Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios R. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieniems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliaciniai skundai atmestini

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, tokių pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo viršyti apeliacinių skundų ribas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, apeliaciniuose skunduose keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), yra penkis kartus teistas (b. l. 71–77, 78–81, 82–84, 85–98, 89–90, 91–92, 93–95, 96–100, 101–102), baustas administracine tvarka (b. l. 103–111), nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip darbo ieškantis asmuo. (b. l. 117, 118) Teisėjų kolegija pažymi, kad E. K. visus penkis kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, iš jų net keturis kartus smurtavo prieš savo žmoną R. K., o tai rodo, kad ir šįkart jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastebėtina ir tai, kad praeityje E. K. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto, tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, naują analogišką nusikalstamą veiką E. K. padarė neseniai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, o 2019 m. kovo 4 d. jis ir vėl smurtavo prieš savo žmoną. Kadangi E. K. jau penktą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų bendro gyvenimo normų. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Visumos šių aplinkybių pagrindu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas E. K. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę.

9. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Tai reiškia, kad išskirtinai sureikšminus nuteistojo E. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (trijų vaikų tėvas, vaikai jį labai myli, ketina skirtis su žmona, nuteistasis nori ir toliau rūpintis vaikais) ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytą veiką paskirti teisingą bei proporcingą bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl vien aplinkybė, kad jis yra trijų vaikų tėvas, kad jis juos labai myli ir norėtų toliau jais rūpintis, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad materialiai išlaiko vaikus, tačiau Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jis užsiregistravo tik 2019 m. kovo 28 d. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

10. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika) Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą pripažino, kad nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog E. K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas.

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliaciniai skundai atmestini ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios R. K. apeliacinius skundus.