- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2-4683-429/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01832-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- AB NORD bankui, kreditorius AB NORD bankas
- Kreditorius
- AB NORD bankas
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei adv. Aušrai Veselovaitei , atsakovei R. R. , jos atstovei adv. Neringai Grubliauskienei, trečiajam asmeniui AB NORD bankui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį, pareikštą atsakovei R. R. , tretysis asmuo kreditorius AB NORD bankas dėl skolos priteisimo ,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. prašo ieškinį ir patikslintus reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovės R. R. 30669,22 Lt skolos, tame tarpe 1712,42Lt buto išlaikymo išlaidų ir 28956,80Lt paskolos ir palūkanų, sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti 5 proc. įstatymo nustatyto dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo (b.l.3-7, It., b.l.86-87, IIt.).
Ieškovas ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose bei duotais paaiškinimais nurodė, kad 2008-04-29 tarp AB NORD bankas (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir A. R. bei R. R. buvo pasirašyta kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini)dėl 78 197,40 EUR kredito suteikimo buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui bei 1 158,48 EUR suteikimo buto remontui. Kredito grąžinimo terminas - 2047-03-31. Kreditas nėra grąžintas, ieškovas ir atsakovė yra solidarūs AB NORD banko bendraskoliai. Butas yra įkeistas AB NORD bankui prievolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui.
2011-08-08 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, civ. byloje Nr. 2-979-657/2011, nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką. Sprendimu buvo padalintas sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, nustatant, kad po santuokos nutraukimo A. R. ir R. R. butas atitenka asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB NORD bankui pagal 2008-04-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesikeičia, t.y. buvę sutuoktiniai prieš šį kreditorių atsako solidariai. Juolab, kad AB NORD bankas santuokos nutraukimo byloje buvo išreiškęs savo poziciją, jog nesutinka, kad prievolė vienasmeniškai būtų perkelta A. R., R. R. atleidžiant nuo prievolinių įsipareigojimų šiam kreditoriui vykdymo.
2011-11-21 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, civ. byloje Nr. 2A-2319-582/2011 kurioje konstatavo, kad solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 str. ld.). Todėl A. R., įvykdęs prievolę kreditoriui AB NORD bankui galės regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės R. R. to, ką jis įvykdė.
Sutuoktinis prisiėmęs tam tikrus įsipareigojimus, po santuokos nutraukimo privalo juos vykdyti pagal prisiimtų įsipareigojimų sąlygas bei apimtis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar/ir keisti sutarties sąlygas (CK 6.59 str.).
Šiame ginče svarbu ir tai, jog ištuokos bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad R. R. ir A. R. bendro ūkio nevykdo nuo 2008 m. birželio mėn.
Ieškovas pateikia teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl prievolinių įsipareigojimų AB NORD bankui įvykdymo už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. ir paskaičiavimus, kad ši dalis sudaro 100 proc. bendros prievolinės pareigos kreditoriui, kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovė R. R. visiškai neprisidėjo prie paskolos ir palūkanų mokėjimo bankui.
Ieškinio pateikimo dienai už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. ieškovas vienasmeniškai yra sumokėjęs 60408,58 Lt paskolos ir palūkanų kreditoriui AB NORD bankui, o pagal patikslintus reikalavimus 62178,85Lt, todėl ½ ieškovei tenkanti dalis sudaro -28956,80Lt (b.l.86, IIt.). Ši pareiga R. R. atsiranda iš įstatymo (CK 6.9 str.) Atsakovė visiškai neprisidėjo prie paskolos AB NORD bankui mokėjimo, todėl ieškovas prašo priteisti šią skolą iš atsakovės.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. ld.). Atsakovė nuosavybės teise valdo 1/2 dalį apšildomo buto.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės kompensaciją už buto šildymą, šio ginčo aspektu svarbi yra Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, kuria pirmos instancijos teismas patenkino R. R. priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už buto komunalinius mokesčius priteisimo ir A. R. iš R. R. priteisė įsiskolinimą už patalpų šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. Kadangi ieškiniu yra reiškiamas iš esmės analogiškas reikalavimas dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą sumokėjimo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. sausio mėn., šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Juolab, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o R. R. sprendimo šioje dalyje neskundė, t.y. sutiko su jai, kaip bendraturtei, įstatymo numatyta pareiga mokėti mokesčius ir rinkliavas, reikalingas turto išlaikymui ir išsaugojimui.
Ieškinio pateikimo dienai už buto išlaikymą laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. sausio mėn. ieškovas vienasmeniškai yra sumokėjęs visus mokesčius ir rinkliavas. Bendra apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas suma yra 3 424,85 Lt. Ieškovei tenkanti ½ dalis sudaro 1 712.42 Lt. Ši pareiga jai atsiranda iš įstatymo (CK 4.72 str., 4.76 str.) Atsakovė visiškai neprisidėjo prie minėtų mokesčių mokėjimo, todėl ieškovas prašo priteisti šią skolą iš atsakovės A. R. su ieškovo A. R. ieškiniu aš nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir duotais paaiškinimais nurodė, kad teismas bylą dalyje dėl 30.204,29 Lt sumokėtos paskolos priteisimo turi nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu, t.y. "jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu".
Kaip matyti iš pateiktų 2011-08-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 bei 2011-11-21 Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011, ieškovas analogišką reikalavimą buvo pareiškęs šiose bylose ir dėl šio ieškovo reikalavimo yra pasisakęs sprendimais, kurie yra įsiteisėję.
Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 buvo pareiškęs reikalavimą iš atsakovės priteisti sumokėtų įmokų dalį - 20.250,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas spręsdamas šį klausimą, priėmė sprendimą, kuriuo minėtą ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad "atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal kredito sutartį yra įsipareigojęs mokėti bankui įmokas, pats nepateikė jokių įrodymų, kad per visą paskolos grąžinimo laikotarpį ieškovė R. R. buvo sumokėjusi nors dalį mokų, taip išreikšdama sutikimą mokėti dalį įmokų, į tai, kad 2008-04-29 būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)11 p., nėra pakeistas, įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovas vienas visą laiką gyvena bute, nesuteikdamas ieškovei galimybės naudotis įsigytu butu, nedavė jai buto raktų, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais atsakovo reikalavimas dėl 20.250,00 Lt sumokėtos banko paskolos ir palūkanų pagal 2008-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš ieškoves atmestinas."
Atsakovui apskundus šioje dalyje teismo sprendimą, 2011-11-21 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011, ir šioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistu.
Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šio ieškovo reikalavimo netenkino.
Taigi, kaip matyti, ieškovo reikalaujama 30.204,29 Lt suma apima ir aukščiau nurodytą jo reikalautą priteisti sumą — 20.250,00 Lt, dėl kurios teismai jau yra pasisakę, t.y. šis reikalavimas buvo atmestas ir sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs. Ieškovas šios sprendimo dalies kasacine tvarka nėra apskundęs, apskundimo terminas pasibaigęs.
Ieškovas iškelti bylos tarp tų pačių asmenų, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neturėjo teisės, o jam bylą iškėlus, teismas turi ją nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu.
Taip pat mano, kad turi būti atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl 1/2 dalies — 1.712,42 Lt išlaidų už komunalinius mokesčius priteisimo.
Kaip yra nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011, nors teismas ir priteisė nuosavybėn 1/2 dalį bute, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ne bylos nagrinėjimo metu, nei po to ji į šį turtą patekti negalinti, atsakovas neduoda jai rakto, šiame bute gyvena su sugyventine. Dar nagrinėjant civilinę bylą dėl ištuokos ir turto padalinimo, ji registruotu paštu išsiuntusi ieškovui reikalavimą duoti buto raktus, tačiau ieškovas į šį jos prašymą visiškai niekaip nereaguoja.
Atsakovė neginčija, kad 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai ir kaip savininkas privalanti savo dalį turto išlaikyti. Šios savo pareigos nevengia ir ją vykdytų, jeigu šia turto dalimi galėčiau disponuoti kaip savininkė.
Kaip jau nurodžiusi, šiame bute nuo jo įgijimo ieškovas yra apsigyvenęs su savo sugyventine ir naudojasi visu butu, tame tarpe ir jos dalimi. Šias aplinkybes ji žinanti iš savo mažametės dukters, kurią ieškovas pasiima pas save.
Kaip jau nurodžiusi, ieškovas jos dalimi naudojasi prieš jos valią, manęs į mano dalį turto neįleidžia, todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš manęs dalį išlaidų už turtą, kuris nors ir priklauso man, tačiau juo naudojasi ieškovas, o ji naudotis šiuo turtu negalinti dėl ieškovo kaltės, kadangi jis net neduoda man raktų nuo šio buto.
Kadangi ieškovas naudojasi visu turtu, tame tarpe ir mano dalimi, todėl akivaizdu, kad jis privalo mokėti mokesčius ir už tą turto dalį, kuri nors ir priklauso jai nuosavybės teise, tačiau šiai dienai yra naudojama ieškovo.
Šiuo atveju teismas turėtų taikyti panaudos santykių analogiją, numatančią, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.) bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Šiai dienai ieškovas piktnaudžiauja teise, kadangi būdamas turto bendrasavininkiu, jis vienas juo naudojasi, tačiau šio turto išlaikymo išlaidas siekia iš dalies perkelti jai, šio turto bendraturtei, nors galimybės šiuo turtu naudotis nesuteikia.
Mano, kad toks ieškovo elgesys negali būti laikomas, kaip sąžiningas, protingas ir teisingas, todėl ji pradėsianti procesą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Tretysis asmuo kreditorius AB DNB bankas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123str.2d. tvarka, gautas prašymas nagrinėti bylą banko atstovui nedalyvaujant (b.l.63, IIt.). Tretysis asmuo prašo visus ginčus, kylančius tarp bendraskolių ir bendraturčių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, nes jie nėra susiję su banko interesais .
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepime nurodo, kad tarp banko iš vienos pusės ir A. R. ir R. R. iš kitos pusės buvo sudaryta 2008-04-29 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams suteikė 78'197,40 EUR kreditą butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti ir 1'158,48 EUR kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontuoti. 2012-03-15 dienai negrąžintos paskolos likutis -75'709,05 U. P. pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-08 sprendimu c.b. Nr. 2-979-657/2011 nutraukė A. R. ir R. R. santuoką. Pirmos instancijos teismas minėtu sprendimu pripažinto, jog ir po santuokos nutraukimo A. R. ir R. R. prieš banką pagal kreditavimo sutartį atsako solidariai. Taip pat, Kauno apygardos teismas 2011-11-21 sprendimu c.b. Nr. 2A-2319-582/2011 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-08 sprendimo dalį ir priteisė R. R. ir A. R. po buto ½ dalį su rūsiu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini). Kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t.y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-08 sprendimas yra prejudicinis faktas, dėl to A. R. ir R. R. neginčijamai atsako bankui pagal kreditavimo sutartį solidariai (CPK 182 str. 2 d.). Šalys nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-08 sprendimu nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kadangi A. R. ir R. R. atsakomybė prieš banką pagal kreditavimo sutartį yra solidari, Bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. (CK 6.6 str. 4 d.). A. R. ir R. R. kaip solidarieji bendraskoliai įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė pagal kreditavimo sutartį (CK 6.6 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju, byloje yra kilęs ginčas dėl A. R. ir R. R. kaip solidariųjų bendraskolių ir bendratučių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų. Pagal CK. 6.9 str. 1 d., solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. Pagal CK 4.76 str., jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas reglamentuoja teisinius santykius, susiklosčiusius būtent tarp bendraskolių ir bendraturčių. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, kada ir kokią dalį prievolės įvykdęs solidarus bendraskolis turi teisę regreso tvarka išsireikalauti iš kito bendraskolio nėra susiję su banko interesais. Taip pat, Bankas nėra teisiškai suinteresuotas dėl bendraturčių tarpusavio santykių, t.y. ar bendraturtis turi pagrįstą reikalavimo teisę į nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog kitas bendraturtis nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą. Bankas yra suinteresuotas, jog prievolė pagal kreditavimo sutartį būtų vykdoma tinkamai. Kadangi skolininkai bankui pagal kreditavimo sutartį atsako solidariai, prievolę gali vykdyti abu skolininkai bendrai, ar vienas iš jų skyrium, be to tiek ją visą ar jos dalį. Visi ginčai kylantys tarp bendraskolių ir bendratučių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų nėra susiję su banko interesais ir turi būti sprendžiami Teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai, nes dalinai pagrįstas ir dalinai neįrodytas.
Ieškovas A. R. pateikė teismui jo sudarytą skaičiuotės pažymą dėl šilumos karšo vandens temperatūrai palaikyti ir šildymui už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2011m. gruodžio mėn. imtinai - 3224,85Lt sumai, o 1/2 dalį sudaro -1712,42Lt (b.l.9, It.).
B. Ž. 2012-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 36 už A. R. sumokėjo AB „Kauno energijai“ 469,49Lt (b.l.40, It.). Ieškovas pateikė AB „Kauno energija: sąskaitas faktūras už karšo vandens priskaičiavimą bei šildymą už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2011m. gruodžio mėn. (b.l.41-56, It.).
Ieškovas A. R. pateikė teismui būsto paskolos ir palūkanų grąžinimo už laikotarpį nuo 2008m. birželio mėn. iki 2012m. sausio mėn. skaičiuotės pažymą (b.l.57). 2008-04-29 tarp AB NORD bankas (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir A. R. bei R. R. buvo pasirašyta kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini)dėl 79355,88 EUR kredito suteikimo, iš kurių 78197,40 EUR buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui bei 1 158,48 EUR suteikimo buto remontui (b.l.133-146, It., 16-29, IIt. ).
Ieškovas A. R. 2012 01 02 yra skolingas išlaikymui nepilnametei dukrai M. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 6400Lt sumą ( antstolio R. S. pažyma vyk. byloje Nr. 0070/12/00093, b. l.148,It.) bei 7895 Lt skolą bei 212,91Lt vykdymo išlaidų R. R. ( antstolio R. S. pažyma vyk. byloje Nr. 0070/12/00092, b.l.152, It.).
Ieškinys tenkintinas dalinai, nes dalinai pagrįstas ir dalinai įrodytas.
Ieškovas A. R. ir atsakovė R. R. duotais paaiškinimais pripažino, kad nuo 2008m. birželio mėn. jie su bendro ūkio neveda. Atsakovė nurodė, kad ieškovas išėjo su kita moterimi gyventi, o paskola būstui buvo paimta 2008m. kovo mėn. , tačiau ji asmeniškai jokių mokesčių nei už paskolą nei teismui priėmus sprendimą, nemokėjo nuo 2008m. (b.l.57-58). A. R. R. neginčija paties fakto, kad ieškovas A. R. mokėjo kreditą kreditoriui AB DNB bankui, tačiau ji prašo minusuoti įmokas , gautas A. R. iš VMI-8463Lt sumai, bei prašo neskaičiuoti lėšų būsto remontui, nes lėšos būsto remontui buvo nepanaudotos, o pervestos į ieškovo sąskaitą. Ieškovas A. R. 2012 05 28 duotais paaiškinimais pripažino, kad lėšos būsto remontui buvo nepanaudotos, o tos sumos buvo pervestos į jo sąskaitą ir tos lėšos yra dalinai pas jį (b.l.92, IIt.) . A. R. R. pripažįsta, kad nėra mokėjusi jokių mokesčių už jai priklausančią nuosavybės teise buto dalį ir teigia, kad jokios lėšos jai nebuvo perduotos už buto remontą.
Dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo iki 2012m. balandžio mėn. -1712,42Lt
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. ld.). Atsakovė nuosavybės teise valdo 1/2 dalį apšildomo buto.
CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, o taip pat privalo apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsakovė yra buto bendraturtė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 šio turto dalis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, ji laikoma pažeidusią prievolę. CK 6.50 str. ld. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti tretysis asmuo. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę, jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.51 str. 3d.). CK 6.111 str. numato, kad regreso tvarka reikalavimas trečiajam asmeniui pereina sutarties arba įstatymo pagrindu.
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti yra išlaidos Buto šildymui (už buto sunaudotą šilumos energiją). Taigi, tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja prievolių teisės normos (šiuo atveju CK 6.111 ir 6.114 str.). Taigi, prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė (CK 6.114 str. 3 p., CK 6.9 str. 1 d.). Dėl paminėto, ieškovas pagrįstai reikalauja apginti pažeistą teisę ir kreipiasi į teismą dėl skolos, susidariusios dėl lygiomis dalimis priklausančio ieškovui ir atsakovei Buto išlaikymo išlaidų, išieškojimo iš atsakovės.
Ieškovas ieškinio reikalavimais prašo priteisti už buto išlaikymą už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2012m. sausio mėn. sumokėtus mokesčius ir rinkliavas 1712,42Lt sumai (viso sumokėta 3424,85Lt), nes atsakovė neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo. Šio fakto atsakovė neginčija, jį –pripažįsta. Tačiau ji nesutinka mokėti mokesčių, nes visą butą yra užėmęs ieškovas A. R., kur gyvena kartu su sugyventine bei jos neįsileidžia į butą- neduoda raktų.
Tačiau Kauno m. apylinkės teismui 2011 08 08 priėmus civ. byloje nr. 2-979-657/2011 sprendimą, o Kauno apygardos teismui 2011 11 21,pakeitus sprendimą, ieškovas, už atsakovei tenkančią ½ dalį nuosavybės teise turimo turto buto išlaikymo išlaidų: šildymo ir karšto vandens tiekimo bei kitų komunalinių mokesčių neprivalo mokėti jokių mokesčių, jos turimai turto daliai išlaikyti, nes šis turtas yra pačios atsakovės asmeninė nuosavybė ir šią prievolę privalo vykdyti pati atsakovė (LR CPK 185str.,177str.,178str.). Tai, kad ieškovas gera valia savo noru , nesudaręs jokio sutarties su atsakove, mokėjo už atsakovei tenkančią turto dalį šildymo mokesčius ir kt. mokesčius nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012m. m. balandžio mėn., tai yra mokesčius ir rinkliavas, neturėdamas jos pavedimo ar atstovavimo pagrindo, yra jo paties pasirinkimas tai daryti, tačiau visa tai nesuteikia jam teisės reikalauti iš ieškovės priteisti mokestį už atsakovės asmeninės nuosavybės teise turimą turto dalį mokėtų mokesčių už šį laikotarpį. Todėl šioje dalyje už šį laikotarpį ieškovo reikalavimas priteisti 614,07Lt ( viso sumokėta ieškovo 1228 Lt ) mokesčio už buto išlaikymą atmestinas, nes nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 177str.,178str.,185str.).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 469,49Lt sumą už šildymą ir karštą vandenį už 2011m. gruodžio mėn. atmestinas, nes šią sumą mokėjimo pavedimu Nr. 36 yra sumokėjusi už A. R. B. Ž. 2012-01-26, kuri atsakovei jokio reikalavimo priteisti atsakovei tenkančią mokėti mokesčio dalį -234,74Lt , nereiškia, todėl šio laikotarpio atžvilgiu, ieškovo reikalavimas priteisti 234,74Lt minėtą sumą už komunalinius mokesčius , atmestinas, nes nepagrįstas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė sutarties ar pavedimo pagrindu būtų prašiusi B. Ž. mokėti už atsakovę buto ½ dalies išlaikymo mokesčius (LR CPK 185str.,177str.,178str.).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti buto išlaikymo išlaidas už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn.
LR CK 4.82 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, aiškiai įvardija kokie bendrojo naudojimo objektai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir numato, kad pastarieji privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymas numato butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti namo išlaikymo bei išsaugojimo išlaidas, taip pat be kitų mokėjimų, mokėti mokesčius.
Ieškovas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn. buto išlaikymo išlaidas. Pagal jo paties pateiktą pažymą bylos lape 9, kuriame nurodytas mokestis šilimai ir karštam vandeniui palaikyti, matyti, kad jo paties nurodyta suma yra paskaičiuota neteisingai, tačiau pagal pateiktas AB „Kauno energija“ sąskaitas skiriasi nuo paskaičiuotos sumos dydžio, pagrįstos rašytiniais įrodymais: ieškovas pateikė teismui tik sąskaitas AB „Kauno energija“, tačiau ieškovas teismui nepateikė įrodymų kokias sąskaitas faktūras jis buvo gavęs apmokėjimui iš UAB „Kauno vandenys, nepateikė įrodymų, kodėl tokias sumas mokėjo AB „Kauno dujoms“, AB „VST“ iš savo sąskaitos. Tačiau atsakovei pripažįstant faktą nemokėjus buto dalies išlaikymo išlaidų, neginčijant šių išlaidų paskaičiavimo pagrįstumo, tačiau įrodinėjant faktu, kad ji negali šio buto dalimi naudotis dėl ieškovo kaltės, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė buto dalies išlaikymo išlaidų atsiradimo pagrįstumo, nors už jas mokėjo, tai yra jis nepateikė teismui įrodymų, kodėl būtent kiekvieną mėnesį mokėjo tokio dydžio išlaidas , tačiau jam prašant priteisti viso 1712,42Lt buto išlaikymo mokesčių dalį, minusavus atmestą 848,81Lt sumą už aukščiau paminėtus laikotarpius, reikalaujamos priteisti dalies buto išlaikymui reikalavimas tenkintinas dalinai -863,61Lt sumai, nes minusavus paties atsakovo pateiktą pažymoje b.l.9 aukščiau paminėtą 848,81Lt sumą. Iki teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, tiek ieškovas , tiek atsakovė turi pareigą išlaikyti bendrą turtą, todėl iš atsakovės priteistina 863,61Lt buto esančio (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies išlaikymo pagrįstų išlaidų už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn. ieškovui.
Atsakovė pripažįsta, kad nėra mokėjusi mokesčių už minėtą laikotarpį, ieškovas pateiktoje pažymoje skaičiuotėje bylos lape 9 nurodė, kad už šį laikotarpį atsakovė jam skolinga už šilumą karštam vandeniui temperatūrai palaikyti ir šildymui ½ dalį mokesčių, kurių paskaičiuota suma sudaro 1268,15Lt. Tačiau ieškovui neteisingai pačiam paskaičiavus buto išlaikymo mokesčių dydį už minėtą laikotarpį, iš atsakovės priteistina ne 1268,15Lt suma ieškovui už jo sumokėtą buto išlaikymą už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn. imtinai, nors šie ieškovo mokėjimai pagrįsti mokėjimo nurodymais, bet remiantis teisingumo , sąžiningumo bei protingumo principais- 863, 61Lt suma ( LR CK 6.9str.1d.).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 28956,80Lt paskolos ir palūkanų
Sutinkamai su CK 6.9 str. 1 d. nuostatomis solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.
Kauno m. apylinkės teismas 2011 08 08 sprendime civ. byloje Nr. 2-979-657/2011 nurodė, kad tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal kredito sutartį yra įsipareigojęs mokėti bankui įmokas, pats nepateikė jokių įrodymų, kad per visą paskolos grąžinimo laikotarpį ieškovė R. R. buvo sumokėjusi dalį įmokų, taip išreikšdama sutikimą mokėti dalį įmokų, į tai, kad 2008-04-29 būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11 p., nėra pakeistas, įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovas vienas visą laiką gyveno bute, nesuteikdamas ieškovei su dukra galimybės naudotis įsigytu butu, nedavė buto raktų, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais atsakovo reikalavimus dėl 20250 Lt sumokėtos banko paskolos ir palūkanų pagal 2008-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)priteisimo iš ieškovės teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 11 21 sprendimu civ. byloje Nr. 2A-2319-582/2011 pakeitė Kauno m. apylinkės teismo sprendimą bei nurodė, kad kredito sutartis sudaryta tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų – ieškovės ir atsakovo iš kitos pusės. T. y. abu kredito gavėjai įsipareigojo mokėti bankui palūkanas ir grąžinti kreditą. Tai, kad kreditas buvo pervestas į kredito gavėjo atsakovo sąskaitą, nepašalina ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutarties bendrosios dalies 9-22 punktus dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo.
Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, kad Kauno m. apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas, nes minėta kredito sutartis yra sudaryta tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų – ieškovės ir atsakovo iš kitos pusės. T. y. abu kredito gavėjai įsipareigojo mokėti bankui palūkanas ir grąžinti kreditą. Tai, kad kreditas buvo pervestas į kredito gavėjo atsakovo sąskaitą nepašalina ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutarties bendrosios dalies 9-22 punktus dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Tačiau ši kredito sutartis paliktina nepakeista, kreditorius prieštaravo dėl šios sutarties pakeitimo. Kredito sutartyje yra nurodyta, kad už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai (sutarties 51.3 punktas, t. 1, b. l. 77). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nutartis ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.), be to, šiuose procesiniame sprendimuose nustatytos aplinkybės bei pateikti teisės taikymo išaiškinimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Atsakovas visos prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, kredito sutartis liko nepakeista, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai nuo 2008 m. birželio bendro ūkio nebetvarkė, apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų kokia dalimi kas iš bendraskolių įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui, todėl atsakovas, įvykdęs prievolę kreditoriui AB DnB NORD galės regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės to, ką jis įvykdė.
Todėl remiantis įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo sprendimu, įvertinus šalių duotus paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad kredito sandorį dėl 1158,48EUR suteikto kredito buto remontui, šis sandoris laikytinas asmenine ieškovo prievole, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimą šiam sandoriui, byloje nėra įrodymų, kad šis kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nuo 2008 m. birželio vidurio šalys neveda bendro ūkio, todėl solidarioji prievolė neatsirado. Tai pažymėjo ir Kauno apygardos teismas sprendime civ. byloje Nr. 2A-2319-582/2011 , kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kartu pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal minėtą vartojimo sutartį gautas kreditas buvo panaudotas sutuoktinių bendro turto –buto– remontui. Atsakovė sutikimo šiam sandoriui nedavė, apie jo sudarymą nežinojo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, priešingai – pats atsakovas pripažino, kad šias lėšas jis panaudojo sau. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 783,44Lt palūkanų dalį skirtą butui įrengti atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 177str.,178str.,185str.).
Kadangi ieškovo pateiktos pažymos iš DNB banko yra skirtingos (b.l.71), 82, IIt.), o teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl ieškovui nepateikus kitų įrodymų dėl bankui sumokėtos paskolos butui pirkti bei sumokėtų palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas keliamais reikalavimais prašo priteisti skolą litais iš atsakovės, teismas remiasi rašytiniu įrodymu -2012 04 11 banko Kauno KAS vadovo D. V. pateikta pažyma Nr. 3.20602-1052 (b.l.71, It.), kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 05 01 iki 2012 02 01 už suteiktą kreditą butui pirkti buvo sumokėta 52888,95Lt palūkanų pagal kredito dalį skirtą butui pirkti, todėl iš atsakovės priteistina ½ dalis -26444,47Lt ieškovui jo sumokėtos skolos iš atsakovės.
Ieškovo reikalavimas priteisti 28956,80 Lt paskolos su palūkanomis tenkintinas dalinai 26444,47Lt sumai, tačiau minusuotinos gautos jo įmokos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 8875Lt Gyventojų pajamų mokesčio (b.l.68,80, IIt.), todėl iš atsakovės priteistina 17569,47Lt paskolos su palūkanomis ir ieškovo reikalavimas tenkintinas dalinai, nes dalinai pagrįstas ir įrodytas, kitoje dalyje – nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo ieškinį tenkinus dalinai 18433,08Lt sumai (paskolos-17569,47 ir buto išlaikymo -863,61Lt sumos sudėtos) tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos-18433,08Lt nuo bylos teisme iškėlimo dienos ( 2012-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dokumentų siuntimo išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 400 Lt ir 557 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 8,164), Tenkinant ieškinį ir sutikslintus reikalavimus iš dalies, iš atsakovės priteistini 552,92 Lt žyminio mokesčio –ieškovui ir 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį procese , teismas įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos - dėl ieškovo reikalavimų tikslinimo, nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, priteisdamas iš atsakovės 552Lt advokato atstovavimo išlaidų – ieškovui (LR CPK 98str.,93str.4d.) , o iš atsakovo -1600Lt advokato atstovavimo išlaidų – atsakovei (LR CPK 98str.,93str.4d.). Daryti šių sumų įskaitymą ir iš ieškovo A. R. priteisti 495Lt– atsakovei R. R. bylinėjimosi išlaidų.
Įvertinus šalių procesinį elgesį, iš šalių: ieškovo priteistinos pašto išlaidos, susijusios su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu – 25Lt valstybei bei iš atsakovės priteistina -20Lt - valstybei (LR CPK 88str.1d.3p.,92str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 185str.,259str.,263str.-270str.
teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš ieškovui A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)iš atsakovės R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 17569,47Lt ( septyniolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt devynis Lt keturiasdešimt septynis ct.) skolos ( už laikotarpį nuo 2008m. birželio 1d. iki 2012m. sausio mėn. 31d. ), 863,61Lt( aštuonis šimtus šešiasdešimt tris Lt šešiasdešimt vieną ct.) buto dalies išlaikymo išlaidų ( už laikotarpį nuo 2010m. rugsėjo mėn.1d. iki 2011m. lipos 31d.) , viso 18433,08Lt ( aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt tris Lt aštuonis ct.) .
Kitoje reikalavimų dalyje – ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)553Lt ( penkis šimtus penkiasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų ir 552Lt ( penkis šimtus penkiasdešimt du Lt) advokato atstovavimo išlaidų –ieškovui A. R. ( viso 1105Lt, vienas tūkstantis vienas šimtas penkis Lt) a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)priteisti -1600Lt ( vieną tūkstantį šešis šimtus Lt) advokato atstovavimo išlaidų-atsakovei R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Daryti šių sumų įskaitymą ir iš ieškovo A. R. priteisti 495Lt ( keturis šimtus devyniasdešimt penkis Lt) – atsakovei R. R. bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo 25 Lt ( dvidešimt penkis Lt) , iš atsakovės -20Lt ( dvidešimt Lt ) pašto išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu – valstybei. Ši suma turi būti įmokėta VMI prie FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.
Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.