- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 2K-121/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. birželio 12 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas: E. K., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo sugyventinę šiomis aplinkybėmis: 2008 m. lapkričio 3 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki vidurnakčio, apsvaigęs nuo alkoholio, Kretingoje, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, buitinio konflikto su sugyventine D. N. metu, sudavė jai į galvą kumščiais ne mažiau kaip 6 smūgius ir taip padarė kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktos vidurinėje apatinėje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, viršugalvio vidurinėje dalyje, viršugalvio kairėje pusėje ir ant dešiniojo smilkinio raumens bei poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, paakyje, židinines kraujosruvas galvos smegenų minkštuose dangaluose, kairėje momeninėje, smilkininėje skiltyse, nedidelę paviršinę muštinę žaizdą kairiojo antakio krašte, paviršinį dešiniojo skruosto odos nubrozdinimą, abiejų lūpų išorės ir vidinio paviršiaus smulkias kraujosruvas bei gleivinės įtrūkimus; dėl galvos sumušimo didelis kraujo kiekis (190 g krešulių) išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje ir suspaudė galvos smegenis; dėl to išsivystė antrinės smegenų kraujosruvos ir galvos smegenų pabrinkimas; dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo D. N. mirė sumušimo vietoje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnį.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai nepaisė jo prašymų ir skundų, todėl jis įžvelgia teismų šališkumą. Jis tvirtina, kad dėl tyrėjos L. B. ir savo gynėjos advokatės S. T. nušalinimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dar 2009 m. vasario 23 d. Nuteistasis įžvelgia ir prokuroro šališkumą, kuris siekia E. K. nuteisimo ir ilgalaikio įkalinimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nepadarytos jo ir liudytojų akistatos, neatsižvelgta į tai, jog liudytojai I. P. ir A. P. parodymus davė neblaivūs, neatlikta pakartotinė ekspertizė, nors kasatorius nesutiko su jos išvadomis. Byloje nė vienas liudytojas įvykio aplinkybių nematė. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai A. P. ir G. A. patvirtino, jog nėra matę, kad E. K. muštų savo sugyventinę. Nuteistasis teigia, kad į jo parodymus ir paaiškinimus nebuvo kreipiama jokio dėmesio. Kasatorius tvirtina, kad savo sugyventinės nežudė, tik nestipriai sudavė jai kairės rankos plaštaka į veidą. Jis gal ir galėjo prisidėti prie D. N. neatsargaus nužudymo, tačiau sąmoningai jos nežudė, nes mylėjo ir rūpinosi ja. Skunde E. K. išreiškia norą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakytų, ar nusikaltimą, už kurį nuteistas, tikrai padarė jis, kokia yra kaltės forma, rūšis, taip pat, ar jam buvo nustatytas girtumas įvykio metu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatomos teismams įvertinus byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus bylos duomenis.
E. K. sugyventinės D. N. nužudymo aplinkybės įrodytos šiais bylos duomenimis: liudytojų A. P., I. P., G. A., paties nuteistojo E. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir specialisto išvada.
Nors kasaciniame skunde nuteistasis E. K. išsako abejones dėl, jo teigimu, neblaivių liudytojų parodymų patikimumo, taip pat jo paties paaiškinimų apie įvykio aplinkybes netinkamo vertinimo, į juos visiškai neatsižvelgiant, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismų atliktu bylos duomenų vertinimu ir jo atitikties BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatoriaus teiginius apie tai, kad liudytojų I. P. ir A. P. apklausa teisme vyko jiems esant neblaiviems, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo metu perskaitė E. K. prašymą („skundą“), kuriame jis išdėstė teiginius dėl neblaivių liudytojų apklausos teisme, apklausė dėl šių aplinkybių patį nuteistąjį E. K., perskaitė liudytojų I. P. ir A. P. parodymus teisme. Taigi teismas išklausė kasatoriaus paaiškinimų, tačiau, nepasitvirtinus jo nurodytoms aplinkybėms dėl liudytojų neblaivumo, pagrįstai liudytojų I. P. ir A. P. parodymais nesuabejojo. Pažymėtina ir tai, kad E. K. nepageidavo pakartotinai teisme apklausti šių liudytojų. Paties E. K. parodymai buvo motyvuotai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste taip, kaip reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos tarp E. K. ir liudytojų, nereiškia Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, nes akistata nėra privalomas tyrimo veiksmas, dėl jos būtinumo kiekvienu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Be to, tokio prašymo ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė ir E. K. ar jo gynėjas. Kolegijos vertinimu, akistatų neatlikimas šioje byloje niekaip nepakenkė teisingo ir pagrįsto sprendimo byloje priėmimui.
Taip pat kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad, jam nesutinkant su byloje pateikta specialisto išvada, byloje reikėjo atlikti pakartotinę ekspertizę. Pirma, ikiteisminio tyrimo metu kasatorius nepasinaudojo jam suteikta teise raštu prašyti prokuroro atlikti tokį veiksmą (BPK 178 straipsnio 2 dalis). Antra, nėra jokios priežasties abejoti byloje gautos specialisto išvados išsamumu ir pagrįstumu. Kasatoriaus nesutikimas su ja nereiškia, kad yra pagrindas abejoti specialisto išvados įrodomąja reikšme.
Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tačiau gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu E. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytojai, bet ir pripažino pats nuteistasis E. K.
Dėl E. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas tyčia nužudė kitą žmogų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buitinio konflikto su sugyventine D. N. metu E. K. sudavė jai į galvą kumščiais ne mažiau kaip 6 smūgius; dėl galvos sumušimo didelis kraujo kiekis išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje ir suspaudė galvos smegenis; dėl to išsivystė antrinės smegenų kraujosruvos ir galvos smegenų pabrinkimas; nuo padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo D. N. sumušimo vietoje mirė.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl smurto prieš nukentėjusiąją D. N. panaudojimo, nekyla abejonių, kad šią nusikalstamą veiką padarė E. K. ir būtent jo neteisėti veiksmai buvo kilusių padarinių (mirties) priežastis. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų panaudoję smurtą prieš nuteistojo sugyventinę D. N. Kaip nustatyta specialisto išvada ir jo paaiškinimais teisme, nukentėjusiajai D. N. padaryti galvos sužalojimai nebūdingi griuvimui, taigi, priešingai nei tvirtino E. K., ji negalėjo mirtinai susižaloti griūdama ir atsitrenkdama į malkas ar kitus daiktus.
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad E. K. nužudė savo sugyventinę D. N. veikdamas netiesiogine tyčia. Suduodamas D. N. šešis smūgius į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį – galvą, kasatorius suprato savo veikos pavojingumą, t. y., kad kėsinasi į žmogaus sveikatą ir gyvybę, tai suvokdamas jis numatė, kad tokiais savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajai sunkų sveikatos sužalojimą, tarp jų ir tokį, kuris gali sukelti žmogaus mirtį, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Darydama išvadą, kad nuteistasis E. K., panaudojęs pavojingą gyvybei ir pakankamai intensyvų smurtą prieš D. N., vis dėlto nesiekė nukentėjusiosios mirties, o sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, kolegija atsižvelgia į tai, kad E. K. ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai ir nors dažnai girtavo, bardavosi bei aiškindavosi santykius, tačiau rūpinosi vienas kitu ir vedė bendrą ūkį. Eilinį kartą smurtaudamas prieš nukentėjusiąją savo sugyventinę D. N., nuteistasis E. K. norėjo ją sužaloti, tačiau sąmoningai nesiekė jos mirties.
Esant šioms aplinkybėms, E. K. padaryta nusikalstama veika teismų teisingai kvalifikuota kaip nužudymas, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kasatoriaus prašymas perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 135 straipsnį atmestinas, nes jis ne tik padarė sunkų sveikatos sutrikdymą D. N., bet ir dėl šio sužalojimo sukėlė nukentėjusiosios mirtį.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio Kodekso 369 straipsnyje numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde išsakomos abejonės dėl teismo, prokuroro galimo šališkumo, tačiau nenurodoma, kokios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos, ir nepateikiama jokių aiškių teisinių argumentų dėl to. Tokie skundo argumentai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies, 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies reikalavimų, todėl paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. K. kasacinį skundą.