- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-681-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00152-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., O. D.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir O. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja G. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos senelei M. B., pareiškėja faktiškai priėmė jos palikimą pradėjusi jos turtą valdyti. Pirmiausia, pareiškėja pasirūpino senelės laidotuvėmis. Antra, rūpinosi senelės turtu kaip savu, gyveno jos bute, mokėjo už elektrą. Po senelės mirties liko šis palikimas: žemės sklypas (0,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas (60,13 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ji gyvena šiame bute, moka mokesčius už elektrą (kitų nėra, nes vandentiekio ir dujų bute nėra). Iki senelės mirties ją prižiūrėjo visapusiškai jai padėdama. Ji yra palikėjos vaikaitė, t. y. antros eilės įpėdinė. Jos mama V. B. yra palikėjos vaikas, t. y. pirmos eilės įpėdinė. Tačiau V. B. gali paliudyti palikimo priėmimo aplinkybes. Tiek V. B., tiek kiti įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo žinodami, kad juo rūpinasi pareiškėja.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į G. Ž. pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavę pranešimų apie galimą palikėjos M. B. perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime neprieštaravo, kad pareiškėja, įrodžius teismui, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu, paveldėtų mirusiosios M. B. turtą, ir prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime prašo tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad po M. B. mirties visu likusiu turtu rūpinasi ir naudojasi būtent pareiškėja, kuri jį valdo, moka visus reikiamus mokesčius.
6. Suinteresuotas asmuo O. D. atsiliepimo per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė, procesiniai dokumentai, skirti suinteresuotam asmeniui, buvo įteikti 2020-04-27 tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui (mamai).
7. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
8. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja G. Ž., buvusi pavardė B., yra M. B. dukters – V. B. duktė (t. y. mirusiosios anūkė).
11. Taip pat nustatyta, kad M. B. 1993-02-10 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1159 pagrindu įgijo nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2006-09-15 apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-4689 ir sprendimu Nr. 33-10528 įgijo nuosavybėn žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Be to, M. B. 2006-07-25 sudarytu ir notaro patvirtintu testamentu jai pagal Klaipėdos apskrities 1998-12-30 išvadą Nr. 1105 priklausančią žemę, buvusią Bikavėnų k. Šilutės r., paliko suinteresuotam asmeniui O. D.. Tačiau Testamentų registro duomenimis, palikėjo palikimo priėmimų ir atsisakymo faktų nėra registruota (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
14. Įvertinus pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus ir suinteresuoto asmens V. B. 2020-02-05 atsiliepime nurodytus paaiškinimus, kad būtent pareiškėja iki mirties rūpinosi M. B., gyveno jos bute ir liko ten gyventi po jos mirties, mokėjo mokesčius, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po M. B. mirties palikimą, t. y. jai priklausantį butą bei žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės. Taigi G. Ž. po palikėjos M. B. mirties turtą – butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
15. Pažymėtina, kad suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti testamentinė įpėdinė O. D. (kuriai testamentu paliktas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)), į palikėjos turtą nepretendavo ir prieštaravimų dėl pareiškėjos G. Ž. pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nereiškė (CPK 178 str., 185 str.).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. Ž. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė vaikaitė G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.