Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3R-52 (2.13-1.) „Dėl A. I. 2017 m. vasario 1 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus sprendimo dalyje dėl viešojo intereso gynimo Kauno apygardos prokuratūros veiksmų (neveikimo).

Nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2018 m. vasario 1 d. pateiktą prašymą dėl Kauno apygardos prokuratūros pažeidimų, t. y. dėl pareiškėjos prašymo pateikti esminę informaciją apie A. B. baudžiamąsias bylas, kurios buvo ir (ar) yra perduotos teismui ir kuriose A. B. ir kiti asmenys nuteisti (teisiami) dėl nusikalstamų veikų prieš pareiškėjos sūnų V. B..

Pareiškėjos nuomone, Kauno apygardos prokuratūra pažeidė asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, nuslėpdama konkrečius duomenis, kadangi turėjo vykdyti nuosprendžius A. B., atskirti V. B. nuo A. B. ir grąžinti jį pareiškėjai ir Ignatavičiams. Pareiškėjos teigimu, A. B. serga paveldėta psichikos liga šizofrenija, išsižadėjo V. B., jo nekenčia, tyčia žaloja, įvairiais būdais prievartauja, kankina, smaugia.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai.

Atsakovė Valstybinė duomenų inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjos 2018 m. vasario 1 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateiktame skunde nurodyti veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnyje (kyšininkavimo), požymių, todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Atsakovės nuomone, pareiškėja 2018 m. vasario 1 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateiktame skunde nepagrindė savo argumentų, t. y. nenurodė, kokiais teisiniais argumentais remdamasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėjo atsisakyti persiųsti pareiškėjos 2018 m. vasario 1 d. pateiktą skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, o tyrimą dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių atlikti pati.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 3R-52 (2.13-1.) „Dėl A. I. 2017 m. vasario 1 d. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu nurodyti V. B. procesinę padėtį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56382-15 ir galimai jo padarytas nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2018 m. sausio 25 d. atsakyme Nr. (AP-2238) 3S-3669 į pareiškėjos 2018 m. sausio 23 d. pateiktą skundą nurodė, jog, prokuratūros informacinės sistemos duomenimis, minėtos baudžiamosios bylos medžiaga su kaltinamuoju aktu 2016 m. gegužės 19 d. perduota Kauno apygardos teismui ir tik šis teismas disponuoja pareiškėją dominančia informacija. Atsakyme kartu nurodoma, jog kitos prašyme išdėstytos aplinkybės ir turinys yra analogiškos anksčiau Kauno apygardos prokuratūroje gautiems pareiškėjos prašymams, todėl pareiškėjos prašymo dalis, kurioje išdėstytos pasikartojančios aplinkybės, palikta nenagrinėta.

Pareiškėja 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu dėl galimų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimų bei su tuo susijusios galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnyje, (kyšininkavimo) požymių.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 3R-52 (2.13-1.) „Dėl A. I. 2017 m. vasario 1 d. skundo“ atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriklausantį Valstybinės duomenų inspekcijos kompetencijai, persiųsti pareiškėjos skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros galimai neteisėtos BK 225 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, persiųsti pareiškėjos skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, advokatų J. S., V., Z. bei pareiškėjos nenurodytų asmenų, galimai neteisėtai paveikusių advokatus V. ir Z., pagal kompetenciją Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos 2018 m. vasario 1 d. pateiktą prašymą dėl Kauno apygardos prokuratūros pažeidimų, t. y. dėl pareiškėjos prašymo pateikti esminę informaciją apie A. B. baudžiamąsias bylas, kurios buvo ir (ar) yra perduotos teismui ir kuriose A. B. ir kiti asmenys nuteisti ir (ar) teisiami dėl nusikalstamų veikų prieš pareiškėjos sūnų V. B..

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūrinės reformos, įgaliojimų suteikimo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo ir su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vykdo šias funkcijas: 1) teikia konsultacijas duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje; 2) vadovaudamasi Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), teikia pagalbą užsienyje gyvenantiems duomenų subjektams; 3) bendradarbiauja su kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvauja jų veikloje; 4) dalyvauja formuojant valstybės politiką asmens duomenų apsaugos srityje ir ją įgyvendina; 5) įgyvendina Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatas; 6) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėjos skunde nurodyti veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnyje, (kyšininkavimo) požymių. Pažymėtina, jog 2018 m. vasario 7 d. skundžiamu sprendimu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nusprendė persiųsti pareiškėjos skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros galimai neteisėtos BK 225 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) požymių.

Pareiškėjos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2018 m. vasario 7 d. pateiktame skunde nurodyti veiksmai galimai turi nusikalstamų veikų, nustatytų BK 147 straipsnyje (prekybos žmonėmis), 154 straipsnyje (šmeižimo), 160 straipsnyje (vaiko įtraukimo naudoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas), 225 straipsnyje (kyšininkavimo), 231 straipsnyje (trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai), 300 straipsnyje (dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir 303 straipsnyje (atspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimo, sugadinimo arba paslėpimo požymių).

Įvertinus tai, konstatuotina, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama Nuostatų 1 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriklausantį Valstybinės duomenų inspekcijos kompetencijai ir persiųsti jo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros galimai neteisėtos BK 225 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, advokatų J. S., V., Z. bei pareiškėjos nenurodytų asmenų, galimai neteisėtai paveikusių advokatus V. ir Z., pagal kompetenciją Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio Sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat prašo įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją atlikti veiksmus sprendimo dalyje dėl viešojo intereso gynimo Kauno apygardos prokuratūros veiksmų (neveikimo). Teismui konstatavus, kad sprendimas yra teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.