- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- I-8298-320/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01519-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 19 d.
Pareiškėjas D. B. skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) ir patalpintas į 278 kamerą. Nurodė, kad kameroje tualetas buvo atviras, be sienelių prie kameros durų. Per duryse esantį langelį jį visą parą galėjo stebėti pareigūnai, taip pat seselė, laiškininkas ar bet kuris kitas asmuo. Pareiškėjas teigia, kad pagal jo prašymą nebuvo atnešta į kamerą knygų, žurnalų, atneštas virdulys buvo sugedęs, neveikė radijo taškas. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, psichologinį diskomfortą, dvasines ir moralines kančias.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9-11) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 28 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 205. Nuo 2019 m. kovo 29 iki 2019 m. birželio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 278 vienas. Taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo patalpos nenumato teisės aktai, priešingu atveju nuteistojo negalėtų stebėti pareigūnai, kaip numato teisės aktai. Atsakovės atstovas teigė, kad techniškai tvarkingi elektriniai virduliai buvo išduoti į visas gyvenamąsias kameras bei kameras, kuriose nuteistieji atlikinėjo nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas, radijo taškai buvo įrengti visose Lukiškių TI-K kamerose, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje nuteistieji (suimtieji) gali gauti knygų ir (arba) periodinių leidinių. Pažymėjo, kad prašymų, skundų iš pareiškėjo Vilniaus pataisos namų administracija negavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma Nr. HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Vilniaus PN Turto valdymo skyrius 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime (b. l. 13) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir užuolaida, kuri pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) yra pažymėjęs, jog tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad asmens privatumui užtikrinti tarp sanitarinio mazgo sienelių buvo įrengtos užuolaidos. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Šie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Įvertinus tai, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir užuolaida, o pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo kameroje laikomas vienas, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais galėjo būti pažeista.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo išduotos knygos, periodinė spauda, kameroje buvo neveikiantis virdulys, radijo taškas.
Pataisos įstaigos yra aprūpinamos baldais vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 9 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, suolas, kėdė arba taburetė, maisto produktų spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, veidrodis, elektros virdulys. Turto valdymo skyriaus pranešime nurodoma, kad į visas gyvenamąsias kameras buvo išduoti techniškai tvarkingi virduliai su visomis reikalingomis detalėmis. Radijo taškai buvo įrengti visose Lukiškių TI-K kamerose, tačiau dažnai radijo taškus piktybiškai gadina ir naikina kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji. Teismas neturi pagrindo netikėti aplinkybėmis nurodytomis oficialiame Turto valdymo skyriaus specialistės pasirašytame dokumente. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad virdulys jam buvo išduotas. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymais dėl knygų, periodinių leidinių išdavimo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.