- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-5099-377/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01705-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. (toliau – pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties 2022 m. rugsėjo 21 d., pareiškėja A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo klausimu.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos tėvai yra M. K. ir J. K. (mirę(duomenys neskelbtini) ). Mirus tėvui J. K. nei ji, pareiškėja, nei mama, trijų mėnesių laikotarpiu į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėja tėvą palaidojo, t.y. rūpinosi visu laidotuvių organizavimu, nes pareiškėjos mama sunkiai vaikšto ir yra pasiligojusi. Pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po tėvo mirties nesikreipė, kadangi niekas nepatarė, o pati tokios informacijos nežinojo, nors pagal testamentą tėvas visą savo turtą paliko jai, pareiškėjai. Kitų šeimos narių nėra, kurie po tėvo mirties, galėtų patarti kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo trijų mėnesių laikotarpiu, o be to, nors, tėvo nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, bet įregistruotas mamos vardu, kas pareiškėją taip pat suklaidino. Mirus tėvui J. K. liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu(duomenys neskelbtini) įgytas tėvų santuokos metu, registruotas M. K. vardu, yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Šiuo metu pareiškėja nori susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, bet yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o kitokiu būdu negali gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento. Kitų paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime nurodė, jog A. K. yra jos dukra. Mirus sutuoktiniui J. K., A trijų mėnesių laikotarpiu į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė dėl objektyvių aplinkybių. Tiek ji, tiek ir jos miręs sutuoktinis vienu metu buvo parašę testamentus, kuriais visą savo turtą palieka dukrai A. K., dėl minėtos aplinkybės nors ir nebuvo kreiptasi į notarą, bet akivaizdu, kad A. K. priėmė palikimą atsiradusį po palikėjo mirties, faktiškai pradėdama valdyti turtą, kadangi moka su turtu susijusius mokesčius, gyvena deklaravusi gyvenamąją vietą turto atsiradimo adresu, tvarko ir prižiūri visą sodybą.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. K. bei suinteresuoto asmens M. K., dukra.
J. K. 2013 m. lapkričio 21 d. Tauragės rajono 2-ajame notaro biure testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises ir prievoles, paliko savo dukrai A. K., gyvenančiai(duomenys neskelbtini)
Byloje nustatyta, jog po pareiškėjos tėvo J. K. į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Šiuos duomenis taip pat patvirtina 2023 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro išrašo pažyma, iš kurios matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo faktų, t.y. notaro biure paveldėjimo byla neužvesta.
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pareiškėjos tėvai santuokos metu nuosavybės teise įgijo: (duomenys neskelbtini), kurie registruoti M. K., vardu ir yra bendra sutuoktinių nuosavybė.
Kaip nurodo pareiškėja, kadangi šis turtas įgytas tėvų santuokoje ir registruotas M. K. vardu, po tėvo J. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, visą turtą ir toliau valdė, juo naudojosi ir disponavo pareiškėja, nes mama yra pasiligojusi. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog M. K. taip pat 2013 m. lapkričio 21 d. Tauragės rajono 2-ajame notaro biure testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises ir prievoles, paliko savo dukrai A. K., gyvenančiai Pajūrio g. 7, Tauragės m.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, kt.).
Pareiškėja po tėvo mirties per tris mėnesius dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą nesikreipė, tačiau byloje nustatyta, kad tik ji, pareiškėja, per tris mėnesius po tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t.y. rūpinosi visu ir tėvui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, liko gyventi minėtame name, mokėjo visus su juo susijusius mokesčius. Kitų suinteresuotų asmenų, turto paveldėtojų byloje nebuvo.
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui pagal testamentą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patenkinti A. K. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.