Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų UAB „Urukas“ ir UAB „Eldina“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1334-345/2014 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Zeta Reticul“ dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujantys byloje tretieji asmenys UAB „Karkasa“, UAB „Conlex“, UAB „Constra“, UAB „Amber food“, UAB „Urukas“, UAB „Eldina“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas, skirdamas bankroto administratorių, nurodė, jog atsakovas UAB „Zeta Reticuli“ sutinka, jog bankroto administratoriumi būtų paskirta UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ arba UAB „Divingas“. Atsakovas atsiliepime yra pažymėjęs, kad bet kuris iš šių bankroto administratorius sugebės tinkamai ginti ne tik kreditorių, bet ir UAB „Zeta Reticuli“ akcininkų ir UAB „Zeta Reticuli“ vadovo interesus. Toks bankroto administratoriaus įsipareigojimas gali sukelti bankrutuojančius įmonės, jos kreditorių ir vadovų interesų konfliktą bei suponuoti kreditorių nepasitikėjimą tiek bankroto administratoriumi, tiek skaidria ir sklandžia bankroto procedūra;Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo buvo išspręstas neįvertinus atsakovo UAB „Zeta Reticuli“ pateikto atsiliepimo ir prie jo pridėtų finansinių dokumentų;Atsakovo UAB „Zeta Reticuli“ siūlymas bankroto administratoriumi paskirti konkrečius asmenis, patvirtina galimą suinteresuotumą konkretaus administratoriaus skyrimu, galimai tokio administratoriaus neobjektyvumą ar šališkumą ir suinteresuotumą bankroto procesu;Egzistuoja priežastys, dėl kurių kiti siūlomi bankroto administratoriai negalėjo būti paskirti: UAB „Valeksa“ - dėl informacijos, susijusios su įtarimais baudžiamojoje byloje vienas iš administratorių; UAB „Divingas“ - dėl galimo suinteresuotumo, kadangi buvo pasiūlyta/palaikoma įmonės, kuriai keltina bankroto byla; UAB „Bankroto bankas“ – dėl darbuotojų vykdančių/užbaigiančių bankroto procedūras;Nors teismui buvo pateiktos UAB „Insolvensa“ ir UAB „Tigesta“ bankroto administratorių kandidatūros, tačiau atsižvelgiant į bankrutuojančios įmonės veiklos pobūdį (statybos įmonė) bei nesant duomenų apie galimą administratoriaus neobjektyvumą ar nešališkumą, UAB „Tigesta“ tinkamiausiai galėtų apginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus. Šio administratoriaus kandidatūrą palaiko kreditoriai, turintys 75 165,64 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, t.y. daugiau nei kreditoriai pasiūlę administratoriumi UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“.

Teismas, pripažinęs, jog visų pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūros atitinka įstatymo reikalavimus, skirdamas vieną iš jų bankrutuojančios UAB „Zeta Reticuli“ bankroto administratoriumi privalėjo nagrinėti visų administratorių kandidatūras;Parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą, buvo remtasi išimtinai tik tuo, jog paskirtąjį administratorių palaiko daugiausiai iš bankroto bylą keliančių kreditorių, kurių kreditorinių reikalavimų suminė išraiška yra beveik pusė skaičiuojant į bylą įstojusių kreditorių reikalavimų. Tokie teismo argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bylai reikšmingų aplinkybių visumos, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir paskyrė tokį bankroto administratorių, kuris neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir tikėtinai yra suinteresuotas UAB „Zeta Reticuli“ bankroto bylos baigtimi;Atsakovo UAB „Zeta Reticuli“ atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog du iš pasiūlytų bankroto administratorių - UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir UAB „Divingas“ sugebės tinkamai ginti ne tik kreditorių, bet ir įmonės akcininkų bei vadovo interesus, kelia pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo ir nesuinteresuotom bylos baigtimi. Tai gali sukelti interesų konfliktą bei suponuoti kreditorių nepasitikėjimą tiek bankroto administratoriumi, tiek skaidria ir sklandžia bankroto procedūra;Teismas administratoriumi skirdamas UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ neįvertino tai, jog šioje įmonė iš keturių dirbančių asmenų realiai bankroto administravimo paslaugas atlieka tik vienas asmuo;Kitų pasiūlytų byloje bankroto administratorių kandidatūros yra netinkamos dėl objektyvių priežasčių: UAB „Valeksa“ – dėl darbuotojų galimų nusikalstamų veiksmų; UAB „Bankroto bankas“ – dėl nepakankamo kiekio darbuotojų, atliekančių bankroto administravimo paslaugas, jų užimtumo kitose bankroto procesuose; UAB „Divingas“ – dėl galimo neobjektyvumo, suinteresuotumo ir šališkumo; UAB „Insolvensa“ – dėl to, jog pasiūlė kreditorius, kurio reikalavimas yra mažesnis;Tinkamiausia bankroto administratoriaus kandidatūra yra UAB „Tigesta“, kadangi yra kompetentinga teikti bankroto paslaugas įmonėms, kurios kaip atsakovas UAB „Zeta Reticuli“ užsiėmė statybų ir remonto darbais, todėl galės tinkamai apginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. UAB „Tigesta“ dirba penki fiziniai asmenys, kuria visi administruoja bankrutuojančias ir bankrutavusias įmones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos nutartis dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis trečiųjų asmenų atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskirieji skundi grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bankroto administratoriumi vieną iš pasiūlytų kandidatūrų, neteisingai vertino pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūras, dėl ko buvo paskirtas galimai šališkas, neobjektyvus ir suinteresuotas bylos baigtimi bankroto administratorius.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, tačiau teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613/2014). Spręsdamas administratoriaus skyrimo klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai, yra fakultatyviniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2607/2013). Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2468/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių siūlomų bankroto administratorių kandidatūras, pripažino, jog jos atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies keliamus reikalavimus. Nurodė, jog pagal patirties, užimtumo, buveinės ir kitus kriterijus visi siūlomi bankroto administratoriai yra lygiaverčiai, todėl skiriant bankroto administratorių, atsižvelgta į tai, kiek bylos dalyvių, įskaitant jų reikalavimų dydį, prašė skirti vieną ar kitą bankroto administratorių. Teismas, skirdamas bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, nurodė, jog šį bankroto administratorių prašė skirti du kreditoriai, t.y. tretieji asmenys UAB „Karkasa“ ir UAB „Constra“, kurių suminis reikalavimas atsakovui sudarė ne mažiau kaip 71 039,94 Lt, t.y. beveik pusę visų į bylą įstojusių kreditorių reikalavimų. Be to, teismas pažymėjo, jog šalys duomenų, keliančių abejonių šio bankroto administratoriaus suinteresuotumu sklandžia ir skaidria įmonės bankroto procedūrų eiga, įmonės bankroto priežasčių nustatymui ir kuo didesniu kreditorinių reikalavimų patenkinimui, nepateikė.

Nagrinėjamu atveju klausimas, dėl pasiūlytų bankroto administratorių atitikimo ĮBĮ straipsnio 4 dalies reikalavimams, nebuvo keliamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo ir trečiųjų asmenų pasiūlyti bankroto administratoriai turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę, pateikę deklaracijas dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, kandidatūros buvo derintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu.

Atskiruosiuose skunduose kaip pagrindas, keliantis abejones dėl paskirto bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi, nurodoma tai, jog atsakovas UAB „Zeta Reticuli“ sutiko su minėta kandidatūra ir atsiliepime į ieškinį išreiškė nuomonę, jog šia administratorius sugebės tinkamai administruoti UAB „Zeta Reticuli“ procesą, ginti ne tik kreditorių, bet ir akcininkų bei įmonės vadovo interesus. Aplinkybė, jog bankrutuojanti įmonė sutinka su tam tikro bankroto administratoriaus kandidatūra pati savaime negali būti laikoma šališkumo ir suinteresuotumo patvirtinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas įmonei (vadovui) suteikia teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 3punktas 11 straipsnio 2 dalis). Neabejotina, jog bankrutuojanti įmonė, jos vadovas, turi didžiausią suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, todėl jų argumentai dėl skiriamo bankroto administratoriaus gali būti reikšmingi tik tiek, kiek keliamos abejonės dėl bankroto administratoriaus nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1616/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1822/2011, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 2-2222/2011). Šiuo atveju, keliamos abejonės paskirto bankroto administratoriaus šališkumu ir suinteresuotumu pagrįstos tik prielaidomis. Apeliacinio teismo nuomone, apeliantai nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti paskirto administratoriaus suinteresuotumu ir šališkumu ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies taikymo prasme (CPK 178 straipsnis, 314 straipsnis).

Atskiruosiuose skunduose keliamas klausimas, jog nepagrįstai buvo paskirtas bankroto administratorius, kurį pasiūlė du kreditoriai, turintys beveik pusę į bylą įstojusių kreditorių reikalavimų. Kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis negali nulemti administratoriaus skyrimo. Parenkant bankroto administratorių atsižvelgtina į kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, nuomonę dėl pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidatūros, tačiau tai yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant, ar bankroto administratorius gali tinkamai vykdyti bankroto administravimo procedūrą ir vertinama skartu su visomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti reikšmingomis parenkant tinkamiausią administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2395/2013). Aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog atsižvelgia, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo du kreditoriai, kurių suminiai reikalavimai buvo ne mažesni nei puse visų įstojusių į bylą kreditorių reikalavimų, nebuvo pagrindinis lemiamas vertinamasis kriterijus skiriant bankroto administratorių.

Trečiasis asmuo UAB „Eldina“ atskirajame skunde pažymėjo, jog bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ neturi pakankamai patirties ir sugebėjimų administruoti bankrutuojančias įmonės, kadangi tik vienas iš įmonėje dirbančių asmenų dirba bankroto administratoriumi. Teismo nuomone, nedidelis administruojamų įmonių skaičius negali nei patvirtinti, nei paneigti patirties bei sugebėjimų administruoti bankrutuojančias įmones stoką. Neabejotina, jog administratoriaus didelis darbo krūvis varžo galimybes užtikrinti bankroto procedūrų sklandų ir operatyvų pradėjimą, tolimesnę bankroto proceso eigą. Vien apelianto nurodomi argumentai, nesant juos patvirtinančių įrodymų, yra tik prielaidos ir nesuteikia pagrindo abejoti paskirto administratoriaus tinkamumu bei sugebėjimu vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas ir nepaneigia aplinkybės, kad paskirtas administratorius yra tinkamiausias (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 314 straipsnis).

Paprastai pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 2-1011/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. Nr. 2-762/2013 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Nagrinėjamu atveju apeliantai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė pirmosios instancijos teismo bankroto administratoriumi paskirto UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ tinkamumo eiti UAB „Zeta Reticuli“ bankroto administratoriaus pareigas, t.y. nepateikė jokių įrodymų, kurie apeliaciniam teismui sudarytų pagrindą abejoti paskirto administratoriaus nešališkumu, administravimo funkcijų tinkamu atlikimu atliktų netinkamai dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali vykdyti jam pavestų funkcijų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atskirųjų skundų argumentai dėl kitų bankroto administratorių kandidatūrų plačiau nenagrinėtini.

Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūros nepažeidė, paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl paskirto bankroto administratoriaus, todėl atskirieji skundai atmestini ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą.