Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M., jo atstovui advokatui R. V., nukentėjusiajam V. M.,

išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio vairuotoju (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 9 d., apie 7.45 val. V. M. Panevėžio mieste, J.Biliūno gatvėje, prieš sankryžą su Venslaviškio gatve, vairuodamas lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą A. M. vardu (bendrasantuokinis turtas), keitė važiavimo kryptį staiga sukdamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, kliudė ir apgadino ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta važiavusį lengvąjį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą I. M. vardu, bei po įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė (duomenys neskelbtini) p., 231 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pareigūnui tiriant kelių eismo įvykio bylą, V. M. kaltės visiškai nepripažino, tvirtindamas, kad nieko nepadarė arba jeigu ir padarė, tai nieko nepastebėjo. Tvirtino, jog pamatęs, kad priekyje važiuojantis automobilis įsuko į tarpą pirmojoje eilėje, tada jis padidino greitį iki maždaug 50 km/val. ir taip pat bandė persirikiuoti. Iš paskos važiuojantis automobilis padidino greitį, todėl jis ir nepajautė susidūrimo. Pažymėjo, kad dėl įvykio kaltas yra automobilio „Peugeot“ vairuotojas, nes jis pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 13).

Jo atstovas advokatas R. V. teismo prašė nubausti V. M. kuo švelniau už autoįvykio sukėlimą, o už pasišalinimą iš įvykio vietos pradėtą teiseną nutraukti, kaip nesant pažeidimo sudėties. Jeigu teismas nuspręstų, kad V. M. padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, prašė neatimti teisės vairuoti, nes dirba vairuotoju, yra pagarbaus amžiaus, netekus darbo, kito jau būtų sunku susirasti.

Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad liepos 9 d. važiavo į darbą J.Biliūno gatve nuo Pajuostės plento pusės pirmąja eismo juosta. Tikrai, tuo metu buvo didelė spūstis, automobiliai vos judėjo. Jis neatkreipė dėmesio, ar šalia jo važiavo V. M. su „Toyota Corolla“, ar ne, nes stebėjo eismą priekyje. Kai priekyje važiuojantis automobilis pajudėjo, tai pajudėjo ir jis, tačiau staiga pamatė, kad jo kairėje pusėje antrojoje eilėje važiuojantis automobilis nerodydamas jokių ženklų, staiga metėsi į tarpą tarp jo automobilio ir priekyje važiuojančio. Jis staiga nuspaudė stabdžių pedalą, jo automobilis slydo, tačiau vis tiek V. M. automobilio užpakalinio dešiniojo rato padanga ir galinio jo buferio dešinioji pusė atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairiąsias vairuotojo dureles, kairįjį sparną, ratą ir padangą, priekinio buferio kairiąją dalį. Buvo didelis džeržgimo garsas, jautėsi smūgis, matyt nuo smūgio į užpakalinį ratą „Toyota Corolla“ prarado stabilumą, smarkiai susiūbavo, susimėtė nuo vienos pusės ratų ant kitos pusės, jis net spėjo pagalvoti, kad dabar jau automobilis apsivers, tačiau jis išsilygino ir nesustojęs nuvažiavo. Jis iš karto pagalvojo, kad vairuotojas girtas, todėl nedelsdamas paskambinimo bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė, kad girtas vairuotojas su lengvuoju automobiliu „Toyota Corola“ padarė autoįvykį ir pabėgo. O pats tuo metu sustojo įvykio vietoje ir laukė pareigūnų. Jo automobiliui nubrauktas priekinio buferio kairysis kampas, nubrėžta priekinė kairioji rato padanga, perbraukta net per kairiąsias priekines dureles. Mano, kad tokį susidūrimą vairuotojas privalėjo suvokti, nes automobilis „Toyota Corolla“ nuo susidūrimo vos neapsivertė. Galėjo būti didesni automobilių sugadinimai, tačiau automobiliams susidūrus kampu, susidūrė abi padangos – jo automobilio kairoji priekinė su V. M. dešiniąja užpakaline, todėl jos ir amortizavo smūgį. Yra likę jo automobilio mėlynos spalvos dažų ant „Toyota Corolla“ rato gaubto, o ant jo buferio – juodos spalvos rėžis nuo padangos ir ant kairės priekinės lempos žalios spalvos dažai. Tokia „Toyota Corolla“ automobilio elgsena po smūgio gali būti iš dalies ir dėl to, kad jo automobilis sveria 1490 kg., o V. M. – gal tik 800-900 kg., be to smūgis buvo automobilio judesyje, į galinį ratą. Nuotraukose užfiksuotas susidūrimų žymų aukščių neatitikimas galimas dėl to, kad staigiai stabdant, jo automobilio priekis paniro žemyn, todėl nuotraukose matyti, kad jo automobilio priekinio buferio sužalojimai yra aukščiau, nei V. M. automobilio.

Pareigūnui tiriant kelių eismo įvykio bylą, V. M. pateikė paaiškinimus, kurie savo esme nesiskiria nuo parodymų teisme (b.l. 14).

V. M. parodymus netiesiogiai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys, eismo įvykio vietos apžiūros schema (b.l. 11-14).

Motyvuojamoji dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 284 str., teismas patikslina ir papildo ATP protokole nurodytą kaltinimo V. M. aprašymą pagal patikslintas įvykio aplinkybes, nekeičiant esmės, ir visiškai patvirtina V. M. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tiek iš paties V. M., tiek iš nukentėjusiojo V. M. parodymų, duotų teisme, matyti, jog V. M. esant sudėtingai eismo situacijai, esant automobilių spūsčiai prieš sankryžą, vairuodamas lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, siekdamas persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, privalėjo rodyti apie tokį planuojamą atlikti manevrą įspėjamąjį signalą tam skirtomis posūkio ženklo lempomis. To jis nepadarė, todėl pirmąja eismo juosta važiuojantys vairuotojai jam nesuteikė galimybės netrukdomam persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tokiose situacijose vairuotojai dažnai taiko tarpusavyje visiems vairuotojams žinomus ir kitokius ženklus – duoda ženklą šviesomis ar pro atdarą langą iškelia ranką, prašydami įleisti į reikiamą eismo juostą. V. M. jokių ženklų nerodė, o atsiradus tarpui tarp V. M. ir priekyje važiuojančio automobilio, staigiai spurtavo, pasukdamas į tą atsilaisvinusią vietą. V. M. nesitikėdamas tokio manevro, atsiradus tarpui, taip pat judėjo į priekį. Pamatęs, kad gręsia susidūrimas, V. M. stabdė savo automobilį „Peugeot 406“, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti ir V. M. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ savo užpakaliniu dešiniuoju ratu bei užpakalinio buferio dešiniąja puse susidūrė su automobilio „Peugeot 406“ kairiąja dalimi – kairiosiomis priekinėmis durelėmis, kairiuoju priekiniu sparnu, priekinio buferio kairiąja puse ir kairiuoju ratu bei jo padanga. Iš automobilių nuotraukų, esančių byloje, taip pat iš kitų rašytinių duomenų bei asmenų parodymų matyti, kad dėl to, jog automobiliai susidūrė, nėra ginčo, taip pat nėra ginčo, jog Kelių eismo taisykles pažeidė būtent V. M..

Teismas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad susidūrimo metu buvo didelis susidūrimo garsas, smūgis, džeržgesys, po smūgio automobilis „Toyota Corolla“ prarado stabilumą, nes esant dideliam automobilių svorių skirtumui (pagal transporto priemonių registravimo liudijimų duomenis automobilis „Peugeot 406“ už automobilį „Toyota Corolla“ sunkesnis net 360 kg), automobilis „Peugeot 406“ smūgiavo į automobilio „Toyota Corolla“ užpakalinį dešinį ratą ir buferį, ko pasėkoje automobilis „Toyota Corolla“ pradėjo slysti užpakaline dalimi, svyravo į šonus, po to stabilizavosi ir nuvažiavo jau pirmojoje eimo juostoje. V. M. tvirtina, kad jis pamatęs artėjantį kitą automobilį pro dešiniosios pusės vaizdo veidrodėlį, labai supyko, kad jo nepraleidžia, paskui pasimetė, kilo didelis stresas, todėl padidino greitį ir nuvažiavo, nes nieko nepajuto. Šie jo parodymai sukritikuotini, nes iš objektyvių duomenų – byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog lengvojo automobilio „Toyota Corola“ dešinysis užpakalinio buferio kampas žymiai nubrėžtas, matyti juodas galimai lengvojo automobilio „Peugeot 406“ priekinio kairiojo rato padangos pėdsakas. Matyti ir automobilio „Toyota Corolla“ užpakalinio dešiniojo rato padangos galimai turėtas šviežias kontaktas su kitu kietu daiktu (b.l. 15). Automobilio „Peugeot 406“ nuotraukose matomi jo sugadinimai taip pat yra pakankamai akivaizdūs ir reikšmingi (b.l. 16). Tokius pažeidimus pamatęs V. M. turėjo galimybę suvokti, kad yra sukeltas įvykis ir grįžti į įvykio vietą arba kreiptis į policiją. Teismimio bylos nagrinėjimo metu traukiamam atsakomybėn asmeniui V. M. pateikus į bylą papildomas automobilio „Toyota Corolla“ nuotraukas, padarytas praėjus 6 dienoms po įvykio, iš jų matyti, kad užpakalinio buferio dešiniosios pusės sužalojimų jau beveik nematyti. V. M. į teisėjo klausimą dėl automobilio plovimo, blizginimo po įvykio, atsakė, jog jo neplovė, tačiau automobilį pavalė su audinio gabalėliu, todėl šios nuotraukos, kaip turinčios reikšmę įvykio aplinkybėms nustatyti, vertinamos labai ribotai. Tačiau ir iš pateiktų papildomų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas tas pats užpakalinio dešiniojo rato padangos kontaktas su kitu, kietu daiktu (iš nuotraukos matyti, jog anksčiau dažant buitinėmis sąlygomis automobilio „Toyota Corolla“ rato diską, buvo nudažyta ir dalis padangos. Galimo kontakto metu nubraukta dažų, buvusių ant padangos, juosta ant padangos šoninės dalies aiškiai matosi (b.l. 24-26).

Be to, paneigtini V. M. parodymai, jog jis labai susijaudino, jam pradėjo drebėti rankos ir kojos dėl to, jog išsigando būsimo susidūrimo. Iš visų duomenų matyti, jog jis iš tiesų galėjo susijaudinti, jaustis neįprastai dėl to, jog pajautė smūgį ir suprato, kad padarė autoįvykį, nes tokio susidūrimo, koks buvo atpasakotas nukentėjusiojo ir patvirtintas kitais duomenimis, kada po susidūrimo „Toyota Corolla“ slydo, siūbavo nuo ratų ant ratų, neįmanoma nepastebėti, negirdėti, nepajausti. Be to, apie tai, kad V. M. suprato, jog sukėlė autoįvykį, parodė ir jis pats, tvirtindamas teisme, jog pavažiavęs 100 metrų, sustojo, išlipo ir apžiūrėjo automobilį. Apie tai, jog jis buvo sustojęs automobilio apžiūrėti, paaiškino ir M. K., kuris parodė, kad tą rytą matė J.Biliūno gatvėje stovintį tamsios spalvos automobilį, kurio vairuotojas apžiūrinėjo savo automobilį, o už 40 metrų pamatė stovintį savo artimo asmens – uošvio (V. M.) automobilį, uošvis buvo išlipęs ir apžiūrinėjo savo automobilį „Toyota Corolla“. Liudytojas nesustojo ir nuvažiavo į darbą (b.l. 17). Taigi, visi ištirti duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, jog V. M. suprato, jog sukėlė įvykį, po įvykio susijaudino, pasimetė ir pasišalino iš įvykio vietos. Galiojančios redakcijos Kelių eismo taisyklių 231 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Teismas daro faktiniais duomenimis, kurie pagal LR ATPK 256 str. prasmę vertinami kaip įrodymai byloje, pagrįstą išvadą, jog V. M. nevykdė KET 231 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

V. M. yra sveikas, neturintis psichikos sveikatos sutrikimų, anksčiau dirbęs AB „Ryšių statyba“ traktorininku, nuo 2013-03-04 šioje bendrovėje dirbantis vairuotoju, turintis didelį darbo ir vairavimo stažą, todėl jis negali būti pripažintas veikęs nepakaltinamumo būsenoje (LR ATPK 19 str.), nes nėra duomenų nustatyti tam faktui. Didelio susijaudinimo būsenos pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat nėra pagrindo, nes nukentėjusysis V. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų (LR ATPK 31 str. 1 d. 7 p.). Teismas taip pat nenustatė pagrindų pripažinti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nes V. M. įvykio tyrimo pradžioje kaltės nepripažino, kaltino V. M., teisme taip pat kaltę pripažino tik iš dalies ir tai dalyje dėl galimo eismo įvykio sukėlimo, o kaltinimo dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos - kaltės nepripažino visiškai. Atsakomybę sunkina, jog V. M. per metus laiko nuo buvusios nuobaudos įvykdymo pabaigos padarė naują administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (LR ATPK 36 str.). Iš duomenų esančių byloje matyti, jog V. M. 2013-06-18 buvo nubaustas pagal LR ATPK 124 str. 3 d. 50 Lt bauda, bauda sumokėta 2013-07-04, tačiau nepraėjus metams, 2013-10-30 jis nubaustas 50 Lt bauda už tai, jog pastatė automobilį arčiau pėsčiųjų perėjos, nei 5 metrai, kuri sumokėta 2013-11-18 (b.l. 6-9). Taigi, V. M. įvykio metu (2014-07-09) turi baustumą pagal dvi administracines nuobaudas už KET pažeidimus (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas, kokias nuobaudas skirti už padarytus administracinius teisės pažeidimus, teismas vertina visą asmenį charakterizuojančią medžiagą (vairavimo stažas nuo 1973 m., UAB „Panevėžio ryšių statyba“ charakterizuojamas tiktai teigiamai, bendrovė tarpininkauja dėl švelnesnės nuobaudos taikymo, turintis 63 m. amžiaus), pažeidimų pavojingumo visuomenei laipsnį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl daro išvadą, jog LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant įstatymo sankcijoje numatytas nuobaudas, pasivadovaujant LR ATPK 30 ² str. nuostatomis. Teismas daro išvadą, kad paskirtinos nuobaudos, kurios artimos švelniausioms sankcijose nurodytoms nuobaudoms.

Nėra faktinių ir teisinių pagrindų taikyti LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnias nuobaudas, nei numato istatymas.

Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

- už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti nuobaudą – 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

- už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 110 Lt (vieno šimto dešimt litų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., V. M. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Paskirtą baudą nubaustasis per 40 dienų privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.