- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2YT-9269-1004/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06641-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Kreditorius
- UAB „Splius“
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) S. Z. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., išieškotojui UAB „Splius“, dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (skolininkė) prašo grąžinti iš jai priklausančio darbo užmokesčio 2017 m. birželio 19 d. išskaičiuotas lėšas – 119,36 Eur. Nurodo, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-6241-251/2010. Pagal minėtą teismo įsakymą daromos išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio. 2017 m. birželio 15 d. iš skolininkės darbo užmokesčio išskaityta 31,61 Eur. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja, nuvykusi į AB SEB bankas sužinojo, kad 2017 m. birželio 19 d. iš jai priklausančio darbo užmokesčio padaryta 119,36 Eur išskaita įsiskolinimui dengti, todėl neturėjo galimybės per įstatymų nustatytą terminą antstoliui pateikti papildomų dokumentų. Mano, jog antstolis neturėjo teisės iš jai priklausančio 2017 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio padaryti dviejų išskaitų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. BLO028122, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 str. numatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių skolos išieškojimas negalimas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančiu, kad areštuotos lėšos, iš į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jei skolininkas nurodytų dokumentų nepateikia, tai antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 85,86 ir 87 punktuose nustatyta tvarka. Apribojimai skolininkės sąskaitai taikyti 2017 m. birželio 16 d., prašymas dėl nurašytų lėšų grąžinimo antstolio kontoroje gautas 2017 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praleidus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą. Kadangi skolininkė per įstatymų nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš nurašytų lėšų skolos išieškojimas nėra galimas, gautos lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui.
Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Išieškotojas UAB „Splius, atsiliepimo dėl skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolio A. B. kontoroje atliekamas skolos išieškojimas iš skolininkės S. Z. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. teismo įsakymą Nr. L2-6241-251/2010 trečios eilės išieškotojo UAB „Splius“ naudai.
Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) grąžino antstoliui 2017 m. balandžio 5 d. patvarkymą Nr. S-17-41-13547 dėl skolos išieškojimo iš S. Z., nes darbo sutartis su skolininke nutraukta 2017 m. birželio 15 d. (vykdomosios bylos (toliau – vykd. b.) b.l. 118). Antstolis A. B. 2017 m. birželio 16 d. patikrino Lietuvos Respublikos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kuris patvirtino, kad skolininkė S. Z. nuo 2017 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) nebedirbo (vykd. b. b.l. 119). 2017 m. birželio 16 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) ir skolininkei S. Z. buvo išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-41-24876 (vykd. b. b.l. 121-122). 2017 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) informavo antstolio A. B. kontorą, kad S. Z. nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. įdarbinta (duomenys neskelbtini) laikinojo pobūdžio aplinkos tvarkymo ir priežiūros darbams (vykd. b. b.l. 124), o Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažyma patvirtina, kad skolininkei 2017 m. liepos 19 d. sprendimu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. paskirtas socialinė pašalpa po 102,00 Eur (vykd. b. b.l.125).
Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 16 d. priimtas skundžiamas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-41-24876 (toliau – nurodymas), kuriuo antstolis A. B., vadovaudamasis CPK 689 str. 1 d., nurodė iš S. Z. visų sąskaitų, priverstinai nurašyti 347,26 Eur piniginių lėšų sumą, ją pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat antstolis minėtame nurodyme nurodė, jog jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 85, 86 p. ir 87 p. pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Antstolis išsiuntė skolininkei lydraštį ir minėtą nurodymą. 2017 m. rugpjūčio 3 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos prašymas grąžinti nurašytas lėšas į skolininkės sąskaitą, esančią AB SEB bankas (vykd. b. b.l. 135). 2017 m. rugpjūčio 7 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės S. Z. 2017 m. rugpjūčio 7 d. skundas, kuriuo skundžia antstolio veiksmus dėl išieškomų lėšų iš jos darbo užmokesčio.
Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 str. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) (CPK 689 str. 1 d.). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 2 d.). Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka antstolio patvarkymą areštuoti pinigines lėšas bei šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą.
Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 str. 2 d. numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 str. numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1, 2 d.). CPK 739 str. numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti, tai: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 str. nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1. – 93.6. p.). Jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis arba kitos jam prilyginamos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą dėl CPK 736 str. nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui.
Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė patvarkymo priėmimo metu jau nebedirbo, tai patvirtino ir VSDFV duomenys, antstoliui skolininkės darbovietė grąžino patvarkymą išieškoti iš darbo užmokesčio antstoliui, todėl išieškojimas iš skolininkės banko sąskaitoje esančių lėšų iš esmės yra laikytinas išieškojimu iš skolininkės santaupų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kur vadovaujantis CPK 583 str. 1 d., nustato CPK VI dalies teisės normų taikymo tvarką, 93.6. p. buvo nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ p. numatyta, jog antstoliui nustačius, kad tokios išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Šiuo atveju tokie duomenys antstoliui pateikti nebuvo.
Pareiškėja savo skunde remiasi CPK 736 str. 1 d. nuostata, kad iš darbo užmokesčio išieškoma dvidešimt procentų, jei jos neviršija Vyriausybės nustatytos MMA, nurodo, kad išskaitos iš darbo užmokesčio jau buvo atliktos. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra duomenų, kad skolininkė per nustatytą terminą antstoliui būtų pateikusi nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad pareiškėja į antstolį kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 3 d., o apie nurašytas lėšas teigia sužinojusi 2017 m. rugpjūčio 2 d., kai kreipėsi į AB SEB bankas. Taigi S. Z. kreipėsi į antstolį beveik po pusantro mėnesio nuo patvarkymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas priėmimo ir pinigų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kas laikytina nepateisinamu delsimu informuoti antstolį. Pažymėtina, jog praeityje skolininkė naudojosi teise informuoti antstolį apie nurašytų lėšų kilmę ir lėšomis buvo leista naudotis (vykd. b. b. l. 74 -75), kas patvirtina, kad laiku gavus informaciją apie turimas lėšas, jų paskirtį, taikyti apribojimai skolininkės turto ir piniginių lėšų atžvilgiu yra tikslinami. Tai patvirtina ir tai, kad antstolis gavęs duomenis apie skolininkės įsidarbinimą atšaukė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b. b.l. 126-127).
Kaip ir minėjo antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkė buvo tinkamai informuota apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis ji laiku nepateikė antstoliui tinkamų duomenų apie jos sąskaitoje esančias lėšas bei jų kilmę. Paminėtina ir tai, kad patikrinus Lietuvos Respublikos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. skolininkė nedirba, pajamų negauna.
Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu nurodymu areštavus jo lėšas, esančias ar būsimas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), jis negali patenkinti minimalių būtinųjų pragyvenimo poreikių, ir t. t., tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.) (remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016-04-11 nutartimi Nr. 2S-420-267/2016). Nei antstoliui, nei teismui skolininkė nepateikė įrodymų, kad 14 dienų terminą pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, svarbių priežasčių. Šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėja neįrodinėjo, o tik pateikė skundą, kuriame nurodo, jog antstolis negalėjo nurašyti lėšų iš pareiškėjos sąskaitos, nes tai buvo išskaitos iš darbo užmokesčio.
Tokiu būdu, išanalizavus nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad įstatymai (CPK 736 str. 1 d.) vis dėlto leidžia vykdyti išieškojimą iš banko sąskaitoje esančių lėšų. Pagal CPK 624 str. 3 d. vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, t. y. ir išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų, ir skolininko lėšų areštas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog iš esmės yra areštuota daugiau skolininkės turto ar lėšų, nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.), taip pat nepateikti dokumentai, įrodantys, kad 2017 m. birželio 16 d. yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 739 str. nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.
Pareiškėja, kaip skolininkė, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti su antstoliu, atliekančiu jo atžvilgiu vykdymo veiksmus (CPK 644 str.). Taigi įstatymas įpareigoja ne tik antstolį, bet ir pačias vykdymo proceso šalis griežtai laikytis teismo sprendimų vykdymo tvarkos, bendradarbiauti, siekti greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus, bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjos teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje ir pagrįstai įvykdė savo pareigą – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas (CPK 634 str. 2 d., 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str., 290-291 str., 442 str. 6 p., 510 str., 512 str., teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos S. Z. skundo.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.