Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta D. Š. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. Š. nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo D. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis D. Š. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę dėl nusikalstamos veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas 1 kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu bei būdamas 4 kartus teistas (2 t., b. l. 52-76). Nusikaltimus, D. Š., padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė– nusikaltimus padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 49-51), nedirbantis (2 t., b. l. 48), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 47). Jo atžvilgiu yra pradėti dar 6 nauji ikiteisminiai tyrimai, viename iš jų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. Š., kaip recidyvistui, nedarančiam reikiamų išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujų dviejų nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes. Daryti kitokių išvadų teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis D. Š., dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, nedidelę pagrobto turto vertę (70 Eur), paskutinių nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas D. Š., padarymo laiką (2015 m. liepos mėn.). Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistajam D. Š. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirta griežčiausia straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau nustatytos bausmių trukmės žymiai mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatyti bausmių vidurkiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti du apysunkiai nusikaltimai, nustatytos net dvi D. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to BK numato gana griežtą atsakomybę už tokių nusikalstamų veikų padarymą: pagal BK 253 straipsnio 1 dalį numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį numatytas laisvės atėmimas net iki 6 metų. Be to, nusikalsta prieš jauno amžiaus asmenį (18 m.), sukeliant jam stiprius neigiamus išgyvenimus, pasinaudojant ginklo imitacija, kas didina veikos pavojingumo laipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

11. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų. Be to, pritaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas D. Š. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apygardos teismo nuomone, už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą nuteistajam D. Š. paskirta subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, analizuojamu atveju visiškai atitinka bausmės skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus apeliantui švelnesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų. Todėl nenustačius jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, nėra pagrindo keisti.

12. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad D. Š. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo D. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

13. D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti. D. Š. nusikalto būdamas 1 kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu bei 4 kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, eilę kartų jam skirtas laisvės atėmimo bausmes atlikinėjo pataisos įstaigose, tačiau tai jo visiškai nenustabdė nuo nusikaltimų darymo. Įvairias nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei vykdęs ir užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Be to, darantis administracinius nusižengimus, nemokantis jam paskirtų baudų, nedirbantis. Jo atžvilgiu yra pradėti net 6 nauji ikiteisminiai tyrimai (3 t., b. l. 37-52). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, yra nelinkęs taisytis, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad D. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. Š. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. balandžio 13 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 94) dėl 81 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl D. Š. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad D. Š. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir nuteistojo D. Š. valstybės naudai priteisia 81 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš D. Š. valstybės naudai priteisti 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.