- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2SA-91-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09323-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. S., G. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas I. R. 2010-05-20 kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti antstolio D. S. 2010-01-07 ir 2010-02-17 aktus dėl įpareigojo atlikti veiksmus nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0032/09/01999 neteisėtais ir juos panaikinti. Nurodė, kad nesutinka su antstolio D. S. 2010-01-07 ir 2010-02-17 aktais, kadangi jis apie vykdytiną 2009-12-30 nutartį, dėl kurios nevykdymo surašyti aktai, sužinojo tik 2010-05-07. Antstolis neturėjo teisės pradėti priverstinio vykdymo veiksmų, kadangi apie 2009-12-30 nutartį pareiškėjas nieko nežinojo ir apie ją informuotas nebuvo, nors pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. S. su skundu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pradėjus vykdomąją bylą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-30 nutarties vykdymo buvo bandyta apie tai informuoti pareiškėją, tačiau dokumentų jam įteikti nepavyko, o skolininką suradus ir apklausus jis taip pat atsisakė pasirašyti dokumentus ir vykdyti nutartį. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė savo pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat LR CPK 644 str. nurodytas skolininko teises. Pareiškėjas skundą grindžia tik savo teiginiais apie jo pažeistas teises, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikia. Tai, kad pareiškėjas 2010-04-28 skunde dėl antstolio veiksmų teigia, jog 2010-04-23 sužinojo, jog antstolis iš jo sąskaitos nurašė lėšas, patvirtina, kad pareiškėjas jau tada sužinojo apie 2010-03-08 nutartį bei 2010-01-07 ir 2010-02-17 aktus, todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido 90 dienų terminą 2010-01-07 aktui ir 20 dienų terminą 2010-02-17 aktui apskųsti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi skundą atmetė. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi antstolis D. S., pradėjęs vykdomąją bylą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-30 nutarties vykdymo, ėmėsi visų įmanomų priemonių apie tai informuoti pareiškėją, tačiau dokumentų jam įteikti nepavyko. Teismas laikė, kad duomenų apie tai, kad pareiškėjas apie 2010-03-08 nutartį bei 2010-01-07 ir 2010-02-17 aktus sužinojo tik 2010-05-07, nėra, pareiškėjas pats vengė bendrauti su antstoliu, t.y. nepriėmė jo siunčiamų dokumentų, neįsileido policijos pareigūnų, paskelbus skolininko paiešką ir jį suradus, jis atsisakė pasirašyti dokumentus ir vykdyti nutartį, todėl šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė savo pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat CPK 644 str. nurodytas skolininko teises. Teismas taip pat laikė, kad teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta ne vėliau kaip 2010-03-05 ir apie minėtą nutartį bei aktus pareiškėjas sužinojo anksčiau, patvirtina ir pareiškėjo 2010-04-28 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame jis teigia, kad 2010-04-23 sužinojo apie antstolio nurašytas lėšas iš pareiškėjo sąskaitos. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir jo elgesys šioje civilinėje byloje, nes nurodytu gyvenamosios vietos adresu jo rasti nebuvo įmanoma, jis neatsiliepė į kurjerių tarnybos paliktus pranešimus, nesidomėjo bylos eiga taip, kad užtikrintų jo pareiškimo nagrinėjimą, o greičiau siekė vilkinti procesą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010 pareiškėjui I. R. buvo skirta bauda už 2009-12-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Teismas, skirdamas baudą pareiškėjui, rėmėsi antstolio D. S. 2010-01-07 ir 2010-02-17 aktais, kuriuos pareiškėjas skundžia šioje byloje. Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-30 nutarties jis neprivalo vykdyti, nes ji šiuo metu yra apskųsta, kaip neturinčią reikšmės nutarties vykdymui, kadangi 2010-09-16 Vilniaus apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas I. R. prašo nutartį panaikinti klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir pripažinti antstolio D. S. 2010-01-07 ir 2010-02-17 aktus neteisėtais ir juos panaikinti. Nurodo, kad 2010-06-04 informavo teismą, jog dėl UAB „Megatonas“ netinkamai atliekamo darbo negauna teismo siunčiamų procesinių dokumentų ir prašė teismo pranešimus ir procesinius dokumentus teikti per AB „Lietuvos paštas“. Taip pat prašė teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šiuos prašymus ignoravo. Teismas netinkamai įvertino skundo argumentus, nesilaikydamas CPK ir kitų teisės aktų nuostatų, kadangi antstolis prieš surašant skundžiamus aktus nebuvo įteikęs pareiškėjui vykdytinos nutarties, nesiėmė priemonių tinkamai informuoti pareiškėją pagal CPK 655, 657 ir 660 straipsnių reikalavimus. 2009-12-30 nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2010-03-05, tuo tarpu nei skundžiami aktai, nei raginimas pareiškėjui net ir nebuvo įteikti. Antstolis taip pat nesurašė raginimo vykdyti 2009-12-30 nutartį. Teismas supainiojo dokumentų surašymo datas, kadangi iš 2009-12-30 nutarties nesimato, jog 2010-01-07 ir 2010-02-17 buvo surašyti skundžiami aktai. Pažymėjo, kad ir 2010-03-05 nutartis pareiškėjui taip pat nebuvo įteikta ir apie ją sužinojo tik susipažinęs su kita byla. Teismas nevertino, jog pareiškėjas negalėjo, jei ir žinotų apie tokią nutartį, atlikti kažkokius veiksmus, kurie įtakotų situaciją. Teismas nevertino, jog 2010-04-28 ir 2010-04-29 į pareiškėjui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), įsilaužė R. P., antstolis D. S. ir kiti santechnikų drabužiais apsirengę asmenys. Teismui pateikti vykdomojoje byloje kvitai apie registruotos siuntos išsiuntimą yra klastotė, kadangi šiuos dokumentus surašė pats antstolis ir jo padėjėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskirąjį skundą antstolis D. S. grindžia analogiškais motyvais kaip ir atsiliepimą į apreiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-12-31 patvarkymu antstolis D. S. priėmė vykdyti išieškotojos G. P. 2009-12-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-30 nutartį dėl įpareigojimo skolininko I. R. atžvilgiu (vyk.b.l. 25). 2010-01-07 ir 2010-02-17 antstolis D. S. surašė aktus dėl įpareigojimų atlikti veiksmus nevykdymo (vyk.b.l. 21,47). 2010-01-07 patvarkymu antstolis paskelbė pareiškėjo paiešką (vyk.b.l. 23).2010-03-05 patvarkymu Nr. 32-1999/2009 nustačius pareiškėjo gyvenamąją vietą, jo paiešką atšaukė (vyk.b.l. 56). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis D. S., pradėjęs vykdomąją bylą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-30 nutarties vykdymo, ėmėsi visų įmanomų priemonių apie tai informuoti pareiškėją, tačiau dokumentų jam įteikti nepavyko, pareiškėjas nepriėmė jo siunčiamų dokumentų, neįsileido policijos pareigūnų, paskelbus skolininko paiešką ir jį suradus, jis atsisakė pasirašyti dokumentus ir vykdyti nutartį, todėl šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė savo pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat CPK 644 str. nurodytas skolininko teises, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas (pareiškėjas) I. R. su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Atskirajame skunde nurodo, kad nei skundžiamoji nutartis, nei kiti procesiniai dokumentai įteikti jam nebuvo, antstolis neišsiuntė pareiškėjui raginimo, dėl ko nesiėmė priemonių tinkamai informuoti pareiškėją pagal CPK 655, 657 ir 660 straipsnių reikalavimus, todėl pareiškėjas apie priimtus procesinius dokumentus nežinojo. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Tačiau ši taisyklė turi išimčių, t. y. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų yra tada, kai raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose (CPK 661 str. 2 d.). Ši įstatymuose nustatyta išimtis, kai skolininkui, šiuo atveju, pareiškėjui, nebūtina siųsti raginimo, o antstolis iš karto gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, yra aktuali ir nagrinėjamu atveju. Kaip matyti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-12-30 nutartimi tenkino G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė nutartį vykdyti skubiai (vyk.b.l. 12,13). Taigi antstolis 2009-12-31 patvarkymu priėmęs 2009-12-30 nutartį vykdymui, apie tai 20009-12-31 raštu informuodamas apeliantą ir apelianto sutuoktinę bei nesiųsdamas papildomai raginimo įvykdyti nutartį, įstatymo nustatytų reikalavimų nepažeidė (vyk.b.l. 9). Tačiau apeliantui minėti dokumentai grįžo neįteikti, dėl ko antstolis papildomai 2010-01-04 raštu informavo apelianto sutuoktinę apie priimtos nutarties vykdymą, kuri priimti laišką atsisakė ir apie tai pažymėjo registruotos siuntos įteikimo pranešime (vyk.b.l. 10,14,15). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolis D. S. CPK 655, 657,660 straipsnių nepažeidė. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog antstolis, nepavykus procesinių dokumentų įteikti pareiškėjo žinomu adresu (duomenys neskelbtini), patvarkymu paskelbė pareiškėjo paiešką, kreipėsi į policija dėl jos įvykdymo, jį suradus paiešką atšaukė, papildomai siuntė procesinius dokumentus nustatytos pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) tačiau ir šiuo adresu antstoliui dokumentų įteikti nepavyko. Įvertinus tai, kad pareiškėjui siunčiami dokumentai tiek (duomenys neskelbtini) nebuvo priimti, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti pareiškėją apie 2009-12-30 nutarties vykdymą. Pažymėtina, jog pareiškėjui nevykdant teismo sprendimo buvo paskirta 1000 Lt bauda (vyk.b.l. 61).O 2010-04-14 nutartimi pakeitus 2009-12-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šios nutarties pareiškėjas vėl nepriėmė, ką akivaizdžiai patvirtina ant nutarties kopijos įteikimo procedūroje dalyvavusių kitų asmenų prierašai (vyk. b.l. 64,65). Be to, byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, jog net ir Vilniaus apskrities VPK pareigūno akivaizdoje pareiškėjas atsisakė priimti 2009-12-30 nutartį (b.l. 57-59), todėl atsisakymas priimti procesinius dokumentus ar pasirašyti apie jų gavimą pažymoje yra prilyginamas jų įteikimui (CPK 124 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos pagristai laikė, jog teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta ne vėliau kaip 2010-03-05. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog apelianto nurodytos aplinkybės, kad apeliantas nebuvo informuotas apie antstolio pradėtus vykdomuosius veiksmus, yra paneigtos. Priešingai nei nurodo apeliantas, vykdomosios bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie pradėtus vykdomuosius veiksmus. Pareiškėjui (skolininkui) įstatymas suteikia ne tik teises, bet ir numato pareigas. CPK 644 str. įtvirtinta, kad skolininkas privalo: nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 str. 1 d. nurodytus atvejus, kviečiamas atvykti pas antstolį; domėtis vykdymo eiga, taip pat vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas. Tai reiškia, kad žinodamas apie pradėtą vykdymo procesą, vykdomojoje byloje atliekamus antstolio procesinius veiksmus, pareiškėjas turėjo būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga, nes tokias privalomas pareigas pareiškėjui numato įstatymas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jo skundo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, dėl ko pareiškėjas negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2010-08-26 raštu informavo pareiškėją apie numatytą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje (2010-11-04, 11.15 val.) bei informavo apie negalimumą įteikti teismo procesinių dokumentų pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir nurodymu nurodyti savo tikslų adresą, kuriuo turi būti siunčiami procesiniai dokumentai. Pakartotinai nepavykus minėto rašto įteikti pareiškėjo nurodomu adresu, pirmosios instancijos teismas 2010-10-27 nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l.23,26-33). CPK 443 str. 5 d. nurodyta, jog ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), kadangi visiems suinteresuotiems asmenims buvo sudarytos sąlygos pateikti teismui paaiškinimus ir visus turimus rašytinius įrodymus, tuo tarpu tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo G. P. nesinaudojo šia teise, neteikė paaiškinimų ar atsiliepimų, o pareiškėjas teismo siunčiamų dokumentų nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taigi šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
CPK 604 str. numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo, išskyrus CPK 660 str. numatytą atvejį. CPK 660 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010). Kaip minėta, pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siunčiami (duomenys neskelbtini). Antstoliui nepavykus jų įteikti šiuo adresu, buvo paskelbta pareiškėjo paieška ir nustačius jo gyvenamąją vietą, teismo procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami teismui žinomu adresu. Taigi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti byloje, kad skolininko buvo vieta yra nežinoma ir dėl to imtis priemonių apie skelbti sprendimą vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje, dėl ko teisėjų kolegija apelianto argumentus apie nutarties vykdymą paskelbti vietos laikraštyje laiko nepagrįstais ir atmestinais. Pažymėtina, jog pirimosios instancijos teismas informavo pareiškėją apie jo prašymą teismo procesinius dokumentus siųsti tik per AB „Lietuvos paštas“ negalimumą, kadangi pirmosios instancijos teismas nėra sudaręs sutarties dėl pašto paslaugų teikimo ir dėl to begali didinti bylinėjimosi išlaidų (b.l. 23), dėl ko apeliantas turėjo imtis pakankamų priemonių, jog būtų sudarytos galimybės priimti pareiškėjui siunčiamus teismo procesinius dokumentus.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikint, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų.