Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-177/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-27
Bylos Nr.
1A-396-177/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.)
Nuteistasis
J. Š.
Civilinis ieškovas
O. B.
Nukentėjusysis
O. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-177/2016Proceso Nr. 1-01-1-41331-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.2.3; 1.2.4.8.3; 2.1.7.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,gynėjai Leonorai Vasiliauskienei,nuteistajam J. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. liepos 4 d. veikos) – 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. liepos 10 d. veikos) – 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 14 metų ir 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš J. Š. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. 3 246,74 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; valstybei 15,24 Eur žalai atlyginti.

Iš J. Š. išieškota nukentėjusiajai O. B. 600 Eur turėtų išlaidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį bei sukėlė jam fizinį skausmą:

2015 m. liepos 4 d. apie 16 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė jai smūgį kumščiu į galvą, dėl to jai nugriuvus, atsitrenkus galva į radiatorių padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę-kirstinę žaizdą galvoje, gulinčiai B. K. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas bei kitaip smurtaudamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą:

2015 m. liepos 10 d. apie 23.45 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė jai rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, sugriebęs už kaklo smaugė ir sukėlė B. K. fizinį skausmą.

Be to, J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė savo šeimos narį:

2015 m. liepos 22 d. apie 23 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė rankomis ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus smūgių vietose, ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į galvą ir padarė sunkų galvos sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame ir kairiajame didžiajame pusrutuliuose, poodinę kraujosruvą ant kaktos ir kairio smilkinio ribos, dėl patirto sunkaus galvos sužalojimo išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje, suspaudus galvos smegenis ir B. K. 2015 m. liepos 23 d. vakare įvykio vietoje mirus, taip ją nužudė.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad prieš B. K. nesmurtavo, jos nemušė.

Teismas neteisingai nustatė, kad jis su nukentėjusiąja gyveno kartu daugiau nei dvejus metus. Su B. K. susipažino 2015 m. sausio mėn. pabaigoje. Ji neturėjo kur gyventi, todėl atsikraustė pas jį. Vėliau jos sesuo atidavė senus baldus, tačiau jais jie nesinaudojo, o tik laikė bute. Bendro ūkio kartu nevedė, už komunalines paslaugas mokėjo tik apeliantas. Visą savo pašalpą B. K. išleisdavo svaigalams.

Su nukentėjusiąja jis gyveno tik apie šešis mėnesius. Savo drabužius ji laikė pas S. Č., su kuriuo gyveno apie dvejus metus. Apeliantas buvo davęs jai buto raktą, tačiau laiptinės rakto ji neturėjo. Ji ateidavo pas apeliantą tik išgerti ir permiegoti. Nukentėjusiosios giminės meluoja teigdami, kad jie gyveno kartu apie dvejus metus, nes nori iš jo prisiteisti butą.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde prašė apklausti S. Č. ir teisingai išnagrinėti bylą.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Tiesa, teismas padarė klaidą, į bausmės laiką neįskaitęs dviejų parų laikino sulaikymo laikotarpio. Šis trūkumas ištaisomas, tačiau, kadangi jis neturi esminės reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to nuosprendis nekeičiamas.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl B. K. nežymaus sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo

Nuteistasis J. Š. teisme neigė smurtavęs prieš B. K. 2015 m. liepos 4 d., tačiau tai įrodo bylos medžiaga.

Iš liudytojo G. L. telefono skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) garso įrašo (1 t., 39–40 b. l.) akivaizdu, kad 2015 m. liepos 4 d. 15.55 val. jis pranešė apie J. Š. namuose sumuštą moterį, kuriai kraujuoja iš galvos, reikalinga medicinos pagalba.

Specialisto išvados Nr. G 1366/15 (03) duomenys įrodo, kad 16.45 val. B. K. pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur nurodė, jog šeimyninio konflikto metu ją sumušė sugyventinis. Pagal medicininius dokumentus teismo medicinos ekspertas nustatė, kad vienu trauminiu poveikiu B. K. padaryta muštinė-kirstinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 53 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., 23–26 b. l.) vyriausioji patrulė D. M. užfiksavo nukentėjusiosios B. K. paaiškinimą apie tarp jos ir sugyventinio J. Š. kilusį konfliktą bei prieš ją pavartotą smurtą. Šis tarnybinis pranešimas buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 8–9 b. l.).

Remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teisme perskaityti (3 t., 27 b. l.) nukentėjusiosios B. K. parodymai apie nagrinėjamą įvykį (1 t., 44–45 b. l.), iš kurių matyti, kad girtaujant namuose kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. Š. kumščiu smogė į galvą, nuo smūgio ji nugriuvo nuo sofos ir galva trenkėsi į ketaus radiatoriaus kampą, buvo prakirsta galva. Po to jis dar gulinčiai spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas.

Apie tos dienos įvykį žinojo ne tik į BPC skambinęs liudytojas G. L., bet ir tą pačią dieną sumuštą motiną matęs bei iš jos pačios smurto aplinkybes išgirdęs nukentėjusysis V. T., liudytoja A. T. Tai, kad J. Š. praskėlė galvą, B. K. papasakojo savo seseriai liudytojai V. S., liudytojui S. Č. Šių asmenų parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl nekartojami.

J. Š. buvo girtas, jam nustatytas 2 promilių girtumas (1 t., 69 b. l.), todėl negalėjo pasakyti, nes neprisiminė, kas vyko namuose, tačiau apklaustas kitą dieną po įvykio neatmetė galimybės, kad sugyventinę stūmė (1 t., 76–77 b. l.). Vėliau apklaustas jis pripažino smurtavęs savo namuose (2 t., 112–113 b. l.). Šie parodymai įstatymo nustatyta tvarka ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.

Visa tai įrodo, jog B. K. buvo sužalota dėl J. Š. kaltės. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas jis nežymiai sužalojo šeimos narį, mušdamas sukėlė fizinį skausmą.

Visos J. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos, smurtaujant prieš sugyventinę B. K.. Vadovaujantis tikslingumo kriterijumi, kad nereikėtų kartoti, argumentai dėl sugyventinės kaip šeimos nario bus išdėstyti, aptariant sunkiausią veiką, t. y. B. K. nužudymą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo B. K.

Nuteistasis J. Š. teisme neigė smurtavęs prieš B. K. 2015 m. liepos 10 d., tačiau tai taip pat įrodo bylos medžiaga.

Šį kartą 23.56 val. į BPC paskambino pati B. K. pranešdama, kad namuose ją muša, smaugia (1 t., 40–41 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., 86–89 b. l.) vyresnioji patrulė G. R. užfiksavo nukentėjusiosios B. K. paaiškinimą apie tarp jos ir sugyventinio J. Š. kilusį konfliktą bei prieš ją pavartotą smurtą. Šis tarnybinis pranešimas buvo pagrindas pradėti antrą ikiteisminį tyrimą (1 t., 12–13 b. l.).

Nukentėjusioji nesikreipė į medicinos įstaigą motyvuodama, kad nori susitaikyti, sugyventiniui atleidžia ir nori kartu gyventi, tačiau apklausinėjusiai policijos pareigūnei aiškiai parodė prieš ją antrą kartą pavartoto smurto pobūdį – stumdė suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, smaugė abiem rankom sugriebęs už kaklo (1 t., 93–94 b. l.).

Šiuos nukentėjusiosios parodymus teismas ištyrė įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje (3 t., 27 b. l. antra pusė).

Įvykio metu nuteistasis J. Š. buvo girtas, jam nustatytas 2,08 promilių girtumas (1 t., 100 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino smurtavęs prieš sugyventinę ir šį kartą (1 t., 110– 111 b. l.), vėliau tai pakartojo dalyvaujant gynėjui (2 t., 112–113 b. l.). Nuteistojo ankstesni parodymai ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.

Parodymus apie smurtą prieš B. K. patvirtino liudytojai V. T. (1 t., 178–180 b. l.) ir M. J. (2 t., 7–8 b. l.), tai girdėję iš pačios nukentėjusiosios, liudytoja A. T., mačiusi atvykusius policijos pareigūnus (2 t., 3–5 b. l.). Visi šie liudytojai apklausti pirmosios instancijos teisme, jų ankstesni parodymai įstatymo nustatyta tvarka ištirti teisiamajame posėdyje, teisėjų kolegija jų nekartoja.

Išdėstyti įrodymai leidžia teigti, kad B. K. sužalojo J. Š. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas, t. y. suduodamas keletą smūgių, smaugdamas, neabejotinai sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Argumentai dėl sugyventinės kaip šeimos nario bus išdėstyti, aptariant sunkiausią veiką, t. y. B. K. nužudymą.

Dėl B. K. nužudymo

Nuteistasis J. Š. teisme neigė vartojęs smurtą prieš B. K. 2015 m. liepos 22 d. vakare, nuo ko ji mirė, tačiau šią nusikalstamą veiką įrodo bylos medžiaga.

Iš biologinės mirties konstatavimo akto duomenų (1 t., 154 b. l.) matyti, kad 2015 m. liepos 24 d. 11.35 val. konstatuota B. K. mirtis. Ji rasta gulinti vonioje be gyvybės žymių su ryškiomis lavondėmėmis.

Specialisto išvados Nr. M 466/15 (03) duomenys įrodo, kad B. K. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui; pagrindinis sužalojimas – galvos sumušimas; visi rasti sužalojimai padaryti paskutinę parą prieš mirtį, jie padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo ir spaudimo; galvos sužalojimai padaryti dviem smūgiais (1 t., 143–146 b. l.).

Dar ikiteisminio tyrimo metu tikrinant J. Š. parodymus (2 t., 50–51, 54–56 b. l.), jis paaiškino bei ant manekeno parodė, kaip ir kur smūgiavo B. K. Tiesa, tada jis teigė apie keturis kartus delnais sudavęs į veidą.

Apklaustas vėliau jis patikslino savo parodymus paaiškinęs, kad parodymų patikrinimo metu papasakojo ne visą tiesą. Iš tikrųjų jis supykęs B. K. ne delnu sudavė, bet kumščiu smūgiavo į galvą ir tai darė vyriškai, su jėga. Nuo antro smūgio ji nugriuvo nuo lovos ant grindų ir jau nebeatsikėlė (2 t., 71–73 b. l.).

Tokius savo parodymus J. Š. patvirtino ir vėliau (2 t., 112–113 b. l.).

Aptarti parodymai duoti dalyvaujant gynėjui, įstatymo nustatyta tvarka jie ištirti teisiamajame posėdyje, jais patikrinti kiti įrodymai, todėl jais galima remtis.

Visa tai įrodo, kad niekas kitas, tik J. Š. galėjo sumušti nukentėjusiąją, kadangi po jo antro smūgio ji nebeatsikėlė nuo grindų ir rasta be gyvybės žymių vonioje, į kurią pats J. Š. ją vėliau įkėlė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teisme duotais J. Š. parodymais, jog jis nesmurtavo prieš B. K., nes juos paneigė skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir įvertintas įrodymų visetas.

Taigi teismas teisingai nustatė B. K. nužudymo aplinkybes.

Apeliantas ginčijo nukentėjusiąją buvus jo sugyventinę.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas (2008 m. birželio 12 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

BK 248 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams (asmens požiūris į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimas, pareigų prisiėmimas vienas kitam).

Bylos duomenys įrodo, kad J. Š. ir B. K. tarpusavio santykiai atitiko šeimos narių, tiesa, girtaujančių, gyvenusių neįregistravus santuokos, santykių sampratą, nes juos siejo požiūris vienas į kitą kaip į sugyventinius, tam tikri savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai.

Tai įrodo skundžiamame nuosprendyje aptarti, todėl šioje nutartyje nekartojami, nebent jie susiję su apeliacinio skundo teiginiais, nukentėjusiųjų O. B. ir V. T., liudytojų A. T., V. S., R. B. parodymai.

Labai svarbūs teisiamajame posėdyje ištirti pačios B. K. parodymai (1 t., 44–45, 93–94 b. l.), iš kurių akivaizdus jos noras kartu su J. Š. gyventi, viską atleisti, nors ne kartą buvo sumušta.

Minėtų proceso dalyvių parodymai patikrinti, teisiamajame posėdyje perskaičius paties J. Š. ankstesnius parodymus, kad jis pasikvietė gyventi B. K., su ja vedė bendrą ūkį, ją vadino sugyventine (1 t., 76–77, 110–111 b. l.; 2 t. 71–73 b. l.).

Tiesa, įvairūs asmenys skirtingai nurodė sugyventinių bendro gyvenimo trukmę (1–2 metai), o pats J. Š. kuo toliau, tuo labiau tą trukmę trumpino iki penkių mėnesių, galiausiai tarpusavio santykius apibūdino tik kaip bendrą girtavimą ir B. K. atėjimą permiegoti.

Skundžiamame nuosprendyje logiškai išdėstyti argumentai, įrodantys B. K. bei J. Š. vedus bendrą ūkį ir gyvenus kartu neįregistravus santuokos, t. y. sukūrus faktinę šeimą. Teisėjų kolegija sutinka su tais argumentais ir jų nekartoja.

Atmetami kaip neįtikinami bei nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog jie nevedė bendro ūkio, už komunalines paslaugas mokėjo tik apeliantas, o B. K. visą savo pašalpą išleisdavo svaigalams.

J. Š. kurį laiką dirbo (2 t., 94 b. l.), turėjo didesnių pajamų, todėl jo išlaidos namų ūkyje buvo žymiai didesnės, tačiau jis pripažino, kad pinigų užteko, nesiskundė (2 t., 71–73 b. l.).

Liudytoja A. T., kaimynė, gyvenusi tame pačiame bendrabutyje ir mačiusi jų gyvenimą, aiškiai įvardino jį kaip girtaujančios šeimos gyvenimą, į kurį nenorėjo kištis. Liudytoja patvirtino savo ankstesnius parodymus, kad, kai J. Š. nedirbo, jie gyveno iš B. K. invalidumo pašalpos, be to, Birutė eidavo į valgyklą, kur gaudavo maisto nepasiturintiems žmonėms. Ši liudytoja teisme taip pat patvirtino savo parodymus, jog J. Š. išvarydavo B. K. iš namų, bet dažniausiai pats ją ir parsivesdavo atgal į namus (2 t., 3–5 b. l.).

Apeliantas neneigė B. K. turėjus buto raktą, o tai rodo bendro gyvenamojo būsto abipusį pripažinimą. Skundo argumentas, kad ji neturėjo laiptinės rakto, atmetamas kaip nereikšmingas, nes iš skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą akivaizdu, jog jis nebuvo reikalingas, kadangi laiptinė nerakinama, durų kodo nėra (1 t., 39–41, 138–139 b. l.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad B. K. drabužius laikė pas S. Č., su kuriuo apie dvejus metus anksčiau gyveno, nepaneigia jos vėlesnio bendro gyvenimo su J. Š. Šis liudytojas teisme patvirtino ankstesnius parodymus, jog būtų neprieštaravęs, jei B. K. gyventų pas jį, nes ji ateidavo pernakvoti, kai J. Š. išvarydavo, bet ji vis tiek grįždavo pas J. Š. (2 t., 16–17 b. l.).

Beje, pagal bylos duomenis, liudytojų parodymus išvaryta iš namų B. K. nakvodavo ne tik pas S. Č., bet ir pas A. T., kitus asmenis.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios giminės meluoja apie jų ilgą bendrą gyvenimą, kadangi nori iš jo prisiteisti butą.

Iš nuteistojo parodymų akivaizdu, jog butas priklauso užsienyje gyvenančiai jo seseriai, todėl į jį negali turėti jokių turtinių pretenzijų ne tik B. K. giminės, bet ir pats J. Š. Taigi minėti asmenys neturi priežasties dėl turto apkalbėti apeliantą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. Š. ir B. K. vedė bendrą ūkį, bendrai naudojosi iš jos sesers gautais baldais bei buitiniais prietaisais, jo uždirbtais pinigais ir jos parneštu iš labdaros valgyklos maistu, kartu miegojo ir kt., pagrįstai konstatavo, kad J. Š. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę.

Skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje išdėstytas aplinkybių dėl sugyventinių bendro gyvenimo ir partnerystės santykių vertinimas atitinka susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, 2K-121/2010, 2K-327/2013 ir kt.).

Tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog B. K. nužudymas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip šeimos nario nužudymas.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl už kiekvieną veiką paskirtų bei subendrintos bausmės dydžio, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už visas tris veikas paskirtos nežymiai didesnės nei vidutinės trukmės bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežtos. Visos bausmės subendrintos apėmimo būdu, todėl galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga.

Dėl civilinių ieškinių

Skundžiamame nuosprendyje motyvuotas civilinių ieškinių priteisimas. Nesant apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl laikino sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką

Iš bylos duomenų matyti, kad po kiekvienos nusikalstamos veikos J. Š. būdavo sulaikomas, tačiau teismas į bausmės laiką neįskaitė laikino sulaikymo nuo 2015 m. liepos 11 d. 0.40 val. iki liepos 12 d. 10.55 val. (1 t., 101, 108 b. l.). J. Š. buvo laikinai sulaikytas beveik pusantros paros. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis ( BK 50 straipsnio 1 dalis), į bausmės laiką jam įskaitomos dvi dienos, bet dėl to nuosprendis nekeičiamas.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Į bausmės laiką įskaityti J. Š. laikiną sulaikymą nuo 2015 m. liepos 11 d. iki liepos 12 d. (dvi dienas).

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai Regina GaudutienėKęstutis Jucys