Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį prisipažino iš dalies ir parodė, jog įmonę, kurioje dabar dirba, įkūrė 1996 metais. Yra vienintelis šios įmonės akcininkas. 2011 m. lapkričio mėnesį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko darbus už 5792 eurus R. B. name, pinigai už darbus pavedimu buvo sumokėti į įmonės sąskaitą, tačiau ūkinės operacijos jis neįformino. Atliko statybos darbus ir nesurašė darbų atlikimo akto. Sutartis tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir R. B. dėl stogo dengimo buvo sudaryta didesnei sumai, nes tikėjosi atlikti daugiau darbų. Prekes pirko už ,,juodus pinigus“, t. y. už grynus pinigus be sąskaitų. Kai prasidėjo patikrinimas, nusižengdamas įstatymams pavėluotai išrašė dokumentus. Žino, kaip turi būti įforminami gaunami pinigai - turėjo iš karto, atlikęs darbus, išrašyti dokumentą. Įmonėje už buhalteriją atsakingas jis pats, nes yra bendrovės direktorius. Įmonė yra sudariusi sutartį su UAB ,,Terita“, kuri teikia buhalterines paslaugas. Apskaitą tvarkė R. G., ji į įmonės registrus įtraukdavo duomenis pagal jo (D. K.) pateiktas sąskaitas. Šiuo atveju (R. B. stogo dengimo darbai) dokumentų jis nepateikė, nes galvojo, kad atliks daugiau darbų. Dokumentus buhalterei pateikė pavėluotai, 2014 m. pabaigoje, kai valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą. Dabar apskaitoje ši operacija teisingai užfiksuota, deklaruota. 2013 m. pabaigoje R. B. namui padarytas stogas. Avansą 20 tūkst. Lt gavo, bet neišrašė sąskaitos faktūros. FNNT paėmė dokumentus 2014 m. spalio mėnesį, o sąskaita faktūra išrašyta 2014 m. pirmą mėnesį, tai yra iki dokumentų paėmimo. Kol nebuvo atliktas namo dekoras, negalėjo pabaigti darbų. Darbus pabaigė 2013 m. pabaigoje, o sąskaitą išrašė 2014 m.

Kaltinamasis D. K. parodė, jog 2000 Lt paėmė iš P. K. tų pinigų neįtraukė į apskaitą. Parodė, kad 2012 rugpjūčio mėnesį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko stogo dengimo darbus P. K. namui. Prie šio objekto dirbo įmonės darbų vadovas S. K.. Pats tame objekte nuvažiavęs nebuvo. S. K. turėjo teisę sudarinėti sutartis. Greičiausiai už tuos 2000 Lt pirko medžiagas šitam ar kitam objektui, gal kuro pirko. Medžiagas pirkdavo grynais, nes taip pirkti būdavo pigiau. Medžiagų pirkimo dokumentų nėra. Darbams naudojo ir įmonės buhalterijoje apskaitytas lėšas. S. K. atveždavo pasirašytą sutartį ir šiuo atveju pinigus gal jam (D. K.) padavė. Pinigus iš P. K. S. K. paėmė kaip avansą. Tuo metu įmonėje dirbo 20 darbuotojų, kažkuriuo laikotarpiu buvo ir 25 darbuotojai. Iš įmonės kasos išsirašė pinigus medžiagų pirkimui. Pinigus naudojo bendrovės reikmėms, o ne sau. Dirbo brigada, pirko kurą, pateikė sąskaitą, pagrindžiančią pinigų panaudojimą. Medžiagos buvo nupirktos, namo stogas suremontuotas. Vėliau jam (kaltinamajam) buvo pateikti dokumentai, išrašė sąskaitą P. K., tik tai padarė pavėluotai. Prasidėjus tyrimui, peržiūrėjo dokumentus ir pamatė, kad buhalterijoje yra fiksuotas iš P. K. gautų pinigų – 2000 Lt - įnešimas, bet tik neišrašyta sąskaita faktūra. Gautas pajamas apskaitė pavėluotai, išrašė sąskaitą, kai prasidėjo patikrinimas, gal 2014 m. viduryje, nes P. K. pinigai ,,kabėjo“ sistemoje.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad atliko statybos darbus (duomenys neskelbtini). Statė namą, M. G. pervesdavo pinigus dalimis, tačiau jis (D. K.) neįformino gautų pinigų. Buvo sutarta atlikti darbų už 140 tūkst. Lt, atliko darbų už 157 tūkst. Lt. Kilo ginčas su M. G.. M. G. paprašė daugiau atlikti darbų. Dar buvo numatyta darbų už 10 tūkst. Iš savo įmonės lėšų atliko papildomus darbus, tačiau M. G. už darbus nesumokėjo. M. G. siuntė aktus, kurių M. G. nepasirašė, todėl aktų neįformino. Papildomi darbai neįtraukti į įmonės apskaitą, nes M. G. nepasirašė sąskaitų, kurios buvo išrašytos. Pripažįsta, jog neišrašė dokumentų, nes turėjo rašyti dalinių darbų aktus ir išrašyti sąskaitas faktūras. Įmonės apskaitoje 100 tūkst. Lt parodyta, kaip grąžinti M. G., bet pinigai nebuvo grąžinti M. G., jie buvo paimti iš įmonės kasos medžiagų pirkimui. Realiai pinigų iš kasos nepaėmė. Pradžioje naudojo savo įmonės lėšas, o M. G. pervestus pinigus paėmė padengti ankstesnes išlaidas. Beveik visada darbų pradžioje naudoja apyvartines savo įmonės lėšas. Kiekviename objekte apie du mėnesius turi atlikinėti darbus už įmonės pinigus. Įsigyjant medžiagas be dokumentų, jos įsigyjamos 20-30 procentų pigiau. 100 tūkst. Lt buvo išimti ne vienu metu, o per kelis kartus, statybų metu, datos negali pasakyti. Pinigai išimti ir panaudoti būtent M. G. namo statybai - trinkelių klojimui, stogui perdaryti. Daug žmonių dirbo su patentais, o įmonės apskaitoje negali rodyti, kad moka patentininkams. Neturi dokumentų, pagrindžiančių išleistų 100 tūkst. Lt panaudojimą, tačiau namas yra pastatytas, atlikta darbų už 185 tūkst., o jo įmonei sumokėta tik 150 tūkst. Sutartis yra sudaryta, joje aptarti mokėjimai, kaina. Avansas buvo sumokėtas 10 tūkst. trijų dienų laikotarpyje ir tada pradėti darbai. Dirbo pradžioje net tik iš įmonės, bet ir iš M. G. sumokėtų pinigų. 20-30 procentų sudaro pelnas, nuo medžiagų sutaupė lėšų, kitus pinigus ėmė iš kito objekto. Dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 1 d. (100 000 Lt pasisavinimo) kaltinamasis neprisipažino ir teigė, jog gavo pinigus, juos išleido medžiagoms pirkti, panaudojimo neįformino, neturi dokumentų, tačiau tų pinigų asmeniškai sau nepasisavino. Gautus pinigus apskaitė vėliau. Pinigus gavo, namą pastatė, tik neįformino kaip priklauso. Statybos rangos sutartis buvo su V. G., turėjo atvažiuoti performinti sutartį. Su M. G. sutarties nėra. M. G. pinigų negalėjo pasisavinti. Tuos pinigus deponavo ir pirko už juos medžiagas. Pastatas pastatytas, pinigai įnešti. Namą M. G. statė 2012 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais, o kasos išlaidų orderiai surašyti 2013 m. pabaigoje.

Kaltinamasis D. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) G. K. atliko darbų už 160 tūkst. Lt, tiek pinigų yra pervesta jam už šį objektą. Pastatė namą ir įmonės apskaitoje laiku neapskaitė gautų 160 tūkst. Lt. Visas gautas pajamas į įmonės apskaitą įtraukė pavėluotai, kai prasidėjo tyrimas, nors dalis pinigų buvo apskaityta ir anksčiau. Dalis pinigų pervesta į jo (kaltinamojo) asmeninę sąskaitą Medicinos banke, nes tuo metu Ūkio bankas bankrutavo, buvo įšaldytos įmonės sąskaitos, o kitos sąskaitos kitame banke neturėjo, todėl pavėluotai įformino gautus pinigus iš G. K.. Į jo asmeninę sąskaitą iš K. įnešta 80 tūkst., juos nuėmė kaip fizinis asmuo, operacijos įmonės buhalterijoje niekaip neapiformino. Dėl paskutinio mokėjimo 2014 metais kaltinamasis parodė, kad G. K. apsiriko ir pinigus pervedė į jo (kaltinamojo) sąskaitą. Dėl šios priežasties G. K. pavėluotai išrašė kasos pajamų orderį. Kopūstai vedė pinigus į asmeninę sąskaitą ir jis (kaltinamasis) nemanė, kad yra didelis skirtumas, nes žinojo, jog pinigus vis tiek turi įforminti įmonės apskaitoje. Medžiagas pirko net tik už grynus pinigus, bet ir su sąskaitomis. Negali sakyti, kad visos medžiagos pirktos neoficialiai. Sąskaitos įtrauktos į įmonės apskaitą, gal tik jose nenurodytas objektas. Reikėjo ir neapskaitytų pinigų medžiagoms pirkti. Buvo išrašyta viena sąskaita faktūra ,, (duomenys neskelbtini)“ 50 ar 60 tūkst. litų sumai. Pripažįsta, kad sąskaita buvo išrašyta ne laiku. Sutartyje reikėjo nurodyti, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovauja K.. P. A. su K. yra brolis ir sesuo. Namas priklauso ,, (duomenys neskelbtini)“ ir yra toje teritorijoje. Sąskaitą iki tyrimo pradžios išrašė tam, kieno nuosavybė yra namas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tyrėjai sąskaitos nepripažino. Nors sutartis buvo sudaryta su V. K.. Pinigus mokėjo V. K., G. K. ir „(duomenys neskelbtini)“, o jo įmonė sąskaitas išrašinėjo ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ne V. K.. Iš pradžių pinigai buvo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą, o taip pat buvo mokami gryni pinigai, į jo (kaltinamojo) asmeninę sąskaitą buvo pervesta gal 70 tūkst. Lt. Neteisingai buvo sudaryta sutartis su V. K., reikėjo sudaryti sutartį su ,,(duomenys neskelbtini)“. Pagal sudarytą sutartį turėjo išrašyti sąskaitą V. K.. Jie kelis kartus pervedė pinigus iš ,, (duomenys neskelbtini)“, darė geodezinius planus, tada išsiaiškino, kad viskas priklauso ,,(duomenys neskelbtini)“. Kad gavo pinigus iš V. K. ir jų neįformino, pripažįsta. Kopūstams namą statyti baigė 2015 m. pabaigoje, paskutinis pavedimas padarytas 2014 m. pabaigoje. K. pervedami pinigai buvo avansiniai apmokėjimai, o ne už atliktus darbus. Yra išrašyta 2012-12-20 sąskaita už atliktus darbus. 2015 m. pradžioje K. dar vedė pinigus, tai buvo skola, tada ir išrašė paskutines sąskaitas. Deklaracijas patikslino ir naujai deklaravo pajamas, mokesčius sumokėjo. 2012 m. išrašė 60 tūkst. Lt sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, iš V. K. paimtus pinigus į kasą įnešė, nes negalėjo išrašyti „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Pinigai buvo sąskaitoje. Tuos pinigus iš sąskaitos išgrynino ir panaudojo statyboms. FNTT tikrino, pateikė aktą, lygiai tokį patį aktą pateikė ir mokesčių inspekcijai. Mokesčių inspekcija pagal tą patį aktą paskaičiavo nepriemokas, delspinigius ir baudas. Visi nuostoliai yra padengti. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra žinomas faktas apie V. K. ir ,, (duomenys neskelbtini)“ situaciją, pateikė patikslintą deklaraciją ir visą kaltinime nurodytą 71 tūkst. eurų atstatė. Šiam ūkiui statė vieną namą. Jo vadovaujamai bendrovei žalos nėra, nes mokesčiai sumokėti, todėl nesutinka su kaltinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 150 000 Lt pasisavinimo, tokia yra vidutinė rinkos kaina objektą pastatyti, pinigų nepasisavino, pinigus naudojo įmonės reikmėms, tų pinigų neturi. Pinigus, kuriuos naudojo medžiagoms pirkti, patentininkams sumokėti, kitų darbų atlikimui, nors ir pavėluotai, bet įformino. Pinigų panaudojimo dokumentų neturi. Taip darė dėl to, kad galėtų konkuruoti rinkoje. 20-30 procentų pigiau pastatyti pastatą naudojant neapskaitytas lėšas, perkant produkciją iš tiekėjų, kurie neišrašo dokumentų. 2014 metais deklaracijos atstatytos. Prašo atsižvelgti, kad pastatai pastatyti.

Kaltinamasis D. K. dėl kaltinime nurodytų suklastotų UAB ,,Rogasta“ dokumentų, kurie buvo įtraukti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą parodė, jog išrašė sąskaitas UAB ,,Rogastai“, o pinigus panaudojo medžiagoms pirkti. Pirko medžiagas, kad pigiau būtų, samdė patentininkus, kurie nedirbo jo (kaltinamojo) įmonėje. Iš tų pinigų mokėjo darbuotojams, kitiems specialistams, ko negalėjo atlikti jo (kaltinamojo) įmonės darbuotojai. Išleido pinigus, pinigų neįformindami. UAB ,,Rogasta“ – kolegos R. G. įmonė, kuri norėjo atlikti darbus. Pradžioje tarėsi, kad UAB ,,Rogasta“ bus generalinis rangovas, suvaldys situaciją ir gaus pinigų. Bet R. G. išvažiavo į Vokietiją, o jis (kaltinamasis) beveik viską pats padarė, pats sumokėjo žmonėms. R. G. nepasirašė dokumentų, darbų neatliko, todėl R. G. negavo grynų pinigų, o turėjo gauti penkis procentus kaip generalinės rangos mokestį. Neginčija sumų, kiek pagal įvairias sąskaitas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už atliktus darbus, bet UAB ,,Rogasta“ sąskaitose nurodytų sumų negavo, nes nurodytų darbų neatliko. Negali pasakyti, kaip ant dokumentų yra uždėtas UAB ,,Rogasta“ antspaudas. Tada bendrovė ,,Rogasta“ buvo veikianti ir priklausė R. G..

Sutinka su kaltinimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų įrašymas į PVM deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai), t. y. kad siekė išvengti kaltinime nurodyto dydžio PVM sumokėjimo. Parodė, jog vėliau pateikė patikslintą deklaraciją ir atstatė PVM. Dabar nėra nustatyto skirtumo. Išsprendė su mokesčių administratoriumi nesumokėtų mokesčių klausimą, atsiskaitė.

Kaltinimą dėl dviejų veikų pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų įrašymas į 2012 metų ir 2013 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašymas ir šių deklaracijų pateikimas Panevėžio apskrities valstybinei moesčių inspekcijai) pripažįsta, parodė, jog ne laiku buvo pateikti dokumentai, todėl buhalterija pateikė suklastotas Metines pelno mokesčio deklaracijas, dėl ko buvo neteisingai sumokėtas pelno mokestis. Taip atsitiko dėl jo (kaltinamojo) veiksmų. Apmokestinamojo pelno mokesčio sumas nurodytas kaltinamajame akte pripažįsta. Kai prasidėjo patikrinimas, deklaracijas atstatė, jau 2014 metais deklaracijos patikslintos. Kaltinamasis D. K. parodė, jog deklaracijų pats neteikė, nešdavo dokumentus - sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus - buhalterijai, o buhalterija pateikdavo deklaracijas elektroniniu būdu. Kadangi jis (kaltinamasis) nepateikė dokumentų ar pavėluotai pateikė dokumentus, tai buhalterija VMI pateikė suklastotas deklaracijas. Neįtraukus į apskaitą nurodytų dokumentų, neteisingai atspindėtos jo (kaltinamojo) įmonės pajamos, taip pat dėl to sumažėjo pardavimo PVM.

Kaltinimą pagal BK 182 str. 2 d. dėl pirkimo PVM sumažinimo už laikotarpį nuo 2013-04-30 iki 2014-04-09 pripažino iš dalies, parodė, jog neįtraukė sąskaitų į buhalterinę apskaitą, o pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Pilnai sutinka su kaltinime nurodytomis sumomis: 87825 Lt (25435,88 Eur), 6967 Lt (2017,78 Eur), 6466 Lt (1872,68 Eur), 13970 Lt (4043 Eur), 48273 Lt (13980,83 Eur), 12149 Lt (3518,59 Eur). Pats deklaracijų nepildo. Deklaracijas pildo buhalterija iš jo surašytų dokumentų. Deklaracijas teikdavo buhalterė elektroniniu būdu. Samdomos buhalterės suvesdavo duomenis pagal jo pateiktus pirminius dokumentus. Kiti asmenys neteikdavo pirminių dokumentų. Dokumentus – sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus – pildydavo jis (kaltinamasis), buhalterės jų neišrašydavo. Jei paprašydavo buhalterės išrašyti sąskaitą, tai ji išrašydavo, bet pasirašyti turėdavo jis, kadangi buvo direktorius, vienintelis atsakingas ir vienintelis akcininkas. Pradžioje 2012 metais turėjo pavaduotoją S. K., kuris dirbo kaip darbų vadovas. Kokius dokumentus jis (D. K.) išrašydavo, pagal juos buhalterija ruošdavo deklaracijas, pateikdavo PVM deklaracijas kiekvieną mėnesį iki nustatytos datos. Su ,,Rogasta“ buvo penki atskiri objektai: Topolių g. 21 gyvenamojo namo apkalimas, Bliūdžių ferma, Lamokų k. ir dar du, kurių neatsimena. Sąskaitose nurodytos objektų baigimo datos. Nors pinigus ir gauna anksčiau, bet darbų atlikimo aktus surašo tada, kada atlieka darbus. Tie objektai vienoje vietoje – (duomenys neskelbtini). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ne visus darbus atliko, kiti ,,už juodus“ pinigus padarė darbus. Normalu, kad vienu metu dirbama keliuose objektuose. Dėl darbų UAB „Smalta“ parodė, jog dalį darbų dirbo UAB ,,Rogasta“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindų nebetonuoja. O visus kitus darbus atliko savo jėgomis. 2 ar 3 UAB „Rogasta“ darbuotojai dirbo betonavimo darbus. Už sutartą sumą sutarė atlikti darbus UAB „Smalta“. Kadangi dalį darbų atliko kita įmonė, jai ir sumokėjo. Didžiulis objektas Radviliškio rajone, Bliūdžių kaime – jo bendra vertės apie 500 ar 600 tūkst. Lt. Dalį darbų ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko, nes jei būtų atlikęs daugumą darbų, tai būtų visos sumos jiems perrašytos. Buhalteriškai parodyta, kad iš dalies darbai atlikti ,,Rogastos“. Dalį darbų padėjo atlikti, o kai kuriuos darbus pats atliko. Pinigai buvo pervesti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Dokumentaliai parodė, kad sumokėjo ,,Rogastai“. Tuos pinigus išėmė grynais iš bendrovės sąskaitos. Dirbo patentininkai, mokėjo jiems už darbus. Šiai dienai visi dokumentai šio objekto yra sutvarkyti, tik nėra pirminių dokumentų, viskas atstatyta, deklaruota.

Dėl visų kaltinimų pagal BK 183 str. 1 d. ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamasis D. K. iš esmės neprisipažino ir parodė, jog įmonės pinigų nepasisavino, visi pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Pateikė patikslintas deklaracijas, jam priskaičiuotą mokesčių 71 tūkst. eurų sumą atstatė, mokesčius sumokėjo.

Liudytoja E. T. parodė, jog nuo 2013 m. liepos mėnesio dirba UAB ,,Terita“ apskaitininke, į buhalterinės programos apskaitą veda pirminius dokumentus. Įmonės nėra priskirtos, kokius pirminius dokumentus pateikia vyr. buhalterė R. G., tokius dokumentus ir suveda. Papildomai kitų darbų nevykdo. Su įmonių direktoriais bendrauti netenka, darbas yra techninis, ne jos kompetencija tikrinti, analizuoti pirminius dokumentus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirminius dokumentus suveda į apskaitą, o balansus sudaro vyriausia buhalterė R. G.. PVM sąskaitos faktūros, tai yra pardavimai-pirkimai, banko išrašai, kasos orderiai pateikiami popieriniame variante su rekvizitais, antspaudais, bet ne visada su parašais. Sąskaitos kartais būna ir nepasirašytos. Direktoriai pasirašo vėliau. Tokiu atveju, nepasirašytas sąskaitas susegdavo į segtuvus, pažymėdavo skirtuku. Po to netikrindavo, ar tie dokumentai buvo pasirašyti, nes visus dokumentus atiduoda vyriausiai buhalterei. Atspausdintus banko išrašus suveda į programą, jų netikrina. Viską kuruoja vyriausia buhalterė.

Liudytoja R. G. parodė, jog yra UAB ,,Terita“ direktorė, tvarko kaltinamojo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Veiklą pradėjo 2011 m. Atsakinga už dokumentų teisingą suvedimą į registrus, balansų, deklaracijų, finansinių ataskaitų pateikimą visoms institucijoms. Buvo atliktas mokestinis patikrinimas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokesčiai priskaityti. 2015 spalio 15 d. pateikė mokesčių inspekcijai pasiūlymą ir pastabas dėl mokestinio ginčo bei dėl neteisingų priskaičiavimų, nes FNNT specialistai 2014-11-24 išvadoje nesirėmė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. FNNT tikrino visus pirminius dokumentus nuo 2011 m. iki 2013 m. ir PVM mokesčius priskaičiavo nuo sumokėtų sumų. Priskaičiuota PVM nuo sumokėtų avansinių sumų už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013-12-31. Parodė, jog mokesčiai įmonėje buvo priskaityti nuo pinigų gavimo momento, o ne nuo sąskaitų faktūrų išrašymo momento.

Liudytoja R. G. parodė, kad pinigai buvo gauti iš V. B., P. K. ir „Aukštikalnio ūkio“ pradedant 2011-11-11 ir baigiant 2014-02-14. Iš viso bendrai buvo gauta 182 tūkst. litų. Ūkininkas yra priskiriamas fiziniam asmeniui, V. K. ir „Aukštikalnio ūkį“ vertino kaip vieną fizinį asmenį. Pagal visas apmokėtas sumas buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus 2012-12-20. Išrašytos sąskaitos „Aukštikalnio ūkiui“, R. B., V. K. 2014-06-11, 2014-06-20. Sąskaitos neišrašytos 2011 metais, nes tai buvo avansiniai apmokėjimai. FNTT specialistas skaičiavo mokesčius pagal pinigų gavimą, ji su tuo nesutinka. Parodė, jog atlikus darbus yra išrašomas atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra. Kai buvo pervedami avansiniai apmokėjimai, darbai dar nebuvo atlikti. Pirmieji apmokėjimai yra skiriami paruošiamiesiems darbams ir medžiagų pirkimui, o ne darbų atlikimui. Kol darbų atlikimo akto nepasirašo, nėra išrašoma sąskaita faktūra, taip yra nurodyta statybos taisyklėse. Buhalterinės apskaitos įstatyme pasakyta, kad traukia į registrus ir apskaičiuoja visas mokestines prievoles pagal išrašytą dokumentą – sąskaitą faktūrą. Kadangi tai yra statybos rangos darbai, prie PVM sąskaitos faktūros turi būti lydintys dokumentas – atliktų darbų aktas. Gautos pajamos iš R. B. - 20 tūkst. Lt, iš P. K. - 2 tūkst. Lt, iš „Aukštikalnio ūkio“ - 160 tūkst. Lt. Iš viso buvo 182 tūkst. Lt ir priskaičiuota mokesčių 31 587 Lt. Tai yra gautos pajamos, nuo kurių FNTT specialistas priskaičiavo mokėtiną PVM. 2011-11-11 R. B. pervedė 20 tūkst. Lt, pavedimas kaip avansas įtrauktas į įmonės apskaitą, o sąskaita faktūra Nr. 11-04 išrašyta 2014-12-01. Taip pat įmonės apskaitoje dėl P. K. atliktų darbų matyti, jog yra įtrauktos dvi sąskaitos ir jos yra apmokėtos, t. y. 2012-08-13 išrašyta sąskaita 2166,12 Lt sumai, 2012-08-14 išrašyta sąskaita 5248,98 Lt sumai. Dėl 2000 Lt už darbus nėra sąskaitos nei prieš rugpjūčio 21 dieną, nei po 21 dienos. FNNT dokumentus 2014 metų spalio mėnesį paėmė už laikotarpį nuo įmonės įkūrimo iki 2015 m. gegužės mėnesio. R. B. buvo atlikti stogo dengimo darbai, ji pervedė pinigus lapkričio mėnesį, stogui dengti buvo netinkamos sąlygos. Darbai buvo pradėti tada, kai užsakovui ir rangovui buvo tinkamas laikas. R. B. 2014 m. pasirašė aktą, tada ir buvo išrašyta sąskaita faktūra ir įtraukta į registrus, apskaitą. Dokumentus rašė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, R. B. priėmė. 20 tūkst. Lt buvo apskaityti kaip R. B. avansinis mokėjimas. Visi avansiniai mokėjimai įtraukiami į avansinę apyskaitą ir neribotą laiką juos galima laikyti avansinėje apyskaitoje. 2014-11-14 PVM sąskaitos faktūros serija DAR Nr. 14-11-04 (b. l. 148, 10 tomas) teigė, jog ši sąskaita faktūra įtraukta į buhalterinę apskaitą. Tai yra R. B. objektui išrašyta PVM sąskaita faktūra, o banko išraše matomas R. B. atsiskaitymas. Į įmonės registrus 2012-08-21 įtraukti iš P. K. gauti 2000 Lt. P. K. išrašytos dvi sąskaitos faktūros: 2012-08-21 ir 2012-08-14. Registruose nėra nurodyta, už ką konkrečiai gauti pinigai. Sąskaitoje parašytas tik adresas - (duomenys neskelbtini), bet ar tai medžiagos, ar darbai, konkrečiai pasakyti negali. Nėra privaloma pagal įstatymus nurodyti, už ką gauti pinigai. Svarbu nurodyti, kas moka ir kas gauna pinigus. Šiuo atveju, P. K. sumokėti 2000 Lt buvo gauti 2012-08-21. Pajamos apskaitytos, nes buvo pateiktas pirminis dokumentas, būtent kasos pajamų orderis, jei buvo gauti grynieji pinigai. S. K. raštas yra ne pirminis ir ne buhalterinis dokumentas. Į registrus netraukiamos sumos, kai nėra pirminių dokumentų. Tai reiškia, šiuo atveju pirminis dokumentas buvo. Nebūtų įtraukę į registrus, jei pirminio dokumento nebūtų buvę.

2012 m. M. G. pervedė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 130 tūkst. Lt kaip avansą, bet nesutarė dėl darbų atlikimo ir tuos pinigus turėjo grąžinti, o jų grąžinimas užsakovo buvo derinamas su direktoriumi D. K.. Iš kasos buvo išimti pinigai. FNTT išvadoje parašyta, kad M. G. yra parašęs, jog su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaitęs, reiškia pinigus grąžino. Nepamena, kuriais laikotarpiais, kokiomis sumomis grąžino. Turėjo būti pateikti kasos išlaidų orderiai, kad M. G. gavo pinigus. Negali atsakyti, kokios sąskaitos išrašytos M. G.. Yra kasos išlaidų orderis, kuriame nurodyta, kam išmokėti pinigai. Negali atsakyti, ar M. G. gavo pinigus. 130 tūkst. Lt reikėjo grąžinti, nes tai buvo nepanaudoti pinigai, galbūt tai buvo suderinta su užsakovu.

Kaltinamasis yra gavęs 60 tūkst. Lt į savo asmeninę sąskaitą iš „Aukštikalnio ūkio“ ir registruose įtraukė kaip įnašą į kasą, įnešė pinigus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. „Aukštikalnio ūkiui“ buvo atlikti darbai už 160 tūkst. Lt ir ūkis yra pilnai atsiskaitęs su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tai fiksuota registruose. Sąskaitos „Aukštikalnio ūkiui“ išrašytos 2012-12-20, 2014-06-11, 2014-06-20, 2014-11-07. Specialistai priskaičiavo mokesčius nuo gautų sumų, o ne nuo išrašytų sąskaitų faktūrų. Esmė ta, kad D. K. yra įnešęs pinigus – 80 tūkst. Lt - į įmonės kasą. Jis nurodė juos gavęs iš V. K.. Tai užfiksuota kasoje. 2014-07-01 yra kasos pajamų orderis 25 tūkst. Lt sumai, 2014-07-31 - 47600 Lt sumai, 2014-11-07 – 17400 Lt sumai. Tai sudaro 80 tūkst. Lt. Apskaitoje įnašai į kasą iš V. K. ir G. K.. „Aukštikalnio ūkiui“ iš viso išrašytos penkios sąskaitos faktūros: 2012-12-20 už 60 tūkst. Lt, 2013-12-18 už 10 tūkst. Lt, 2014-06-11 už 25 tūkst. Lt, 2014-06-20 už 47 600 Lt, 2014-11-07 už 17400 Lt. Iš viso 160 tūkst. Lt. Gali būti, kad kiti rangovai, subrangovai atliko darbus ir jie išrašė sąskaitas faktūras. Visi V. K., „Aukštikalnio ūkio“ dokumentai buvo apskaityti ir įtraukti į registrus. Sąskaitos buvo išrašomos ilgą laiką, atskirais etapais. Galėjo būti sąskaitos išrašomos „Aukštikalnio ūkiui“, o V. K. apmokėjo, tai čia apsirikimo klaida, mokėjimo nurodymo trūkumas.

UAB ,,Rogasta“ sąskaitos yra išrašytos, jos negali būti suklastotos, nes buvo subranga, objektai yra pastatyti ir yra išrašytos sąskaitos faktūros. PVM sąskaitų faktūrų nebūtina pasirašyti, ant jų nereikia dėti antspaudų. Ant atliktų darbų akto turi būti parašai, bet būna atvejų, kad nepasirašo, remiantis atliktais darbais yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Išrašant sąskaitą faktūrą, remiamasi faktiniais atliktais darbais. Ar yra pasirašytas, ar ne, tai esmės nekeičia. Darbai atlikti, pastatai stovi, reiškia į juos įdėtos medžiagos, kurios buvo nupirktos. Mokesčiai yra priskaityti ir sumokėti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pati ne visada pajėgi atlikti rangos darbus, samdo subrangovą. Sąskaitas faktūras už atliktus darbus yra išrašę. Negali teigti, kad UAB ,,Rogasta“ atliko darbus. Teigia, kad įtraukė tas sąskaitas faktūras, nes buvo pirktos medžiagos, buvo išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Ne visos sąskaitos faktūros yra pasirašytos ir tai neprivaloma. Įstatyme apibrėžta, kad PVM sąskaitos faktūros tinkamos ir elektronine forma, kur nebūtini parašai. Iki 2014 metų tvarkė ir UAB ,,Rogasta“ apskaitą, pažįsta R. G.. D. K. pateikdavo sąskaitas faktūras iš UAB ,,Rogasta“. Nepamena, kiek tuo metu UAB ,,Rogasta“ buvo darbuotojų. Liudytoja parodė, jog ji buvo vyriausioji buhalterė, E. T. - apskaitininkė, kuri suvedė pirminius dokumentus į buhalterinę programą, D. K. - kasininkas. Ji neturėjo prieigos prie banko, nedarė pavedimų. Įmonės antspaudas buvo pas kaltinamąjį. Mokesčių inspekcija priėmė sprendimą dėl mokesčių nepriemokos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslino deklaracijas už tą laikotarpį, kurį apėmė mokestinis patikrinimas, atsižvelgė į priskaičiuotą skirtumą, priskaitė visus mokesčius - PVM, gyventojų pajamų ir pelno - ir juos susimokėjo. Kai tyrėjai 2015 m. prašė pateikti dokumentus, tai manė, kad bus atliekamas tyrimas iki 2014-12-31, kai kurios sąskaitos tiriamąjį laikotarpį neįtrauktos. Jei tyrimo laikotarpis būtų iki 2014-12-31, visi dokumentai būtų apskaityti. Pareigūnai pirmą kartą darė kratą, ką rado tą išsinešė, tačiau dalis pirminių dokumentų buvo saugomi pas kaltinamąjį. Paskui pareigūnai prašė atvežti papildomai dokumentų. Vežė kelias dėžes. Vėliau pareigūnams nešė ir po vieną dokumentą, pateikdavo tai, ką pareigūnai prašė. Savo iniciatyva įmonės dokumentų pareigūnams neteikė. Ofise nebūna visų dokumentų, registrai kompiuteryje yra. Dalis pirminių dokumentų, suvestinės būna pas direktorių. Priklausomai nuo dokumentų kiekio, atiduoda dokumentus direktoriui kas pusmetį ar kartą į metus.

Liudytoja R. B. parodė, jog 2011 metais samdė kaltinamojo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ darbui – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogui dengti. Susitarė, kokie bus darbai, buvo paskaičiuota kaina - 20 tūkst. Lt. Kas metai važiuoja į Frankfurto Kalėdinį turgų, kuris prasideda lapkričio 22 d. Tai metais prieš išvažiuodama, pervedė 20 tūkst. Lt. tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų dirbti, norėjo, kad greičiau darbai būtų pradėti dirbti. Turgus užtrunka keturias savaites. Grįžo Kūčių vakarą ir darbai dar nebuvo baigti, buvo trūkumų, kuriuos reikėjo taisyti. Taisymas tęsėsi gal pusę metų. Darbai ilgai tęsėsi, jų negalėjo baigti, neatsimena, kada baigėsi darbai. Neatsimena, ar surašė dokumentą po darbų atlikimo. Kitų darbų ši įmonė neatliko. Neatsimena, kokį dokumentą turėjo, sąskaitą ar kitokį dokumentą, vėliau lyg ir buvo sąskaita išrašyta. 20 tūkst. Lt buvo pinigai už stogo remontą, ne avansas. Daugiau pinigų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nepervedė. Buvo dar atliekami kiti darbai žymiai vėliau, kai stogo dengimo darbai ėjo į pabaigą. Kai dengė stogą, dar buvo nebaigti darbai - namas buvo neapšiltintas, langai nebuvo sudėti, o tai trukdė baigti stogo dengimo darbus. Po to išrašė kvitą, kurį buvo pateikusi. Pristatė tyrėjai dokumentą, kokį buvo išrašęs D. K.. Kitokių dokumentų neturėjo. Negali pasakyti sąskaitos, į kurią vedė pinigus, sąskaitą jai nurodė. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t. 142-143 b.l.) teigė, kad ant dokumento, pagal kurį atliko pavedimą ir kuriame buvo nurodyti banko rekvizitai, gal ir buvo nurodytas numeris DR 12. Tai buvo laisvos formos lapas, kurio ji neišsaugojo.

Iš 2014-11-14 PVM sąskaitos faktūros serija DAR Nr. 14-11-04 matyti, jog R. B. sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Lt už stogo dengimą; taip pat sąskaitos dalyje – pavadinimas - nurodyta, jog pagal apmokėjimą 2011.11.11 sut. DR-12 (b. l. 148, 10 tomas).

Iš bankinių operacijų išrašo matyti, jog 2011-11-11 sumokėta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 20 000 Lt už R. B. namo statybos darbus sutartis Nr. DR-12 (b. l. 149, 10 tomas).

Liudytojas P. K. parodė, jog 2012 metais dengė gyvenamojo namo stogą (duomenys neskelbtini). Dirbo apie pora mėnesių, pradėjo dirbti gal liepos mėnesį. Darbus derino su darbų vykdytoju S. K.. Ant dokumentų yra D. K. parašai. Kaltinamąjį D. K. pirmą kartą pamatė teisme. Medžiagas pirko iš parduotuvės, o iš bendrovės, atlikusios darbus, pirko lietvamzdžius, latakus, kurių suma su PVM 2166,12 Lt. Dar iš bendrovės pirko skardas kamino apdailai, medžiagas skliautams, vėjalentes, karnizo skardas, viso už 5248,98 Lt. Už paslaugas 2012-08-21 sumokėjo 2000 Lt, turi raštelį. Už darbą sumokėjo grynais, S. K. davė ranka surašytą dokumentą. Sąskaitose faktūrose jie surašė viską, jis (P. K.) tik pasirašė. Neprisimena, ar atvežė sąskaitą su parašais. Kai sumokėjo grynais, po to S. K. nebeatvežė dokumentų. Ranka rašytame lape data yra teisinga, žodžius surašė jis (P. K.). Kai sumokėjo 2000 Lt, stogas turėjo būti uždengtas.

Iš 2014-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog P. K. savo iniciatyva pateikė sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – 2012-08-13 sąskaitą faktūrą serija DAR Nr. 12-08-13 2 166,12 Lt sumai ir 2012-08-14 sąskaitą faktūrą Nr. 12-08-14 5 248, 98 Lt, bei mokėjimų nurodymus dėl sąskaitų apmokėjimo patvirtinančius P. K. parodymus apie statybinių medžiagų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą; taip pat 2012-08-21 ranka surašytą raštą apie P. K. sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui S. K. 2000 Lt už stogo darbus (b. l. 135-141, 1 tomas).

Liudytojas G. K. parodė, jog kaltinamasis ne giminė. V. K. yra jo žmona, o P. A. yra žmonos V. K. brolis. Ūkininkauja kartu dvi šeimos – A. ir K.. Yra viena sodyba: vienas gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name gyvena K. A. gyvena kitur. Yra vienas A. ūkis, kuris priklauso P. A.. Realiai namą statė iš asmeninių K. pinigų. Buvo senas namas, močiutė norėjo tą namą perrašyti K., išskirti valdą iš ūkio, bet sutarė pirma pastatyti namą, tada susitvarkyti dokumentus. Dokumentuose tas namas figūruoja kaip A. ūkio, bet realiai tai K. namas pastatytas iš K. pinigų. Mokėjo kaltinamajam pinigus už darbus, už medžiagas kaip fizinis asmuo. Tarėsi su kaltinamuoju, jis parašė sąmatą, surašė sutartį. Sutarė dėl apmokėjimo pavedimu, dalį pinigų mokėjo grynais. Kai kaltinamasis padarydavo darbus, jis sumokėdavo. Atliktus darbus vertindavo natūroje. Išrašydavo sąskaitas. Avansą sumokėjo, sumos neprisimena. Neatsimena tiksliai, ar visiems mokėjimams išrašydavo sąskaitas. Mokėdavo pavedimu, dalis pinigų buvo mokėta grynais pinigais. Kai trūko pinigų, P. A. pervedė iš savo ūkio 40 ar 60 tūkst. Lt į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Buvo lyg Ūkio banko sąskaita nurodyta, kai tas bankas bankrutavo, pervedė į kitą sąskaitą. Iš viso už darbus ir medžiagas kaltinamajam pervedė 150 ar 160 tūkst. Lt. Ta suma yra bendrai su P. A. pervestais pinigais. 2013 metais buvo baigtos namo statybos, atsiskaitė pilnai. Pretenzijų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Pinigų pervedimai daryti 2014 m. vasario mėnesį, nes neturėjo pinigų. D. K. neprašė jam mokėti neišrašant sąskaitų ar mokėti į asmeninę sąskaitą. Kai mokėdavo grynus pinigus, ant sutarties pasirašydavo, uždėdavo savo antspaudą. Ne kiekvieną kartą rašydavo sąskaitą, o sąskaitą išrašydavo už visus pinigus. Kai nebeturėjo grynų, tada išrašė sąskaitą bendrai tai sumai, kurią išmokėjo grynais dalimis. Kai pritrūko grynų pinigų, mokėjo per banką. Mokėjimų datų neatsimena, jos užrašytos. Dėl dokumento, esančio 8 tome, bylos lape 117 parodė, jog kaltinamojo ranka rašyta: 2012-06-03 20 tūkst. Lt, 2012-07-19 30 tūkst. Lt, 2012-08-14 20 tūkst. Viso sumokėta grynais 70 tūkst. Neatsimena, ar buvo išrašyta sąskaita mokėjimams grynais. Mano, visai 70 tūkst. Lt sumai išrašyta sąskaita. Už namą sumokėjo 160 tūkst. Lt: 80 tūkst. Lt pervedė per banką, 60 tūkst. Lt pervedė A. ūkis ir grynais sumokėjo 70 tūkst. Lt. Kai nebeturėjo pinigų, P. A. pervedė 60 tūkst. Lt. Su P. A. pinigais išeina sumokėta 210 tūkst. Lt. Tam namui darbus atliko tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. P. A. pervestiems 60 tūkst. Lt yra išrašyta sąskaita. Sutartį sudarė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl darbų bendravo su kaltinamuoju. Kiek buvo dokumentų, visi yra šioje byloje. Už visus namo statybos atliktus darbus buvo duodami pinigai D. K.. Visi darbai buvo atlikti, jokių pretenzijų neturi. Darydavo pavedimus iš savo sąskaitos, o sąskaitą išrašydavo (duomenys neskelbtini) vardu. Viso pervedė 160 tūkst.

Iš 2014-06-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. K. savo iniciatyva pateikė sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o būtent: D. K. Medicinos banko sąskaitos numerį, Lokalinę darbų sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai už 210 793, 54 Lt; vietinio mokėjimo nurodymus apie D. K. pervestas sumas atitinkamai – 2013-12-18 pervesta 10 000 Lt, 2013-08-16 – 5000 Lt, 2014-02-24 5000 Lt; Statybos rangos sutartį Nr. 2012 m. gegužės 23 d. DR-12/05-24 sudarytą tarp G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos; rangovas darbus pradeda 2012-05-29 ir baigia iki 2013-06-29; bendra darbų kaina su (duomenys neskelbtini)793,54 Lt, šios sutarties paskutiniame trečiame lape ranka užrašyti įrašai 2012.06.03 dvidešimt tūkstančių litų gavau D. K.“, parašas ir UAB (duomenys neskelbtini) spaudo atspaudas, „2012.07.19 trisdešimt tūkstančių litų gavau“, parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo atspaudas, „2012.08.14 dvidešimt tūkstančių litų gavau“, parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo atspaudas. Apatinėje lapo dalyje matyti įrašai: „2012.09.11 30000 Lt – P.; 2012.10.16 30000 Lt – P.; 2012.11.14 10000 Lt – G.; 2012.12.21 10000Lt – V.; 2013.01.09 10000 Lt – V.; 2013.01.22 10000 Lt – V.; 2013.04.09 10000 Lt – V.; 2013.06.30 10000 – V.; 5000; 2013.09.09 5000 – v.; 2013.09.29 5000 V. už dekorą; 2013.12.18 10000 V. už dekorą; 2014 02 23 5000“ (b. l. 27-39, 2 tomas).

Liudytoja V. K. parodė, jog P. A. – jos brolis. Jos ir brolio ūkis bendras. Tikslios sumos, kiek kainavo namo statyba, nežino. Gal apie 300 tūkst. kainavo namas. Statybos darbus atliko įmonė. Broliui komunikacijas pertvarkė. Nežino, kiek brolis mokėjo. 300 tūkst. Lt kainavo darbai. Atlikdavo darbus ir vyras atsiskaitydavo už darbus, padarydavo pavedimą. Brolis padarydavo pavedimą į jos (V. K.) sąskaitą, tada ji pervesdavo. Brolis jai pervesdavo. K. statė namą ant P. A. žemės. 300 tūkst. Lt yra bendri pinigai. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26, 2 tomas).

Liudytojas P. A. parodė, jog V. K. yra jo sesuo. Tėvai padovanojo ūkį, kuris yra jo vardu, tačiau su seserimi vedė bendrą ūkį. P. A. parodė, jog jam priklauso 51 procentas akcijų, o Kopūstams 49 procentai. Jis gyvena Vabalninke, sesuo visada gyveno kaime, sename name, kurį susiremontavo. Sesuo norėjo gyvenamąjį namą remontuoti, bet projektuotojai pasiūlė rekonstruoti namą pilnai. Ūkio ir namų valda nėra atskirta, viskas registruota jo (P. A.) vardu. Namą rekonstravo, statė V. K. su savo vyru G. K., nes jie ten ir gyvena. Ūkis yra toje pačioje žemėje. Kiek trūko jiems pinigų namui, jie ėmė iš (duomenys neskelbtini). G. K. atsiuntė elektroniniu paštu sąskaitą, kurią atspausdino ir pagal tą sąskaitą pervedė pinigus. Yra pervedęs pinigų ir tiesiai į įmonės, kuri atlikinėjo darbus, sąskaitą. Su seserimi patys atsiskaitydavo, nes ūkis bendras. (duomenys neskelbtini) nėra užsakęs darbų iš įmonės, kuri statė V. K. namą. Buvo kalba tarp jo (P. A.) ir G. K., kad to gyvenamo namo išlaidas parašyti ant ūkio, bet to nebuvo. Negali tiksliai pasakyti, kiek kainavo namo statyba. Nėra bendravęs ir atsiskaitęs grynais pinigais su D. K.. Dėl vietinio nurodymų, esančių 2 tome, bylos lapuose 44-47, parodė, jog 60 tūkst. Lt ir kita 10 tūkst. Lt suma yra už namo darbus. Atsiuntė sąskaitas elektroniniu paštu, pagal tai sumokėjo pinigus. Ant pavedimo parašė ,,karvidei“, nes galvojo, kad nurašys viską ant ūkio. Iš tiesų karvidėje nebuvo atliekama darbų. Buvo atliekami tik namo darbai. Sesuo su vyru vieni tą namą statė, nesidomėjo nei sąmata, tik jis (P. A.) pasirašė. Nežino, ar buvo išrašyti dokumentai K., kai namas buvo baigtas statyti. Pinigai buvo ūkio, tačiau išlaidas parodė kaip asmenines. Namas pastatytas gal prieš du metus.

Iš 2013 m. gruodžio 18 d. Sąskaitos faktūros serija DAR Nr. 13-12-18 ir 2012 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros serija DAR Nr. 12-12-20/2, mokėjimo nurodymų matyti, jog P. A. ūkis UAB „(duomenys neskelbtini)a“ sumokėjo 60 000 Lt (b. l. 44-46, 2 tomas).

Liudytojas R. G. parodė, jog UAB ,,Rogasta“ parduota 2013-07-31. Dokumentus ir antspaudus perdavė naujam pirkėjui. Nebuvo žinoma apie sutartis ir bendrus darbus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. ,,Alkopakas“, ,,Projektai LT“, UAB ,,BALTIC CAPS“, UAB ,,Smalta“ yra girdėtos įmonės, bet jokių reikalų jo įmonė neturėjo, nedirbo su šiomis bendrovėmis, nes neturėjo resursų. Liepos mėnesį apie 20 dieną buvo atleistas paskutinis įmonės darbuotojas. Bendrovėje su juo (R. G.) buvo trys darbuotojai. Įmonė ,,Rogasta‘“ negalėjo atlikti darbų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bet kaip generaliniai rangovai įmonė galėjo būti, nes turėjo atestatus. Pats su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ objektuose nedirbo. Nebuvo žinoma, kad jo vardu buvo atliekami darbai kitose bendrovėse. UAB ,,Rogasta“ nebuvo generalinis rangovas. Buvo sutarta, kad už atitinkamą mokestį generalinis rangovas gali būti, bet kad konkrečiai šituose objektuose nežino. Konkrečiai nebendravo dėl šių objektų su D. K.. Nežinojo, kad buvo atliekami darbai šiose įmonėse, jokių penkių procentų negavo. Bendrovės sąskaitos buvo didžiąją dalį pas jį (R. G.), bet kažkuriuo metu galėjo būti pas R. G., tai galėjo būti kovo - balandžio mėnesiais. Paprastai su parašais būdavo atiduodami dokumentai į buhalteriją, nebent jei būdavo išvažiavęs ar sirgdavo, tada dokumentai būdavo atidedami, kad vėliau pasirašytų. Sąskaitas ir kitus dokumentus spausdindavo UAB ,,Terita“, kuri tvarkė jo įmonės buhalteriją. Kaip buhalteris pasirašydavo R. G.. Nėra žinoma, kaip UAB ,,Rogastos“ anspaudu antspauduoti dokumentai atsidūrė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kai pardavinėjo bendrovę, negali konkrečiai pasakyti, ar buhalterinėje apskaitoje buvo dokumentai su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jų neprisimena, nors dokumentus peržiūrėjo. Kasininko funkcijas UAB ,,Rogasta“ atliko jis (R. G.). R. G. galėjo pasirašyti irgi. Įmonė savo jėgomis darbų neatlikinėjo. Jei daroma tik generalinė ranga, tai derinami tik aktai. Galėjo įmonės darbuotojai atlikti generalinę rangą ir uždirbti įmonei pinigų, nes kontrolės čia daug nereikia. Buvo kalba apie galimus atlikti statybos darbus objektuose apskritai, lyg Biržuose, Panevėžyje. Konkrečiai kalbų apie išvardintas įmones neprisimena. Jei būtų gavęs tuos pinigus, būtų parašas. Apie šiuos objektus nežino, pinigų nėra gavęs, todėl nepasirašė. Šiuo atveju UAB ,,Rogasta“ neuždirbo pinigų. Parduodamas įmonę, pajamas deklaravo.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba UAB ,,Smalta“ direktore. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2012 m. pavasarį ar vasaros pradžioje buvo sudarę sutartį dėl pastato Elektronikos gatvėje stogo remonto darbų ir grindų dangos tvarkymo darbų, kurie tais pačiais metais ir buvo vykdomi. Teikė dokumentus pareigūnams. Apmokėjimas su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyko pavedimu. Kai atliko darbus, buvo išrašytos trys sąskaitos. Paskutinę sąskaitą apmokėjo per du kartus. Visais klausimais bendravo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K.. Daugiau su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jokių darbų nebuvo. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus, atvykdavo pažiūrėti darbų, dirbo darbininkai, neklausė iš kokios jie įmonės, nes būdavo pats įmonės direktorius. Pasirašė sutartį, kad darbus atliks UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė kitus, nesidomėjo. Atsiskaitymai vyko su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Iš 2014-10-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. S. savo iniciatyva pateikė dokumentus, o būtent: 2012-04-15 tarp UAB „Smalta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. DR-12/04 dėl administracinio-gamybinio pastato stogo dangos keitimo; bendra darbų kaina su PVM 41373,51 Lt; 2012-04-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12-04-24 8 470 Lt sumai, Lokalinę sąmatą 8470 Lt sumai; 2012-05-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12-05-30 34 192,98 Lt sumai ir atliktų darbų aktą 34 192, 98 Lt sumai; lokalinę sąmatą 34 192, 98 Lt sumai; 2012-06-27 PVM sąskaitą faktūrą serija RGS Nr. 12-06-27 42 953, 34 Lt sumai; statybos rangos sutartį Nr. 2012 m. birželio 01 d. DR-12/06/01 dėl administracinio gamybinio pastato grindų keitimo, betonavimo darbų atlikimo bendrai 42 983,34 Lt sumai pasirašytą tarp UAB „Smalta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; keturis mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, jog UAB „Smalta“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus apmokėjo – 2012-04-26 sumokėjo 8470 Lt; 2012-05-22 - 34 192,98 Lt; 2012-06-14 - 20 953,34 Lt; 2012-06-15 - 22 000 Lt (b. l. 162-181, 1 tomas).

Iš 2013-04-30 PVM sąskaitos faktūros serija RGS Nr. 13-05 matyti, jog sąskaita nepasirašyta, nurodyta, jog UAB „Rogasta“ pardavėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas, statybiniai darbai pagal atliktų darbų aktą 37 253,88 Lt sumai; iš atliktų darbų aktu už 2013 m. 04 mėnesį matyti, jog grindų remontas administraciniame pastate (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Smalta“ Atliktų darbų aktas nepasirašytas (b.l. 126, 8 tomas). Liudytoja J. S. dėl šių dokumentų parodė, jog įmonės apskaitoje neturi tokio dokumento, tokių operacijų su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Įmonė UAB ,,Rogasta“ nežinoma.

Liudytojas R. V. parodė, jog dirbo statybos darbus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis buvęs darbdavys. Atsimena objektą už (duomenys neskelbtini), tvarkė namo fasadą pas ūkininką. (duomenys neskelbtini) stogą dengė pirmiau, o paskui apšiltino fasadą. (duomenys neskelbtini) atliko namo fasado darbus, važiuojant į (duomenys neskelbtini) name dėjo stoglangius. Ūkininko vardo ir pavardės nežino. (duomenys neskelbtini) kaime irgi buvo objektas. Dirbo kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininkas, dirbo dviese su D. P.. Atliko fasadų darbus. (duomenys neskelbtini) stogą dengė su tuo pačiu žmogumi. Nesidomėjo, kiek žmonių dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tuose objektuose vidaus darbus darė kiti žmonės, jų buvo mažiau nei 10. Piniavos sode dirbo gal dar keturi ar penki darbuotojai. Kiek sutardavo už kvadrato kainą, tiek ir mokėdavo. Atlyginimas pagal darbo sutartį buvo minimalus, dar buvo mokama papildomai. Liūdynėje, Elektronikos gatvėje, Kupiškio rajone, Radviliškio rajone prie fermų, UAB ,,Baltic Caps“ nedirbo. Girdėjo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įrenginėjo cechą Liūdynėje. Kai dirbdavo objektuose, viskam vadovavo A. Dirbdavo tik du UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininkai. Kaltinamasis nurodydavo darbų kryptį, medžiagas atveždavo tiekėjas.

Liudytojas S. K. parodė, jog 2013 m. apie metus ar pusantrų metų pagal darbo sutartį dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus. Gaudavo objektą, vadovas surasdavo ar žmonės kreipdavosi, toliau vykdavo medžiagų pristatymas į objektą. Darbų sąmatas sudarinėdavo kaltinamasis arba jis (liudytojas), kartais abu pasitardavo. Kaltinamasis pasirašydavo sutartis su klientu, jis (S. K.) nebuvo įgaliotas pasirašinėti sutarčių. Pasirašius sutartis, prasidėdavo medžiagų pristatymas ir darbai. Medžiagų pristatymu užsiimdavo arba parduotuvės, arba jis (S. K.). Atsiskaitydavo kaltinamasis, kai kaltinamojo nebūdavo, kartais atsikaitydavo ir jis (S. K.). Užsakovas duodavo pinigus, už kuriuos atsiskaitydavo už medžiagas. Ant sutarties pasirašydavo, kad paėmė pinigus. Ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų parašydavo ,,medžiagų pirkimams“. Dažniausia su užsakovais atsiskaitydavo kaltinamasis. Liudytojas parodė, jog jo darbas buvo prižiūrėti, kad tvarkingai vyktų darbai. Įmonėje buvo viena ar dvi darbuotojų brigados. Vienoje brigadoje – du ar trys žmonės. Darbuotojų skaičius įmonėje kisdavo priklausomai nuo darbų apimties, sezoniškumo. Vadovas su užsakovu apžiūrėdavo objektus. Atsiskaitymai vykdavo su vadovu. Objekto kainą, sąmatą kažkiek žinodavo. Užsakovas atsiskaitydavo su kaltinamuoju. (duomenys neskelbtini) atliko namo stogo dengimo darbus. Su D. K. bendravo dėl to objekto. Neatsimena, ar abu buvo nuvykę į tą objektą. Tame objekte dirbo du ar trys įmonės darbuotojai. Į tą objektą medžiagas vežė su įmonės transportu. Medžiagas ėmė iš statybinių medžiagų parduotuvių, mokėjimai gal buvo su atidėjimu. Subačiuje esančiame objekte galutinę sąskaitą faktūrą išrašė D. K., tada užsakovas sumokėjo. Ta sąskaita turi būti pas P. K. ir įmonėje. P. K. surašė dokumentą, kurį jis (S. K.) pasirašė, nes buvo paimti iš P. K. pinigai medžiagoms pirkti. Kvitų su savimi neturėdavo. Už tuos pinigus pirko medžiagas ir medžiagų pirkimo sąskaitas faktūras atiduodavo D. K.. Gal ne visas medžiagas pats P. K. buvo nupirkęs. Greičiausiai 2000 Lt duoti už medžiagas. Savo iniciatyva neformindavo apmokėjimų už darbus, jei darbų apimtys padidėdavo. Liudytojas parodė, jog objekte (duomenys neskelbtini) vadovavo tik stogo darbams. Už kitus darbus buvo atsakingas D. K. ar A. Neteko dirbti objekte kartu su kitomis įmonėmis. Žino tokią įmonę UAB ,,Rogasta“, tačiau neteko su ja dirbti. R. G. dirbo UAB ,,Rogasta“ vadovu. Nežino, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko betonavimo darbus, įmonėje tokių darbininkų nebuvo. Dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 10 objektų. Jo darbo laikotarpiu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 10 darbuotojų. Materialinės atsakomybės sutartis sudaryta nebuvo. Neatliko bankinių operacijų, į įmonės sąskaitą neturėjo teisės įnešti pinigų. Buvo keli kartai, kad už įmonės pinigus pirko medžiagas, pristatydavo sąskaitas faktūras. Įmonės vadovas kaltinamasi buvo atsakingas už įmonės kasą.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybininku. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. 79-80 b.l.). Dirbo Liūdynėje renovuojamame pastate, Vabalninke dirbo pas ūkininką. Liūdynėje objekte dirbo du darbuotojai: jis (R. M.) ir A. B.. Dirbo 3-4 mėnesius, viską sutvarkė pilnai. Betonavo kiti žmonės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įrangos. Betonuotojų nepažinojo, nežino, kokios jie įmonės darbuotojai, su jais neteko dirbti kituose objektuose. Dirbo gal spalio-gruodžio mėnesiais, nes jau buvo pradėję šalti. Vabalininke liejo pamatus, statė sienas, dėjo gegnes, stogą uždengė kiti. Dirbo trise: jis (R. M.), A. ir jo (R. M.) sūnus. Sūnus ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas tam objektui. Su D. K. sudarydavo sutartį konkrečiam darbui.

Liudytojas P. B. parodė, jog prieš dvejus ar vienerius metus dvi ar tris savaites dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju prie pramoninio objekto, dengė skardą. Neprisimena, kur buvo tas objektas, žino, kad tai buvo gamybinės patalpos. Dirbo trise – jis (P. B.), J. ir dar vienas žmogus. Visi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienam žmogui kažkas atsitiko, tada liko su J.. J. buvo kaip ir viršininkas, jis dirbo sudėtingesnius darbus. T. J. padėti atlikti baigiamuosius darbus. Po to jis (P. B.) atsisakė dirbti, nes nebuvo aptarta, koks jo valandinis darbas, kiek turėjo gauti pinigų. Nebuvo sudaryta sutartis, tik pasą atsišvietė, nežino, ar jo vardu buvo išpirktas patentas. Mokėjo mažą atlyginimą, pasirašė ant algalapio, kai su juo (P. B.) buvo atsiskaityta. Tame objekte, kai atsisakė dirbti, darbų vadovas atvežė kitą darbuotoją, kuris su Juozu baigė darbus.

Liudytojas A. B. parodė, kad su kaltinamuoju anksčiau buvo darbiniai santykiai. Jo (A. B.) įmonėje UAB ,,Baltic Caps“ dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2013 m. liepos mėnesį buvo sudaryta sutartis tarp UAB ,,Baltic Caps“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl remonto darbų pastate adresu (duomenys neskelbtini). Darbai atlikti tais pačiais metais, tikslios datos neatsimena, buvo ne vasara, jau buvo atšalę, darbuotojai dirbo įsijungę šildytuvus. Darbai buvo pabaigti, buvo surašyti atliktų darbų aktai. Nuo 2014 m. kovo ar balandžio mėn. nebedirba UAB ,,Baltic Caps“ ir nežino, kaip buvo atsiskaityta. Kontroliavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus, patarinėjo A. M.. Jis tuo metu nebuvo UAB ,,Baltic Caps“ darbuotojas. Matė dirbančius du UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojus - tam tikrais įrenginiais jie sausino, džiovino tinkuotas sienas. Tame objekte buvo gal du tris kartus ir dirbo tie patys du darbuotojai, neklausė, ar jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nekilo abejonių, kad jie statybininkai, kad jie dirba pagal jo įmonės su UAB ,,Darosa“ sudarytą sutartį. Kadangi turėjo civilinę sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tai visas prievoles kylančias iš darbo santykių turėjo įgyvendinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl subrangovo, tai - rangovo teisė. Nebuvo kalbos apie subrangovus. Nepamena, ar buvo pateikti atliktų darbų aktai, ar tik sąskaita faktūra. Žino, kad sąskaitoje faktūroje buvo įforminti pabaigti darbai. Sąskaitoje buvo nurodyta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Bendrovę UAB ,,Rogasta“ žino, tai su D. K. susijusi įmonė. UAB ,,Baltic Caps“ su UAB ,,Rogasta“ neturėjo jokių sutarčių. Atsiskaitymo už darbus nematė. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbus atliko 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje. Dėl byloje esančių dokumentų (b. l. 114-115, 8 tomas) parodė, jog šitie dokumentai nesusiję su UAB ,,Baltic Caps“. Darbai pradėti gal ir anksčiau nei sutartis pasirašyta, bet kiek anksčiau, negali pasakyti - darbų pradžia buvo šiltuoju metų laikotarpiu, o pabaiga - šaltuoju metų laikotarpiu. Tvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 185-186 1 tomas), jog PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13-02 ir sąmatą dėl darbų už 40 140,94 Lt mato pirmą kartą, apie tai nieko nežino, 2013 metų kovo mėnesio 31 d. visi užsakyti darbai nebuvo atlikti.

Iš 2013 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija RGS Nr. 13-02 matyti, jog pardavėjas „Rogasta“, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybiniai darbai pagal atliktą aktą sumoje 40 140,94 Lt, sąskaitos niekas nepasirašęs (b. l. 114, 8 tomas).

Iš Atliktų darbų akto už 2013 m. 03 mėnesį, sudaryta pagal 2011.03 kainas, matyti, jog objektas – „Baltic Caps“ gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini), darbų kaina 40 140,94 Lt; aktas nepasirašytas, matyti UAB „Rogasta“ antspaudas (b. l. 115, 8 tomas).

Liudytojas A. M. parodė, jog buvo UAB ,,Baltic Caps“ direktorius nuo 2014 m. balandžio mėnesio. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė apdailos, statybos darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbai vyko iki jam tampant direktoriumi. Prie jo jau baiginėjo darbus. Darbai buvo baigti, kai jis (A. M.) tapo direktoriumi. Iki tol direktoriumi buvo A. B.. Patarinėjo A. B. jo direktoriavimo laikotarpiu. Drbai prasidėjo gal 2013 m. metų vasarą. Atsiskaitymo procedūros vyko prie jo (A. M.), buvo daryti pavedimai ir užskaitymas buvo darytas iš įmonės UAB ,,Alkopakas“. Užskaitymas buvo todėl, kad UAB ,,Alkopakas“ buvo skolingas UAB ,,Baltic Caps“, tai UAB ,,Alkopakas“ tiesiogiai pervedė pinigus pagal trišalį susitarimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo padaryti du ar trys pavedimai. Sumos tikslios neatsimena, gal apie 70 tūkst. Lt. Iki tol dirbo UAB ,,Alkopake“. UAB ,,Alkopakas“ irgi turėjo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB ,,Alkopakas“ kasmet daro kosmetinį remontą, buvo griovimo darbai, patalpų didinimo darbai, atliko tinkavimo, betonavimo darbus. Sutartis dėl darbų UAB „Baltic Caps“ buvo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbus atliko darbininkai, neklausė, kokios įmonės jie darbininkai. Atsiskaitinėjo su UAB , (duomenys neskelbtini)“. Pateikė FNTT visus dokumentus įrodančius, kad pagal sutartį atsiskaitė. Darbų priėmimo aktus, sąskaitas faktūras pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB ,,Rogasta“ nežino. Sutartyje su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo numatyta draudimo samdyti subrangovą. Pretenzijų dėl atliktų darbų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Dėl byloje esančių dokumentų - PVM sąskaitos faktūros Nr. 13-02 ir sąmatos už 40 140,94 Lt (b. l. 114-115, 8 tomas) - parodė, jog juos mato pirmą kartą, juose nėra jo (A. M.) parašų (b. l. 189, 1 tomas).

Iš 2014-07-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. M. savo iniciatyva pateikė šiuos dokumentus – 2013-12-31 sąskaitą faktūrą serija DAR Nr. 13-12-13, kurioje nurodytas pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas „Baltic Caps“, pagal sutartį DR-2013/07/15, iš viso suma su PVM 40 140,94 Lt; atliktų remonto darbų aktą už 2013 m. 12 mėnesį UAB „Baltic Caps“ gamybinėse patalpose 40 140,94 Lt sumai, pasirašytą D. K. ir A. B.; statybos rangos sutartį Nr. 2013 m. liepos 15 d. DR-2013/07/15, kurioje nurodyta, kad UAB „Baltic Caps“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl gamybinių patalpų remonto darbų atlikimo, bendra darbų kaina su PVM 40 140,94 Lt; rangovas darbus pradeda 2013-07-18 ir baigia iki 2014-04-23, užsakovas sumoka avansą 5000 Lt per tris darbo dienas nuo sutarties sudarymo datos, sutartis pasirašyta A. B. ir D. K.; Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 010/2014-02 tarp UAB „Baltic caps“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Alkopakas“ dėl 40 140,94 Lt; 2014-02-10 mokėjimo nurodymą Nr. 457089 apie atsiskaitymą. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2012-07-15 tarp UAB „Alkopakas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2012 m. liepos 15 d. DR-15 dėl gamybinių patalpų remonto (duomenys neskelbtini). 2012-07-15 suderinta lokalinė sąmata, pasirašytas atliktų darbų aktas už 2012 m. 12 mėnesį, o 2012-12-20 išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija RGS Nr. 12-12-20 87453,43 Lt (25328,26 Eur) sumai. Sąskaitą pasirašė D. K. ir A. M. (b. l. 190-200, 1 tomas, b. l. 1-13 2 tomas).

Liudytojas H. A. parodė, jog dirbo UAB ,,Project LT“ vadovu, buvo sudarę statybos rangos sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB ,,Project LT“ buvo generalinis rangovas, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pasirinko kaip rangovą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo konstrukcijos darbus objekte Bliūdžių kaime, Biržų rajone. 2013 metais su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė tris statybų rangos sutartis atlikti statybos remonto darbus. Pasikeitus situacijai, kai nelaimėjo kelių konkursų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus pagal faktą, kitą dalį darbų atliko jo (H. A.) darbuotojai. Darbus baigė 2013 m. pabaigoje. UAB ,,Rogasta“ nežinoma, ši įmonė darbų neatlikinėjo, sutarčių su ja sudaryta nebuvo. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė bankiniais pavedimais. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo kalbos apie subrangą, jų kaip generalinio rangovo, tai visai nedomino. Sutartyje su UAB ,,Darosa“ nebuvo draudimo samdyti subrangovo. Matė darbų kokybę, eigą, tai tenkino, o kokie darbuotojai objekte dirbo nesidomėjo, nes atsakomybė buvo rangovo. D. K. nesiūlė neteisėtų sandorių. Pagal statybos rangos sutartį kiekvieną mėnesį iki 25 dienos rangovas generaliniam rangovui pateikdavo suderinimui atliktų darbų aktus. Juos suderindavo per 3-5 dienas, tą patvirtindami savo parašais ir įmonių antspaudais. Darbų įkainiai buvo pridėti prie rangos sutarties kaip darbų sąmata. Atsiskaitymas vykdavo per 30 dienų. Viskas vyko etapais. Visus kiekius tikrino Nacionalinė tarnyba, kuri finansavo objektą. Buvo pardavinėjami statybinių medžiagų likučiai. Pirko statybines medžiagas ir iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė geras kainas. Viso objekto pridavimas buvo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nacionalinei agentūrai. Pagrindiniai darbai prasidėjo kovo mėnesį, tai yra ankstyvą pavasarį. Stogo konstrukcijų nuardymą atlikinėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žmonės. Neprisimena, kada pasirašyta statybos rangos sutartis, o darbai pradėti anksti pavasarį, objektą pridavė gruodžio 31 dieną. Objektas buvo išskirstytas į tris etapus. Bendravo su tik D. K. iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Šis projektas buvo iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projektas buvo vykdomas per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Jei būtų pretenzijų iš šios agentūros, nebūtų gautas finansavimas.

Iš 2013-04-16 statybos rangos sutarties Nr. DR-13/04/16 matyti, jog UAB „Project LT“ atstovaujama H. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto; bendra darbų kaina su PVM – 726 000 Lt; rangovas darbus pradeda 2013-04-22 ir baigia iki 2013-10-31; užsakovas sumoka avansą 70 000 Lt; užsakovas už atliktą darbą moka kas mėnesį pagal rangovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 159-162, 1 tomas).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojui H. A. parodytos PVM sąskaitos faktūros serija RGS Nr. 13-011 ir priedų (b. l. 130, 8 tomas) matyti, jog liudytojas parodytus dokumentus mato pirmą kartą ir tvirtino, jog bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K. (b. l. 108-109, 1 tomas).

Iš PVM sąskaitos faktūros serija RGS Nr. 13-011 matyti, jog pardavėjas nurodyta UAB „Rogasta“, pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybiniai darbai pagal atliktų darbų aktą, iš viso suma su (duomenys neskelbtini)146, 40 Lt; sąskaita nepasirašyta, nurodyta – R. G. (b. l. 130, 1 tomas).

Iš atliktų darbų akto už 2013 m. 06 mėnesį matyti, jog statinys (duomenys neskelbtini) Rangovas UAB „Rogasta“, darbų vertė 278 146, 40 Lt, aktas nepasirašyta, uždėtas UAB „Rogasta“ antspaudas (b. l. 131, 1 tomas).

Liudytojas M. B. parodė, jog atliko tyrimą šioje byloje. Vykdė liudytojų apklausas tarnybinėse patalpose, jokių išskirtinių aplinkybių tyrimo metu nebuvo. Atsimena liudytojo G. K. ir jo žmonos apklausas. Liudytojas G. K. gyvena Biržų rajone, užsakinėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ namo statybai, jo brolis turi ūkį, jie kartu užsakinėjo namo statybą ir įrengimą. Šis liudytojas neturėjo jokių dokumentų, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo jų išrašiusi. Liudytoj žmona V. K. tyrimo metu buvo pateikusi sutartį, kurios kitoje pusėje buvo kaltinamojo parašai, kad gavo pinigus. Kiekvienu atveju tyrimo metu klausia, ar turi pateikti dokumentų. Apklausoje užrašo, jei asmuo pateikia dokumentus. Atliko kratas, taip pat ir pas R. G. UAB ,,Terita“ administracinėse patalpose. Paėmė visus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus, išskyrus nereikšmingus pranešimus Sodrai ir pan. Buvo įmonės direktoriui pateiktas reikalavimas pateikti dokumentus, susijusius su tyrimu. Ir šis reikalavimas buvo įvykdytas, R. G. ir kitos buhalterės vežė reikiamus dokumentus iki kol teikė užduotį specialistui. Visi bendrovės vykdytų ūkinių operacijų dokumentai buvo pateikti iki specialisto užduoties pateikimo. Dokumentai buvo reikalaujami ir pateikti už tiriamąjį laikotarpį. Iki kol atliko tyrimą, nebuvo gavęs kaltinamojo prašymo pateikti papildomus dokumentus, dokumentai nebuvo teikiami. Ikiteisminį tyrimą atliko jis (M. B.), o po specialisto išvados surašymo tyrimą perdavė A. S.. Vykdomo tyrimo metu nebuvo teikiami dokumentai, susiję su sandoriais. Įtariamieji nebuvo susipažinę su medžiaga ir nežinojo klaidų. Vėliau kaltinamasis taisė savo klaidas. Tyrimo metu nebuvo išrašytų sąskaitų, jos išrašytos vėliau. Kol tyrimas buvo jo žinioje, nebuvo teikiami dokumentai. Visi tyrimo metu pateikti dokumentai buvo vertinami, aprašyti specialisto išvadoje. Po specialisto išvadų kaltinamasis nepristatė dokumentų, nes po specialisto išvados tyrimą perdavė A. S..

Liudytoja A. S. parodė, jog atliko tyrimą šioje byloje, kai jau buvo specialisto išvados. Iki tol tyrime nedalyvavo. Apklausų metų kaltinamasis, kada buvo jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, davė parodymus ir savo iniciatyva teikė dokumentus - susirašinėjimus, sąskaitų kopijas. Pati iš D. K. dokumentų nereikalavo. Po apklausų klausė, ar turi dar pateikti kokių dokumentų. Buvo atlikta bylos 9 tome bylos lapuose 141-142 esančių naujai pateiktų dokumentų apžiūra dalyvaujant specialistui, dokumentus įvertino. Visi dokumentai, kurie buvo atnešti papildomai, buvo vėlesnių datų nei tiriamasis laikotarpis. Kai buvo vykdoma buhalterės apklausa, ji teikė didžiosios knygos sąskaitos išrašą dėl (duomenys neskelbtini), duomenys sutapo, o po apklausos pateikė papildomai sąskaitų, kurias išrašė už tą patį laikotarpį. D. K. vėliau pateikti dokumentai ir yra surašyti vėliau. 2015-02-02 pateikti kasos dokumentai vėlesnio laikotarpio, jie susiję su vėliau teiktais dokumentais. Kasos dokumentus teikė nuo 2014-06-01 iki metų pabaigos. Dviejų apklausų metų D. K. pateikė dokumentus, susijusius su tomis aplinkybėmis, apie kurias davė parodymus. Pirmos apklausos metu apklausa nevyko, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Pateikė pranešimą apie įtarimą, tuomet jau specialisto išvada buvo surašyta, kaltinamasis nepageidavo su išvada susipažinti. Tiriamasis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos laikotarpis buvo nuo 2011 pradžios iki 2014 m. gegužės 30 d.

Liudytojas D. Č. parodė, jog sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta dėl antro aukšto pakėlimo jo (liudytojo) name adresu (duomenys neskelbtini). Tarėsi su kaltinamuoju tiesiogiai. Sutarties suma apie 25 tūkst. Lt. Sąmata nebuvo sudaryta, viską darė pagal faktą. Visus darbus atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Be stogo darbų dar darė fasadą, kuris griūna. UAB ,,Rogasta“ nežinoma. Medžiagas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis medžiagų buvo jo (liudytojo). Neatsiskaitė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nes darbų neužbaigė. Nepervedinėjo D. K. nė kiek pinigų. 2013 m. pradėti darbai, nebuvo apibrėžta iki kada turėjo sutvarkyti. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. 14-15 b.l.). Buvo pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Rogasta“ sąmata. Matė tą sąmatą tyrimo metu pirmą kartą. Patvirtina, ką pasakė apklausoje. Šiai dienai vyksta ginčas su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo keltas antras aukštas, stogas dengtas, fasadas tvarkytas, pamatų liejimas padarytas. Langų montavimas atliktas atskirai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko pamatų liejimą, mūrijo prieškambarį, ne paties namo pamatus liejo. Keitėsi darbuotojai, dirbdavo du, trys darbuotojai. Vienas žmogus buvo pastovus, o kiti darbuotojai keitėsi. Niekas iš darbininkų nepateikė pažymėjimo, gal ir kitų įmonių darbuotojai dirbo, bendravo tik su kaltinamuoju. Neatsimena, kiek laiko dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Iš 2014-07-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. Č. savo iniciatyva pateikė 2013-04-25 statybos rangos sutartį Nr. 2013 m. balandžio 25 d. DR-13/04/25, kurioje nurodytas sutarties objektas – gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbai, adresu (duomenys neskelbtini) bendra darbų kaina su PVM 25 224,87 Lt, rangovas darbus pradeda 2013 m. balandžio 25 d. ir baigia iki 2014 m. spalio 30 d.; sutartis pasirašyta D. Č. ir D. K. (b. l. 16-20, 2 tomas).

Liudytojas M. G. parodė, jog kaltinamasis 2012 m. apie pusę metų jam statė namą Panevėžio rajone Šeškų kaime, Piniavos soduose. Sutartis sudaryta motinos vardu, nes motina buvo sklypo savininkė. Bendravo su kaltinamuoju iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta darbų ir medžiagų bendra sąmata 130 tūkst. Lt sumai. Statė sienas, darė perdangas, dengė stogą, tvarkė fasadą. Darbai prasidėjo gegužės mėnesį. Atsiskaitinėjo pavedimu iš savo sąskaitos dalimis pagal atliktus darbus. Grynais pinigais nemokėjo. Avansą taip pat mokėjo pavedimu. Pasitikėjo, nerašė jokių darbų atlikimo aktų. Turėjo sąmatą, atsižvelgdamas į sąmatą, atliktus darbus, atliko pavedimus. Elektroniniu paštu D. K. atsiuntė didesnę sąskaitą, sakė, kad išaugo darbų kainos, sakė neatliks kai kurių darbų. Nepasirašė tos sąskaitos, liko kaltinamajam 10 tūkst. skoloje, nes kaltinamasis nepabaigė darbų pagal ankstesnę sąmatą - neišbetonavo vidaus, pats užsibaigė darbus. Kol vyko darbai, jokių dokumentų be sutarties ir bankinių pavedimų, nepasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau parodė visas aplinkybes. Sumokėjo iš viso 130 tūkst. litų. Tyrimo metu pareigūnai rodė kasos išlaidų orderius, kurių nėra matęs, niekur nepasirašinėjo. Nekalbėjo su kaltinamuoju apie pinigų grąžinimą. Nieko apie tai nekalbėjo. Nepastebėjo savo sąskaitoje, kad būtų grąžinti pinigai. Su kaltinamuoju prasidėjo konfliktas dėl atsiųstos padidintos sąskaitos, kurią jis atsisakė apmokėti. Po to konflikto kaltinamasis atsiuntė darbų sąmatą, kokius darbus atliko, kokių neatlikto. Nepasirašė sąmatos, nes nesutiko. Buvo susitarę už 140 tūkst. Lt, o kaltinamasis atsiuntė sąmatą už 150 tūkst. ar 160 tūkst. Lt., sakydamas, kad jam išaugo darbų kainos. Santykius nutraukė 2012 m.

Iš 2012 m. kovo Statybos rangos sutarties Nr. 2012 m. kovo DR – 12/02 matyti, jog sutartis sudaryta tarp V. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamojo mano, esančio (duomenys neskelbtini), mūro darbų, stogo uždengimo ir fasado šiltinimo pagal pateiktą projektą; bendra darbų kaina su PVM – 140 000 Lt; rangovas darbus pradeda 2012 m. kovo 15 d. ir baigia iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.(b. l. 106-10109, 8 tomas).

Iš 2013-12-13, 2013-12-24, 2013-12-31, 2013-12-31 kasos išlaidų orderių matyti, jog D. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išduoti atitinkamai – 30 000 Lt, 30 000 Lt, 30 00 Lt, 10 000 Lt; pagrindas grąžinimas – G.; išlaidų orderiai pasirašyti R. G. (b. l. 110- 113, 8 tomas).

Liudytojas A. J. parodė, jog 2013 m. pusantro mėnesio pagal darbo sutartį dirbo skardininku UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Dirbo įvairuose obejktuose, taip pat ir Topolių gatvėje pas žmogų. Topolių g. dirbo daug žmonių. Objektuose dirbdavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kitos firmos žmonės. Topolių g. atliko stogo skadinimo darbus, nepabaigė darbų. Stogą lygino vienas, kitus darbus dirbo 4-5 žmonės, kurių nepažinojo, jie buvo iš kitos firmos. Tame objekte dirbo dvi firmos. Kita įmonė priklausė tam pačiam D. K.. ,,Rogasta“ nieko nesako, pirmą kartą girdi, negirdėjo, kad kiti darbuotojai, kurie dirbo objekte Topolių g., apie tokią įmonę kalbėtų. D. K. priklauso įmonės ,,Daliusta“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“, kurių darbuotojai dirbo objektuose. Pagal darbo pobūdį neprivalėjo žinoti apie darbų sutartį objekte. Tuo metu, kai jis dirbo, neliejo pamatų Topolių g.

Kaltinamasis D. K. dėl M. G. pinigų neįforminimo PVM sąskaitomis faktūromis ir neįtraukimo į bendrovės sąskaitą iš esmės prisipažino, tačiau kaltinamasis davė prieštaringus parodymus dėl UAB „Rogastos“, o būtent: pradžioje teisme duodamus parodymus teigė, kad kaltinime nurodytose UAB „Rogasta“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos finansinės-ūkinės operacijos su šia bendrove realiai neįvyko, o jis tik tarėsi su UAB „Ragosta“, kuri turėjo būti kaip generalinis rangovas, visus darbus padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 71, 10 tomas). Vėliau teigė, jog dalį darbų atliko ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalteriniuose dokumentuose parodyta, kad dalį darbų atliko UAB „Rogasta“ (b. l. 104, 10 tomas). Specialistas nustatė, jog UAB „Ragosta“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko ir šias operacijas pripažino neatitinkančias tikrovės, nepagrįstas dokumentais bei nepagrįstai įtrauktas į apskaitos registrus. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, remiasi specialisto išvada, kurią teismo posėdžio metu patvirtino dalyvavęs specialistas, taip pat ir rašytinių įrodymų visuma, kuri teismui neleidžia abejoti šiuo rašytiniu įrodymu; taip pat teismas remiasi liudytojų parodymais. UAB „Ragosta“ darbuotojo R. G. parodymai patvirtina aplinkybes, jog UAB „Ragosta“ jo bendrovė su UAB „Alkopakas“ UAB „Smalta“, UAB „Baltic caps“, UAB „Project LT“ ir D. Č. nedirbo, nežino, kad šiose įmonėse ir pas D. Č. būtų atliekami darbai (b.l. 133, 149, 10 tomas); liudytojai A. B., J. S., A. M., D. Č. su UAB „Ragosta“ dėl darbų atlikimo nesitarė ir apie UAB „Ragosta“ atliekamus darbus nieko nežino (b.l. 137-138, 6 tomas). Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. buvo asmuo, su kuriuo buvo sudarytos sutartys ir vykdomi atsiskaitymai (b.l. 139, 149, 6 tomas). Byloje esančios PVM-sąskaitos faktūros nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-03-31 iki 2013-07-29 UAB „Rogasta“ vardu išrašytas ir įtrauktas į apskaitą PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus, kuriuos įformintas 506 037,56 Lt vertės, iš jų 87824,70 Lt PVM statybinių darbų pardavimas. Aukščiau paminėti bylos įrodymai patvirtina, jog nurodytos ūkinės operacijos (statybinių darbų įsigijimas) iš UAB „Rogasta“ neįvyko, o tik buvo įforminti apskaitos dokumentai, kurių turinys neatitinka tikrovės. Abejoti atlikta specialisto išvada šioje dalyje, nėra objektyvaus pagrindo, todėl teismas ja remiasi, priimdamas sprendimą. Kaltinamojo D. K. padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas įmonės direktoriumi laikotarpyje nuo 2011-11-11 iki 2013-07-29 tyčia apgaulingai tvarkė aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2011-2013 metus; taip pat D. K. laikotarpyje nuo 2013-04-30 iki 2014-04-09 turėdamas tikslą sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus dokumentus ir pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras žinomai neteisingus duomenis į rašė į deklaracijas, kurias pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inepskcijai ir taip apgaule išvengė didelės turtinės prievolės valstybei 25 435,88 Eur.

Dėl trijų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis D. K. prisipažino visiškai. Kaltinamasis D. K. teigė, jog pagal jo pateiktus neteisingus dokumentus buhalteriai pildė deklaracijas ir teikdavo valstybinei mokesčių inepskecijai. Tai, kad kaltinamasis D. K. savo veiksmais siekė išvengti mokesčių valstybei, įrodo ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir specialisto išvada, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, teismui pateikti dokumentai. Tai, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė išvengti mokesčių valstybei mokėjimo, įrodo ir tai, kad jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Pripažinus, jog kaltinamasis D. K. padarė veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir remiantis aukščiau aptartais motyvais bei įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis D. K. laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2014-04-09 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose sumažino pardavimo PVM bei padidino PVM atskaitą, o taip pat į 2012 metų metinę ir 2013 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybienei mokesčių inspekcijai. Kaltinamojo D. K. trys atskiros veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d.

Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 1996 m. balandžio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, 2012-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus stogo dengimo darbus P. K. namui, esančiam Asiūklynės g. 22, Subačius, Panevėžio raj., už 2000 Lt (579,24 Eur), atliktų darbų pardavimo neįformino PVM sąskaita faktūra, neįtraukė į bendrovės apskaitą, nesurašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neįnešė į bendrovės kasą, o tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 2000 Lt (579,24 Eur), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 1996 m. balandžio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo 2013-12-13 Kasos išlaidų orderį be numerio 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, 2013-12-24 Kasos išlaidų orderį be numerio 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, 2013-12-31 Kasos išlaidų orderį be numerio 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, 2013-12-31 Kasos išlaidų orderį be numerio 10000 Lt (2896,20 Eur), kuriais įformino iš viso 100000 Lt (28962 Eur) išdavimą jam iš kasos, kaip pagrindą nurodydamas grąžinimą M. G., tačiau realiai šių pinigų M. G. neišmokėjo, o tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 100 000 Lt (28962 Eur), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 1996 m. balandžio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, pagal 2012-05-23 Statybos rangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. K. atlikus gyvenamojo namo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) iš viso už 160000 Lt (46339,20 Eur), atliktų darbų pardavimo neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, neįtraukė į bendrovės apskaitą, 2012-06-03 gavęs grynais 20000 Lt (5792,40 Eur), 2012-07-19 gavęs grynais 30000 Lt (8688,60 Eur), 2012-08-14 gavęs grynais 20000 Lt (5792,40 Eur), atsiskaitymui už atliktus darbus G. K. ir V. K. nurodęs savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Medicinos banke ir į ją 2012-11-15 iš G. K. gavęs 10000 Lt (2896,20 Eur), 2012-12-21 iš V. K. gavęs 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013-01-09 – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013-01-22 – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013-01-22 – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013-04-29 – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013-08-19 – 5000 Lt (1448,10 Eur), 2013-09-10 – 5000 Lt (1448,10 Eur), 2013-09-30 – 5000 Lt (1448,10 Eur), 2013-12-19 – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2014-02-14 – 5000 Lt (1448,10 Eur), grynais ir pavedimais gautų pinigų, iš viso 150000 Lt (43443 Eur), neįformino kasos pajamų orderiais ir nefiksavo kasos knygoje, o tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 150 000 Lt (43 443 Eur), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, 2013-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija RGS Nr. 13-02 dėl statybos darbų pirkimo iš UAB „Rogasta“ už 40140,94 Lt (11625,62 Eur), 2013-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija RGS Nr. 13-05 dėl statybos darbų pirkimo iš UAB „Rogasta“ už 37253,88 Lt (10789,47 Eur), 2013-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija RGS Nr. 13-07 dėl statybos darbų pirkimo iš UAB „Rogasta“ už 80495,32 Lt (23313,06 Eur), 2013-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija RGS Nr. 13-011 dėl statybos darbų pirkimo iš UAB „Rogasta“ už 278146,40 Lt (80556,77 Eur), 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą serija RGS Nr. 13-014 dėl statybos darbų pirkimo iš UAB „Rogasta“ už 70001,02 Lt (20273,70 Eur) ir šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė iš viso 506037,56 Lt (146558,61 Eur) nors UAB „Rogasta“ jokių darbų neatliko ir jis minėtai bendrovei pinigų nemokėjo, o šiuos pinigus tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino, tai yra pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – pinigus 506037,56 Lt (146558,61 Eur), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis D. K. neneigė apgaulingai tvarkęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir teigė, kad siekė gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie buvo naudojami bendrovės reikmėms tenkinti – atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas perkamos medžiagos ir kt., ir viso proceso metu kategoriškai teigė, jog pinigų, kurie yra nurodyti kaltinime nepasisavino, o nepaskaitytus pinigus naudojo įmonės reikmėms. Aukščiau nurodytais motyvais teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis D. K. apgaulingai tvarkdydamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei siekdamas sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą, o taip pat pelno mokestį, tai darė, į įmonės buhalterinę apskaitą neitraukdamas ūkinių operacijų arba įtraukdamas neteisingus duomenis, ir tai lėmė PVM deklaracijų bei 2012 ir 2013 metų Metinių pelno mokesčio deklaracijų suklastojimą (BK 220 straipsnio 1 dalis (trys veikos)). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks mokestinis nesąžiningumas kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnį. Apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia tiesioginių turtinių padarinių kitiems fizinimas ar juridiniams asmenims. Nagrinėjamoje byloje neapskaitytų 2000 Lt gautų iš P. K., 150 000 Lt gautų iš V. K. ir G. K., nurašytų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 100 000 Lt ir M. G. neišmokėtų bei nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nurašytų 506 037,56 Lt už UAB „Rogasta“ neatliktus statybos darbus, pasisavinimas be šių sumų nurodymo specialisto išvadoje iš viso nebuvo įrodinėjamas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kvalifikuojant kaltinamojo D. K. veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas - tai, kad buvo paimti pinigai, kad jų paėmimas ir panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryti nuostoliai, t. y. iš viso 758 037,56 Lt (219 542,68 Eur). Jokiais bylos įrodymais nebuvo paneigti kaltinamojo parodymai, jog darbų pradžioje naudoja apyvartines savo įmonės lėšas; kiekviename objekte apie du mėnesius turi atlikinėti darbus už įmonės pinigus; įsigyjant medžiagas be dokumentų, jos įsigyjamos 20-30 procentų pigiau; taip darė dėl to, kad galėtų konkuruoti rinkoje; 20-30 procentų pigiau pastatyti pastatą naudojant neapskaitytas lėšas, perkant produkciją iš tiekėjų, kurie neišrašo dokumentų. Juolab ir pats specialistas teismo posėdžio metu aiškino, jog M. G. pinigai buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą statymo laikotarpiu, pinigai buvo naudojami, o vėliau reikėjo juos nurašyti, nuo kasos, nes įmonė nerodė sandorio apskaitoje ir todėl buvo pertekliniai pinigai, vėliau nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nurašė 100 000 Lt (b. l. 72, 10 tomas). Taip pat specialistas dėl nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nurašytų 506 037,56 Lt už UAB „Rogasta“ neatliktus statybos darbus aiškino, kad darbai yra sudubliuoti – užsakovai apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus ir tie patys darbai yra atlikti UAB „Rogastos“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 173, 10 tomas). Kaltinamasis viso proceso metu akcentavo, jog visi objektai yra pastatyti, darbai atlikti, šias aplinkybes patvirtino ir visi teisme apklausti liudytojai. Minėti specialisto paaiškinimai dėl šios kaltinimo dalies tik dar labiau sustiprina teismo abejonę dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nes ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija leidžia spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl įmonės vadovo veiksmų ir žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų viestą, konstatuotina, jog kaltinamojo D. K. mokestinio nesąžiningumo, jo vadovaujamojoje įmonėje vestos apgaulingos apskaitos papildomai kvalifikuoti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą nėra teisinio pagrindo, todėl daroma išvada, jog D. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti dar ir kaip turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes kaltinime nurodyti veiksmai nevertintini kaip atskira nuo sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstama veika, juolab, kai byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog D. K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Esant tokioms aplinkybėms, D. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (trys veikos) išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtina paminėti ir tai, jog kaltinamasis D. K. kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, direktorius teisminio bylos nagrinėjimo metu pajamas deklaravo, mokesčius valstybei sumokėjo.