Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-114-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-14
Bylos Nr.: 2A-114-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-01832-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Algirdas Remeika
Atsakovas: R. R.
Ieškovas: A. R.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė DNB banko Kauno filialas

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-114-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01832-2012-9;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė;(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 45.2; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4683-429/2012 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. R., trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB banko Kauno filialas, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolių bendrumo, tarpusavio atgręžtinių reikalavimų po santuokos nutraukimo aiškinimo ir taikymo.

Šalys (ieškovas ir atsakovė) 2008 m. balandžio 29 d. sudarė su trečiuoju asmeniu AB DnB NORD banku Kreditavimo (paskolos) sutartį Nr. K-2512-2008-07 dėl 78 197,40 EUR kredito suteikimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui bei 1 158,48 EUR kredito suteikimo šio buto remontui. Pagal Kreditavimo sutarties sąlygas paskola bankui turi būti grąžinta iki 2047 m. kovo 31 d., ieškovas ir atsakovė yra solidarūs AB DNB banko bendraskoliai. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, o už banko suteiktą paskolą sutuoktinių įgytas butas (duomenys neskelbtini) padalintas lygiomis dalimis, nustatant, kad po santuokos nutraukimo A. R. ir R. R. butas atitenka asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Teismas pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį nesikeičia, t. y. buvę sutuoktiniai prieš kreditorių atsako solidariai. Ieškovas 2012 m. vasario 10 d. kreipėsi ieškiniu į teismą ir patikslinęs savo reikalavimus prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovės 28 956,80 Lt (arba ½ dalį) ieškovo vienasmeniškai sumokėtų įmokų (kredito ir palūkanų) bankui už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. ir 1712,43 Lt (arba ½ dalį) buto išlaikymo (šildymo) išlaidų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. (iš viso: 30 669,22 Lt) bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė prašė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti 28 956,80 Lt skolą už jo sumokėtas įmokas bankui pagal 2008 m. balandžio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2512-2008-07, kadangi tapatų reikalavimą dėl reikalaujamos priteisti įmokų dalies, t.y. 20 250 Lt, ieškovas jau buvo pareiškęs civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje ieškovo reikalavimas buvo atmestas, o reikalavimą dėl 1712,43 Lt buto išlakymo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovė negali naudotis jai priklausančia ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 17 569,47 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., 863,61 Lt buto dalies išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., iš viso: 18 433,08 Lt, kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 553 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 552 Lt advokato atstovavimo išlaidų (iš viso 1 105 Lt), priteisė iš ieškovo atsakovei 1 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 495 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo 25 Lt, iš atsakovės 20 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (2 t. b. l. 133-141).

Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Dėl 1 712,42 Lt buto išlaikymo išlaidų priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo iki 2012 m. balandžio mėn. Teismas, vadovaudamasis CK 4.72 str. l d., 4.76 str., 6.38 str., 6.50 str. l d., 6.51 str. 3 d., 6.111 str., 6.114 str., konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja šalims lygiomis dalimis priklausančio buto išlaikymo. Pažymėjęs, kad ieškovas savo valia, nesudarydamas sutarties su atsakove ir mokėdamas už jai tenkančią turto dalį šildymo ir kt. mokesčius nuo 2011 m. rugpjūčio (teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo datos) iki 2012 m. balandžio mėn., veikė savo rizika, todėl tokie veiksmai nesuteikia jam teisės reikalauti iš ieškovės priteisti šiuos mokesčius už paminėtą laikotarpį, todėl dalį reikalaujamos priteisti sumos, t. y. 614,07 Lt buto išlaikymo išlaidų, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Be to, teismas iš reikalaujamos priteisti sumos atėmė 469,49 Lt įmoką už šildymą ir karštą vandenį už 2011 m. gruodžio mėn., kadangi šią sumą 2012 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 36 sumokėjo ne ieškovas, bet kitas asmuo (B. Ž.), kuri nepareiškė atsakovei savarankiško reikalavimo dėl šios įmokos grąžinimo. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad iki teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo pareigą išlaikyti bendrą turtą, todėl iš atsakovės priteisė ieškovui 863,61 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn.

2. Dėl 28 956,80 Lt paskolos ir palūkanų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011, pakeitusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, buvo konstatuota, kad kredito sutartis sudaryta tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų – ieškovės ir atsakovo iš kitos pusės, kuria abu kredito gavėjai įsipareigojo mokėti bankui palūkanas ir grąžinti kreditą. Tai, kad kreditas buvo pervestas į kredito gavėjo atsakovo sąskaitą, nepašalina ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutarties bendrosios dalies 9-22 punktus dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Atsakovas visos prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, kredito sutartis liko nepakeista, sutuoktiniai nuo 2008 m. birželio bendro ūkio nevedė. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.), be to, šiuose procesiniame sprendimuose nustatytos aplinkybės bei pateikti teisės taikymo išaiškinimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, teismas sprendė, kad kredito sandoris dėl 1158,48 EUR suteikto kredito buto remontui laikytinas asmenine ieškovo prievole, kadangi atsakovė nebuvo davusi sutikimo šiam sandoriui sudaryti ir byloje nėra įrodymų, kad šis kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko ieškovo reikalavimą priteisti 783,44 Lt palūkanų dalį, skirtą butui įrengti, teismas atmetė kaip neįrodytą. Vertindamas trečiojo asmens DNB banko pažymas dėl sumokėtos kredito ir palūkanų dalies pagal kredito sutartį (t. 2, b. l. 71, 82), teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, vadovavosi 2012 m. balandžio 11 d. banko pažyma Nr. 3.20602-1052 ( t. 2, b. l. 71), kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. už suteiktą kreditą butui pirkti buvo sumokėta 52 888,95 Lt palūkanų pagal kredito dalį, skirtą butui pirkti, dėl ko teismas sprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti ½ dalį – 26 444,47 Lt ieškovo sumokėtos skolos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui Valstybinė mokesčių inspekcija grąžino 8 875 Lt gyventojų pajamų mokesčio (b. l. 68, 80, 2 t.), teismas sumažino priteistiną 26 444,47 Lt kredito ir palūkanų sumą iki 17 569,47 Lt. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas tenkino ir ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 18 433,08 Lt sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2012-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės atstovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 149-152). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl 17 569,47 Lt skolos priteisimo pagal buto kredito sutartį. Teismas, tenkindamas šį ieškovo reikalavimą, savo sprendimą grindė CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis solidariąją prievolę įvykdžiusiam skolininkui teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiuos jam tenkančią dalį. Atsakovės nuomone, teismas nagrinėti šio ieškovo reikalavimo neturėjo pagrindo, ar bent jau šio reikalavimo dalies, kadangi šiuo klausimu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš pateiktų 2011 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 bei 2011 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 matyti, kad ieškovas analogišką reikalavimą buvo pareiškęs šiose bylose ir dėl šio ieškovo reikalavimo teismai jau yra pasisakę sprendimais, kurie yra įsiteisėję. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 buvo pareiškęs reikalavimą iš atsakovės priteisti pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų dalį – 20 250 Lt. Teismas, spręsdamas šį klausimą, priėmė sprendimą, kuriuo minėtą ieškovo reikalavimą atmetė ir savo motyvuose nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal kredito sutartį yra įsipareigojęs mokėti bankui įmokas, pats nepateikė jokių įrodymų, kad per visą paskolos grąžinimo laikotarpį ieškovė R. R. buvo sumokėjusi nors dalį mokų, taip išreikšdama sutikimą mokėti dalį įmokų, į tai, kad 2008-04-29 būsto Kreditavimo sutarties Nr. K-2512-2008-07 11 punktas nėra pakeistas, įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovas vienas visą laiką gyvena bute, nesuteikdamas ieškovei galimybės naudotis įsigytu butu, nedavė jai buto raktu, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais atsakovo reikalavimas dėl 20 250,00 Lt sumokėtos banko paskolos ir palūkanų pagal 2008-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2512-2008-07 priteisimo iš ieškovės atmestinas.“ Ieškovui šią sprendimo dalį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 šioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šio ieškovo reikalavimo netenkino, tai yra dėl 20 250 Lt reikalavimo klausimas jau buvo išspręstas ankstesnėse bylose, dėl ko ieškovas iš naujo reikšti analogiško reikalavimo neturėjo pagrindo, kadangi ieškovo reikalaujama priteisti 30 204,29 Lt suma apima ir nurodytą 20 250 Lt sumą, dėl kurios teismai jau yra pasisakę. Ieškovas šios sprendimo dalies kasacine tvarka neskundė, apskundimo terminas yra pasibaigęs. Taigi teismas turėjo bylą dalyje dėl 20 250 Lt reikalavimo nutraukti CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, iki šiol nėra išnykę ir ankstesnio teismo sprendimu nustatyti pagrindai - ieškovas su sugyventine naudojasi visu butu, nesuteikdamas atsakovei galimybės naudotis įsigytu butu, nedavė jai buto raktų, todėl toks nesąžiningas ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu tęsiasi iki šiol.

2. Dėl 863,61 Lt buto išlaikymo dalies išlaidų pagrįstumo. Priteisdamas iš atsakovės dalį buto išlaikymo išlaidų, teismas sprendimą grindė CK 4.82 straipsnio norma, reglamentuojančia buto ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tačiau teismas nesiaiškino ir nevertino esminių byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovė neneigia, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir turėtų pareigą proporcingai išlaikyti šį turtą, tačiau mano, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes jai ši pareiga neturėtų iškilti, nes atsakovė faktiškai nesinaudoja turtu ir neturi galimybės juo naudotis. Šiuo atveju teismas, nustatydamas, kad atsakovė privalo ieškovui kompensuoti dalį buto išlaikymo išlaidų, sudaro pagrindą ieškovui ir jo sugyventinei pasipelnyti atsakovės sąskaita. Tokia padėtis prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams bei materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms asmenų, besinaudojančiu nekilnojamuoju turtu, pareigas - t. y. pareigą mokėti visas su šiuo turtu susijusias išlaidas. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti panaudos teisnių santykių analogiją, numatančią, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 8-11). Ieškovas nurodo tokius argumentus:

1. Dėl buto išlaikymo išlaidų. Apeliantės reikalavimas tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius santykius dėl buto valdymo ir naudojimo kvalifikuoti kaip panaudos teisinius santykius yra nepagrįstas. Tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę bendraturčių teisiniai santykiai. Atsakovė įstatymo nustatytos formos ir turinio procesiniame dokumente (CPK 111, 135 str.) materialinio teisinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovas panaudos pagrindais naudojasi atsakovės 1/2 buto dalimi, nėra pareiškusi. Apeliantės skunde įvardinti prielaidomis grindžiami argumentai dėl menamų panaudos santykių nebuvo iš esmės nagrinėti ir įrodinėjami pirmos instancijos teisme. Be to, pati apeliantė skundą grindžia ne faktinių panaudos teisinių santykių esme, bet argumentais dėl menamo jos teisių pažeidimo - kad ieškovas riboja ieškovės, kaip bendraturtės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančia 1/2 buto dalimi, ir, kad be atsakovės sutikimo nepagrįstai ieškovas ir kartu su juo gyvenantys asmenys naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu teiginiui dėl atsakovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimo fakto pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų. Priešingai, atsakovė posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad nėra pareiškusi vindikacinio ieškinio, kad nesikreipė dėl iškeldinimo, kad nėra pareiškusi reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir/ar reikalavimo dėl jos teisių suvaržymo pašalinimo. Todėl pripažinti atsakovės daiktinių teisių pažeidimą teismas neturėjo juridinio pagrindo. Be to, Kauno mieto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu už ankstesnius laikotarpius iš atsakovės priteisė ieškovui 1/2 dalį buto išlaikymo išlaidų. Atsakovė sprendimo šioje dalyje neskundė, pareigą mokėti komunalinius mokesčius posėdžio metu pripažino (CPK 187 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė yra buto bendraturtė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 šio turto dalis. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pareiga ieškovei mokėti buto išlaikymo išlaidas bei rinkliavas atsiranda iš įstatymo (CK 4.72 str., 4.76 str.). Todėl prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, kas jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.114 str. 3 d., 6.9 str. 1 d.).

2. Dėl ieškovo AB DNB bankui sumokėtos paskolos ir palūkanų dalies priteisimo. 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB DNB bankui pagal 2008 m. balandžio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2512-2008-07 nesikeičia, t. y. buvę sutuoktiniai prieš šį kreditorių atsako solidariai. AB NORD bankas santuokos nutraukimo byloje nurodė, jog nesutinka, kad prievolė vienasmeniškai būtų perkelta A. R., o R. R. būtų atleista nuo prievolinių įsipareigojimų kreditoriui vykdymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė R. R. pripažino, kad nuo gyvenimo su ieškovu skyriumi pradžios (2008 m. birželio mėn.) visiškai nemokėjo paskolos ir palūkanų AB DNB bankui, nors įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu jai yra nustatyta solidari pareiga mokėti paskolos įmokas ir palūkanas kreditoriui. Kadangi atsakovė ieškinyje nurodytu laikotarpiu (2008-06 mėn. - 2012-04 mėn. imtinai) neprisidėjo prie solidariosios pareigos įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės tai, ką jis įvykdė solidariajai prievolei įvykdyti yra pagrįstas. Nors 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas A. R. reikalavimą priteisti iš R. R. sumokėtų AB DnB bankui įmokų dalį sumoje 20 250 Lt atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dėl solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo vykdymo pakeitė nurodęs, kad ,,apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais dėl mokėjimų kreditoriui AB DNB bankui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas“. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011, konstatavo, kad solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Todėl A. R., įvykdęs prievolę kreditoriui AB NORD bankui galės regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės R. R. to, ką jis įvykdė. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra (2 t. b. l. 4-6). Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu c. b. Nr. 2-979-657/2011 nutraukė A. R. ir R. R. santuoką. Šiuo sprendimu pripažinta, jog ir po santuokos nutraukimo A. R. ir R. R. atsako prieš banką pagal Kreditavimo sutartį solidariai. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu c. b. Nr. 2A-2319-582/2011 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį ir priteisė R. R. ir A. R. po 1/2 dalį buto su rūsiu. Įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas yra prejudicinis faktas, dėl ko A. R. ir R. R. atsako bankui pagal Kreditavimo sutartį solidariai (CPK 182 str. 2 d.). Šalys nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kadangi A. R. ir R. R. atsakomybė prieš banką pagal Kreditavimo sutartį yra solidari, bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. (CK 6.6 str. 4 d.). Naginėjamoje byloje kilęs ginčas, kada ir kokią dalį prievolės įvykdęs solidarus bendraskolis turi teisę regreso tvarka išsireikalauti iš kito bendraskolio, nėra susijęs su banko interesais. Taip pat, bankas nėra teisiškai suinteresuotas dėl bendraturčių tarpusavio santykių, t. y., ar bendraturtis turi pagrįstą reikalavimo teisę į nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog kitas bendraturtis nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą. Bankas yra suinteresuotas, jog prievolė pagal Kreditavimo sutartį būtų vykdoma tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl buvusių sutuoktinių bendrų turtinių prievolių ir jų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų

CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta iki Kauno miesto apylinkės teismui priimant 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, šalys 2008 m. balandžio 29 d. sudarė su trečiuoju asmeniu Kreditavimo (paskolos) sutartį Nr. K-2512-2008-07 dėl 78 197,40 EUR kredito suteikimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui bei 1 158,48 EUR kredito šio buto remontui. Santuokos nutraukimo byloje bankas nesutiko, kad sutartis būtų modifikuota ir solidarioji ieškovo ir atsakovės prievolė taptų asmenine ieškovo prievole. Taigi nuo Kreditavimo sutarties sudarymo iki šiol šalys yra solidarūs trečiojo asmens bendraskoliai (Sutarties 51.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prievolę bankui iki šiol vykdo tik ieškovas, atsakovė šios aplinkybės neginčija ir ginčo dėl to byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9 punktą kreditas turi būti grąžinamas ir palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis. Todėl CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar/ir kredito) dalies. Remiantis nurodytu ir sutikdama su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais dėl apeliantės netinkamo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimų nuostatų ginčo klausimu aiškinimo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti civilinę bylą dėl ieškovo reikalavimų dalies, kiek tai liečia 20 250 Lt ieškovo sumokėtos kredito ir palūkanų dalies priteisimą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 21 d. sprendime konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas A. R. reikalavimą dėl kompensacijų priteisimo už santuokos metu bankui darytus mokėjimus, padarė neteisingas išvadas, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį atsakovas (A. R.), įvykdęs prievolę kreditoriui, galės regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės to, ką jis įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo šioje dalyje priimti naujo sprendimo, kadangi neturėjo duomenų kokia dalimi ir kas iš bendraskolių įvykdė savo įsipareigojimus bankui. Taigi, ieškovui nebuvo užkirstas kelias ateityje reikalauti kompensacijos už jam tenkančią įvykdytos prievolės dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą iš dalies ir sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuodamas, kad iš atsakovės priteistina 17 569,47 Lt paskolos ir palūkanų dalis, savo išvadą bei skaičiavimus grindė rašytiniu įrodymu – trečiojo asmens 2012 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. 3.20.602-1052, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 05 01 iki 2012 02 01 už suteiktą kreditą buvo sumokėta 53 672,39 Lt palūkanų, iš jų 52 888,95 Lt palūkanos pagal kredito dalį, skirtą butui pirkti. Taigi rašytinis įrodymus, kuriuo vadovavosi teismas, patvirtina tik palūkanų pagal Kredito sutartį sumokėjimo faktą. Todėl iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies šalintinas teismo argumentas apie paskolos (arba kredito dalies) sumokėjimą, kadangi šis teismo argumentas neturi tiesioginio ryšio su įrodymu, kuriuo vadovavosi teismas.

Dėl buto savininkų pareigos išlaikyti butą

Kaip jau minėta, remiantis Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio buto. Kiekvieno iš bedraturčių pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti yra numatyta įstatymo (4.76 str.) CK 4.76 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsakovė savo nesutikimą mokėti mokesčius jai nuosavybės teise priklausančios buto dalies išlaikymui grindė tuo, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (ieškovas atsisako duoti buto raktus) atsakovė negali naudotis savo turto dalimi, todėl pareiga išlaikyti butą jai neatsiranda vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, dėl ko jos santykiai su savo dalies turto išlaikymo turėtų būti aiškinami remiantis panaudos teisnius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus ir sutikdama su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, pažymi: pirma, bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, kad atsakovė negali patekti į butą dėl ieškovo kaltės. Ieškovo atsiliepime į atsakovės 2010 m. gruodžio 29 d. pretenziją nurodyta aplinkybė, kad vienas buto raktų rinkinys po buto įgijimo buvo perduotas ir atsakovei (t. 2, b.l. 72-73), atsakovei šios aplinkybės nepaneigus kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, iš kurių ir teise reikšti teismui savarankiškus reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo, daugiau leidžia tikėti ieškovo nurodytą faktą buvus, nei priešingai – tokio fakto nebuvus (CPK 185 str.). Antra, atsakovė nereiškė byloje jokių savarankiškų reikalavimų, leidžiančių kvalifikuoti jos teisinį santykį su atsakovei priklausančia turto dalimi kaip panaudos teisinius santykius ir tokiu būdu atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo turto dalį. Be to, tokie apeliantės argumentai prieštarauja imperatyvioms CK 4.76 straipsnio nuostatoms. Taigi atsakovei neįrodžius, kad atsakovė negali naudotis savo buto dalimi dėl kaltų ieškovo veiksmų, atleisti ją nuo pareigos išlaikyti turtą arba tokią pareigą sumažinti nebuvo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies, ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl turto išlaikymo išlaidų dydžio nepasisako (CPK 320 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėGintautas KoriaginasAlgirdas Remeika