Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Genovaitei Eidukienei, atsakovui S. S., trečiajam asmeniui J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus pakyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo vaiko G. S. atžvilgiu, iškeltą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui, nustatant vaikui nuolatinę globą, paskiriant nuolatinį globėją ir turto administratorių, globos ir gyvenamąją vietą nustatant su globėju (5-6 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (5-28 b. l.), nustatyta, kad G. S. yra S. S. sūnus. G. S. mama G. S. mirė 2011-06-29. G. S., likusiam be tėvų globos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2001-07-18 įsakymu Nr. A-683 „Dėl laikinosios globos G. S. nustatymo“ nuo 2011-06-30 buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėja paskirta močiutė J. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). G. S. 2011 m. vasarą išvykus pas seserį A. D. į Klaipėdą ir išreiškus norą gyventi su seserimi, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-09 įsakymu Nr. A-29 G. S. globėja paskirta A. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasarą G. S., atvykęs pas močiutę atostogų, išreiškė norą pas ją gyventi ir mokytis, todėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-27 įsakymu Nr. A-1034 G. S. globėja vėl paskirta jo močiutė J. V..

Vaikas turi teisę sveikai vystytis, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.616 str. 1 d., 3 d.). Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą tenka tėvams (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, jiems gali būti apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia (CK 3.180 str. 1 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais CK 3.180 str. 1 d. išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė, nesant tėvų kaltės dėl įstatyme įtvirtintų pagrindų riboti tėvų valdžią, vaikas turėtų būti atskiriamas nuo tėvų, taikant CK 3.179 straipsnio nuostatas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad po G. S. mirties vaiko G. S. tėvas S. S. vaiko neieškojo, trejus metus su sūnumi nebendravo. Dar iki motinos mirties, 2008-02-07 teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas G. S. periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaikui išlaikymas buvo teikiamas tiek, kiek buvo išskaičiuojama iš atsakovo neįgalumo pensijos. Kurį laiką vaikui išlaikymas buvo mokamas iš Vaikų garantinio fondo. Po motinos mirties vaikas buvo liko be tėvų globos, todėl jam buvo nustatyta laikinoji globa. Teismas daro išvadą, kad atsakovas vengė vykdyti pareigą rūpintis vaiku.

2014 m. gegužės mėnesį S. S. buvo ieškovo surastas ir pakviestas į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. S. S. pateikė pasiaiškinimą kodėl trejus metus nesirūpino vaiku. Tai, kad po vaiko motinos mirties atsakovas nežinojo, kur yra jo vaikas, nepateisina tėvo pareigos rūpintis vaiku nevykdymo – atsakovas vaiko net neieškojo. Jis ne savo iniciatyva, bet tik po ieškovo įvykdyto prevencinio pokalbiu su atsakovu, 2014 m. vasarą atnaujino ryšius su sūnumi – paskambindavo, du kartus vaiką aplankė Klaipėdoje, buvo parsivežęs savaitei pas save į namus. Nuo 2014 m. liepos mėnesio tėvo ir vaiko ryšiai vėl nutrūko, vaikas nežinojo kur yra tėvas. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 27 d. išvyko dirbti į Norvegiją, vaiko kartu pasiimti ir jo ten auginti negalėjo, tačiau tai nepateisina to, kad atsakovas nebendravo su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Be to, atsakovas ir toliau netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, neteikia vaikui viso priteisto išlaikymo, netgi ir turėdamas darbą bei pakankamas pajamas Norvegijoje. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo vaiku tinkamai nesirūpina, tokiu būdu esmingai pažeisdamas jo teises būti tėvų aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, taip pat atsakovas retai su sūnumi matosi, minimaliai bendrauja. Ir visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą apriboti atsakovo, kaip vaiko tėvo, valdžią sūnaus atžvilgiu.

Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas teikia vaikui bent dalinį išlaikymą, vaiko ir tėvo ryšiai atsinaujino, atsakovas epizodiškai pradėjo su sūnumi bendrauti, grįžęs atostogų, norėjo pasiimti vaiką iš globėjos, su vaiku pasimatyti, taip pat įvertinus tai, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, jo laukia, šiuo metu dėl darbo užsienyje atsakovas sūnaus negali auginti, tačiau užsidirbęs pinigų, planuoja grįžti į Lietuvą ir pasiimti sūnų, trečiasis asmuo nurodo, kad tėvas vaiką myli, todėl teismas negali konstatuoti CK 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatytų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sąlygų, kad vaiko tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir kad padėtis dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikslinga laikinai, vienerių metų laikotarpiui, apriboti atsakovui tėvo valdžią jo vaiko G. S. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, yra išaiškinęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atsakovui nustatytinas veiksmų planas, kurio jis turi laikytis, kad galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo: atsakovas laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu privalo reguliariai teikti sūnui nustatyto dydžio išlaikymą, reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, bendrauti su sūnumi (telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis), reguliariai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius sūnų lankyti jo gyvenamosios vietos rajone, pasimatymo laiką ir vietą iš anksto suderinus su trečiuoju asmeniu J. V.. Ieškovo prašymas nustatyti įpareigojimą atsakovui kiekvieną mėnesį matytis su sūnumi yra neproporcingas ir, atsakovui dirbant užsienyje, sunkiai įgyvendinamas, todėl netenkintinas. Išaiškintina atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant nustatyto plano, tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu jam gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį. Teismas tuo pačiu nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvas gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apribojus atsakovui S. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko G. S. atžvilgiu, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str., CK 3.195 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog iš atsakovo išlaikymas vaikui iki pilnametystės yra priteistas, todėl išlaikymo klausimas šiuo atveju nespręstinas.

Nepilnamečiam vaikui, likusiam be tėvų globos, turi būti nustatoma nuolatinė globa (CK 3.183 str. 4 d., 3.248 str., 3.251 str. 1 d., 3.252 str. 1 d. 2 p., 3.256 str.). Vaiku G. S. rūpinasi tretysis asmuo J. V.. Ieškovo reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui G. S., vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo pas globėją yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 3.259 str., 3.263, 3.265 str.). Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (7 b. l.), pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (8 b. l.), pažymos apie šeimos sudėtį (11 b. l.), medicininio pažymėjimo (12 b. l.), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (16 b. l.), informacija iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK (17 b. l.) matyti, kad J. V. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę, santykius su vaiku, yra tinkama būti nuolatine vaiko globėja, nes ji turi pastovias pajamas, turi nuosavas gyvenamąsias patalpas, vaikas G. S. nori gyventi su globėja, J. V. yra vaiko močiutė. Dėl šių priežasčių laikytina, kad J. V. galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti G., rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaiko asmenines bei turtines teises ir interesus. Todėl tikslinga atsakovo nepilnamečio vaiko G. S. nuolatine globėja bei turto administratore skirti J. V. bei vaiko globos ir gyvenamąją vietą nustatyti globėjos J. V. gyvenamojoje vietoje.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškovas gindamas viešąjį interesą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str., 96 str.). Atitinkamai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – iš atsakovo S. S. 41 EUR žyminio mokesčio ir 5,54 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-271 str., 282 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai, vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apriboti atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo sūnaus G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą jo globėjos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti globėją J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratore.

Nustatyti atsakovui S. S. veiksmų planą, kurio jis turi laikytis, kad galėtų kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo:

Laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu reguliariai teikti sūnui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto dydžio išlaikymą;Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, bendrauti su sūnumi G. S. (telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis);Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius sūnų G. S. lankyti jo gyvenamosios vietos rajone, pasimatymo laiką ir vietą iš anksto suderinus su globėja J. V..

Išaiškinti atsakovui, kad tinkamai nevykdant nustatyto plano, tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu jam gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,54 EUR (keturiasdešimt šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.