Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-06 · Administracinė byla Nr. I2-2397-463/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
I2-2397-463/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00590-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-2397-463/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00590-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,dalyvaujant pareiškėjui A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad ilgą laiką yra kalinamas sunkiose sąlygose, patiria didelį nepriteklių ir skurdą. Pareiškėjas pataisos namuose dirba, tačiau nėra pilnai aprūpinamas ir gyvena ant absoliutaus skurdo ribos. Valstybė skiria tik 1,30 Eur vieno asmens maitinimui, vienai dienai, kas pareiškėjo teigimu, nėra pakankama lėšų suma. Negaudamas lėšų iš laisvės, negali nusipirkti pataisos namų parduotuvėje pačių reikalingiausių daiktų, todėl yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų.

Susidarius pandeminei situacijai Lietuvos valstybė, ketindama paremti visus pensininkus, skyrė išmokas pensinio amžiaus žmonėms. Pareiškėjas priklauso pensinio amžiaus rizikos grupei, todėl taip pat tikėjosi gauti Vyriausybės skirtą 200 Eur išmoką, tačiau jos negavo. Kreipėsi į Ministeriją su prašymu, tačiau atsakymo sulaukė tik po pasikreipimo telefonu. Realios pagalbos iš Ministerijos nesulaukė, išskyrus pateiktą raštą, kuriame nurodoma, kad informacijos pareiškėjas turi kreiptis į pataisos namų administraciją.

Skunde paaiškina, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris aktyviai dalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime, todėl sprendžia, kad teisės aktai suteikia visas socialines ir pilietines teises, kurių Ministerija atimti negali.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Ministerijos biurokratiniai veiksmai, blogina jo padėtį ir sukėlė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 12–17).

Atsiliepime nurodo, kad Ministerijoje buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl lėšų rizikos grupės asmenims skyrimo. Ministerija 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. (8.6 E-45)SD-493 informavo pareiškėją, kad 2021 metais lėšos rizikos grupės asmenims (pensininkams) galiojančiais teisės aktais nėra numatytos ir nėra skirstomos (13 pensija ar kt.). Pensijos nuo 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka yra padidintos. Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje numatoma svarstyti priedų vienišiems asmenims skyrimą ir mokėjimą, tačiau, šiuo metu tai yra projektas. Papildomai atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad asmenys gyvenantys pataisos namuose yra išlaikomi valstybės ir dėl gyvenimo sąlygų turi kreiptis į pataisos namų administraciją, o grįžę iš įkalinimo įstaigų asmenys dėl paramos gali kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių ir į labdaros organizacijas (Caritas ir kt.).

Ministerija 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. (24.3E-56)SD-1128 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF) su prašymu pagal kompetenciją pateikti informaciją apie tai, kokios pareiškėjui yra paskirtos ir mokamos (arba mokėjimas sustabdytas) pensijos (socialinio draudimo, šalpos, valstybinės) ir ar buvo išmokėta 200 eurų vienkartinė išmoka pagal Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą. 2021 m. kovo 8 d. Ministerijoje gautas VSDF raštas Nr. (6.11E) I-1555, kuriuo informuota, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjas, nėra ir nebuvo socialinio draudimo, šalpos ar valstybinės išmokos gavėjas, todėl jam vienkartinė išmoka (200 Eur) pagal Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą nebuvo paskirta ir išmokėta.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo nuostatomis, 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo išmokėtos vienkartinės 200 eurų išmokos asmenims, gyvenantiems Lietuvoje ir gaunantiems bent vieną iš šių išmokų: socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensiją, socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, socialinio draudimo našlių pensiją, socialinio draudimo našlaičių pensiją, maitintojo netekimo pensiją, ištarnauto laiko pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, šalpos našlaičių pensiją, socialinę pensiją, šalpos kompensaciją, pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Akcentuoja, kad viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad atsakovo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atsakovės atstovės įsitikinimu, jokių neteisėtų veiksmų nebuvo atlikta, todėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pilnai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo, apie posėdžio vietą bei laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi su prašymu dėl lėšų rizikos grupės asmenims skyrimo, į kurį Ministeriją atsakė 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 8.6-45) SD-493 (b. l. 3). Ministerija informavo pareiškėją, kad 2021 metais lėšos rizikos grupės asmenims (pensininkams) galiojančiais teisės aktais nėra numatytos ir nėra skirstomos (13 pensija ar kt.). Pensijos nuo 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka yra padidintos. Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje numatoma svarstyti priedų vienišiems asmenims skyrimą ir mokėjimą, tačiau, šiuo metu tai yra projektas. Papildomai atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad asmenys gyvenantys pataisos namuose yra išlaikomi valstybės ir dėl gyvenimo sąlygų turi kreiptis į pataisos namų administraciją, o grįžę iš įkalinimo įstaigų asmenys dėl paramos gali kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių ir į labdaros organizacijas (Caritas ir kt.).

Ministerija 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. (24.3E-56)SD-1128 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF) su prašymu pagal kompetenciją pateikti informaciją apie tai, kokios pareiškėjui yra paskirtos ir mokamos (arba mokėjimas sustabdytas) pensijos (socialinio draudimo, šalpos, valstybinės) ir ar buvo išmokėta 200 eurų vienkartinė išmoka pagal Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą (b. l. 20).

VSDFV 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. (6.11E) I-1555 informavo Ministeriją, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjas, nėra ir nebuvo socialinio draudimo, šalpos ar valstybinės išmokos gavėjas, todėl jam vienkartinė išmoka (200 Eur) pagal Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą nebuvo paskirta ir išmokėta (b. l. 23).

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjas, neturtinės žalą kildina iš Ministerijos neveikimo, t. y. pareiškėjo vertinimu, jam turėjo būti išmokėta 200 Eur paramos išmoka, tačiau dėl aplaidžių Ministerijos valdininkų veiksmų, išmoka pareiškėjui nebuvo išmokėta.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnis nustato, kad Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). To paties įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad socialinio draudimo pensijų rūšys yra: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė gauti senatvės pensiją kai jis atitinka visas šias sąlygas – 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio socialinio draudimo pensijų (kartu su pensijos priemoka), <...>, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas 1–3 šios dalies punktuose. Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 11 dalis nustato, kad šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtųjų mokėjimas sustabdomas asmenims: 1) kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; 2) atliekantiems laisvės atėmimo bausmes laisvės atėmimo bausmę vykdančiose pataisos įstaigose, išskyrus atviras kolonijas ir pataisos įstaigų ar kardomojo kalinimo vietų specialiuosius padalinius (pusiaukelės namus); 3) kuriems paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimų pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo (galiojusio nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad vienkartinės išmokos dydis – 200 Eur. Šio įstatymo 1 straipsnis buvo apibrėžęs įstatymo paskirtį ir jo taikymą. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuriems mokamos: 1) socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; 2) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos; 3) socialinio draudimo našlių pensijos; 4) socialinio draudimo našlaičių pensijos; 5) maitintojo netekimo pensijos; 6) ištarnauto laiko pensijos; 7) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; 8) šalpos senatvės pensijos; 9) šalpos neįgalumo pensijos; 10) šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; 11) šalpos našlaičių pensijos; 12) socialinės pensijos; 13) šalpos kompensacijos; 14) pensijos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Į bylą pateiktas VSDF 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. (6.11E) I-1555 patvirtina, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjas nėra ir nebuvo socialinio draudimo, šalpos ar valstybinės išmokos gavėjas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui vienkartinė 200 Eur išmoka nebuvo išmokėta pagrįstai. Taigi, valstybė, atstovaujama Ministerijos, jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, kaip ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjo argumentai, kad nėra pilnai aprūpinamas ir gyvena ant absoliutaus skurdo ribos, nagrinėjamu atveju negali būti įvertinti. Teismas išaiškina pareiškėjui galimybę kreiptis į pataisos namų administraciją, nurodant savo argumentus, nusiskundimus ir galimybę šiuo aspektu savo teises ginti teisme.

Teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė