- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- A8.-3798-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03474-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktorius, per nustatytą laikotarpį (atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), 120, 123 ir 127 punktai. Šiais savo veiksmais V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. S. nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą yra gavęs, pripažįsta, kad buvo nepateikti jame minimi dokumentai. Įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini), vertėsi (duomenys neskelbtini), 2008 m. įmonėje dirbo virš 30 žmonių ir apyvarta siekė virš 3 mln. litų, jie turėjo 5 salonus, bet 2010 m. krizė jiems labai pakenkė ir jie turėjo 2,5 mln. litų nuostolį, pasiliko su 1 salonu. Beveik 8 metus brido iš skolų ir kaip ir išbrido, nebankrutavo, bet 2018 m. gavosi, kad jis liko dirbti vienas, visi kiti darbuotojai išėjo savo noru. Jam teko dirbti visus darbus, jis dirbo 6 dienas per savaitę, buvo be galo sunku. Tie metai ir asmeniškai buvo labai sunkūs, jis (duomenys neskelbtini), to pasėkoje ir 2019 m. buvo pakankamai sunkūs, bet kažkaip tvarkėsi. Buvo įsiskolinimai buhalterinei įmonei, jie irgi ne iki galo atliko savo pareigas, nes įmonė buvo jiems skolinga, to pasėkoje taip ir atsitiko. Savo kaltę jis tikrai pripažįsta, nes fiziškai nespėjo visko padaryti, šie metai irgi buvo pakankamai sunkūs, bet viską spėjo susitvarkyti, apyvarta yra pakilus, skolų neturi, visus mokesčius moka, o finansinius dokumentus yra susitvarkę. Dabar šiuos dokumentus jau pateikė buhalteriai – samdyta įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus jis vertina labai blogai, pripažįsta savo kaltę, daugiau tai nepasikartos. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis šioje įmonėje dirba jau (duomenys neskelbtini) metus ir yra sumokėjęs ne vieną milijoną mokesčių, buvo labai sunkūs metai, įvertinus tai, prašo skirti minimalią baudą.
Teismui V. S. taip pat pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė ir teismo posėdyje. Taip pat pateikė duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos jau yra pateiktos Juridinių asmenų registrui (2018 m. rinkinys – (duomenys neskelbtini), 2019 m. rinkinys – (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. tiek apklausiamas teismo posėdyje, tiek savo rašytiniame paaiškinime savo kaltę pripažino ir parodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentų laiku nepateikė dėl įmonėje susidariusios situacijos 2018 ir 2019 metais, jis buvo įmonėje likęs dirbti vienas, pats darė visus darbus, todėl fiziškai nespėjo visko susitvarkyti, taip pat turėjo įsiskolinimų buhalterinei įmonei, kurie ne iki galo atliko savo pareigas, to pasėkoje taip ir atsitiko. Be V. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. S. surašyto 2020 m. lapkričio 19 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-484-2020 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad išrašo spausdinimo dieną (2020 m. lapkričio 19 d.) UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus ir 2019 metus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. S. paskirtas nuo 1996 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini), bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d., t.y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais (b. l. 4-7).
Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nepateikti laiku, kadangi įmonėje buvo susidariusi sunki finansinė padėtis ir jis buvo vienintelis darbuotojas, taip pat tai, kad savo pareigų neatliko buhalterinė įmonė, neatleidžia V. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, nuo atsakomybės už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui laiku ir nustatyta tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, jog 2018 metų bei 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Registrų centrui buvo pateikti už 2018 metus – (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau nei metais praleidus įstatymu nustatytą jų pateikimo terminą, o už 2019 metus – (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 6 mėnesiais praleidus jų pateikimo terminą. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad V. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi V. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad 2018 bei 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Nors V. S. teismo posėdyje nurodė, kad minėtų dokumentų nepateikė dėl įmonėje susidariusios sunkios finansinės padėties, dėl kurios jis liko vieninteliu darbuotoju, turinčiu nudirbti visus darbus, visgi, teismo vertinimu, V. S. nurodytos priežastys dėl 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo laiku nelaikytinos objektyviai trukdžiusiomis minėtus dokumentus pateikti per įstatyme nustatytus terminus (juo labiau kad minėti terminai praleisti ženkliai, t.y. daugiau nei metais bei 6 mėnesiais), ir nešalina V. S. atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S., padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, veikdamas nerūpestingai, t.y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog V. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio ir tokioje jo veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. S., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį –administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika padarytas dėl nerūpestingumo. Įvertintina ir tai, kad teismui pateikti duomenys, jog pastarasis pažeidimas šiuo metu jau yra ištaisytas, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti Juridinių asmenų registrui, nors, kaip jau minėta, jie buvo pateikti pavėluotai daugiau nei metais bei kitu atveju – šešiais mėnesiais. Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. S. yra darbingo amžiaus, dirba, gauna pastovias pajamas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebaustas. V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant V. S. minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125720704.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą