Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų (kreditorių) bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanda“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties dalies, kuria atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rotonda“ administratoriumi paskirtas uždaroji akcinės bendrovė „Eurobankrotas“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus pakeitimo ir jo kandidatūros.

RUAB “Rotonda“ direktorius R. T. 2013-12-16 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą (t.1, b .l. 2-4), prašydamas iškelti RUAB „Rotonda“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ritava“. Kreditorius UAB „Perdanga“ siūlė skirti bankroto administratoriumi UAB „Eurobankrotas“ (t.1, b.l. 46-49), kreditorius BUAB „Sanda“ – siūlė UAB „ Inovestus“ (t. 1, b .l. 83-86), kreditorius BAB bankas SNORAS – UAB „Ritava“ (t. 2, b. l. 1-2).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus kai jų būtinybė iškilo vėliau. Teismas, pasinaikindamas savo priimtą 2014-01-14 nutartį, nesilaikė CPK 1, 314 ir 338 straipsnio nuostatų, nes priėmė naujus trečiojo asmens UAB „Perdanga“ argumentus dėl paskirtojo administratoriaus UAB „Ritava“ šališkumo, kurie galėjo būti, bet nepateikti pirmosios instancijos teismui, be to, šių argumentų nepagrindė įrodymais. Teismas pažeidė CPK 317 straipsnio 1 dalį ir šalių rungimosi principą, nes atėmė teisę pateikti atsiliepimą ir pasisakyti dėl pateikto atskirojo skundo.Skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į teismų praktiką bankroto administratoriaus skyrimo klausimais. Paskirtasis administratorius gali būti keičiamas tik jei jis neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų ar egzistuoja kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų. Teismas, ignoruodamas savo paties jau atliktą kandidatų vertinimą ir konstatuotą aplinkybę, kad šis administratorius UAB „Ritava“ buvo pasiūlytas bankroto bylą inicijuojančios bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto vienbalsiai priimtu nutarimu, vėliau šią kreditorių valią paneigė, imdamasis veiksmų, kurie sąlygoja interesų konfliktus, nesutarimus ar bankroto procedūrų vilkinimą, nes buvo paskirtas administratoriumi daugumai kreditorių nežinomas juridinis asmuo.

UAB „Ritava“, UAB „Inovestus“ ir UAB „Administratoriai LT“ yra atskiri juridiniai asmenys, turintys skirtingus vadovus. Vien tas faktas, kad įmonėse dirba tie patys fiziniai bankroto administratoriai, neleidžia preziumuoti įmonių šališkumo ar suinteresuotumo UAB „Rotonda“ bankroto byloje. Įmonių bankroto valdymo departamentas UAB „Inovestus“ taip pat laikė tinkamu kandidatui administruoti bankrutuojančią atsakovo įmonę. Bankrutuojančios įmonės UAB „Rotonda“ veiklos adresas yra Šiauliuose. UAB „Inovestus“ fiziniai bankroto administratoriai teikia paslaugas Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje. Paskirtojo UAB „Eurobankrotas“ dirbantys fiziniai bankroto administratoriai teikia paslaugas tik Klaipėdoje, todėl šiuo aspektu UAB „Inovestus“ kandidatūra tinkamesnė ir geresnė.ĮBĮ nuostatos nedraudžia teikti bankroto administratoriaus naujas kandidatūras apeliaciniame procese, todėl siūlytina skirti UAB „Tigesta“ arba UAB „Draugo petys“, jei UAB „Inovestus“ būtų pripažintas šališku.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė CPK 338 straipsnio nuostatų ir neeliminavo šalių rungimosi principo, nes bylos dalyviai turi teisę teikti atskirąjį skundą ir išdėstyti savo argumentus dėl priimtos nutarties.Naujų argumentų ir įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, todėl pagrįstai buvo vertinti UAB „Perdanga“ pateikti įrodymai, teikiant atskirąjį skundą dėl 2014-01-14 teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo pakeistas teismo paskirtas UAB „Rotonda“ bankroto byloje administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir rungimosi principo įgyvendinimo

Apeliantas BAB bankas SNORAS, teikdamas atskirąjį skundą, kelia CPK 1, 12, 314, 317 ir 338 straipsnių normų pažeidimo klausimą, teigdamas, jog teismas neteisėtai priėmė papildomus apelianto UAB „Perdanga“ įrodymus ir, juos vertindamas, nepagrįstai pasinaikino savo paties 2014-01-14 priimtą nutartį, taip pat pažeidė šalių rungimosi principą, nes nesuteikė teisės pateikti atsiliepimus į apeliantų UAB „Perdanga“ ir BUAB „Sanda“ gautus skundus dėl 2014-01-14 pirmosios instancijos teismo nutarties. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.) arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK teisės normos (CPK 334 str. 1 d. 1 p.), kurios taikomos ir bankroto bylos nagrinėjimui, išskyrus išimtis, kurias numato Įmonių bankroto įstatymas (CPK 1 str. d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Gavęs atskirąjį skundą, teismas turi dvi galimybes, t.y. nesutikdamas su skundu, turi jį siųsti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, arba, jeigu su skundu jis sutinka ir šis skundas paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, pats gali per 3 darbo dienas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 str. 2 d.). Pastaruoju atveju, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, jis neturi procesinės pareigos siųsti šio skundo nuorašo kitiems dalyvaujantiems asmenims ir siūlyti jiems atsiliepime išdėstyti savo nuomonę dėl skundo. Kadangi įstatymų leidėjas tokios procedūros teismui nenustato, atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas jokių procesinio įstatymo nuostatų ar apelianto BAB bankas SNORAS procesinių teisių nepažeidė. Rungimosi principas (CPK 12 str.) nebuvo pažeistas, kadangi apeliantas tokią savo procesinę teisę įgyvendino ir pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014-01-27 nutarties, jame išsakydamas savo poziciją bei išdėstydamas argumentus.

Pasisakytina ir dėl BAB bankas SNORAS atskirojo skundo argumentų, susijusių su naujų įrodymų priėmimu į bylą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau, pažymėtina, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgdamas į bankroto instituto esmę, tikslus, paskirtį, tinkamo administratoriaus bankrutuojančiai bendrovei paskyrimo aktualumą bei į viešo intereso egzistavimą bankroto procese, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir vertino UAB „Perdanga“ pateiktus į bylą duomenis (t. 2, b. l. 107-112), reikšmingus sprendžiant jo įrodinėjamas aplinkybes apie kilusį poreikį pakeisti skirtąjį bankroto administratorių dėl galimo bankroto administratoriaus šališkumo. Kita vertus, kreditoriaus UAB „Perdanga“ pateikti su atskiruoju skundu duomenys yra viešai prieinami ir iš Įmonių bankroto valdymo departamento svetainės apie bankroto administravimo paslaugas teikiančius asmenis, kuriuos teismas bet kada gali (ir turi pasitikrinti, jeigu keliamas toks klausimas) ir savo iniciatyva (CPK 179 str. 3 d.). Todėl šiuo atveju viešai prieinamų iš www.bankrotodep.lt internetinės svetainės duomenų pateikimas nepatenka į naujų įrodymų pateikimo ribojimo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas sritį.

Dėl administratoriaus kandidatūros

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Juo gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese, nors tokia teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, o taip pat ir pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Todėl teismas turi įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.), užimtumą, buveinės vietą geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Taip pat teismas turi siekti, kad būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Vadinasi, skirdamas bankrutuojančiai įmonei administratorių teismas privalo tiek įsitikinti, jog nėra tiesiogiai įstatymo aptartų kliūčių, dėl kurių asmuo negalėtų būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), tiek ir įvertinti kiekvieną kitą svarbią aplinkybę, pavyzdžiui, ar konkretaus administratoriaus paskyrimas nesukliudytų išaiškinti tikrąsias bankroto priežastis (ĮBĮ 11 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-24 nutartis c b. Nr. 2-648/2011; 2013-04-25 nutartis c. b. Nr. 2-1370/2013).

Apeliantas BAB bankas SNORAS skunde jokių reikšmingų argumentų, kodėl netinkama 2014-01-27 skundžiama nutartimi paskirto administratoriaus UAB „Eurobankrotas“ kandidatūra, nenurodo, išvadindamas bendruosius teismų praktikoje formuluojamas reikalavimus skiriamam administratoriui (sklandus, operatyvus bankroto procesas, ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių vengimas, įmonės interesų atstovavimas). Dar viena nurodyta aplinkybė, kad paskirtas administratoriumi juridinis asmuo yra daugumai kreditorių nežinomas, teisiškai neaktuali. Pažymėtina, kad gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra suformuota nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-28 nutartis c.b. Nr. 2-1011/2013; 2011-04-07 nutartis c.b. Nr. 2-963/2011; 2012-10-04 nutartis c.b. Nr. 2-1742/2012; 2012-04-19 nutartis c.b. Nr. 2-939/2012; 2012-04-12 nutartis c.b. Nr. 2-896/2012; 2009-08-27 nutartis c.b. Nr. 2-1114/2009) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų. Būtent tokios svarbios aplinkybės sąlygojo ankstesnio administratorius - UAB „Ritava“ pakeitimą, atsiradus abejonių dėl galimo jo neobjektyvumo tuo aspektu, kad jis buvo paskirtas administratoriumi ir tos pačios įmonės restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-14 nutartis c.b. Nr. 2-1089/2013).

Apeliantas BUAB „Sanda“, teikdamas atskirąjį skundą, ginčija konkretaus juridinio asmens, t. y. UAB „Eurobankrotas“ paskyrimą administratoriumi, nurodydamas, kad juo turėjo būti skiriamas jo pasiūlytas kandidatas UAB „Inovestus“, arba, alternatyviai, UAB „Tigesta“ ir UAB „Draugo petys“. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad diskrecijos teisę spręsti, kurį konkretų asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi turi teismas. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros, nei grupės kreditorių (ne)pritarimas kuriai nors kandidatūrai. Taip yra užtikrinama galimybė priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė teismui ir suteikta, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Nagrinėjamoje byloje teismas minėtą teisę įgyvendino tinkamai. Apelianto BUAB „Sanda“ skundo argumentas, kad teismas, paskirdamas bankroto administratoriumi UAB „Eurobankrotas“, neįvertino aplinkybės, kad dirbantys fiziniai bankroto administratoriai teikia paslaugas tik Klaipėdoje, o bankrutuojančios įmonės veiklos vieta yra Šiauliuose, todėl UAB „Inovestus“, kurio darbuotojai yra veikiantys ir Šiauliuose, būtų tinkamesnis, nesuponuoja išvados, kad šis klausimas buvo išspręstas netinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administratoriaus parinkimo kriterijus - buveinės adresas - yra fakultatyvus ir nėra lemiamas ar savaime suteikiantis pranašumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis c.b. Nr. 2-847/2012). Faktas, kad bankroto administratorius sutinka administruoti įmonę (byloje pateikta 2013-09-17 Šiaulių apygardos teismui adresuota UAB „Eurobankrotas“ deklaracija, t.1, b.l. 75), reiškia, kad administratorius įvertino galimybę administruoti kitame mieste veikiančią įmonę.

Pažymėtina ir dar tai, kad tuomet, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-20 nutartis, c.b. Nr. 2-1255/2010; 2009-08-27 nutartis c. b. Nr. 2-1114/2009). Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, gavęs ir įvertinęs konkrečią informaciją dėl galimo UAB „Inovestus“ nešališkumo (neobjektyvumo) dėl egzistuojančių ryšių per darbuotojus su buvusiu administratoriumi restruktūrizavimo byloje ir pradiniu šioje bankroto byloje UAB „Ritava“, pagrįstai bankroto administratoriumi paskyrė kitą asmenį (UAB „Eurobankrotas“), dėl kurio tinkamumo jokių abejonių nekilo tiek teikiant atskiruosius skundus dėl 2014-01-14 nutarties, tiek teikiant atskiruosius skundus dėl 2014-01-27 nutarties. Iš bylos duomenų matyti, kad šis teismo paskirtas naujas administratorius UAB „Eurobankrotas“ atitinka ĮBĮ numatytus reikalavimus: Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos duomenys patvirtina, kad UAB „Eurobankrotas“ 2011-06-27 buvo įrašyta į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą ir turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (www.bankrotodep.lt; CPK 179 str. 3 d.), šio administratoriaus kandidatūra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos (t.1, b.l. 125), jis yra pateikęs Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (t.1, b.l. 76) bei deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (t.1, b.l. 75). Aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 str. 4 d., kurios būtų kliūtimi UAB „Eurobankrotas“ paskirti atsakovo bankroto administratoriumi, nenustatyta. Kita vertus, ir apeliantai neįrodinėja, kad teismo paskirtas administratorius UAB „Eurobankrotas“ dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėtų vykdyti jam pavestų funkcijų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei pateiktus į bylą duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs paskirtą bankroto administratorių UAB „Ritava“ ir administratoriumi paskyręs UAB „Eurobankrotas“, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirųjų skundų argumentai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarties dalį nesudaro.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.