Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (rengiant posėdį nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, G. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės L. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui R. M. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo 2009 m. lapkričio 6 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, kreditorinius įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir G. M. pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomuosius raštus pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta ir įregistruota Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, vienintelė dukra D. M., gim. (duomenys neskelbtini), jau pilnametė. Gyvendami santuokoje su atsakovu konfliktavo, nesutarė, konfliktai kildavo dėl atsakovo kaltės – jo konfliktiško, nesugyvenamo charakterio, šeimos neišlaikymo. Sutuoktiniai seniai atitolo vienas nuo kito, nebeturi jokių bendrų interesų, tikslų, nesijaučia kaip šeima. Su atsakovu jau daugiau kaip aštuonerius metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, jokių santuokinių ryšių nebepalaiko. Su sutuoktiniu buvo sutarę nutraukti santuoką tarpusavio sutarimu bei pateikę dokumentus teismui (civilinė byla Nr. e2YT-9290-984/2020), tačiau išaiškėjus kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, atsakovas kategoriškai atsisakė šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti ir pasirašyti patikslintus dokumentus. Ieškovės nuomone, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, tačiau siekdama greitesnio skyrybų proceso bei išvengti priešiškų, konfliktinių santykių eskalavimo, nepageidauja įrodinėti atsakovo kaltės ir sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai neįgijo nekilnojamojo ar kito registruotino turto, kurį reikėtų dalinti. Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš kito sutuoktinio. Ieškovė neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, o atsakovo įsipareigojimai yra kilę iš atsakovo asmeninių prievolių, todėl po santuokos nutraukimo turi būti pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Pažymėjo, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr.2201/2003 3 straipsnio 1b punktu, byla teisminga Lietuvos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai negyvena Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. Nr. X-1809) 8 straipsniu, pareiškimas paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.

Posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Darius Ališauskas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti remiantis nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena apie devynerius metus, ieškovė dar 2013 m. buvo susisiekusi su atstovu advokatu, nuo to laiko bando inicijuoti santuokos nutraukimą. Patvirtino, kad ieškovė yra suteikusi visus įgaliojimus atstovui ją atstovauti teismo posėdyje, pati ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti posėdyje. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos atsirado dėl to, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nesutiko santuokos nutraukti bendru šalių sutikimu.

Atsakovui R. M. ieškovės ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti registruotu paštu jo gyvenamosios vietos Airijoje adresu, taip pat el. paštu. Remiantis AB „Lietuvos paštas“ dokumentų įteikimo užsienyje gyvenančiam asmeniui informacija, atsakovui ieškinys tinkamai įteiktas 2020 m. spalio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai, kuriais atsakovas informuotas apie posėdžio datą ir posėdžio rengimo būdą (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu) atsakovui tinkamai įteikti paštu iki numatytos 2021 m. sausio 14 d. posėdžio datos. Atsakovas nepranešė apie nedalyvavimo posėdyje priežastis.

Trečiajam asmeniui G. M. teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. spalio 22 d., 2020 m. gruodžio 4 d. (el. bylos priedas, b. l. 3, 4). G. M. nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 1-2, 5-6), atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje remiantis leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. M. (pavardė iki santuokos – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), gimusi Lietuvoje, Vilniuje, ir R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gimęs Lietuvoje, Vilkaviškio r. sav., sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 4). Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė ir atsakovas šiuo metu gyvena Airijoje.

CPK 784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir į civilinę bylą Nr. e2YT-9290-984/2020 pateiktų ieškovės ir atsakovo asmens dokumentų kopijų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Remiantis nurodyta įstatymine nuostata, nagrinėjamas ginčas, kuriame šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.10, 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovė teigė, kad gyvendami kartu sutuoktiniai konfliktavo, nesutarė, ji mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, tačiau išimtinai atsakovo kaltės įrodinėti nurodė nepageidaujanti. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytos abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokos nutrūkimo priežasčių neginčijo. Ieškovės atstovas patvirtino, kad šalys jau seniai gyvena skyrium. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes, į tai, jog byloje nėra pateikta konkrečių faktų, patvirtinančių išimtinai vieno iš sutuoktinių kaltę, konstatuoja, jog abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių lojalumo vienas kitam pareigas, neišsaugojo tarpusavio santykių, nesiekia jų atkurti, nebeturi siekio išsaugoti šeimą. Todėl santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, todėl ieškovei paliktina pavardė „M“. Atsakovo pavardė nekeičiama.

4. Dėl turto ir prievolių padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto ir šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad bylos šalys Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi. Nustačius, kad dalintino turto nėra, turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas

Remiantis bylos medžiaga ir valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš bylos ir Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad atsakovo R. M., kaip skolininko, atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0028/16/01474 (vykdo antstolis Mindaugas Dabkus), išieškotojo VSDFV Mažeikių skyriaus naudai ir vykdomojoje byloje Nr. 0087/05/01036 (vykdo antstolis Arūnas Balčiūnas) išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Taip pat nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0135/08/00328 dėl periodinių išmokų išieškojimo, kurioje išieškotoja buvo G. M. (vykdė antstolis Algimantas Maliukevičius), yra nutraukta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. CPK 631 straipsnyje be kitų yra nustatyti atvejai, kai skolininkas neturi turto, negyvena išieškotojo nurodytu adresu ir kt. Pažymėtina, jog duomenų, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę G. M., byloje nepateikta. Įvertinus VSDFV Mažeikių skyriaus atsiliepime išdėstytus teiginius, vertintina, kad R. M. prievolės yra susijusios su vaikų, gimusių ankstesnėje atsakovo santuokoje, išlaikymu. Šios prievolės yra asmeninio pobūdžio, jos nėra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Atsakovo įsipareigojimai VSDFV Vilniaus skyriui, VSDFV Mažeikių skyriui, G. M. pripažintini asmeniniais atsakovo R. M. įsipareigojimais.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

6. Dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais.

Remiantis byloje pateiktais gyventojų registro duomenimis, kurie patvirtina, kad bendrų nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi (2020 m. vasario 12 d. pažyma Nr. GR.3A-550), šiuo sprendimu su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai nesprendžiami.

7. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis), taip pat ieškovė patyrė 7,23 Eur dydžio dokumentų siuntimo atsakovo kreditoriams išlaidas. Ieškovė neteikė įrodymų apie patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visa apimtimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos 82,23 Eur (75 + 7,23) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. M. (pavardė iki santuokos – Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „M.“, atsakovui – „M.“.

Atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, į. k. 191683350, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, į. k. 191738576, G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeniniais R. M. įsipareigojimais.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 82,23 Eur (aštuoniasdešimt du eurus, 23 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,45 Eur (aštuonis eurus, 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.