Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-08-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-17282-559/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
2YT-17282-559/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10436-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Kreditorius
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17282-559/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10436-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.12 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 19 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. Z. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. S., išieškotojas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjo (skolininko) A. Z. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų, kuriame pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0070/09/0215 ir Nr. 0070/16/0150 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nurodo, kad antstolis privalėjo nutraukti išieškojimus, nes skolininkas neturi jokių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Antstolis toliau siunčia patvarkymus, kurie yra beprasmiai. CPK nuostatos nedraudžia antstoliui nutraukti vykdomąsias bylas dėl to, kad skolininkas neturi lėšų ir negalima išieškoti per tokį ilgą laiką, todėl yra pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas.

Antstolis R. S. 2021 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-21-70-14926 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios vykdomųjų bylų nutraukimą, įtvirtina baigtinį sąrašą pagrindų, pagal kuriuos vykdomosios bylos užbaigiamos jas nutraukiant, vienas iš pagrindų yra vykdomosios bylos užbaigimas vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą – pritaikant įstatymų nustatytą išieškojimo senaties terminą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant nustatyti išieškojimo senaties terminą ir kokių išieškojimų atžvilgiu senatis gali būti taikoma, reikia vadovautis kitais teisės aktais bei teismų praktika, esant įstatymo spragai iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos atžvilgiu. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-312-633/09 dėl žalos atlyginimo ir Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 1-86-478/2014 dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Šie vykdomieji raštai nėra nutarimai administracinių nusižengimų byloje ar teismo nuosprendis/baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bauda baudžiamojoje byloje. Teisės aktai Vykdomojo dokumento 1 ir Vykdomojo dokumento 2 atžvilgiu senaties termino taikymo nenumato, todėl skolininko A. Z. reikalavimai nutraukti vykdomąsias bylas yra nepagrįsti. Skolininkas priverstinio išieškojimo vykdymo procese senaties termino išieškojimui taikymo klausimą kėlė ir ankščiau: 1) 2020 m. kovo 30 d. raštas „Skundas“, į kurį antstolis 2020- m. balandžio 3 d. atsakė raštu; 2) 2021 m. gegužės 10 d. prašymas, į kurį antstolis 2021 m. gegužės 18 d. atsakė raštu. Iš skundo turinio matyti, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti skundą ir vykdomąsias bylas Nr. 0070/09/02015 ir Nr. 0070/16/01506 nutraukti. Be to, Skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Savo atsiliepime į skundą antstolis nurodė analogiškus atsikirtimo motyvus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą pritarė antstolio patvarkyme Nr. S-21-70-14926 nurodytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Skundas netenkinamas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomųjų bylų Nr. 0070/09/02015 ir Nr. 0070/16/01506 duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo išieškojimą iš skolininko A. Z. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai dviejose vykdomosiose bylose: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0070/09/02015 pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-633/2009, dėl 2 747 Lt (795,59 Eur) žalos atlyginimo išieškojimo patenkinus civilinį ieškinį; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/01506 pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-478/2014, dėl 86,78 Lt (25,13 Eur) išieškojimo patenkinus civilinį ieškinį (priteista solidariai iš dviejų civilinių atsakovų). Vykdomosios bylos nėra užbaigtos.

Antstolis, priėmęs vykdomuosius dokumentus, areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose bankuose bei nukreipė išieškojimą į skolininko gaunamas draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas). Skolininkas 2020 m. kovo 30 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. raštu (vykdomosios bylos Nr. 0070/16/01506, b. l. 45, 49-52) kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo senaties terminui. Antstolis 2020 m. balandžio 3 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. raštu ir patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0070/16/01506, b. l. 46, 54) informavo skolininką, kad pateiktų vykdomųjų dokumentų atžvilgiu senaties terminas netaikomas, nes vykdomieji dokumentai nėra nutarimai, kuriais būtų paskirta administracinė bauda.

Skolininkas, nesutikdamas su antstolio argumentais, pateikė skundą, kuriuo prašo pakartotinai nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0070/09/0215 ir Nr. 0070/16/0150 remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo terminui, tačiau skundą grindžia kitais argumentais, nurodydamas, kad antstolis privalėjo vykdomąsias bylas nutraukti, nes skolininkas neturi jokių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą.

Konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad nors vykdomieji raštai buvo išduoti baudžiamosiose bylose pagal įsiteisėjusių teismų nuosprendžius, tačiau jų dalykas yra priteistos lėšos patenkinus civilinių ieškovų reikalavimus baudžiamosiose bylose, kuris nesusijęs su bausmės vykdymu (baudų išieškojimu ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo yra priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja CPK normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles.

CPK 606 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio priėmimo metu iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatos numatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pakeitus minėto straipsnio nuostatas, nuo 2011 m. spalio 1 d. vykdomųjų raštų pateikimo terminas sutrumpėjo iki 5 metų. Pažymėtina, jog tai nėra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus asmuo netenka galimybės įgyvendinti savo teises, nes CPK 608 straipsnis numato galimybę tokį terminą atnaujinti. Vykdomasis dokumentas dėl žalos atlyginimo išieškojimo, pateiktas byloje Nr. 0070/09/0215, buvo išduotas 2009 m. lapkričio 16 d. (nuosprendžiui įsiteisėjus 2009 m. lapkričio 16 d.) ir antstoliui pateiktas vykdyti 2009 m. gruodžio 22 d., o vykdomasis dokumentas dėl žalos atlyginimo išieškojimo byloje Nr. 0070/16/0150 buvo išduotas 2014 m. liepos 10 d. (nuosprendžiui įsiteisėjus 2014 m. liepos 4 d.) ir antstoliui pateiktas vykdyti 2014 m. rugpjūčio 6 d., t. y. įstatymo nustatytas dešimties metų (ir nuo 2011 m. spalio 1 d. – 5 metų) terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti nepraleistas. Skolininkas prieštaravimų dėl šių terminų neteikė.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Ši nuostata reiškia, kad tam tikrų rūšių išieškojimams atskiru įstatymu gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus išieškojimas nebegali būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog, kaip jau minėta, nei CK, nei CPK, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato terminų, kuriems pasibaigus nebebūtų galima vykdyti išieškojimo pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Priverstinis išieškojimas iš skolininko yra tęsiamas iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo. Todėl nutraukti vykdomąsias bylas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, skolininkas savo skundą grindžia kitu argumentu, kad antstolis privalėjo vykdomąsias bylas nutraukti, nes skolininkas neturi jokių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Vykdomųjų bylų nutraukimo atvejų baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalyje, kurioje nėra nustatyta, kad vykdomoji byla gali būti nutraukta, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Antstoliui nustačius, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatytu pagrindu, tačiau tam turi būti nustatytas turto ir (ar) pajamų neturėjimo faktas. Be to įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Konkrečiu atveju vykdomosiose bylose nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolis būtų konstatavęs nurodytas aplinkybes ir surašęs išieškojimo negalimumo aktą, be to vykdomųjų bylų duomenimis bei VSDF duomenimis nustatyta, kad skolininkas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Nors VSDF duomenų bazėje nėra informacijos apie skolininko gaunamas pajamas šioje bendrijoje esamu momentu, tačiau neatmetama galimybė, kad pajamos bus gautos ateityje, nes Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie šios bendrijos veiklos nutraukimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0070/09/0215 ir Nr. 0070/16/0150 CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) A. Z. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0070/09/0215 ir Nr. 0070/16/0150 grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė