Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J., V. Z., kredito unija „Kauno kredito unija“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas ieškovo L. Z. patikslintas ieškinys, kuriuo prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių dukrų E. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečių dukrų naudai materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki mėnesio 10 dienos į motinos R. Z. banko sąskaitą, paskiriant R. Z. dukrų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti, kad ieškovas bendrauja telefonu ir (ar) kitomis galinio ryšio priemonėmis su nepilnamečiais vaikais kasdien ne anksčiau kaip nuo 8.00 val. ir ne vėliau kaip iki 21.00 val.; 5) po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2014 metų laidos, 5 200 Eur rinkos vertės; 6) po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei „Kauno kredito unija“ pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole; 7) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis E. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė privalo užtikrinti galimybę ieškovui bet kuriomis savaitės dienomis bendrauti su nepilnametėmis dukromis telefonu ar kitomis (interneto) ryšio priemonėmis nuo 8.00 val. iki 21.00 val.; išreikalauti iš atsakovės E. M. Z., G. D. Z. ir E. E. Z. telefonų numerius, visų internetinių programų (įskaitant, bet neapsiribojant: „Facebook“, „Instagram“, „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“, „Skype“ ir kt.) duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

7. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus, t. y.: ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimo el. paštu laiškų kopijas, duomenis apie ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą / skambinimą telefonu (3 fotonuotraukos). Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pridedami įrodymai apie ieškovo nemokamą išlaikymą, tačiau, per Elektroninių paslaugų portalą pateikiant atskirąjį skundą, toks dokumentas pateiktas nebuvo.

8. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su mažamečių vaikų teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų elgesiu, pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir juos vertina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas ir atsakovė turi tris mažametes dukras – E. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvena su mama – atsakove R. Z.. Ieškovas, bylos duomenimis, gyvena užsienyje. Skundžiama nutartimi teismas nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas L. Z. gali bendrauti su dukromis komunikacinėmis priemonėmis – telefonu ar (ir) naudodamas „Skype“, „Viber“ „Whatsapp“, „Telegram“, „Facebook“, „Instagram“ ar panašias programas kasdien nuo 18.00 val. iki 21.00 val.; 2) atsakovė įpareigota pateikti ieškovui L. Z. dukrų telefonų numerius, visų internetinių programų (įskaitant, bet neapsiribojant: „Facebook“, „Instagram“, „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“, „Skype“ ir kt.), kuriomis naudodamasis ieškovas galėtų susisiekti su vaikais, duomenis. Su tokiu teismo sprendimu atsakovė nesutinka, prašo byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jos nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra perteklinis, visiškai nepagrįstas ir netikslingas, kadangi ieškovas turi dukrų telefono numerius, gali laisvai su jomis susisiekti ir bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais sutinka iš dalies.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

12. CK 3.161 straipsnio 2, 3, 6 dalyse nustatyta, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita; vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams; tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

13. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse taip pat nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

14. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

15. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

16. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

17. Pateikdamas 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškinį ieškovas nurodė, jog atsakovė matytis ir bendrauti su mažametėmis dukromis trukdo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog pats ieškovas nededa jokių pastangų nutrūkusiems santykiams su vaikais atkurti, kaltina atsakovę nebūtais dalykais, neva blokuojami vaikų telefonai, socialinių tinklų paskyros, nors jokių blokavimų niekada nebuvo. Atsakovė 2020 m. vasario 10 d. pateiktu priešieškiniu, be kita ko, prašo nustatyti ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas neprieštaravo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. 2020 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su mažametėmis dukromis tvarką. Ieškovas nurodė, jog jo bendravimas su dukromis yra sąmoningai ribojamas. 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui konstatavus, jog iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis nėra pareiškęs reikalavimo nustatyti bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jo ieškiniu reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų vykdymo užtikrinimu. 2020 m. rugsėjo 14 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, ieškovas, be kita ko, prašo nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, jog jo bendravimas su dukromis yra sąmoningai apribotas, atsakovė yra užblokavusi ieškovo kontaktinį telefono numerį, socialinius tinklus, dėl to jam nėra galimybės paskambinti ar bent jau parašyti atsakovei, bandant pabendrauti su dukromis. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog nors ieškovui buvo pateikti šalių dukrų telefonų numeriai, kuriais ieškovas galėjo susisiekti, tačiau iki šiol to nepadarė. Tuo tarpu ieškovo atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas po ilgo laiko tarpo turėjo galimybę su vaikais pabendrauti.

18. Iš aptartų bylos duomenų matyti, jog ieškovo ir atsakovės santykiai šiuo metu yra konfliktiški, jie tarpusavyje nebendrauja, dėl bendravimo su mažametėmis dukromis tvarkos taip pat nėra tarpusavyje susitarę ir susiderinę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tėvams tarpusavyje nesusitariant, gali nukentėti ginčo šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos teisėtai ir pagrįstai. Byloje nėra nustatyta jokių faktų, kad ieškovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis kenktų vaikų interesams, raidai ar darytų kokią nors neigiamą įtaką. Negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teisės bendrauti su savo vaikais, taip pat vaikų teisės bendrauti su tėvu. Laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažametėmis dukromis tvarkos, tačiau, esant konfliktiškiems šalių santykiams, kol kas šalims nepavyksta priimti taikaus sprendimo, dėl to laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos.

19. Ta aplinkybė, jog ieškovas neteikia dukroms išlaikymo, nėra priežastis apriboti tėvui galimybę bendrauti su nepilnametėmis dukromis. Atsakovė turi galimybę naudodamasi kitomis priemonėmis priverstine tvarka reikalauti iš ieškovo išlaikymo dukroms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog ieškovas gali bendrauti su dukromis komunikacinėmis priemonėmis – telefonu ar (ir) naudodamas „Skype“, „Viber“ „Whatsapp“, „Telegram“, „Facebook“, „Instagram“ ar panašias programas kasdien nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Atsakovė įpareigota pateikti ieškovui dukrų telefonų numerius, visų internetinių programų (įskaitant, bet neapsiribojant: „Facebook“, „Instagram“, „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“, „Skype“ ir kt.), kuriomis naudodamasis ieškovas galėtų susisiekti su vaikais, duomenis.

21. Pateikdamas 2020 m. rugsėjo 14 d. patikslintą ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo atstovas nurodė, jog buvo kreiptasi į atsakovės atstovę, prašant nurodyti E. M. Z., G. D. Z. ir E. E. Z. telefonų numerius, duomenis visų internetinių programų (įskaitant bet neapsiribojant: „Facebook“, „Instagram“, „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“, „Skype“ ir kt.), kuriomis naudodamasis ieškovas galėtų susisiekti su savo vaikais, tačiau atsakovės atstovė jokių duomenų nepateikė, į prašymą išvis nesureagavo. Tačiau kartu su atskiruoju skundu atsakovės atstovė pateikė ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimo el. paštu laiškų kopijas, iš kurių matyti, jog atsakovės atstovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovo atstovui pateikė šalių dukrų G. D. ir E. M. telefonų numerius. Duomenų, kad nurodyti telefonų numeriai būtų neveikiantys, nepateikta. Tad darytina išvada, jog, teikiant patikslintą ieškinį ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui ir jo atstovui jau buvo žinomi šalių dukrų E. M. Z. bei G. D. Z. telefonų numeriai, tačiau šios informacijos ieškovas ir jo atstovas tik dėl jiems žinomų priežasčių pirmosios instancijos teismui nenurodė.

22. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog šalių dukra E. E. Z. šiuo metu yra 4 metų amžiaus. Nėra byloje duomenų, kad tokio amžiaus vaikas naudotųsi asmeniniu telefono numeriu, tad akivaizdu, kodėl ieškovui bei jo atstovui nebuvo pateiktas jos telefono numeris.

23. Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovui yra žinomi vyriausių dukrų E. M. Z. bei G. D. Z. telefonų numeriai. Duomenų, kad jauniausioji dukra E. E. Z. turėtų asmeninį telefono numerį, nėra. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui dukrų telefonų numerius, šis įpareigojimas yra perteklinis ir netikslingas.

24. Taip pat nesuprantamas ieškovo noras su dukromis bendrauti visomis įmanomomis internetinėmis programomis ir socialiniais tinklais. Atsakovė teisi teigdama, jog tokie socialiniai tinklai, kaip „Facebook“, „Instagram“, nėra skirti naudotis mažamečiams vaikams. „Facebook“, „Instagram“ socialiniai tinklai labiau skirti nuotraukų, vaizdo įrašų ir kito turinio informacijos dalinimuisi, o ne tėvų ir vaikų bendravimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamai kitų ryšio priemonių, kuriomis ieškovas gali sėkmingai bendrauti, palaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšį su savo mažametėmis dukromis, pavyzdžiui, „Skype“, „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“. Todėl skundžiama nutartis keistina, nurodant, jog ieškovas gali bendrauti su dukromis komunikacinėmis priemonėmis – telefonu ar (ir) naudodamas programas „Skype“, „Viber“ „Whatsapp“, „Telegram“, o atsakovė įpareigojama pateikti ieškovui dukrų naudojamų (jeigu jos naudojasi) internetinių programų „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“, „Skype“, kuriomis naudodamasis ieškovas galėtų susisiekti su vaikais, duomenis.

25. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nenurodo, kad teismo nustatytas ieškovo ir mažamečių dukrų bendravimo laikas būtų nesuderinamas su vaikų mokslais, popamokine veikla, poilsio laiku ir pan. Tačiau bet kuriuo metu šalys gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti bendravimo tvarką. Kita vertus, šalių ir jų mažamečių dukrų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo dukrų ateitį, abu tėvai mažametėms dukroms yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, dukras auklėti ir jomis rūpintis abipusiu sutarimu.

Dėl baudos skyrimo

26. Atsakovė prašo ieškovui skirti baudą už melagingos informacijos teikimą ir proceso vilkinimą. Nurodo, jog ieškovas meluoja, viso proceso metu elgiasi nesąžiningai, atsakovė yra priversta gintis ir teikti skundą dėl teismo priimtų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios priimtos remiantis akivaizdžiai melaginga informacija.

27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies pagrįstas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, negali sutikti su apeliante, jog ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai vilkina procesą. Remiantis tuo, kas aptarta, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir yra pagrindas jam skirti baudą remiantis CPK 95 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį iš dalies pakeisti, nustatyti laikiną ieškovo L. Z. ir nepilnamečių vaikų E. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. ieškovas L. Z. gali bendrauti su dukromis E. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), komunikacinėmis priemonėmis – telefonu ar (ir) naudodamasis programomis „Skype“, „Viber“ „Whatsapp“, „Telegram“ kasdien nuo 18.00 val. iki 21.00 val.;

2. atsakovė R. Z. įpareigojama pateikti ieškovui L. Z. dukrų E. M. Z., G. D. Z. ir E. E. Z. naudojamų internetinių programų „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“, „Skype“, kuriomis naudodamasis ieškovas galėtų susisiekti su vaikais, duomenis.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.