Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Pareiškėja yra H. Š. įpėdinė, kuris yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos K. Š. priklausiusią žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (dabartinė žemės buvimo vieta – šalia (duomenys neskelbtini)).

2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2023 m. vasario 9 d. raštu Nr. Nr. 49SD-1244-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kame, Vilniaus mieste suteikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) su prašymu suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime.

2.3. VMSA Raštu atsisakyta dalyje 2023 m. sausio 17 d. pareiškėjos prašyme nurodytų teritorijų (pridedamose schemose nurodytų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15) formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui.

2.4. VMSA Sprendimu Nr. 1 netenkintas pareiškėjos skundas dėl žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui teritorijose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, o teritorijose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 15 sutiko formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, tuo atveju jeigu pareiškėja išreikš savo norą tokių žemės sklypų formavimui (tokią valią pareiškėja išreiškė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikdama sutikimą Administracijai).

2.5. Administracija neįrodė aplinkybių kurios pagrįstų, kad schemose pažymėtose teritorijose Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 esantys statiniai yra pastatyti teisėtai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad žemės plotai nėra laikytini laisva (neužstatyta) grąžintina natūra žeme. Mano, kad schemose pažymėtose teritorijose Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 esantys neteisėti statiniai negali būti registruoti Nekilnojamojo turto kadastre, jiems eksploatuoti negali būti formuojami žemės sklypai, todėl tai patvirtina aplinkybes, kad schemose pažymėtose teritorijose Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 esanti žemės nėra užimta ir jose gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. gegužės 27 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3446-821/2013 schemose pažymėtoje teritorijoje Nr. 1 esantis statinys (sandėliukai) buvo pripažintas savavališka statyba, Vilniaus apygardos teismo sprendimu 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1102-619/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu.

2.6. Schemoje pažymėta teritorija Nr. 2 didžiąja perimetro savo dalimi ribojasi su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkai yra asmenys (jų įpėdiniai), kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės 2021 metais, ir kuriems būtų atkurtos nuosavybės teisės suformavus žemės sklypą. Formuojant žemės sklypą schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 2, patekimo klausimas galėtų būti sprendžiamas nustatant servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, atkūrus nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams į naujai suformuotą žemės sklypą jis galėtų būti sujungtas su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.7. Schemoje pažymėta teritorija Nr. 13 ribojasi su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkai yra asmenys (jų įpėdiniai), kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės 2021 metais ir kuriems būtų atkurtos nuosavybės teisės suformavus žemės sklypą. Patekimo į žemės sklypą schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 13 klausimas yra neaktualus, nes ši teritorija ribojasi su (duomenys neskelbtini). Atkūrus nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams į naujai suformuotą žemės sklypą jis galėtų būti sujungtas su žemės sklypu į kurį jau yra atkurtos nuosavybės teisės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.8. VMSA Rašte ir VMSA Sprendime Nr. 1 nurodomas galbūt neteisėtai laisvoje valstybinėje žemėje – schemoje pažymėta teritorija Nr. 5, suformuotas privažiavimas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes remiantis 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu Nr. 30-110 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano tvirtinimo ir duomenų nustatymo” privažiavimas prie žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas servitutu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Didžiojoje dalyje schemoje nurodytos teritorijos Nr.5 nėra privažiavimo, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu nėra galimybės formuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021 yra nurodęs, kad žemės sklypo dalyje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, o taip pat pravažiavimas į gretimą sklypą, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Į tokį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.

2.9. Jeigu teritorijos – schemose pažymėtose teritorijose Nr. 11 ir Nr. 12, patenka į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 767V „Dėl (duomenys neskelbtini) dalies detaliojo plano tvirtinimo“ (TPDR Nr. T00054932) patvirtinto detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) galiojimo ribas ir toks detalusis planas yra galiojantis, tokios priežastys nėra pakankamas pagrindas atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui keičiant detaliojo plano sprendinius. Be to, VMSA Sprendime Nr. 1 nurodyti argumentai, kad schemose pažymėtose teritorijos Nr. 11 ir Nr. 12 yra apaugusios vertingais medžiais ir sudaro bendrą miško masyvą su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu miškų ūkio paskirties sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra visiškai nepagrįsti, nes miškų ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 2017 metais, todėl ir teritorijos Nr. 11 ir Nr. 12 būtų įtrauktos į miško ūkio paskirties sklypo ribas. Remiantis galiojančiu Vilniaus miesto teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, teritorijos Nr. 11 ir Nr. 12 patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną LZD-4-7, o ne į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną.

2.10. VMSA Sprendime Nr. 1 nurodoma, kad schemoje nurodytoje teritorijoje Nr. 10 pagal statybos techninį projektą yra išduotas leidimas statyti įrengti privažiuojamąjį kelią Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokios aplinkybės nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.

2.11. Iš matininko J. B. 2023 m. rugsėjo 13 d. gauta žemės sklypų, formuojamų nuosavybės teisių atkūrimo, schema, kurioje nurodytos planuojamo suformuoti žemės sklypo ribos neatitinka pareiškėjos 2023 m. sausio 17 d. prašyme nurodytos teritorijos Nr. 15 ribų, t. y. be aiškaus ir teisėto pagrindo yra atliekamas gerokai mažesnio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui formavimas, negu buvo prašoma.

2.12. VMSA Sprendimu Nr. 2 atsisakyta tenkinti 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo reikalavimus dėl netinkamai formuojamo žemės sklypo, kuris nurodytas pareiškėjos schemoje kaip Nr. 15, o Įsakymu suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ne visame nurodytos teritorijos Nr. 15 plote. Susidarė situacija, kad ateityje į teritorijos dalis, kurios nėra įtrauktos į suformuotą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, negalės būti atkurtos nuosavybės teisės, nors tokia žemė negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei (pvz. teritorijos dalis, esanti tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), ateityje negalės būti formuojama kaip atskiras žemės sklypas, nes nebus užtikrinamas tinkamas privažiavimo prie jo), todėl yra pažeistos pareiškėjos kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises teisės. Įsakymu suformavus žemės sklypą sudaroma situacija, kai teritorijos dalis, esanti tarp namų valdų (duomenys neskelbtini) ateityje iš viso negalės būti panaudojama pagal Vilniaus miesto bendrajame plane nurodytą paskirtį, nes iš visų pusių bus apribota privačių žemės sklypų.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė palaikantis skundą. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad teritorijų schemas, kurias skunde įvardina kaip laisvą valstybinę žemę ir kurioje pageidauja atkurti nuosavybės teise, susidarė patys, analizuodami viešojoje erdvėje esančius žemėlapius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

8. Nagrinėjamos bylos dalykas – VMSA Rašto, VMSA Sprendimo Nr. 1, VMSA Sprendimo Nr.2 ir Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, be kita ko, įpareigojimas atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui suformavimu kaip nurodyta 2023 m. sausio 17 d. pareiškėjos pridėtose schemose nurodytose teritorijose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13 ir Nr. 15.

9.1. Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (schemose pažymėtos Nr. 8, Nr. 9, Nr. 14 ir Nr. 15) patenka į aukštos įtampos magistralinės (110kV) elektros perdavimo oro linijos zoną, kuriai taikoma Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo IV skirsnio 24 ir 25 straipsniuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir reikalavimai. Be to, šiose zonose galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-611 „Dėl Vilniaus miesto dviračių trasų schemų tvirtinimo“ patvirtintos Vilniaus miesto dviračių trasų, Vilniaus miesto dviračių turizmo trasų įgyvendinimo prioritetų ir Vilniaus miesto susisiekimo dviračiais trasų įgyvendinimo prioritetų schemos ir jų sprendiniai. Prašoma įvertinti šioms teritorijoms taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kad projektuojamiems dviračių takams bus nustatytas servitutas ir tai, kad jei bus projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai šiose sklypuose nauja statyta nebus galima ir pateikti nuomonę dėl tikslingumo šiose teritorijose projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus.

9.2. Teritorijos – ties (duomenys neskelbtini) gatve (schemose pažymėtos Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12) patenka į Detaliojo plano sprendinių galiojimo ribas, ties (duomenys neskelbtini) gatve (Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7) – sklypuose yra statiniai, Nr. 2 – grąžintas natūra žemės sklypas į kurį piliečių nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 – įrengti privažiavimai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų.

10.2. Schemose nurodytuose plotuose Nr. 1 (apie 550 kv. m ties (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 (apie 260 kv. m. ties (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7 (apie 45 kv. m prie sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statiniai, todėl šie žemės plotai nelaikytini laisva (neužstatyta) grąžintina natūra žeme. Be to, Administracija neturi duomenų apie tai, kad minėtuose žemės plotuose esantys statiniai pastatyti neteisėtai, taip pat neturi duomenų apie valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos atliktą valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir nustatytus galimai neteisėtus valstybinės žemės naudojimo faktus minėtuose plotuose.

10.3. Dėl gražintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo schemose nurodytuose plotuose Nr. 2 ir Nr. 13 informuoja, kad Tvarkos 106¹ punkto aštuntojoje pastraipoje nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Teritorija Nr. 2 yra apie 88 kv. m ploto, o teritorija Nr. 13 yra apie 50 kv. m ploto, teritorijos nėra racionalių ribų ir negali būti racionaliai naudojamos pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu.

10.4. Schemoje nurodytame plote Nr. 5 yra įrengti privažiuojamieji keliai prie nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų.

10.5. Schemoje nurodytame plote Nr. 10 pagal statybos techninį projektą yra išduotas leidimas statyti (įrengti) privažiuojamąjį kelią prie Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

10.6. Schemoje nurodyti plotai Nr. 11 ir Nr. 12 patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas. Šiuose plotuose įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius įrengti privažiuojamieji keliai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Be to, minima teritorija apaugusi vertingais medžiais ir sudaro bendrą miško masyvą su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu miškų ūkio paskirties sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

11.1. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintinus natūra žemės sklypus projektuoti taip, kaip pretendentai ar jiems atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose.

11.2. LVAT yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir turėti privažiuojamąjį kelią (administracinė byla Nr. A-643-552/2015 ir kt.). Laisvoje (neužstatytoje) žemėje projektuojamas racionalių ribų apie 3 742 kv. m ploto grąžintinas natūra žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

11.3. Žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimas Vilniaus mieste turi būti baigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl tenkinti prašymą ir stabdyti grąžintinų natūra žemės sklypų kadastrinių matavimų planų rengimą bei įpareigoti Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui grąžintiną natūra žemės sklypą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) projektuoti taip, kaip Jūs nurodėte pateiktoje schemoje, nėra teisinio pagrindo.

12. Įsakymu suprojektuotas 3 734 kv. m kitos paskirties žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) (pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) yra mažo užstatymo intensyvumo funkcinėje zonoje) ir patvirtintas žemės sklypo planas.

13. Pareiškėja nesutikdama su VMSA Raštu, VMSA Sprendimu Nr. 1, VMSA Sprendimu Nr. 2 ir Įsakymu kreipėsi į teismą nurodydama, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatoms.

14. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

15. Konstatuotina, kad iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese paskirtos dvi viešojo administravimo institucijos – Tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtoms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju turėjo priimti Tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso sprendimo dėl žemės atkūrimo natūra priėmimas. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 29, 2015 m.).

16. VMSA Rašte dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 pasisakyta, kad minėtuose teritorijose yra statiniai. VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 pasisakyta, kad Administracija neturi duomenų apie tai, kad minėtuose žemės plotuose esantys statiniai pastatyti neteisėtai ir neturi duomenų apie valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos atliktą valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir nustatytus galimai neteisėtus valstybinės žemės naudojimo faktus minėtuose plotuose, todėl žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui negalimas, kadangi vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis piliečiams grąžinama natūra tik laisva (neužstatyta) bei nepriskirta valstybės išperkamai žemė.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, VMSA Rašte ir VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 pasisakyta biurokratiškai, t. y. nėra aišku, ar minėtuose plotuose esantys statiniai pastatyti (ne)teisėtai, ir ar vykdomos procedūros, susijusios su savavališku statybų padarinių šalinimu (jeigu yra nustatyta savavališka statyba), ar vykdomos procedūros, susijusios su žemės sklypų suformavimu pastatų eksploatacijai (jeigu statiniai pastatyti teisėtai). Nors Administracija ir nurodo, kad Tarnyba nepateikė informacijos atliktą valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir nustatytus galimai neteisėtus valstybinės žemės naudojimo faktus minėtuose plotuose, tačiau pagal VAĮ 12 straipsnio 4 punkto nuostatas viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos. Akivaizdu, kad Administracija nesivadovavo šia VAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostata, be kita ko, Administracija nenurodo, kokiais teisės aktais vadovaujantis Tarnyba turėjo pareigą pranešti Administracijai apie nustatytą galimą neteisėtą valstybinės žemės naudojimą šiuo konkrečiu atveju. Taigi, Administracija turėjo ir galėjo, vadovaudamasi VAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostata kreiptis į Tarnybą dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 – jų (ne)teisėto naudojimo, esant pastatytiems statiniams, situacijos vertinimo. Be kita ko, kaip matyti iš pareiškėjos į bylą pateiktų dokumentų: Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. gegužės 27 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3446-821/2013 ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1102-619/2014 klausimas dėl teritorijoje esančioje greta (duomenys neskelbtini), sandėliukų pripažinimo bešeimininkiams buvo sprendžiamas teisme. Administracijos atstovė teismo posėdžio metu nepaaiškino šių aplinkybių, t. y., ar jos susijusios su nagrinėjama byla, ar schemoje pažymėtoje teritorijoje Nr. 1 yra kiti (nesusiję su minėtose teismuose nurodytais statiniais) – Nekilnojamojo turto registre registruoti statiniai, kuriems yra (nėra) formuojamas žemės sklypas statinių eksploatacijai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog VAĮ gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis LVAT praktikoje išvedamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015, publikuota LVAT biuletenyje Nr. 30 „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime)).

19. LVAT biuletenyje Nr. 30, aiškinant gero administravimo principą, be kita ko nurodyta, kad šis principas savyje talpina ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), t. y., pareigą motyvuoti (principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą) ir pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai (atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą). LVAT yra pažymėjęs, kad tokiu būdu yra įgyvendinami ir iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021).

20. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Toks individualus administracinis aktas, kuriame nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neatitinka gero viešojo administravimo principo. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

21. Nagrinėjamu atveju – dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7, gero administravimo principas įpareigoja atsakovę priimant sprendimą nurodyti jame ne tik teisės aktus, bet ir tinkamai įvertintų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė nesilaikė gero administravimo principo ir motyvuotai neatsakė dėl galimybių schemoje nurodytas teritorijas Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 formuoti nuosavybės teisių atkūrimui, kartu nesiėmė aktyvių veiksmų, padėti: elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VMSA Raštas ir VMSA Sprendimas Nr. 1 dalyje dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7 neatitinka VAĮ 5 dalies 5–6 punkte nurodytų reikalavimų ir yra naikintini.

22. VMSA Rašte dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 2 pasisakyta, kad grąžintas natūra žemės sklypas į kurį piliečių nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 2 ir Nr. 13, pasisakyta, kad jos yra atitinkamai apie 88 kv. m ploto ir apie 50 kv. m ploto, be to, šios teritorijos nėra racionalių ribų ir negali būti racionaliai naudojamos pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu.

23. Tai, kas yra „racionalus žemės sklypas“ tiesiogiai nenurodyta Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat nepateikė tikslaus vertinimo kas laikytina „racionaliu žemės sklypu“. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

24. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai.

25. LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 pažymėjo, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Be kita ko, konstatuota, kad siauras, vos trijų metrų pločio 71 kv. m žemės sklypas, kaip atskiras turto vienetas yra akivaizdžiai per mažas, kad būtų tinkamas naudojimui pagal paskirtį, jo nesujungiant su kitu tos pačios paskirties sklypu.

26. Viešai prieinamais duomenimis (www.geoportal.lt) matyti, kad schemoje teritorija pažymėta Nr. 2 įsiterpusi tarp Nekilojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugusi medžių ir krūmų želdiniais, nors ir turi teorinį sąlytį su (duomenys neskelbtini) gatve. Akivaizdu, kad patekimas į teritoriją Nr. 2 yra labai siauras, todėl nėra aišku, ar faktiškai būtų įmanoma, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų ribų, patekti (įvažiuoti) į minėtą teritoriją, be kita ko, kaip nurodo atsakovė, minėtos teritorijos plotas yra apie 88 kv. m. Schemoje teritorija pažymėta Nr. 13, pagal www.geoportal.lt žemėlapio duomenis siaura juosta įsiterpusi tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), be kita ko, apaugusi medžių ir krūmų želdiniais ir, kaip nurodo atsakovė, yra apie 50 kv. m ploto.

27. Įvertinusi esamas faktines aplinkybes bei atsižvelgdama į LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors VMSA Rašte dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 2 ir pasisakyta, jog į minėta plotą yra atkurtos nuosavybės teisės, tačiau šią informaciją paneigia VMSA Sprendime Nr. 1 nurodytos aplinkybės. VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 2 ir Nr. 13 pagrįstai pasisakyta, kad šios teritorijos nėra racionalių ribų ir negali būti racionaliai naudojamos pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, Žemės įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos).

28. Pareiškėjos argumentai, kad schemoje pažymėtą teritoriją Nr. 2 būtų galima sujungti su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o teritoriją Nr. 13 su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procese žemės sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui ir tokio žemės sklypo sujungimas su kitu žemės sklypu, registruotu Nekilnojamojo turto registre, nenumatytas Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje. Pareiškėjai manant, kad formuojant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta klaidų, tai turėjo galimybę ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka iki sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmimo.

29. VMSA Rašte ir VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 5, pasisakyta, kad minėtoje teritorijoje yra įrengti privažiuojamieji keliai prie nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų. Iš viešai prieinamų duomenų (www.geoportal.lt) matyti, kad schemoje teritorija pažymėta Nr. 5 siaura juosta įsiterpusi tarp Nekilojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), iš dalies apaugusi medžių ir krūmų želdiniais. Nors VMSA Sprendime Nr. 1 ir nėra nurodyta duomenų apie dokumentą, kuriuo minėtoje teritorijoje būtų suprojektuoti (įrengti) privažiuojamieji keliai, kas būtų laikytina kaip VMSA Rašto ir VMSA Sprendimo Nr. 1 trūkumas VAĮ 5 dalies 5–6 punktuose nurodytų reikalavimų kontekste, tačiau teisėjų kolegija vertina tai kaip neesminį trūkumą, kadangi neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, be kita ko, schemoje nurodyta teritorija Nr. 5 negali būti formuojama nuosavybės teisių atkūrimui, nes nėra racionalių ribų ir negali būti racionaliai naudojamos pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, Žemės įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos, LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 pateikti išaiškinimai).

30. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad schemoje nurodyta teritorija Nr. 5 negali būti formuojama nuosavybės teisių atkūrimui, nes nėra racionalių ribų ir negali būti racionaliai naudojamos pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu, nėra pagrindo vertinti ar teritorija, kurioje numatyti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, galėtų būti formuojama kaip atskiras žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjos atstovas akcentuoja LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021, nurodydamas, kad žemės sklypo dalyje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat įvažiavimas į gretimą žemės sklypą nėra kliūtis atkurti nuosavybės teise į žemę natūra, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu ši LVAT nutartis neaktuali nagrinėjamu atveju, kadangi administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021 buvo nustatytos aplinkybės, jog prie ginčo žemės sklypo yra galimybė prieiti ir privažiuoti, nėra suvaržytas fizinis naudojimasis tokia žeme, be to, akcentuojama, kad natūra grąžintinas sklypas pirmiausia turėtų būti vertinamas racionalaus naudojimosi žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu.

31. VMSA Rašte dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 10, pasisakyta, kad minėta teritorija patenka į Detaliojo plano sprendinių galiojimo ribas. VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 10, pasisakyta, kad minėtoje teritorijoje pagal statybos techninį projektą yra išduotas leidimas statyti (įrengti) privažiuojamąjį kelią prie Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Schemoje teritorija pažymėta Nr. 10, pagal www.geoportal.lt žemėlapio duomenis ribojasi su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gatvės (pavadinimas nenurodytas) raudonosiomis linijomis (pagal www.vilnius.lt interaktyvaus žemėlapio duomenis). Nors atsakovė ir nenurodo teritorijos Nr. 10 ploto, tačiau akivaizdu kad toks plotas nėra racionalių ribų ir negali būti racionaliai naudojamos pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, Žemės įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos, LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 pateikti išaiškinimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors VMSA Rašte ir VMSA Sprendime Nr. 1 stokojama informacijos, pagrindžiančios sprendimą neformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau tai vertina kaip neesminis trūkumas, kadangi neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad esant išduotam leidimui statyti (įrengti) privažiuojamąjį kelią, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teise natūra nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.

32. VMSA Rašte dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 11 ir Nr. 12, pasisakyta, kad minėtos teritorijos patenka į Detaliojo plano sprendinių galiojimo ribas. VMSA Sprendime Nr. 1 dėl schemoje nurodytų teritorijų Nr. 11 ir Nr. 12, pasisakyta, kad minėtos teritorijos patenka į Detaliojo plano sprendinių galiojimo ribas, be to, įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius įrengti privažiuojamieji keliai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), teritorija apaugusi vertingais medžiais ir sudaro bendrą miško masyvą su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu miškų ūkio paskirties sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

33. LVAT praktikoje (žr. LVAT išplėstinės kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutartį Nr. eA-4-463/2024) laikomasi pozicijos, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (pvz., 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje A11-263-03). Įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje A7-276-04, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos keliami klausimai, susiję su patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, kiek tais susiję su teritorijomis Nr. 11 ir Nr. 12, vertintini tik kaip gynybinė pozicija, kadangi nesutikdama su skundė nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, turi (turėjo) teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintomis teritorijų planavimo viešinimo procedūromis, t. y. turi (turėjo) teisę teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui raštu ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu) (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis). Įrodymų, paneigiančių VMSA Rašte ir VMSA Sprendime Nr. 1 nurodytas aplinkybes, pareiškėja nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad schemoje nurodytos teritorijos Nr. 11 ir Nr. 12 negali būti formuojamos atskirais žemės sklypais nuosavybės teisių atkūrimui.

35. VMSA Sprendime Nr. 2 dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 15 pasisakyta, kad laisvoje (neužstatytoje) žemėje projektuojamas racionalių ribų apie 3 742 kv. m ploto grąžintinas natūra žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atitinka teisės aktų reikalavimus (yra racionalių ribų, tinkamas naudoti pagal paskirtį, turi privažiuojamąjį kelią), be to, žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimas Vilniaus mieste turi būti baigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl stabdyti grąžintinų natūra žemės sklypų kadastrinių matavimų planų rengimą bei įpareigoti Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui grąžintiną natūra žemės sklypą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) projektuoti taip, kaip nurodyta pateiktoje schemoje, nėra teisinio pagrindo. Įsakymu patvirtintas žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planas.

36. Konstatuota, kad formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui turi būti racionalių ribų ir naudojamas pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo aspektu (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, Žemės įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos, LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 pateikti išaiškinimai). Viešai prieinamais duomenimis (www.geoportal.lt) nustatyta, kad greta schemoje pažymėtos teritorijos Nr. 15 (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje yra nesuformuoti žemės plotai, besiribojantys su žemės sklypais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), be kita ko, nesuformuotas plotas esantis tarp žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apaugęs medžių ir krūmų želdiniais, sudaro uždarą kontūrą ir neturi privažiuojamojo kelio. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių šis uždaras kontūras, kuris buvo nurodytas ir schemoje kaip teritorijos Nr. 15 dalis, negalėjo būti formuojamas kartu su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydama tik tai, kad Įsakymu suformuotas žemės sklypas yra tinkamas racionaliai naudoti pagal paskirtį.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, VMSA Sprendime Nr. 2 nesant pagrindimo, išskyrus formalius paaiškinimus dėl racionalių ribų ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį ir dėl siekio baigti projektavimą Vilniaus mieste iki 2023 m. gruodžio 31 d., kitų priežasčių, dėl kurių schemoje nurodyta teritorija Nr. 15 (visa apimtimi, kaip nurodyta schemoje), neįvardinta. Pirmiau mėta, kad LVAT yra pažymėjęs, jog iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021).

38. Nagrinėjamu atveju – dėl schemoje nurodytos teritorijos Nr. 15, gero administravimo principas įpareigoja atsakovę priimant sprendimą nurodyti jame ne tik teisės aktus, bet ir tinkamai įvertintų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė nesilaikė gero administravimo principo ir motyvuotai neatsakė dėl galimybių schemoje nurodytą teritoriją Nr. 15 (visa apimtimi, kaip nurodyta schemoje), formuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VMSA Sprendimas Nr. 2 neatitinka VAĮ 5 dalies 5–6 punkte nurodytų reikalavimų ir yra naikintinas, atitinkamai, kaip išvestinis pareiškėjos reikalavimas, naikintinas ir Įsakymas.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VMSA Rašto ir VMSA Sprendimo dalyje dėl pareiškėjos schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 ir VMSA Sprendime Nr. 2 motyvų išdėstymas nėra išsamus ir neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo, todėl yra pagrindas panaikinti VMSA Rašto ir VMSA Sprendimo dalį dėl pareiškėjos schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 ir VMSA Sprendimą Nr. 2, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovė įpareigotina iš naujo įvertinti aplinkybių, susijusių su galimybėmis formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjos schemoje nurodytose teritorijose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 15, visumą ir pareiškėjai pateikti atsakymą. Panaikinus VMSA Sprendimą Nr.2, kaip išvestinis pareiškėjos reikalavimas, naikintinas ir Įsakymas.

40. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog atsakovei iš naujo nagrinėjant klausimus, susijusius su pareiškėjos schemoje nurodytomis teritorijomis Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 15 negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Iš dalies patenkinus pareiškėjos skundą, sprendžiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

42. Pareiškėja teikdama skundą dėl dalies VMSA rašto ir VMSA Sprendimo Nr. 1 panaikinimo naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – EPP) sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėjos skundas pateiktas naudojantis EPP, todėl pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas sumokėta žyminio mokesčio permoka – 7,50 Eur grąžintina pareiškėjai.

43. Pareiškėjos skundas dėl dalies VMSA rašto ir VMSA Sprendimo Nr. 1 panaikinimo patenkintas iš dalies, pareiškėja teismui nepateikė prašymo su advokato pagalbai patirtų išlaidų apskaičiavimu, todėl pareiškėjos skundą tenkinus iš dalies, tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio – 7,50 Eur suma.

44. Pareiškėja teikdama skundą dėl VMSA Sprendimo Nr.2 ir Įsakymo panaikinimo naudojantis EPP sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, todėl pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas sumokėta žyminio mokesčio permoka – 7,50 Eur grąžintina pareiškėjai.

45. Pareiškėjos skundas VMSA Sprendimo Nr.2 ir Įsakymo panaikinimo, patenkintas, pareiškėja teismui nepateikė prašymo su advokato pagalbai patirtų išlaidų apskaičiavimu, todėl iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 22,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos J. V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72202/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose“ dalyje dėl pareiškėjos schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. A51-133989/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-72202/23(2.14.2.12E-ŽEM) panaikinimo“ dalyje dėl pareiškėjos schemoje nurodytų teritorijų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7.

Pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. A51-133989/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-72202/23(2.14.2.12E-ŽEM) panaikinimo“ dalies dėl pareiškėjos schemoje nurodytų teritorijų Nr. 2, Nr. 5, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. A63- 85/23(3.2.1E-PAS) „Dėl gauto skundo nagrinėjimo“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-2602/23 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti aplinkybių, susijusių su galimybėmis formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjos schemoje nurodytose teritorijose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 15, visumą ir pareiškėjai pateikti atsakymą.

Priteisti pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7,50 (septynis eurus ir 50 ct) Eur sumokėto žyminio mokesčio (mokėtojas Antanas Lenkutis, mokėjimas atliktas 2023 m. rugsėjo 19 d.) ir 22,50 (dvidešimt su eurus ir 50 ct) Eur sumokėtą žyminį mokestį (mokėtojas Antanas Lenkutis, mokėjimas atliktas 2023 m. spalio 25 d.).

Pareiškėjai grąžinti sumokėto žyminio mokesčio permoką – 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) (mokėtojas Antanas Lenkutis, mokėjimas atliktas 2023 m. rugsėjo 19 d.) ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) (mokėtojas Antanas Lenkutis, mokėjimas atliktas 2023 m. spalio 25 d.).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.