- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- Iv-329-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01095-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Špogiui,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. P. kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 17 000 Lt (septyniolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 4-6).
Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. vasario 14 d. parašė prašymą Alytaus pataisos namų direktoriui, prašydamas pervesti jį į lengvąją grupę. Drausmės komisijoje 2012 m. vasario 21 d. buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę, tačiau šis svarstymas vyko pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Drausmės komisijos posėdyje nebuvo psichologo išvados, P. P. nebuvo supažindintas su komisijos sprendimu pasirašytinai. Drausmės komisijos pirmininkas, komisijos sekretorius, komisijos nariai nepasirašė protokolo. Sprendimą turi teisę priimti pataisos namų direktorius, ar jį vaduojantis pareigūnas, o ne Komisija. Minėtais Komisijos veiksmais buvo pažeisti pareiškėjo interesai, užkirstas kelias teisingam ir progresyviam bausmės vykdymo principui, sumažėjo galimybė būti paleistam į laisvę anksčiau laiko, atimta galimybė turėti geresnes kalinimo sąlygas, be to, šiuo metu kalinimo sąlygos pablogėjo, todėl iš atsakovo priteistina 17000 Lt neturtinė žala - po vieną tūkstantį litų į mėnesį nuo prašymo padavimo dienos iki bausmės atlikimo pabaigos. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.23-25) bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą neatliekamas pagal nuteistojo prašymą, o sprendžiamas Pataisos namų Drausmės komisijos, kuri nutaria, ar siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nuteistąjį perkelti iš vienos grupės į kitą, ar ne. Drausmės komisijos (sudaryta 2010-12-28 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-333) narių sudėtyje yra ir Pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė, kuri, atsižvelgdama į nuteistojo psichologinį vertinimą, pateikia žodinę išvadą ir rekomendaciją dėl siūlymo perkelti nuteistąjį iš vienos grupės į kitą. Apie tai, kad būtų teikiama rašytinė išvada šiuo klausimu, BVK 138 str. ir kiti teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. 2012-02-14 prašymo Pataisos namų direktoriui (registruoto 2012-02-15, Nr. 6-P-194) kitoje pusėje P. P. parašu 2012-02-21 patvirtino, kad su protokolu susipažino, taip pat jis 2012-03-14 gavo šio protokolo kopiją ir atsakymą į savo 2012-02-14 prašymą (registruotą 2012-02-15, Nr. 6-P-194), todėl jo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su Pataisos namų Drausmės komisijos protokolu atmestini. Drausmės komisijos kompetencijoje, be visų kitų funkcijų, yra nuteistųjų perkėlimas iš vienos drausmės grupės į kitą, kaip numatyta Taisyklių 237-246 punktuose. Pareiškėjas nenurodė kokiais konkrečiais Pataisos namų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Pataisos namų bei jų pareigūnų veiksmų. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų - Alytaus pataisos namų Drausmės komisijoje (toliau - Drausmės komisija) netinkamai išspręsto klausimo dėl jo perkėlimo iš paprastos į lengvąją grupę. P. P. savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuteistųjų perkėlimo iš vienos grupės į kitą sprendimo priėmimo klausimas nepriskirtinas Drausmės komisijos kompetencijai, kad svarstant minėtą klausimą nebuvo psichologo išvados, Drausmės komisijos protokolas nepasirašytas bei su šiuo protokolu jis nebuvo supažindintas taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenys patvirtina, kad P. P. 2012 m. vasario 14 d. kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, prašydamas pervesti jį į lengvąją grupę (b.l. 27), Alytaus pataisos namų Drausmės komisija (sudaryta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1-333) 2012 m. vasario 21 d. protokoliniu nutarimu nutarė nesiūlyti pataisos namų direktoriui nuteistąjį P. P. perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (b.l. 28).
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų ir paskatinimų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę yra viena iš Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste -BVK) 140 str. 1 d. numatytų paskatinimo priemonių, galimų skirti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 199 p., pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 141 str. 9 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 68 p.).
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 236 p., Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Jos posėdžiai organizuojami pataisos įstaigos direktoriaus arba Komisijos pirmininko pavedimu, apie būtinybę pataisos įstaigos Drausmės komisijai svarstyti klausimus (išskyrus imperatyvą, numatytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 p.) sprendžia pataisos įstaigos direktorius (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 239, 240 p.). Pažymėtina, kad Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 245 p.).
Akivaizdu, kad aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia teisę Drausmė komisijai svarstyti ir priimti sprendimą jai pataisos įstaigos direktoriaus pavestu klausimu, tačiau jos priimtas sprendimas Pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas.
Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2012 m. vasario 15 d. rezoliucija P. P. 2012 m. vasario 14 d. prašyme pavedė svarstyti pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę klausimą Drausmės komisijoje (b.l. 14, 27). Drausmės komisija 2012 m. vasario 21 d., išnagrinėjo jai pavestą klausimą bei protokoliniu nutarimu (sprendimu) nutarė nesiūlyti pataisos namų direktoriui nuteistąjį P. P. perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (b.l. 28). Alytaus pataisos namų direktorius 2012 m. kovo 13 d. raštu Nr. 8-3038 atsakė P. P. į jo 2012 m. vasario 14 d. prašymą dėl perkėlimo į lengvąją grupę (b.l.9).
Aukščiau paminėtų teisės normų bei faktinių bylos aplinkybių analizė, duoda pagrindą daryti išvadai, kad Drausmės komisija, turėjo teisę spręsti klausimą ir priimti sprendimą dėl nuteistojo P. P. perkėlimo/neperkėlimo iš parastosios grupės į lengvąją grupę, šis sprendimas yra patariamo pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl Drausmės komisijos kompetencijos viršijimo neturi jokio teisinio pagrindo, todėl atmestini.
Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad Pataisos įstaigos direktorius atsisako skirti nuteistajam paskatinimą – perkėlimą iš paprastos į lengvąją grupę priimdamas nutarimą. Alytaus pataisos namų direktorius 2012 m. kovo 13 d. raštu Nr. 8-3038 atsakė P. P. į jo 2012 m. vasario 14 d. prašymą dėl perkėlimo į lengvąją grupę (b.l. 29). Šis raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra nuginčytas BVK 183 straipsnyje nustatytas tvarka.
Pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai ir sekretorius. Protokole gali būti pateikta Drausmės komisijos nario, nesutinkančio su sprendimu, atskira motyvuota nuomonė (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 244 p.).
Drausmės komisijos 2012 m. vasario 21 d. posėdžio protokolas Nr. 36 pasirašytas posėdyje dalyvavusių komisijos narių ir sekretoriaus, tačiau nepasirašytas Drausmės komisijos pirmininko (posėdžio pirmininko) V. L. , todėl spręstina, kad Drausmės komisijos 2012 m. vasario 21 d. posėdžio protokolas Nr. 36 neatitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 244 p. keliamų reikalavimų.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 243 p. nuostatas, balsavimo metu nuteistasis nedalyvauja. Po balsavimo jis pakviečiamas į Drausmės komisijos posėdį ir supažindinamas su komisijos sprendimu pasirašytinai.
Byloje esančio P. P. 2012 m. vasario 14 d. prašymo Alytaus pataisos namų direktoriui (b.l.27) reverse esantis P. P. parašas bei žyma „Susipažinau 2012.02.21.“ nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Drausmės komisijos 2012 m. vasario 21 d. priimtu sprendimu, nes šiame rašte Drausmės komisijos sprendimas nėra išreikštas. Teismo nuomone, minėtame rašte esanti Drausmės komisijos nario rezoliucija „Prieštarauju“ negali būti laikoma Drausmės komisijos sprendimu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 243 p. prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo nesupažindinimo su Drausmės komisijos sprendimu pripažįstami pagristais.
Vadovaujantis BVK 138 str. 1 d. 4 p., pataisos įstaigos psichologinės tarnybos viena iš veiklos krypčių yra išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę galimybės pateikimas.
Psichologinės tarnybos nuostatų, patvirtintų Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-316, 7 p. nurodyta, jog vienas iš psichologinės tarnybos uždavinių yra teikti išvadas dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš įstaigos, galimybės (b.l. 34,35).
Šių teisės aktų normose nėra nustatyti reikalavimai išvados formai, t.y. nereikalaujama rašytinės formos, tačiau, teismo nuomone, minėtos išvados (žodinės ar rašytinės) buvimo faktas turi būti patvirtintas įrodymais.
Iš byloje esančio Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 8-5514 matyti, kad Alytaus pataisos namų psichologinė tarnyba informacijos apie pareiškėjo pristatymą svarstymui dėl perkėlimo į lengvąją grupę iš būrio viršininko negavo, todėl pokalbis nebuvo pravestas ir išvados nebuvo pateiktos (b.l. 31). Drausmės komisijos 2012 m. vasario 21 d. posėdžio protokole Nr. 36 nėra jokių duomenų apie Drausmės komisijos narės Pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkės V.G. pateiktą žodinę išvadą dėl siūlymo perkelti pareiškėją į lengvąją grupę.
Spręstina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų įrodančių, kad 2012 m. vasario 21 d. Drausmės komisijoje, svarstant pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę klausimą, buvo pateikta Psichologinės tarnybos ar šios Tarnybos viršininkės išvada dėl P. P. perkėlimo į lengvąją grupę galimybės, todėl spręstina, kad tokia išvada nebuvo pateikta, tuo pažeistos BVK 138 str. 1d. 4 p. nuostatos.
Aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų viseto analizė duoda pagrindą išvadai, kad Drausmės komisija, pažeisdama aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, netinkamai išsprendė klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę, todėl pripažintina, kad viešojo administravimo institucijos – Alytaus pataisos namų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą supranta kaip galimybės būti paleistam į laisvę anksčiau laiko (lygtinio paleidimo sąlygomis) sumažėjimą, geresnės gyvenimo kokybės lengvojoje grupėje netekimą, šiuo metu pablogėjusias kalinimo sąlygas. Jam padarytą neturtinę žalą P. P. vertina 17 000 Lt.
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Kadangi Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, jos priimtas sprendimas pataisos įstaigos direktoriui neprivalomas, o nutarimo skirti paskatinimo priemonę – perkėlimą į lengvąją grupę, priėmimas yra pataisos namų direktoriaus prerogatyva (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 236 p. 245 p., 68, 199 p.), todėl Drausminės komisijos priimtas sprendimas negali turėti, o šiuo konkrečiu atveju, ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo nurodytoms pasekmėms, t.y. pablogėjusioms kalinimo sąlygoms, galimybei išeiti į laisvę anksčiau laiko bei užsitikrinti geresnes kalinimo sąlygas lengvojoje grupėje.
Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi byloje Nr. T-102-448/2012 atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl P. P. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Šios nutarties turinys patvirtina, kad paskatinimo priemonių skaičius esminės įtakos teikimo dėl lygtinio pareiškėjo paleidimo svarstymui neturėjo, nes pagrindinis šio teikimo atmetimo motyvas yra silpni pareiškėjo socialiniai ryšiai, neigiama psichologo charakteristika bei labai aukšta pakartotinio nusikaltimo rizika (b.l. 16).
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad šioje pareiškėjo skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai (duomenys apie P. P. skirtas nuobaudas (b.l. 49), Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis (b.l. 16) ) nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp Alytaus pataisos namų pareigūnų (Drausmės komisijos narių) veiksmų bei pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų.
Nagrinėjamu atveju nenustatytos visos sąlygos (t.y. žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos), būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.