Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino V. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir, vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, paskyrė jam subendrintą nuobaudą – 3100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad jis 2014 m. liepos 9 d., apie 7.45 val., Panevėžio mieste, J. Biliūno gatvėje, prieš sankryžą su Venslaviškio gatve, vairuodamas lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą A. M. vardu (bendrasantuokinis turtas), keitė važiavimo kryptį staiga sukdamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, kliudė ir apgadino ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta važiavusį lengvąjį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą I. M. vardu, bei po įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p., 231 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga jo padarytam pažeidimui, taip pat nėra individualizuota atsižvelgiant į jo asmenybę, pažeidimo pobūdį bei jo faktinio pavojingumo laipsnį bei sukelsiančias itin neigiamas pasekmes. Tvirtina, kad pagal jo dirbamo darbo pobūdį jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, gaunamas darbo užmokestis yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Susirasti kito darbo, kuris būtų nesusijęs su transporto priemonės vairavimu, neturi galimybių.

Pažeidėjas taip pat tvirtina, jog jo veiksmai nesukėlė pavojingų pasekmių, jis buvo blaivus. Buvusioje situacijoje, nurodo, neteisingai įvertinęs savo pareigas bei elgesį ir dėl to nepasiliko ir iš karto po pirmojo sustojimo negrįžo į įvykio vietą. Kai tik jo žmona, sulaukusi policijos pareigūnų skambučio, jį informavo, iš karto grįžo į įvykio vietą bei pateikė automobilį apžiūrai, įvykio metu padarytų kontakto žymių nenaikino ir nebandė paslėpti. Taip pat atsiprašė nukentėjusiojo bei gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tvirtina, jog šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti esant pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei neskirti specialiosios teisės atėmimo. Jau vien paskirta 3100 Lt bauda sukels jam pakankamas ir ilgo poveikio negatyvias pasekmes ir pasieks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras – prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu V. M. nubaustas už ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimų pažeidimų padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti paskirtą nuobaudą bei taikant ATPK 30¹ str. nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą įstatymas vairuotojams numatyto baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkerių metų.

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str..

ATPK 30¹ str. nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, išsamiai motyvavo V. M. kaltę padarius minėtus pažeidimus bei atsižvelgęs į nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., paskyrė jam tinkamą nuobaudą. Be to, skundžiamame nutarime apylinkės teismas pažymėjo, jog pagrindų, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda, mažesnį nuobaudos dydį ar visai neskirti nuobaudos (ATPK 30¹ str.), nėra. Su tokia apylinkės teismo išvada visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – esant dideliam automobilių srautui manevravo nerodydamas įspėjamųjų signalų, sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalino, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, atsižvelgiama ir į pažeidimo padarymo aplinkybes – jis padarytas mieste, tai yra vietoje, kurioje yra didelis žmonių srautas ir intensyvaus eismas, ryte (7.45 val.). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenustatė nė vienos Pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nors jis apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl minėtų pažeidimų prisipažįsta ir gailisi, tačiau pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., nėra jokio pagrindo, kadangi Pažeidėjas nuo įvykio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, o teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies – dėl galimo eismo įvykio sukėlimo. Negana to, Pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad jis minimo eismo įvykio metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2013-06-18 buvo nubaustas pagal ATPK 124 str. 3 d. 50 Lt bauda, bauda sumokėta 2013-07-04, tačiau nepraėjus metams, 2013-10-30 jis nubaustas 50 Lt bauda už tai, jog pastatė automobilį arčiau pėsčiųjų perėjos, nei 5 metrai, kuri sumokėta 2013-11-18 (b.l. 6-9), tai yra jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, įskaitant ir teigiamą Pažeidėjo charakterizavimą darbovietėje (27 b.l.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. M. už abu padarytus pažeidimus paskirtos nuobaudos - iš esmės minimalios baudos bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytam laikotarpiui, yra parinktos tinkamai, jas laikyti per griežtomis ar neatitinkančiomis teisingumo ar proporcingumo reikalavimų nėra pagrindo, kaip ir jokio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimo. Pažymėtina, jog byloje nebuvo nustatyta nei viena V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o vien teigiamas jo vertinimas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Kaip ir tai, jog pažeidimu nebuvo sukelta itin skaudžių padarinių, neleidžia tvirtinti, jog asmens padėtis turėtų būti švelninama remiantis vien šiuo pagrindu. Be to, kaip matyti, Pažeidėjas turi didelį vairavimo stažą, jo dirbamo darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, taigi, toks asmuo kaip tik turėtų būti itin atidus, rūpestingas bei nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Kaip jau ir minėta, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. V. M. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra tyčinis, tokiu būdu vairuotojas, prieš darydamas teisei priešingą veiką, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo darymo tiek jam, tiek jo artimųjų ratui, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. O šiuo atveju paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.