Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, dalis teistumų išnykę, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-12 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2025-09-17 apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), lauko dirbtuvėse, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių girtumas, žodinio konflikto su tėvu J. P. metu, tyčia, rankomis sudavė tėvui ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, taip nukentėjusiajam J. P. padarydamas muštines žaizdas dešinio momens ir kairio antakio srityse, dešinio skruosto ir kairės veido pusės sumušimus, pasireiškusius patinimu, bei nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. P. sveikatą.

Kaltinamasis G. P. teisme parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Atsimena tik du paskutinius smūgius. Su tėčiu alkoholinius gėrimus vartojo dirbtuvėse prie namų, gėrė alkoholį – degtinę. Neprisimena, dėl ko susipyko, vėliau su tėčiu kalbėjo, tėtis jam nieko nesakė, tėtis taip pat buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįsta, kad galėjo ir daugiau smūgių suduoti. Matė sužalojimus, padarytus tėčiui. Jie buvo kairėje veido pusėje, mėlynė, o nosis gal skilo. Bandė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (duomenys neskelbtini). Ten nieko nedarė. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) savaitei, bet paskui, kai išleido, iš karto į parduotuvę. Išgert ir negert gali, o jei išgeri, tai svarbiausiai su saiku, jis negeria kiekvieną dieną. Konfliktas su tėčiu buvo dirbtuvėse. Sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, iš pradžių eitų į psichiatrinę, o po to vartotų tabletes, apie kurias draugas sakė. Paskui dar sulašina lašelinę ir nebesinori. Padeda tėvams ūkio darbuose. Sutinka su Valstybinės teritorinės ligonių kasos ieškiniu, atlygins. Pažada, kad tai paskutinis kartas ir daugiau nebenusikals.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2025-09-17 19.46 val. įregistruotas įvykis apie tai, jog (duomenys neskelbtini), namuose įvyko konfliktas, pranešėjos sūnus sumušė tėvą. Abu neblaivūs. Vyrui praskeltas antakis. Vaikų nepilnamečių nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-09-17 19.43 val.

Gautas pranešimas iš Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės (toliau – RVUL), iš kurio matyti, jog slaugytoja M. pranešė, kad 2025-09-17 20.43 val. su greitąja medicinos pagalba (toliau – GMP) atvyko J. P., kuris paaiškino, kad 2025-09-17 apie 19.30 val. namuose sumušė sūnus. Diagnozuota: galvos žaizda, nosies kaulo lūžis.

2025-09-17 21.24 val.(V1921) atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja J. P., kuri paaiškino, kad jos sūnus G. P., (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su tėvu lauke esančiose dirbtuvėse. Sugrįžęs į namus žmonai paaiškino, kad sumušė sūnus, bet nepaaiškino, dėl ko įvyko konfliktas. Pranešėja teigė, kad sūnus yra ankščiau teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai vyksta nebe pirmą kartą. Koridoriuje sėdėjo sumuštas J. P., kuris paaiškinti įvykusios situacijos negalėjo, teigė, kad lauke esančiuose dirbtuvėse pradėjo konfliktuoti sūnus, dėl ko sūnus ne daugiau kaip 10 kartų rankomis daužė į galvą. Matėsi, kad asmens veidas yra stipriai sumuštas, prakirstas dešinės pusės antakis, kirstinė žaizda kairėje pusėje. Į įvykio vieta atvykusi GMP brigada apžiūrėjo nukentėjusįjį, dėl sužalojimų pristatys į RVUL. Sulaikytas akivaizdžiai neblaivus sūnus G. P. papasakoti apie įvykį negalėjo, teigė, kad klaustų tėvo. Pranešėja bei nukentėjęs asmuo teigė, kad jokių pretenzijų sūnui neturi (b. l. 8-9).

Iš 2025-09-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas R. R., apžiūrėjęs VšĮ RVUL pateiktus J. P. apsilankymo 2025-09-17 medicininius dokumentus (2025-09-17 GMP kvietimo kortelę Nr. 2508245863, RVUL ambulatorinio apsilankymo aprašymą Nr. 25-SPS-72646), BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atliko dokumentų tyrimą, bei pateikė išvadą: J. P. nustatyta muštinės žaizdos dešinio momens ir kairio antakio srityse, dešinio skruosto ir kairės veido pusės sumušimai, pasireiškę patinimu, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2025-09-17 ir dėl nosies kaulų lūžio visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 52).

Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo ir jo 2025-09-19 apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kurį išklausius nustatyta, kad skambinta 2025-09-17 19:43:42. Skambinantis asmuo prisistatė J. P.. Prašė iškviesti GMP, nes sūnus sumušė vyrą ir turbūt reikia užsiūti jam antakį. Nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Sūnus ir vyras abu neblaivūs. Vyrui sužalota virš kairės akies, praskeltas antakis (b. l. 56-57).

Iš pareigūnų kūno kamera darytų dviejų vaizdo įrašų, kurie apžiūrėti 2025-09-25, matyti, kad:

1. vaizdo įraše ,,export-8vk40.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnas (1) bendrauja su vyru (atpažįstamas kaip kaltinamasis G. P.) – juodais, trumpais plaukai, trumpa, juoda barzda, dėvintis juodą palaidinę, mėlynas kelnes. Pareigūnas prašo, kad pastarasis pateiktų savo asmens dokumentą, po to vyrui aiškina, kad dėl pastarojo smurtavimo prieš tėvą (atpažįstamas kaip J. P.), šis bus vežamas į areštinę. G. P. sako pareigūnams, kad jį paliktų. Vyras bendrauja rusų kalba. Prašo, kad pareigūnai išeitų iš namų ir leistų jam apsirengti. Pareigūnas (2 ) vyrą informuoja, kad šis yra sulaikomas ir jo veiksmai yra apriboti. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota;

2. 2025-09-17 20:07:53 val. vaizdo įraše ,,export-zqex9.mp4“ matyti, kad vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Kieme, prie gyvenamojo namo, pareigūnus pasitinka moteris (toliau – moteris 1) – trumpais, žilais plaukais, dėvinti tamsią striukę, mėlynas kelnes, avinti šviesius batus. Moteris pasakoja, kad prisigėrė ir susimušė. Pareigūno (2) paklausta, kelintą kartą vyksta konfliktas, moteris atsako, kad jau nebeskaičiuoja. Pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai lipa laiptais į antrą namo aukštą. Dešinėje pusėje sėdi J. P. – trumpais, žilais plaukais, vilkintis tamsiai mėlynu megztiniu. Kiek tolėliau pareigūnus pasitinka G. P., kuris klaba rusiškai. Sako, kad pareigūnas jam prisistatytų, prašo pateikti pažymėjimą. Pareigūnas (1) parodo savo pažymėjimą. Pareigūno (1) paklaustas, kas sumušė tėvą J. P., šis pripažįsta tai padaręs, todėl, kad nesusikalbėjo su tėvu (b. l. 59-60) .

Dėl kaltinimo

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 138 straipsnyje. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako asmuo, sužalojęs ar susargdinęs savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių girtumas, žodinio konflikto su tėvu J. P. metu, tyčia, rankomis sudavė jam ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, taip nukentėjusiajam J. P. padarydamas muštines žaizdas dešinio momens ir kairio antakio srityse, dešinio skruosto ir kairės veido pusės sumušimus, pasireiškusius patinimu, bei nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. P. sveikatą.

Remiantis apžiūrėtais medicininiais dokumentais (2025-09-17 GMP kvietimo kortele Nr. 2508245863, RVUL ambulatorinio apsilankymo aprašymu Nr. 25-SPS-72646), specialisto išvada neginčytinai nustatyta, kad J. P. padarytos muštinės žaizdos dešinio momens ir kairio antakio srityse, dešinio skruosto ir kairės veido pusės sumušimai, pasireiškę patinimu, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2025-09-17 (b. l. 52).

Nors kaltinamojo tėvas (nukentėjusysis) prieš sūnų nedavė parodymų, tačiau G. P. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, kad pamena du paskutinius smūgius, po to matė sumušimo žymes ant tėvo veido; skambučio BPC įrašu (kuriame užfiksuota, kad kreipėsi kaltinamojo mama, nurodydama, kad sūnus sumušė tėvą, reikalinga susiūti prakirstą antakį); pareigūnų kūno kamera darytais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis patvirtina sumušęs tėvą; medicininiais dokumentais, dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiajam.

Taip pat nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,20 promilės girtumo) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad smurtas panaudotas prieš šeimos narį – tėvą, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena, teismas konstatuoja, kad G. P. tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl bausmės

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos teisingos bausmės paskyrimui yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Asmuo, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikaltimą, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą šeimos nario sveikatai, yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Jis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis praeityje teistas, dalis teistumų išnyko ir laikomas teisiamas pirmą kartą, tačiau jam yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-12 nuosprendis už 2025-02-26 panaudotą smurtą prieš tą patį asmenį – tėvą, kai dėl smurto buvo nežymiai sutrikdyta tėvo sveikata bei sukeltas fizinis skausmas (nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Nagrinėjama veika padaryta te praėjus 5 dienoms po nuosprendžio paskelbimo. Nors nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs, matyti, kad kaltinamasis buvusiame baudžiamajame procese savo kaltę taip pat pripažino visiškai. Administracinių nusižengimų registro 2025-09-25 duomenimis, per trejus metus kaltinamasis daugiau nei 20 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, dauguma administracinių nusižengimų įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio (už teisėtą policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą; pasipriešinimą policijos pareigūnams; nesilaikymą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų; viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnų įžeidinėjimą ir kt.), taip pat baustas už smulkias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir kt. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad G. P., dažnai dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio reikalavimų, daugumą teisės pažeidimų susiję su nekontroliuojamu agresyviu elgesiu pavartojus alkoholio. Visa tai įvertinęs, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė, nustatyta sankcijoje, turi būti skiriama, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo. Tačiau teismas, įvertinęs daromų teisės pažeidimų priežastis, mano, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama trumpesnio termino nei prašo prokurorė (9 mėnesiai) bei papildomai, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72¹ straipsniu ir 72⁵ straipsniu, 1 metams skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismo vertinimu, būtent trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmė su dviem baudžiamojo poveikio priemonėmis, atitiks bausmei keliamus tikslus bei paskirtį, tarp jų – paveikti bausmę atlikusį G. P., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų, padės pasiekti resocializacijos tikslus.

Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, taikomas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaitomas G. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2025-09-17 20.20 val. (b. l. 83-85) iki 2025-09-19 13.05 val.( b. l. 87-88), t. y. dvi dienos.

Nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnis netaikomas, bausmės vykdymas neatidedamas, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis nenusikals.

Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo, paliekama galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, esanti voke, prikabintame prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 9 (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti G. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-09-17 20.20 val. iki 2025-09-19 13.05 val., t. y 2 dienas.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72¹ straipsniu ir 72⁵ straipsniu, G. P. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones:

· įpareigoti G. P. 1 (vienus) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

· įpareigoti G. P. 1 (vienus) metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Laivės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. P. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Neįsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti prokurorei ir gynėjui elektroniniu paštu, taip pat kardomąją priemonę vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.