Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7159-797/2016, iškeltoje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – AB „Swedbank“, UAB „SB lizingas“, AB SEB bankas, IĮ „Aujama-credit“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. Ž. kreipėsi į antstolę V. Š., prašydama panaikinti antstolės V. Š. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manymu, antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi, atsižvelgiant į esamą išieškojimo iš skolininkui priklausančio būsto teisinį reglamentavimą bei pareiškėjos nurodytas aplinkybes, antstolė neturėjo pagrindo skelbti skolininkės turto varžytinių, todėl 2016 m. birželio 2 d. patvarkymas turėtų būti panaikintas.

Antstolė V. Š. 2016 m. birželio 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog nepažeidė jokių teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkui priklausančio būsto, patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo yra teisėtas, pagrįstas, todėl neturi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjos V. Ž. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš antstolės V. Š. kontoroje užvestų vykdomųjų bylų matyti, jog antstolės V. Š. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininkės V. Ž.. Antstolė, vykdydama skolų išieškojimą, 2016 m. birželio 2 d. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kurį pareiškėja V. Ž. apskundė. Pareiškėja skundą pareiškė todėl, kad, anot pareiškėjos, išieškoma skola neviršija 2030 Eur, todėl, vadovaujantis išieškojimo iš skolininkui priklausančio būsto teisiniu reglamentavimu, negalima išieškoti iš jos būsto, kuriame ji gyvena. Pirmosios instancijos teismas nutarė, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėja su išieškotojais yra atsiskaičiusi, kad ji realiai gyvena būste adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio yra priimtas patvarkymas paskelbti varžytines, išieškoma suma viršija 2030 Eur, todėl atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, apeliantė V. Ž. prašo panaikinti antstolės V. Š. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 663 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo V. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja savo prievolių nevykdo gera valia, todėl skola išieškotina iš pareiškėjos turto priverstine tvarka. Teigia, kad duomenų apie pareiškėjos skolos dydį, kuris šioje byloje svarbus, kitiems kreditoriams neturi, informacija apie pareiškėjos gaunamas pajamas ar priklausantį turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nedisponuoja, dėl šių priežasčių mano, kad kreditorių lūkesčiai kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą yra pagrįsti, todėl pareiškėjos skundą prašo atmesti.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą antstolė V. Š. teigia, kad pareiškėjos V. Ž. atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis palikta nepakeista. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog lemiamą reikšmę byloje turi ta aplinkybė, kad iš pareiškėjos yra išieškoma didesnė nei 2030 Eur suma, ją patvirtina vykdomosiose bylose esantys dokumentai, todėl teisinė norma, reglamentuojanti išieškojimą iš skolininkui priklausančio būsto, teismo pritaikyta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolės V. Š. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininkės V. Ž.: AB „Swedbank“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai pagal Kauno 6-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai pagal Kauno 6-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); AB SEB bankas naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); IĮ „Aujama-credit“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. birželio 2 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė antrąsias V. Ž. priklausančio turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytines (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 356). Pareiškėja V. Ž. su priimtu patvarkymu nesutiko ir antstolei pateikė skundą dėl patvarkymo panaikinimo (b. l. 1–2). Antstolė V. Š. 2016 m. birželio 22 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą (b. l. 3–5) ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 23–24).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis LR CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Įstatyme įtvirtinti apribojimai nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, atsižvelgiant į skolininko gyvenamojo būsto apsaugos principą. LR CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta įsiskolinimo riba – 2030 eurų, kai gali būti realizuojamas skolininkui priklausantis būstas, kuriame jis gyvena. Šios normos tikslas – apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė, todėl, tikėtina, išieškojimas gali būti sėkmingas ir nerealizuojant skolininko gyvenamojo būsto. Vadovaujantis minėtu straipsniu, išieškojimo ribojimas ne mažesne kaip 2030 eurų išieškoma suma taikomas tik skolininko gyvenamajam būstui, kuriame jis realiai gyvena ir kuris yra paskutinis jo būstas. Neatitiktų teisės aktų sistemos aiškinimas, kad LR CPK 663 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus, saugo tik paskutinį butą (gyvenamąjį namą ar jų dalį), o CPK 663 straipsnio 3 dalimi, kurioje socialiai pažeidžiamų asmenų interesai tiesiogiai neįtvirtinti, būtų saugomas bet kuris skolininko būstas, kuriame jis apsigyvena, nors šis turėtų ir kito nekilnojamojo turto, kuriame taip pat galėtų apsigyventi ir į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CPK 663 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas gyvenamąją vietą apibrėžia kaip pagrindinę vietą, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Vienas iš gyvenamosios vietos deklaravimo tikslų yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą. Antstolė, priimdama patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, vadovavosi VĮ Registrų centras gyventojų registro pateiktais 2016 m. birželio 2 d. duomenimis, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjos V. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)b. l. 346). Pažymėtina, jog vykdomosiose bylose esančiuose pareiškėjos teiktuose dokumentuose, nurodomos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 9, 74), tik pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde minėtas adresas jau nurodytas kaip adresas korespondencijai (b. l. 31). Antstolė 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu paskelbė antrąsias pareiškėjai priklausančio turto, o ne pareiškėjai priklausančio būsto, kuriame ji gyvena, varžytines. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai V. Ž. nuosavybės teise priklausė turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)b. l. 342 – 345), į kurį ir buvo nukreiptas išieškojimas.

Vykdymo proceso esmė, vykdant teismo sprendimus dėl priteisimo, – surasti skolininko turtą, jį areštuoti, realizuoti ir, gavus pinigus, atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Skolininko turto realizavimas – vienas iš pagrindinių vykdymo proceso etapų, turinčių didelės įtakos, kad visas vykdymo procesas būtų sėkmingas. Siekiant efektyvaus vykdymo proceso, LR CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, galimybė. LR CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Prisijungimas neturi retroaktyviosios galios ir reiškia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos (2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-265 redakcija) 11 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. LR CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus. Taikant LR CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie LR CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog antstolės V. Š. vykdomo išieškojimo suma siekia 2336,45 Eur (1316,72 Eur skola + 1019,73 Eur vykdymo išlaidos). Įsiskolinimo suma apskaičiuota remiantis patikslintais patvarkymais dėl skolos išieškojimo, esančiais vykdomosiose bylose. Kitų antstolių patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo, pateikti į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112–141, 242, 333–337), liudija, kad iš pareiškėjos V. Ž. yra priteista ir išieškoma ženkliai didesnė nei 2030 Eur suma, numatyta LR CPK 663 straipsnio 3 dalyje. Be to, antstolė V. Š. nurodė, jog jos išieškoma suma dar nėra galutinė, kad, visiškai padengus įsiskolinimą, dar bus apskaičiuotos procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog iš pareiškėjos V. Ž. išieškoma suma viršija LR CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 Eur sumą, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su vykdymo išlaidų, kurios nurodytos vykdomosiose bylose esančiuose antstolės patikslintuose patvarkymuose, atsiradimu bei su jų dydžiu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino nurodytų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo dėl vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo atskirajame skunde pareiškėja nereiškia, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako ir neanalizuoja, ar antstolės V. Š. apskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)yra pagrįstos.

Įvertinęs tai, kad antstolė priėmė patvarkymą paskelbti pareiškėjai priklausančio turto, o ne priklausančio būsto, kuriame ji realiai gyvena, varžytines, tai, kad iš pareiškėjos priteistas ir išieškomas įsiskolinimas yra ženkliai didesnis nei 2030 Eur suma, numatyta LR CPK 663 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir panaikinti antstolės V. Š. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomųjų bylų medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.