y., ar jam suprantamos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ir ar toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Skirtingai nei ieškinio atsiėmimo institute (CPK 139 straipsnis), kitos šalies, šiuo atveju atsakovo, pozicija ieškinio atsisakymo kontekste nėra reikšminga, jeigu nėra įrodymų dėl ieškinio atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
27. Be to, proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo, išskyrus atvejus, kai teismui kyla abejonių, kad ieškinio atsisakymas gali pažeisti imperatyvias įstatymų nuostatas ar pažeisti viešąjį interesą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-579/2008). Preziumuojama, kad ieškovas, pateikęs teismui rašytinį pareiškimą ir nurodęs, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, apsvarstė tokio procesinio veiksmo atlikimo reikšmę, žino ir suvokia jo sukeliamus procesinius teisinius padarinius.
28. Šiuo atveju buvo sprendžiamas civilinis ginčas tarp dviejų privačių juridinių asmenų (verslo subjektų), todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė atskirajame skunde. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų atsisakyti priimti ieškinio atsisakymą nustatyta nebuvo, pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą.
29. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, nėra sprendžiamas ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumas, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškinio nepripažino. Skundžiamoje nutartyje, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, nėra nurodyta, kad atsakovė ieškinį būtų pripažinusi, tiesiog buvo priimtas ieškovės atsisakymu nustatytas faktas, kad atsakovė atliko mokėjimus ieškovei, todėl ieškovė reikalavimų atsakovės atžvilgiu nebeturi. Tai, ar atsakovė pervedė lėšas ieškovei esant teisiniam pagrindui, ar per klaidą, nėra nagrinėjimo dalykas, sprendžiant ieškinio atsisakymo pagrįstumą, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio atsakovei, manant, kad jos teisės buvo pažeistos, kreiptis į teismą dėl be pagrindo pervestų lėšų grąžinimo ar pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.
30. Vertinant apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad ieškovės pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo galimai pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus, konstatuotina, kad apeliantė iš esmės nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kaip ieškinio atsisakymo priėmimas pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes būtent ieškovas turi teisę (ir pareigą) apibrėžti ieškinio ribas, nurodant ieškinio pagrindą ir dalyką. Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė, susijusi su ieškinio ribų nustatymu, negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai sprendžiama dėl ieškinio atsisakymo. Jau minėta, kad įstatymas įtvirtina aiškius kriterijus, nuo kurių priklauso ieškinio atsisakymo priimtinumas, kurie susiję išimtinai su viešojo intereso apsauga (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovas negali būti įpareigotas (net ir priešingos šalies – atsakovo) laikytis ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, nes ieškinio atsisakymo atveju nėra reikalingas atsakovo sutikimas. Kadangi besąlyginė teisė spręsti, kam ir kokius reikalavimus byloje pareikšti, priklauso išimtinai tik ieškovui, tokių teisių atsisakymas taip pat priklauso tik ieškovui.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo teisė atsisakyti ieškinio iš esmės yra absoliuti ir ribojama tik aiškiai įstatyme numatytu pagrindu, susijusiu su viešojo intereso apsauga, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino ieškovės pareikšto ieškinio atsisakymą nurodytų kriterijų kontekste. Pagrindų atsisakyti priimti ieškinio atsisakymą nustatyta nebuvo. Ieškovė negali būti įpareigota laikyti materialiojo teisinio reikalavimo, kuris bylos nagrinėjimo metu jau buvo tenkintas. Taigi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus atskirąjį skundą, spręstina dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 435,60 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės šios išlaidos priteistinos, nes jos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „MONTUOTOJAS“ (juridinio asmens kodas 121520069) ieškovei UAB „Swiss Steel Baltic“ (juridinio asmens kodas 300658478) 435,60 EUR (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.