- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-28
- Bylos Nr.
- eI3-9011-1161/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05631-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės (toliau – ir Generalinė prokurorė) 2023 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. P-331 skirti V. R. tarnybinę nuobaudą – pastabą (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Generalinės prokurorės 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. R. galimai padarytų pažeidimų. 2023 m. kovo 1 d. baigtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, 2023 m. kovo 14 d. Generalinei prokurorei pateiktas nemotyvuotas teikimas dėl tarnybinės nuobaudos. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, ir neatsižvelgdamas į draudimą prokurorui turėti kitą darbą ir užsiimti kita atlyginama veikla, 2021 m. susitarė su K. K. vystyti ūkinę komercinę (namų statybos ir pardavimo) veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas dėl sklypų įsigijimo su G. D. ir su juo sutarė dėl sklypų įsigijimo, po ko 2021 m. balandžio 19 d., dalyvaujant V. R., jo sutuoktinė J. R., K. K. ir G. D., atstovaujamas advokatės N. G., sudarė sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, siekiant šiuos sklypus registruoti K. K. ir J. R. steigiamos įmonės vardu.
Teigia, kad buvo konstatuota ir tai, kad K. K. 2021 m. gegužės 20 d. pagal išankstinį susitarimą įregistravus UAB „V“, kurios 50 procentų akcijų priklausė V. R. sutuoktinei J. R., V. R. pats rūpinosi įmonės reikalais, konsultavosi su UAB „ES apskaita“ E. Š. dėl UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kartu su K. K. dalyvavo konsultacijose su architektu A. J. sprendžiant pastatų projektavimo sklypuose klausimus, o vėliau, kilus konfliktui pats tiesiogiai su K. K. derino nurodytų žemės sklypų ir J. R. akcijų galimo perleidimo K. K. klausimus.
Teigia, jog konstatuota, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 29 straipsnio 1 dalį, 39¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas), 5.2. ir 5.9.1 papunkčius, 9 punktą.
Nurodo, kad 2023 m. kovo 21 d. Generalinės prokurorės įsakymu Nr. P-331 (toliau – ir Įsakymas), pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymas turi realią neigiamą įtaką jo, kaip prokuroro, materialiniams bei karjeros prokuratūros sistemoje interesams, todėl su konstatuotu pažeidimu bei paskirta nuobauda nesutinka.
Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) buvo konstatuota, jog pažeidimas padarytas tyčiniais aktyviais veiksmais bei neveikimu, o teikime bei Įsakyme nurodyta, jog tie patys pažeidimai padaryti tik tyčiniais aktyvias veiksmais. Nesupranta, kaip teikimą surašęs prokuroras iš veiksmų visumos (veikimo ir neveikimo) atribojo neveikimu padarytą pažeidimą, palikdamas analogišką konstatuojamo pažeidimo kvalifikaciją. Toks neapibrėžtas pažeidimo kvalifikavimas, blaškymasis veiksmų vertinime, rodo tarnybinio patikrinimo duomenų selektyvų vertinimą ir Įsakymo nepagrįstumą.
Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas. Šiuo atveju Išvada yra tik tikėtino pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, Išvadoje net nebuvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, o teikimas skirti nuobaudą surašytas Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro iniciatyva.
Remiasi teismų praktika, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės (statutinio) tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.
Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas K. K. skundo Lietuvos Generalinei prokuratūrai pagrindu, kai K. K. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo sutuoktinės J. R. pareiškimą. Pareiškėjo sutuoktinė J. R. tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso tvarka gynė savo pažeistas teises byloje dėl akcijų neteisėto užvaldymo. Pabrėžia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu K. K. siekė, kad J. R. atsisakytų ieškinio. J. R. laikantis ieškinio reikalavimo pozicijos, K. K. pateikė skundą Lietuvos Generalinei prokuratūrai, kuris vertintinas kaip K. K. poveikio priemonė, siekiant daryti spaudimą pareiškėjui tam, kad jo sutuoktinė atsiimtų ieškinį. Neatmestinas ir jo tikslas pakenkti pareiškėjui, kadangi tiesiogiai buvo grasinta atleidimu iš darbo, pakenkti, „užkurti pirtį“ ir pan. Nors grasinimų aplinkybės buvo aprašytos pareiškėjo paaiškinimuose, tikrintojas dėl to nepasisakė ir nevertino.
Mano, kad atsakovas nesiėmė priemonių atriboti objektyvius duomenis nuo K. K. gynybinių versijų, samprotavimų bei improvizacijų. Atsakovas atmestinai vertino ir pačiame skunde išdėstytas esmines aplinkybes, kurios turi labai didelę reikšmę pareiškėjo galimai subjektyviajai pusei - kaltei, nelygino paties K. K. bei jo suinteresuotų asmenų parodymuose, paaiškinimuose, atsiliepimuose bei reikalavimuose nurodomų tų pačių aplinkybių akivaizdžių nesutapimų. Suprasdamas, jog teismo vertinimas minėtoje civilinėje byloje dėl tapačių aplinkybių kaip ir skunde gali turėti esminės reikšmės tarnybinio patikrinimo išvadai, atsakovas nesulaukė teismo sprendimo, o padarė savarankiškas tik tikėtino pobūdžio išvadas, kurios akivaizdžiai prieštaringos teismo vertinimui. Atsakovas per visą tarnybinio patikrinimo laikotarpį pareiškėjui nesuformulavo nei vieno tikslinančio klausimo, o tik teikė kaltinimus, tokiu būdu siekdamas ne nustatyti objektyvią tiesą, o rasti formalią priežastį nubausti pareiškėją.
Pažymi, kad atsakovas neanalizavo pareiškėjo prašomų ikiteisminio tyrimo, civilinio proceso, sklypų įgijimo sutarčių duomenų, dėl jų motyvuotai nepasisakė ir nevertino esančių objektyvių VĮ Registrų centro, pirkimo – pardavimo sutarčių, bendrovės steigimo sutarčių, reikalavimų bei atsikirtimų civilinėje byloje, šioje byloje duotų proceso šalių paaiškinimų bei baudžiamosios bylos duomenų.
Mano, jog atsakovas ydingai vertina J. R. priklausančią nuosavybę (žemės sklypų bei bendrovės akcijų dalis), tapatindamas ją su pareiškėjo nuosavybe. Esamoje situacijoje, kyla abejonės, ar J. R. atgavus bendrovės valdymą su galimybe vykdyti bendrovės veiklą, ateityje priimami bendrovės sprendimai su aptariamais sklypais, nebus traktuojami kaip pareiškėjo tęstinis tarnybinis pažeidimas. Tokiu atveju, teismo sprendimu atstačius situaciją į pradinę padėtį, būtų apribojama J. R. galimybė tęsti ūkinę-komercinę veiklą pareiškėjo buvimo prokuroru laikotarpiu ir apribojama teisė į bendrąja jungtine nuosavybę priklausantį turtą, tuo pačiu pažeidžiant konstitucines teises į nuosavybę.
Pažymi, kad asmeninės nuosavybės Prokuratūros įstatymas nereguliuoja, jame nėra numatyti jokie apribojimai, kaip valdyti asmenine nuosavybe priklausantį turtą, tuo labiau, kai aptariamu atveju turtas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe. Pabrėžia, jog pareiškėjas yra UAB „V“ deklaravęs privačių interesų deklaracijoje.
Atsiliepimas
Atsakovui pateikęs paaiškinimus ir įrodymus, jog žemės sklypai buvo įgyti asmeninės nuosavybės teise ir su jokia bendrovės komercine veikla nei tuo metu, nei ateityje nesietini. Šių sklypų 1/2 dalys įgytos išsimokėtinai, išmokant įsigijimo kainą per 10 metų terminą, sklypams taikoma hipoteka. Sklypai įgyti turint savo tikslus bei lūkesčius susijusius su šeima. K. K. ar UAB „V“ nėra su tuo susiję. Įsigyjant sklypus K. K. tikslai bei lūkesčiai nebūtinai turėjo sutapti. Sklypų išsimokėjimo terminas numatytas 10 metų iki 2031 metų vidurio, atsižvelgiant į pareiškėjo šeimos finansines galimybes. Išsimokėjimo terminas buvo iš esmės derybų su sklypų pardavėju G. D. objektas, su kuriuo jau prieš sutarčių sudarymą sutarta, jog sklypai bus įkeisti. G. D. buvo suinteresuotas parduoti kuo daugiau žemės sklypų, nuo parduodamų sklypų kiekio buvo galimybė išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas (kainą ir terminą), todėl natūralu, kad tokia informacija pareiškėjas pasidalino su tuometiniu draugu K. K.. Kadangi atsakovas tarnybinio patikrinimo metu neformulavo jokių tikslinančių klausimų, aprašyti smulkiai visas aplinkybes buvo sudėtinga, tačiau K. K. nėra pirmas asmuo, kuriam buvo pasiūlyta dalyvauti sklypų pirkime išsimokėtinai. Pirma buvo siūloma šeimos nariams bei artimesniems draugams, o jiems atsisakius, buvo pasiūlyta K. K.. Todėl K. K. jokiose derybose dėl sklypų įsigijimo išsimokėtinai su G. D. nedalyvavo.
Teigia, kad atsakovas nepagrįstai derybas su G. D., bei žemės sklypų pirkimą laiko pareiškėjo sumanymu komercinei veiklai vykdyti. Net esant tokiai prielaidai, egzistuojant hipotekai, J. R. net ir norėdama, neturėjo jokių teisinių galimybių neišpirkusi sklypų ir pardavėjui neišregistravus hipotekos, jų registruoti juridinio ar fizinio asmens vardu. Nei vieno išpirkto sklypo bei prašymo panaikinti hipoteką nėra. K. K. skunde nurodoma versija, jog sklypų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašė iš nežinojimo, neatitinka realybės.
Neneigia, kad UAB „V“ įkurta K. K. įkalbėjus J. R. kaip sklypų savininkę būti akcininke, tikintis, jog ji ateityje registruos kokį nors sklypą bendrovės vardu veiklai vykdyti, taip pat J. R. būti akcininke paskatino kiti sumanymai susiję su pramogų bei nuomos verslu, kuriuos ji tikėjosi realizuoti bendrovės pagalba ant kitų bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių sklypų.
Nurodo, kad J. R. tarnybinio patikrinimo metu jokie tikslinantys aplinkybes klausimai užduoti nebuvo, atsakovas rėmėsi jos ikiteisminiame tyrime duotais pirminiais parodymais, kurie buvo neišsamūs ir koncentruoti į jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą dėl UAB „V“ akcijų užvaldymo ir interpretuoti kaip sumanymas prisidėti prie bendrovės veiklos. Nei vienas iš J. R. bei K. K. priklausančių įkeistų sklypų iki dabar jokio juridinio asmens vardu nėra registruoti, jokių sutarčių su juridiniais asmenimis vykdyti ūkinę – komercinę veiklą nebuvo ir nėra sudaryta.
Pažymi, kad Išvadoje nurodoma, jog kilo neigiami padariniai, nes UAB „V“ dėl konflikto nepradėjo vykdyti veiklos, kas sudaro realų pagrindą abejoti prokuroro geru vardu. Minėta išvada nepagrįsta nei logika, nei atitinka surinktiems objektyviems duomenims. Atkreipia dėmesį, jog J. R. akcininke buvo tik apie du mėnesius laiko. Atsakovas pasekmių kilimą sieja su konfliktu, kuris prasidėjo praėjus keliems mėnesiams nuo akcijų užvaldymo, taigi neaišku kada ir kokius veiksmus turėjo atlikti pareiškėjas, jog būtų sėkmingas UAB „V“ verslas.
Teigia, kad atsakovo teikime bei Įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą veikimu, tačiau Išvadoje nurodyta, jog tarnybinis pažeidimas padarytas veikimu ir neveikimu. Pagal Išvadą, pasekmės kilo ir dėl pareiškėjo neveikimo, t. y. jog jis visiškai nedalyvavo bendrovės veikloje ir valdyme. Šią aplinkybę patvirtina ir E. Š., kuri visą laiką bendravo tik su K. K.. Lieka neaišku, kaip atsakovas pareiškėjo neveikimą sieja su bendrovės sėkminga veikla.
Mano, jog analizuojant K. K. skundą, atsakovas netyrė jo turinio, nes tarnybinio tyrimo išvados iš esmės prieštarauja skunde nurodomoms aplinkybėms, be to skunde K. K. prieštarauja pats sau.
Teigia, kad E. Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja esantiems objektyviems duomenims, yra visiškai neišsamūs, nenurodomos tikslios datos, adresas, laikas ir pan.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Įsakymas grindžiamas nepagrįstais motyvais, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės konfliktas su K. K. dėl žemės sklypų bei įmonės akcijų priklausomybės, turi esminės reikšmės abejoti prokuroro geru vardu. Pažymi, jog dėl žemės sklypų priklausomybės jokio ginčo nėra, kadangi jie nebuvo ir nėra jokio teisinio ginčo objektas. Atsakovui abejojant žemės sklypų teisiniu statusu, jis galėjo pareikalauti iš K. K. teiginius pagrindžiančių duomenų, o nepagrįstai remtis tik K. K. melagingais samprotavimais. Tas pats pasisakytina ir dėl UAB „V“ akcijų priklausomybės. Išvados surašymo metu, dėl akcijų neteisėto užvaldymo K. K. buvo pareikšti įtarimai, J. R. pripažinta nukentėjusiąja, tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
Pažymi, jog yra baudžiamas už tai, kad būdamas pareigūnas ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nevengė ryšių su kaltinime neįvardijamais asmenimis, kurie pakenkė prokuroro ir prokuratūros reputacijai, tačiau atsakovas nenurodo konkretaus asmens taip apsunkindamas pareiškėjui galimybę gintis. Galima daryti prielaidą, jog omenyje turimas K. K.. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjas su K. K. yra pažįstami ilgą laiką - daugiau 20 metų. Pareiškėjui K. K. nekėlė jokių abejonių, nes nebuvo teistas, nebuvo nieko žinoma apie jo padarytas ar daromas nusikalstamas veikas, ilgai gyvenęs Anglijoje, buvęs policijos pareigūnu, taip pat nebuvo jokių duomenų, jog jo artima aplinka būtų susijusi su nusikalstamomis veikomis ar sietini su kriminaline aplinka, be to buvo žinoma, jog jo giminėje yra asmenų susijusių tik su teisėsauga – reputacija nekėlė įtarimų. Teigia, kad K. K. veiksmai pareiškėjo ar jo sutuoktinės atžvilgiu savaime negali būti vertinami prokuroro ar prokuratūros reputacijos pažeidimu. Prokurorui nėra draudžiamas bendrauti ne tarnybos metu su asmenimis turinčiais nepriekaištingą reputaciją.
Nurodo, kad neaišku ir kokiais duomenimis remiantis atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas dalyvavo konsultacijose su architektu projektavimo klausimais, nes architektas net nebuvo apklaustas. Atkreipia dėmesį, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių objektyvių duomenų matyti, jog jokio pareiškėjo pokalbio su architektu apie jokius juridinius asmenis negalėjo būti, nes nėra jokių projektų susijusių su minėta bendrove, aptariama bendrovė jokių sklypų neturėjo, jokios veiklos nevykdė, ir pats K. K. nurodo, jog būtent kaip fizinis asmuo susirado asmenis, galinčius padaryti vizualizaciją, už suteiktą paslaugą sumokėjo iš savo, o ne iš bendrovės lėšų, iš projekto šablono matyti, jog ketino projektuoti vieną pastatą būtent kaip fizinis asmuo.
Teigia, kad po aptariamų sklypų įgijimo bei UAB „V“ įsteigimo, iš K. K. buvo sulaukta pasiūlymo jungtis prie jo projekto, nes jis norėtų pastatyti gyvenamąjį namą, tačiau vienas to padaryti negali, nes sklypo jam priklauso tik 1/2, sklypas neatidalintas, bendras sklypo plotas nedidelis. Šis pasiūlymas šeimoje buvo apsvarstytas, įvertinta, jog nereikia rūpintis organizaciniais klausimais, gaunasi pigesnis projektas, tuo pačiu atpinga kanalizacija, vandentiekis, melioracija ir dalis kitų išlaidų. Apie tai žinoma vienai iš pareiškėjo dukterų, kuri šią mintį priėmė teigiamai su galimybe ateityje įsikraustyti. Sutikus su pasiūlymu, jie nuvyko sutartu laiku pas architektą ir buvo supažindinti su vizualizacija, natūralu, jog išsakė savo nuomonę, J. R. pasirašė architekto pateiktus dokumentus. Paaiškina, kad projektas tik pradėtas rengti, nurodyti užsakovai fiziniai asmenys, K. K., pareiškėjas bei jo sutuoktinė, statytojas fizinis asmuo K. K.. Pareiškėjas ir J. R. net nėra pasirašę projektavimo sutarties, jokių pinigų nėra sumokėję, projektavimo darbai bent dėl jiems priklausančios 1/2 dalies, jokie nevyksta. Ar vyksta projektavimas ant K. K. priklausančių sklypų dalių, nežinoma. Pareiškėjo bendravimas su architektu savaime negali būti laikomas pažeidimu. Duomenų, jog pareiškėjas kalbėjo apie UAB „V“ reikalus nėra.
Teigia, kad nors atsakovas nurodo, jog pareiškėjas tiesiogiai derino J. R. priklausančių UAB „V“ akcijų perleidimo K. K. klausimus, tačiau civilinėje byloje teismas konstatavo, kad nėra jokio ginčo dėl to, kad ieškovė ir pareiškėjas UAB „V“ steigimo metu buvo susituokę, santuokoje gyvena ir šiuo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos nuostatas visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus asmeniškai įgytą turtą. Nėra jokių duomenų, jog J. R. vardu registruotų UAB „V“ akcijų nuosavybė būtų kaip nors padalinta. Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (CK 1.97 straipsnis, 1.101 straipsnis). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę, kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau neperkeliamos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011). Nei Prokuratūros įstatymas, nei prokuroro Etikos kodeksas nereguliuoja privačios nuosavybės santykių.
Pažymi, jog nesant jokių objektyvių duomenų, neatsižvelgdamas ir į civilinėje byloje nagrinėtinas aplinkybes, įrodymus, atsakovas K. K. samprotavimus bei interpretacijas laiko objektyviais duomenimis, o tai visiškai prieštarauja teismo civilinėje byloje padarytoms išvadoms. Nepagrįstai atsakovas K. K. rašytas žinutes (duomenys neskelbtini) laiko pareiškėjo pažeidimu. Šiuo atveju, atsakovas turėjo atkreipti dėmesį, ne tik į pareiškėjo paaiškinimus, tačiau ir į žinučių rašymo datą, turinį, rašančio iniciatyvą, ikiteisminio tyrimo esmę, civilinėje byloje K. K. dėstomą gynybinę poziciją, o tuo labiau akcijų nusikalstamu būdu užvaldymo laikotarpį. Atkreipia dėmesį, jog žinučių surašymo metu nebuvo ką derinti, J. R. net nebuvo bendrovės akcininkė.
Mano, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 dalies reikalavimus - išsamiai ir nešališkai ištirti prokuroro galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, 5 straipsnio 5.1., 5.2 p., 5.3., 5.4 punktų reikalavimus - skirti nuobaudą, kai prokuroro veiksmuose nenustatytas priešingas teisei veikimas ar neveikimas, kaltė, neigiami padariniai, 6 dalies 6.4. punkto reikalavimus, tarnybinė nuobauda skiriama tik esant motyvuotam teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintą tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą.
Nurodo, kad 2023 m. kovo 1 d. tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui buvo skirta už neva atliktus veiksmus tikėtina 2021 metais, kaltinime nurodytas galimo pažeidimo terminas neapibrėžtas, taigi skiriant tarnybinę nuobaudą buvo praleisti terminai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje ir ribojantys teisę patraukti valstybės tarnautoją atsakomybėn praėjus šešių mėnesių laikotarpiui po galimų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje numatytas išimtis dėl tarnybinės atsakomybės taikymo terminų pratęsimo.
Mano, jog atliekant tyrimą šiuo atveju nebuvo jokio vertinimo sistemiškumo, nesurinkti visi duomenys, nevertinti prieštaravimai, duomenų vertinamas pagrįstas tik samprotavimais bei interpretacijomis, padarytos išvados iš esmės kertasi su teismų vertinimu. Toks neišsamus duomenų vertinimas įtakojo klaidingas išdavas, dėl ko pareiškėjui konstatuotas tarnybinis pažeidimas bei skirta nepagrįsta nuobauda. Nesant kaltės, Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, turi būti panaikintas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro V. R., galimai padaryto tarnybinio pažeidimo buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu (rezoliucija). Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus K. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą.
Tarnybinis patikrinimas baigtas 2023 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-108. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. kovo 14 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-139 (toliau – ir motyvuotas teikimas), kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų pripažinti, kad prokuroras V. R. padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta esminių Įsakymo priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijamas Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimtas Įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Pažymi, kad civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl J. R. nuosavybės teise priklausančių UAB „V“ akcijų galimo neteisėto užvaldymo nebuvo tiesiogiai susiję ir reikšmingos vertinant tarnybinio patikrinimo medžiagoje prokuroro V. R. veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, kuomet jis pats rūpinosi įmonės „V“ reikalais, konsultavosi su UAB „ES apskaita“ buhaltere E. Š. dėl UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kartu su K. K. dalyvavo konsultacijose su architektu A. J. sprendžiant pastatų sklypuose projektavimo klausimus, o vėliau pats tiesiogiai su K. K. derino nurodytų žemės sklypų bei sutuoktinės J. R. akcijų galimo perleidimo K. K. klausimus.
Teigia, kad visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis ir visi kiti duomenys, inter alia pagrindžiantys pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą.
Nurodo, jog vadovaujantis Nuostatų 5 punktu ir teismų praktika, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyti visi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai: pareiškėjo priešingi teisei veiksmai ir neveikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tyčinė kaltės forma, neigiami padariniai, taip pat priežastinis ryšys. Tai, kad tarp pareiškėjo veiksmų bei atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys konstatuota ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kuriame, be kita ko, įvertinus padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio prokuroro kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, prokuroro tarnybinė atsakomybė buvo individualizuota įvertinant ir turimus duomenis apie tarnybą.
Pažymi, kad prokuroro elgesys ne tik tarnyboje, bet ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje formuoja visuomenės nuomonę apie teisėtumo užtikrinimą, teisingumo vykdymą valstybėje, todėl prokurorui keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai nei eiliniam piliečiui, o jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. R. palaikė tarpusavio ryšius su G. D., iš kurio pirko žemės sklypus, nors prieš tai V. R. baudžiamojoje byloje palaikė valstybinį kaltinimą, kurioje G. D. buvo pripažintas kaltu. Taigi, pareiškėjas visiškai nepaisė Prokurorų etikos kodekso reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ar prokuratūros reputacijai.
Akcentuoja ir tai, kad nors pareiškėjas neigė, jog 2021 m. pavasarį susitarė su K. K. bendrai vystyti ūkinę - komercinę (namų statybos ir pardavimo) veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas ir susitarė dėl sklypų įsigijimo su G. D., tačiau pareiškėjo poziciją visiškai paneigia tarnybinio patikrinimo metu gauti faktiniai duomenys. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų seka, kad pats V. R. betarpiškai dalyvavo įmonės UAB „V“ steigime, ieškojo planuojamai įmones veiklai tinkančių žemės sklypų, kartu su K. K. derino kitus su įmonės veikla susijusius klausimus, būtent jam (V. R.), o ne jo sutuoktinei, G. D. ir architektas, projektavęs pastatus sklypuose, pranešė, kad kažkas yra negerai su įmonės akcijomis.
Teigia, kad V. R. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog nebuvo planų nupirktus iš G. D. sklypus naudoti įmonės „V“ veikloje, iš esmės yra paneigiamos paties V. R. ir J. R. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kita vertus, kad perkant žemės sklypus buvo galimai planuojama vystyti komercinę veiklą, ir tai atitinka K. K. duotus paaiškinimus, akivaizdu iš to, kad V. R. sutuoktinė sklypus, dėl kurių derėjosi asmeniškai pareiškėjas, pirko lygiomis dalimis su K. K.. Todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad esant tokiai situacijai netikėti K. K. nurodytomis aplinkybėmis apie V. R. aktyvų dalyvavimą planuojant bendrą ūkinę komercinę veiklą, apie tokios veiklos vykdymui reikalingos įmonės steigimą bei betarpišką rūpinimąsi įsteigtos bendrovės veikla, buhalterinės apskaitos tvarkymu, nėra pagrindo.
Pažymi, kad padariniai irgi yra konkrečiai įvardinti ir detalizuoti Įsakyme ir kituose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose, nurodant, kad dėl Prokuratūros įstatymo ir Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su V. R. veiksmais.
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad Išvadoje net nebuvo siūloma skirti jam tarnybinės nuobaudos, bei dėl to, kad Išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą tyčiniais aktyviais veiksmais bei neveikimu, o teikime bei Įsakyme nurodyta, jog tuos pačius pažeidimus padarė tik tyčiniais aktyvias veiksmais, nurodo, kad galiojantys teisės aktai reglamentuoja, jog sprendimų dėl tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams priėmime dalyvauja ir teikimą rašantis subjektas, kuris turi teisę savarankiškai spręsti ir vertinti dėl padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementų, jo teisinio vertinimo ir siūlomos tarnybinės nuobaudos rūšies. Nagrinėjamu atveju Generalinė prokurorė, gavusi Išvadą, pavedė surašyti teikimą. Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą sprendė, kad dėl padaryto tarnybinio pažeidimo pareiškėjui yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę, tarnybinis pažeidimas yra padarytas vien veikimu (tyčia) ir teikime generaliniam prokurorui pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Teikimo turinyje išdėstė tarnybinio pažeidimo sudėtį ir motyvus dėl padaryto tarnybinio pažeidimo teisinio vertinimo, nurodydamas, kad tarnybini pažeidimas yra akivaizdus, padarytas veikiant tyčia, todėl negali būti laikomas formaliu ir mažareikšmiu. Generalinė prokurorė įvertinusi tarnybinio patikrinimo medžiagą su Išvada ir motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, priėmė sprendimą pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti nuobaudą - pastabą. Kokio dydžio tarnybinę nuobaudą dėl nustatyto padaryto tarnybinio pažeidimo paskirti/ar neskirti yra generalinio prokuroro diskrecija (Nuostatų 40 - 40.4. punktai).
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo praleistų terminų pasisako, kad pareiškėjas netiksliai ir savaip interpretuoja tarnybinės atsakomybės taikymo aspektus ir sąlygas prokurorams. Akcentuoja, kad prokurorų tarnybos santykių nereguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, todėl šio įstatymo nuostatos prokurorams netaikomas. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad prokuroro dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas kategoriją tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo diena, ne kartą yra pažymėjęs, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003; 2006-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. Am-803/2006; 2011-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. Aj2°- 2193/2012, 2014-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1905/2014 ir kt. ). Aplinkybių tyrimas atliekamas tarnybinio patikrinimo metu. Iki tarnybinio patikrinimo pabaigos tarnybinis pažeidimas gali būti laikomas tik galimai padarytu, o Prokuratūros įstatymo nuostatos, aiškinant jas lingvistiškai, senaties terminą sieja su padaryto (o ne galimai padaryto) pažeidimo paaiškėjimu. Išsamūs duomenys apie tarnybinį pažeidimą aprašomi tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje pateikiamas ir šių duomenų teisinis vertinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašoma tarnybinio pažeidimo sudėtis, kurios nenustačius tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimas apskritai negalėtų būti svarstomas (žr., pvz., Nuostatų 5 p., 36 p., kuriame numatyta, kokius sprendimus gali priimti generalinis prokuroras, gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad prokuroras nepadarė tarnybinio pažeidimo). Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada generaliniam prokurorui pateikta 2023 m. kovo 1 d., o Įsakymas surašytas 2023 m. kovo 21 d., todėl 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs, t. y. terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas.
Mano, jog iš 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą bei 2023 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados ir jos konstatuojamosios dalies turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjui įteiktuose tarnybinio patikrinimo dokumentuose buvo tiksliai ir aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis bei pats pažeidimo padarymo mechanizmas ir kitos reikšmingos aplinkybės. V. R. neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir truko pakankamai ilgą laiką. Jiems išaiškėjus, tarnybinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta nepažeidžiant Prokuratūros įstatyme numatyto reikalavimo tarnybinę nuobaudą paskirti per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. P-331 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. R.", kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro V. R., galimai padaryto tarnybinio pažeidimo buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu (rezoliucija). Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus K. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą „Dėl Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro V. R. veiksmų įvertinimo“.
Tarnybinis patikrinimas baigtas 2023 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-108. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. kovo 14 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-139, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų pripažinti, kad prokuroras V. R. padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlė taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. kovo 21 d. įsakyme Nr. P¬331 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. R." konstatuota, kad prokuroras V. R., būdamas valstybės pareigūnas ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, ir neatsižvelgdamas į draudimą prokurorui dirbti kitą darbą ir užsiimti kita atlyginama veikla, 2021 m. susitarė su K. K. vystyti ūkinę komercinę (namų statybos ir pardavimo) veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas dėl sklypų įsigijimo su G. D. (jis parduoda V. R. dominančius žemės sklypus) ir su juo sutarė dėl sklypų įsigijimo, po ko 2021 m. balandžio 19 d., dalyvaujant V. R., jo sutuoktinė, K. K. ir G. D., atstovaujamas advokatės N. G., sudarė sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, o K. K. ir G. D., atstovaujamas advokatės N. G., - sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, siekiant šiuos sklypus vėliau registruoti K. K. ir J. R. steigiamos įmonės vardu. Be to, K. K. 2021 m. gegužės 20 d. pagal išankstinį susitarimą įregistravus UAB „V“, kurios 50 proc. akcijų priklausė V. R. sutuoktinei J. R., V. R. pats rūpinosi įmonės reikalais, konsultavosi su UAB „ES apskaita“ buhaltere E. Š. dėl UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kartu su K. K. dalyvavo konsultacijose su architektu A. J. sprendžiant pastatų projektavimo sklypuose klausimus, o vėliau, kilus konfliktui tarp jo ir K. K., pats tiesiogiai su K. K. derino nurodytų žemės sklypų ir sutuoktinės J. R. akcijų galimo perleidimo K. K. klausimus. Nurodytais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Lietuvos prokurorų etikos kodeksą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68. Dėl šio pažeidimo atsirado realus pagrindas suabejoti prokuroro geru vardu, reputacija ir veiksmų teisėtumu.
Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Įsakymu kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas, Prokurorų etikos kodeksas, Nuostatai.
Prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
Prokuroras, be kita ko, privalo laikytis Prokurorų etikos kodekso (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas ar skiriamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla.
Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnis numato, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.
Pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro ši išvada ir teikimai nesaisto. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Prokurorų etikos kodeksas nustato elgesio ir profesinės etikos (veiklos) normas, kurių privalo laikytis prokurorai atlikdami tarnybą prokuratūroje. Prokurorų etikos kodekso 5 punktas numato, kad prokuroras, kaip valstybės pareigūnas, yra nepriekaištingos reputacijos ir padėdamas teismui vykdyti teisingumą, gindamas asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus laikosi šiame kodekse nustatytų normų ir profesinės etikos principų: teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, savarankiškumo, konfidencialumo, solidarumo, pagarbos įstatymui, atsakomybės. Prokurorų etikos kodekso 5.2. papunktyje nustatyta, kad padorumo principas prokurorą įpareigoja: iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas; nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija; nenuolaidžiauti pavaldiniams, vengti arogancijos ir nepagarbos jiems, atidžiai vertinti teisėsaugos pareigūnų padarytus įstatymų ar profesinės etikos pažeidimus, taktiškai reaguoti į prieštaravimus. Prokurorų etikos kodekso 5.9.1. papunktis atsakomybės principą apibrėžia kaip vengimą tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą. Pagal Prokurorų etikos kodekso 9 punktą, prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai. Jeigu artimas giminaitis ar šeimos narys tampa teisinio proceso dalyviu ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, prokuroras apie tai praneša aukštesniajam prokurorui.
Nuostatai detalizuoja tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką.
Nuostatų 3 punkte numatyta, kad pagrindinis tarnybinio patikrinimo tikslas yra išsamiai ir nešališkai ištirti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių pažeidimų prevencijos.
Vadovaujantis Nuostatų 5 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).
Pagal Nuostatų 30 punktą, atlikus tarnybinį patikrinimą surašoma motyvuota išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Išvadą sudaro: 1) įžanginė dalis, kurioje nurodoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo data, numeris, vieta, tarnybinio patikrinimo vada ir pagrindas, tarnybinį patikrinimą atlikęs prokuroras (komisija), patikrinimo objektas, atliktam patikrinimui aktualūs teisės aktai; 2) aprašomoji dalis, kurioje nurodomos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys duomenys, jų šaltiniai, galimai padaryto pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo laikas, pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys, jei pranešimas buvo įteiktas, tikrinamo prokuroro pozicija ir jos vertinimas, jei tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas rašytinis paaiškinimas, veikos teisinis įvertinimas, vertinimo motyvai, prokurorą charakterizuojantys duomenys (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai, galiojančios nuobaudos, darbo krūvis), tarnybinio pažeidimo priežastys, kitos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės (tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingi duomenys nurodomi tik tuo atveju, jeigu konstatuojamas tarnybinis pažeidimas); 3) konstatuojamoji dalis, kurioje nurodoma: a) tarnybinio pažeidimo sudėtis (konkreti veika, kaltės forma, padariniai, jei tokie atsirado, jų pobūdis, dydis, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių), pažeidimo kvalifikavimas, nurodant teisės akto straipsnį, dalį, punktą, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad padarytas tarnybinis pažeidimas; b) trumpas veikos aprašymas, tikrintojo motyvuotos išvados dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo, tarnybinę atsakomybę šalinančios ir (ar) kitos reikšmingos aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad tarnybinis pažeidimas nepadarytas; 4) rezoliucinė dalis, kurioje generaliniam prokurorui siūloma pripažinti, kad prokuroras padarė (nepadarė) tarnybinį pažeidimą ir taikyti (netaikyti) tarnybinę atsakomybę, skirti (neskirti) tarnybinę nuobaudą, nurodant jos rūšį. Esant pagrindui siūloma atlikti neeilinį prokuroro tarnybos vertinimą, pašalinti tarnybinio pažeidimo priežastis ir (ar) taikyti prevencinio pobūdžio priemones.
Generalinis prokuroras, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada, kurioje siūloma taikyti prokurorui (prokurorams) tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą arba konstatuoti pažeidimą neskiriant tarnybinės nuobaudos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pavesti įgaliotiems subjektams surašyti motyvuotą teikimą; 2) pavesti tam pačiam ar kitam tikrintojui atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą; 3) nepritarti tarnybinio patikrinimo išvadai ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą nutraukti (Nuostatų 37 punktas). Nuostatų 38 punktas nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo teikimas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) surašomas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą rašančio subjekto. Vadovaujantis Nuostatų 39 punktu, motyvuotas teikimas gali būti: 1) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis); 2) dėl pažeidimo konstatavimo (nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai, siūlymas taikyti prevencinio pobūdžio priemones); 3) dėl papildomo tarnybinio patikrinimo atlikimo (atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodomas siūlymas pavesti atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, šio siūlymo motyvai, aplinkybės, kurias reikia papildomai tirti ir (ar) vertinti, tarnybinio patikrinimo procedūros ir (ar) tarnybinio patikrinimo išvados surašymo pažeidimai, kuriuos būtina pašalinti); 4) dėl tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros nutraukimo (nurodomas siūlymas nutraukti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą ir šio siūlymo motyvai); 5) dėl prokuroro, kuris atleistas iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Remiantis Nuostatų 40 punktu, Generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas), gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada ir motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti nuobaudą; 2) nepritarti teikimui ir neskirti nuobaudos; 3) iš dalies nepritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti švelnesnę ar griežtesnę nuobaudą (skirdamas griežtesnę nuobaudą generalinis prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą); 4) nepritarti teikimui ir pavesti atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą arba nutraukti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).
Taigi nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas ginčijamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, tirs, ar buvo pagrindas prokuroro (pareiškėjo) elgesį vertinti kaip netinkamą ir ar tai suponuoja tarnybinės atsakomybės taikymą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą Įsakymą: tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys, Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, pareiškėjui suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, pateikti paaiškinimai tinkamai įvertinti, priimtas Įsakymas neprieštarauja tarnybinio nusižengimo skyrimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2022 m. rugpjūčio 4 d. Generalinės prokurorės sprendimu, gavus asmens skundą. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas priimant tarnybinio patikrinimo išvadą. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. kovo 14 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, pasiūlydamas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2023 m. kovo 21 d. Įsakymu Generalinė prokurorė pritarė teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Kaip jau minėta, pagal Nuostatų 38 punktą, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo teikimas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) surašomas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą rašančio subjekto. Todėl, nors, kaip pareiškėjas ir nurodo, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, motyvuotą teikimą rašantis Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras turėjo teisės aktais jam suteiktą teisę, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, suformuluoti kitokį siūlymą, ir tokia teise pasinaudojo, motyvuotame teikime siūlydamas skirti pareiškėjui pastabą. Analogiškas Nuostatų 38 punkto aiškinimas taikytinas ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tariamo pažeidimo padarymu tyčiniais veiksmais ir (ar) neveikimu (skirtingas vertinimas pateiktas Išvadoje ir motyvuotame teikime), taigi ir šiuo atveju konstatuotina, kad Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Išvada nesaisto.
Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus ir informaciją Nuostatuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas priimtas laikantis teisės aktų nustatytos procedūros. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas būtų pradėtas be teisėto pagrindo. Atsakovas inicijuodamas, atlikdamas pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą bei skirdamas jam nuobaudą, veikė savo kompetencijos ribose ir veikiant tam įgaliojimus turintiems asmenims. Ginčijamas Įsakymas priimtas Prokuratūros įstatymo tam įgalioto subjekto, laikantis minėtame įstatyme ir Nuostatuose nustatytos tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas konstatuotas iš esmės dėl dviejų veikų: pareiškėjo ryšių, kurie kenkia prokuroro ar prokuratūros reputacijai, ir to, kad užsiėmė ūkine komercine veikla, kai tokia veikla draudžiama užsiimti prokurorams. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Įsakyme nurodytų veikų atlikimas pripažintinas nesuderinamu su anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu nustatytais reikalavimais prokurorui.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas palaikė ryšius, kurie kenkia prokuroro ar prokuratūros reputacijai, t. y. turėdamas asmeninių turtinių interesų palaikė tarpusavio ryšius su asmeniu, kuris pareiškėjui vykdant profesines pareigas, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas siekė verstis ūkine komercine veikla, ir būtent šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas, tarėsi dėl sklypų įsigijimo ir pan.
Kaip jau minėta, prokurorų veiklą reglamentuojantys įstatymai juos įpareigoja laikytis tam tikrų elgesio standartų ir šie standartai prokurorą saisto ne tik tarnybos, tačiau ir ne tarnybos metu.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų – nusikaltimų, prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai (žr. 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A552-17/2014).
LVAT praktikoje laikomasi ir nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT yra ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).
Taigi, minėta teismų praktika tarnybiniam pažeidimui konstatuoti nurodo pažeidimo padarymo fakto, jį padariusio asmens, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių bei asmens kaltės nustatymo privalomumą. Visa tai turi būti nustatyta ir įvertinta tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Iš byloje pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad buvo nustatyti visi tarnybiniam nusižengimui konstatuoti būtini sudedamieji elementai.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2021 m. pareiškėjas su K. K. susitarė vystyti ūkinę komercinę veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas dėl sklypų įsigijimo iš G. D., sutuoktinės vardu sudarė ir dalyvavo pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis, siekiant vėliau minėtus sklypus įregistruoti sutuoktinės ir K. K. steigiamos įmonės vardu, rūpinosi sutuoktinės ir K. K. įmonės reikalais, konsultavosi su buhaltere bei architektu, pats tiesiogiai derino sklypų ir sutuoktinei priklausančių akcijų perleidimo klausimus. Šiais pareiškėjo atliktais veiksmais, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek skundžiamame Įsakyme, buvo konstatuotas pažeidimo padarymo faktas bei jį padaręs asmuo – pareiškėjas . Nustatyta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 29 straipsnio 1 dalį, 39¹ straipsnio 1 dalį, Prokurorų etikos kodekso 5.2.1 ir 5.9.1 papunkčius bei 9 punktą. Dėl nurodytų pažeidimų kilo neigiamų padarinių – suabejota prokuroro geru vardu, reputacija ir veiksmų teisėtumu. Atlikdamas visus šiuos veiksmus pareiškėjas veikė aktyviai, sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pobūdi, t. y. tyčia. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veikų ir atsiradusių neigiamų padarinių.
Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neneigia savo ryšių su G. D., taip pat neneigia, jog baudžiamojoje byloje, kurioje G. D. buvo pripažintas kaltu, palaikė valstybinį kaltinimą. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme neįvardytas konkretus asmuo, dėl ryšių su kuriuo pareiškėjas kaltinamas padaręs Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, visgi pažymėtina, kad Išvadoje pakankamai aiškiai įvardyta, kad tas asmuo yra būtent G. D.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tinkamai įvertintos ir aplinkybės, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu G. D. teistumas buvo išnykęs, sklypai pirkti už rinkos kainą, taip pat tai, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, sudarant žemės sklypų įsigijimo sandorius.
Visgi, kaip minėta, pagal Prokurorų etikos kodekso 9 punktą, prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai, o šios nuostatos nesilaikymas prokurorui gali užtraukti atsakomybę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti minėti pareiškėjo ir G. D. ryšiai (nors, kaip nurodo tiek pats pareiškėjas, tiek G. D. ryšiai išskirtinai dalykiniai), kurie truko net keletą metų, pareiškėjas šio fakto neginčijo ir nesiekė paneigti. Vien tokie nurodyti pareiškėjo ryšiai su G. D. gali būti laikomi Prokurorų etikos kodekso pažeidimu, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda.
Dėl įsakyme įvardytos antrosios veikos – su prokuroro funkcijomis nesusijusios ir nesuderinamos veiklos – dalyvavimo juridinio asmens veikloje, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad nors pareiškėjas ir neigia tai daręs, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29825-22 medžiagos galima spręsti, kad nors sklypus pirko, UAB „V“ akcininke oficialiai buvo pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas faktiškai aktyviai, betarpiškai dalyvavo visame procese: pareiškėjas sklypų ieškojo, derėjosi dėl sklypų, dalyvavo jų pirkime; dėl problemų su įmonės veikla, akcijomis buvo pranešta būtent pareiškėjui; K. K. dėl sklypų ir akcijų perleidimo taip pat derinosi su pareiškėjui (Išvados 26.2, 26.4, 26.9 papunkčiai). Kad įsigytus žemės sklypus planuota naudoti UAB „V“ veiklai ir tai, kad apskritai planuota steigti įmonę, kuri užsiimtų statyba, savo paaiškinimuose ikiteisminiame tyrime paliudijo tiek pats pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė (Išvados 26.2, 26.4 papunkčiai). Nors pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu, savo poziciją keitė, sistemiškai įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo aspektu padarė pagrįstas išvadas.
Teismas konstatuoja, kad atsakovas nustatė ir tinkamai bei išsamiai įvertino visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltės formą. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra tikėtino pobūdžio, kadangi tarnybinio patikrinimo išvada ir pats tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti, atsakovas išsamiai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Išvadoje tinkamai įvertintos (ištirtos) su galimai pareiškėjo padarytais tarnybiniais pažeidimais susijusios pareiškėjo nurodytos aplinkybės (ne tik K. K. pateikti paaiškinimai), kas lėmė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo konstatuota daugiau tarnybinių pažeidimų (pvz., susijusių su prekyba automobiliais).
Pareiškėjo nurodyta civilinė byla bei K. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nevertintinas, kadangi neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali leisti daryti prielaidą dėl K. K. motyvo pakenkti pareiškėjui, tačiau tai nėra ginčo dalykas ir niekaip nepaneigia (nekeičia) pareiškėjo, kaip prokuroro, padaryto pažeidimo esmės, todėl vertintinos kaip nesusijusios su nagrinėjama byla bei atliktu tarnybiniu patikrinimu pareiškėjo atžvilgiu.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu priimtas ir ginčijamas Įsakymas, bei motyvuotame teikime detaliai išanalizuotos situacijos faktinės aplinkybės, deramai atsižvelgta į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tinkamai įvertinta pareiškėjo asmenybė, kaltės forma, tarnybiniais pažeidimais sukelti neigiami padariniai ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir neigiamų padarinių, dėl ko pagrįstai Įsakymu pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.
Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminų, teismas pažymi, kad Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. LVAT savo praktikoj ne kartą yra nurodęs, kad tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo diena, yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003; 2006-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. Am-803/2006; 2011-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. Aj2°- 2193/2012, 2014-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1905/2014 ir kt. ). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada generaliniam prokurorui pateikta 2023 m. kovo 1 d., o Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo surašytas 2023 m. kovo 21 d. Taigi, remiantis galiojančiais teisės aktais bei LVAT praktika, terminas tarnybinei nuobaudai skirti laikytinas nepraleistu.
Atsižvelgiant į visa kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. P¬331 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. R." priimtas atlikus išsamų faktinių aplinkybių tyrimą, tinkamai pritaikius įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, yra tinkamai motyvuotas, priimtas nepažeidžiant įstatymu numatytų terminų, pasirinkta nuobauda proporcinga padarytiems pažeidimams ir siekiamam tikslui, todėl nėra pagrindo jį naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.