- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- A6.-2133-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01571-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. I.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., jo atstovui advokatui R. N.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus: jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas Vilniaus g. 31, Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tame laikotarpyje, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė paskirtas K., jis buvo akcininku ir turėjo viziją, planų, galimas įmonės veiklos tęstinumas. Kai jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi save paskirdamas, irgi turėjo viziją ir planų. Niekada neplanavo, kad reikės įmonę uždaryti, buvo projektai, veikla planuojama. Tada, kai direktorius buvo K., tai jis labai nesidomėjo būdamas akcininku. Kaip matyti susidarė nepriemokos, nelabai gali paaiškinti kokiu pagrindu jos susidarė. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio buvo poėmis, negalėjo eiti savo pareigų, todėl direktorius K. buvo paskirtas ir valdė įmonę. K. direktoriumi buvo pusmetį. Kai buvo forminamas akcijų pardavimas, tai jis turėjo būti direktoriumi, bet Registrų centras neįformino jo direktoriumi ir K. liko direktoriumi iki 2017 m. gegužės mėn. ir valdė įmonę. Pagal akcininko sprendimą nuo 2017 m. sausio 31 d. jis tapo direktoriumi, bet pagal Registrų centrą gegužę. Prieš tai direktoriumi buvo iki 2016 m. lapkričio mėn., po to buvo sulaikytas apie mėnesį. Nuo 2017-01-31, kai save paskyrė, iki bankroto bylos iškėlimo buvo direktoriumi, po to irgi buvo direktoriumi iki galo. Įmonė jokio turto, pajamų neturėjo, nes veiklos nevykdė. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki įmonės pabaigos nebuvo vykdoma jokia veikla. Lėšų sąskaitose neturėjo, kiek pamena. 2017-06-01 virš 13 tūkst. eurų skola buvo. Aišku, kad vadovas turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę turto vertės. Nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes buvo planų, kad įmonė dirbs ir sumokės skolas. Per tą laikotarpį nieko nedarė, nes buvo tik planuose. Nepripažįsta kaltės, nes tuo laikotarpiu nevaldė situacijos. Nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes turėjo planų dirbti. Kitų įsiskolinimų, kreditorių nebuvo, VMI vienintelė. Jis buvo vienintelis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kai K. buvo direktorius, buvo akcininku, vėliau buvo irgi akcininkas ir direktorius. Įmonės finansinė padėtis daugmaž buvo žinoma, bet planavo dirbti. Įmonės balanso nematė. Tikriausiai už 2017 m. Registrų centrui pateiktas balansas. Šiuo metu nedirba, pajamų neturi, 2 mažamečiai vaikai, sunki finansinė padėtis. Nėra baustas už analogišką veiką.
VMI 2018 m. liepos 4 d. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo A. I.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. liepos 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 21 677,58 Eur. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, už 2017 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius. Bendrovė mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bendrovė 2017 m. sausio 1 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 2455,61 Eur, 2017 m. birželio 1 d.– 13 662,95 Eur, 2018 m. sausio 1 d.– 21 677,58 Eur, 2018 m. kovo 1 d. – 21 677,58 Eur. Kaip matoma iš pateikiamų mokesčių mokėtojo balansų, Bendrovės nepriemoka nuolat didėjo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2015 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Įvertinus tai, kad iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog jokio registruotino turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą Bendrovė neturi, Bendrovė ilgą laiką neatsiskaito su VMI ir mokestinė nepriemoka tik didėja, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė yra/buvo nemoki. Kadangi priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2017 metų, tai leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. VMI manymu, Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (13 662,95 Eur), t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d. Nuo minėtos datos Bendrovės vadovui A. I. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pareiškimu teismo prašoma iškelti A. I. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir už laiku neinicijuotą bankrotą paskirti sankcijoje nustatytą baudos vidurkį (b. l. 3, 4).
VMI pareiškime nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės mokestinių nepriemokų VMI patvirtina kartu su pareiškimu pateikti mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b. l. 6-8); duomenis dėl Bendrovės turto – išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ (b. l. 8, 9); duomenis apie Bendrovės vadovą – VMI informacinės sistemos išrašas (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. buvo Bendrovės direktorius nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., taip pat jis tuo laikotarpiu buvo Bendrovės akcininkas. Nors pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, A. I. direktoriumi buvo įregistruotas tik 2017 m. gegužės 2 d., tačiau pagal į bylą pateiktus dokumentus – vienintelio akcininko sprendimą – A. I. direktoriumi buvo paskirtas 2017 m. sausio 31 d. (šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuriame nurodyta A. I. paskyrimo direktoriumi ir šio fakto įregistravimo datos).
Byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, patvirtina, kad Bendrovė nuo 2017 m. sausio 9 d. turėjo 2455,61 Eur mokestinę nepriemoką VMI, kuri iki 2018 m. kovo 1 d. padidėjo iki 21 677,58 Eur. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimą VMI turėjo būti žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo vienintelis Bendrovės vadovas ir akcininkas. Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo ir ateityje negalės atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl yra nemoki. Teismo posėdyje apklaustas A. I. parodė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio Bendrovė nevykdė veiklos, nuo šios datos ji neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, lėšų sąskaitose. Jis turėjo planų atstatyti Bendrovės veiklą, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2015 metus. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino tiek A. I., tiek jo atstovas (kuris nurodė, kad Bendrovės bankroto byloje vėlesnių nei 2015 m. finansinių ataskaitų nėra).
Tokiu atveju teismas sprendžia, kad nesant Bendrovės balansų už vėlesnius nei 2015 metus, Bendrovės nemokumas nustatomas pagal kitus byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, taip pat paties A. I. paaiškinimus, daro išvadą, kad 2017 m. birželio 1 d., kai Bendrovės skola VMI buvo 13662, 95 Eur, Bendrovė negalėjo atsiskaityti su VMI, nes neturėjo turto ir lėšų, todėl buvo nemoki. Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai Bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas A. I., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.
Taigi A. I. veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudos paskyrimo
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė nevykdė veiklos). Taip pat teismas įvertina tai, kad šioje byloje nenustatyta A. I. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi du mažamečius vaikus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus A. I. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2133-988/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.