Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-12-16 · Administracinė byla Nr. I2-1662-596/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
I2-1662-596/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04330-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
E.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 20.2Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I2-1662-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04330-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 55.1.3.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. (A.) Č. patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. (A.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija) 2020 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. PSA-1632 ,,Dėl A. Č. kreipimosi“ (toliau – ir Raštas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 100 Eur neturtinę žalą.

Nurodo, kad ilgą laiką yra kalinamas sunkiomis sąlygomis, patiria didelį nepriteklių ir skurdą. Teigia, jog pataisos namuose nuteistieji darbu neaprūpinami, todėl tenka pusbadžiauti, maitintis duodamu maistu. Valstybė skiria tik 1,30 Eur vieno asmens maitinimui vienai dienai, kas, pareiškėjo manymu, nėra pakankama lėšų suma. Kaip ir kitiems kaliniams, pareiškėjui nėra išduodamos higienos priemonės, avalynė ar drabužiai. Akcentuoja, jog jam dėl sunkios ligos atlikta operacija, tačiau jis negali įsigyti būtinų vaistų ir kitų pataisos namų parduotuvėje esančių pačių reikalingiausių daiktų. Susidarius pandeminei situacijai Lietuvos valstybė, ketindama paremti visus pensininkus, skyrė išmokas pensinio amžiaus žmonėms. Pareiškėjas priklauso pensinio amžiaus žmonių grupei, todėl taip pat tikėjosi gauti Vyriausybės skirtą 200 Eur išmoką, tačiau jos negavo ir nors kreipėsi į Vyriausybę, jos veiksmų nesulaukė.

Teigia, jog dėl nepagrįstų atsakovės atstovės veiksmų ir neteisėto elgesio su juo patyrė didžiulius moralinius ir dvasinius išgyvenimus, jautėsi diskriminuojamas. Pažymi, kad pensinio amžiaus žmonėms pažadėta 200 Eur išmoka jam buvo labai svarbi, ši išmoka pareiškėjui būtų padėjusi įsigyti vaistus ar avalynę, spręsti finansines problemas. Pareiškėjo nuomone, jis susidūrė su socialine neteisybe ir korupcijos apraiškomis, dėl ko patyrė moralinę (neturtinę) žalą ir finansinius nuostolius. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad patyrė neturtinę žalą, susijusią su dideliais moraliniais išgyvenimais, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Mano, kad 200 Eur išmoką jam buvo atsisakyta skirti nepagrįstai, neteisėtai, nes tokie veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei suponuoja teisės viršenybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Vyriausybės kanceliarija, tuo pačiu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad nei atsakovės atstovė, nei Vyriausybės kanceliarija nėra įstatymų įgalioti subjektai spręsti dėl vienkartinės išmokos pareiškėjui mokėjimo, todėl Vyriausybės kanceliarijos atsakymas pareiškėjui laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, o ne sprendimu, kuris galėjo sukelti pareiškėjui teisines pasekmes ar daryti įtaką pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, susijusiai su įstatymu nustatytų išmokų mokėjimu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą atsakovė pažymi, kad pareiškėjas skunde aiškiai neatskleidžia, nei kokią konkrečiai neturtinę žalą jis patyrė, nei pateikia tokią žalą pagrindžiančius įrodymus. Akcentuoja, kad iš skundo turinio nėra aišku, iš kur pareiškėjui kilo prašoma atlyginti neturtinė žala, nes jis neįrodinėja visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų tokiai žalai atlyginti buvimo, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos (jos dydžio) ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir tariamai neteisėtų Vyriausybės kanceliarijos veiksmų.

Pažymi, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nes bent vienos iš šių sąlygų nebuvimas neturtinės žalos atlyginimą daro negalimu. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nurodo, kad iš pareiškėjo kreipimosi matyti, jog jis nesutiko su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7083 ir bandė jį skųsti Vyriausybės kanceliarijai, tačiau ji pagrįstai atsakė, kad VSDFV sprendimas turėtų būti skundžiamas kita tvarka, nes nei Vyriausybei, nei Ministrui Pirmininkui ar Vyriausybės kanceliarijai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti tokių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ar juos pakeisti.

Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės kanceliarija nei pakeisti kitų institucijų sprendimų, nei skirti pareiškėjui vienkartinės išmokos negali, nes teisės aktais jai tokia kompetencija nėra suteikta, Vyriausybės kanceliarijos skundžiamą atsakymą reiktų laikyti informacinio pobūdžio raštu, nekeičiančiu pareiškėjo teisių ir pareigų apimties ar pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės kanceliarijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo priteisti 100 Eur neturtinę žalą.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės vadovą, be kita ko, keldamas klausimus dėl, pareiškėjo teigimu, negauto atsakymo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 200 Eur vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėjimo. Vyriausybės kanceliarija 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. PAS-1342 pareiškėjo kreipimąsi persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir VSDFV, prašydama atsakyti pareiškėjui ir Vyriausybės kanceliarijai. VSDFV 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (6.5E) I-7140 informavo Vyriausybės kanceliariją, kad į E. Č. 2020 m. rugsėjo 23 d. gautą kreipimąsi jam atsakyta VSDFV 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7083, kuriuo paaiškinti vienkartinės išmokos skyrimo ir mokėjimo ypatumai, t. y. nurodyti asmenys, turintys teisę į vienkartinę išmoką.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. raštu (Vyriausybės kanceliarijoje gautas 2020 m. lapkričio 3 d.) kreipėsi į Ministrą Pirmininką, kuriame nurodė, jog prašo jo nediskriminuoti ir išmokėti 200 Eur išmoką, kaip ir kitiems pensinio amžiaus asmenims, taip įrodant, jog Vyriausybei rūpi visi pensinio amžiaus žmonės, tame tarpe ir pareiškėjas.

Atsakydama į pareiškėjo kreipimąsi Vyriausybės kanceliarija 2020 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. PSA-1632 ,,Dėl A. Č. kreipimosi“ nurodė, kad Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės kanceliarijai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti faktinių situacijų, kitų įstaigų, taip pat ir VSDFV parengtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo. Paaiškino, jog VSDFV 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. (6.5E) I-7140 informavo Vyriausybės kanceliariją apie tai, kad atsakė pareiškėjui ir paaiškino vienkartinės išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką bei asmenis, turinčius teisę į vienkartinę išmoką, taip pat atsakymo apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14).

Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (toliau – vienkartinė išmoka) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimų pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymas (galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d.), kurio 5 straipsnis nustatė, kad šias išmokas paskiria ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais terminais išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamame Vyriausybės kanceliarijos Rašte pareiškėjui aiškiai atsakyta į jo keltus klausimus, be kita ko, nurodant, kad į jo ankstesnį kreipimąsi dėl vienkartinės išmokos skyrimo kompetentinga institucija, t. y. VSDFV, jau yra atsakiusi bei nurodant, kad atsakovei nesuteikti įgaliojimai vertinti faktinių situacijų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kreipimosi ir ginčijamo Rašto turinį paminėto teisinio reguliavimo kontekste daro išvadą, kad Raštas yra tinkamai įformintas, informatyvus, grindžiamas objektyviais duomenimis, jame aiškiai išdėstyti pagrindiniai argumentai ir esminė informacija, todėl laikytina, kad yra pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti 100 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su tuo, kad jo kreipimasis į Vyriausybės kanceliariją dėl 200 Eur paramos išmokos skyrimo nebuvo tenkintas.

Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Vyriausybės kanceliarijos veiksmų, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsirasti (kilti) valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-2397-463/2021 pareiškėjo E. (A.) Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl 100 Eur neturtinės žalos priteisimo, kuriuo skundą atmetė. Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir minėtoje administracinėje byloje, reikalavimą reikšdamas kitam Lietuvos valstybės atstovui, todėl manytina, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškėjo E. (A.) Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė