- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- 1-99-806/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirba, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. K. tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: ji, 2024 m. birželio 28 d., nuo 21.03 val. iki 21.51 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su O. A. metu, abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją O. A. ir pargriovė ją ant lovos, atsisėdo ant gulinčios O. A. apžergdama ją kojomis ir suėmusi rankomis purtė O. A., po ko uždėjo pagalvę ant O. A. veido ir tokiu būdu ją dusino, po ko rankšluosčiu apvyniojo O. A. kaklą ir tokiu būdu ją smaugė, po ko paėmusi peilį dešine ranka sudavė 5 (penkis) smūgius peiliu į O. A. krūtinę, taip padarydama nukentėjusiajai O. A. 2 (du) simetriškus odos nubrozdinimus ties apatinių vokų ir skruostų riba, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; daugybines paviršines burnos lūpų gleivinės žaizdeles, kurie susidarė užspaudus burną, sutrikdant kvėpavimą, tokiu būdu padarė mechaninę asfiksiją, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; linijinę poodžio kraujosruvą kakle, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; durtinę–pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su odos, poodžio ir krūtinkaulio sužalojimais, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; durtinę–pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su odos ir poodžio sužalojimais, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; o dėl padarytų trijų durtinių–pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais, kas komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, širdies tamponada, pėdsakais kraujo pilvaplėvės ertmėje, ryškia vidaus organų mažakraujyste, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimais, ūmiais širdies–kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais, nukentėjusioji O. A. mirė, tokiu būdu ji, J. K., tyčia nužudė nukentėjusiąją O. A.
J. K. taip pat buvo kaltinama tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2024 m. birželio 28 d., nuo 21.03 val. iki 21.51 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su O. A. metu, abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją O. A. ir pargriovė ją ant lovos, atsisėdo ant gulinčios O. A. apžergdama ją kojomis ir suėmusi rankomis purtė O. A., po ko uždėjo pagalvę ant O. A. veido ir tokiu būdu ją dusino, po ko iš O. A. liemenėlės ištraukė susuktus 840 (aštuonis šimtus keturiasdešimt) eurų įvairiomis kupiūromis, kurias mėtė kambaryje ant grindų, ir tik po to, kai peiliu nužudė nukentėjusiąją O. A., pamatė ir suprato, kad ant grindų guli O. A. priklausantys 840 (aštuoni šimtai keturiasdešimt) eurų, kuriuos susirinko ir pasisavino, tuo padarydama nukentėjusiajai O. A. 840 (aštuonių šimtų keturiasdešimties) eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji J. K. suprato, kuo yra kaltinama, kaltę dėl paties O. A. nužudymo fakto pripažino, o kaltės dėl vagystės nepripažino. Parodė, kad viskas įvyko 2024 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo S., kurios pavardės nepamena, gimtadienis. Buvo apie 10.00 val. ryto, S. miegojo po darbo, o ji su kambariokėmis nuėjo į parduotuvę nupirkti maisto ir padaryti S. gimtadienį, nes ji neturėjo pinigų. Paskui S. atvažiavo su pinigais, nes gavo avansą. Jos trise, S., V. ir ji, išgėrė po 350 g. Paskui S. iš krepšio išsitraukė 0,5 l degtinės. Moterys užeidinėjo pas S. išgerti. N. irgi šventė gimtadienį ir padėjo paruošti stalą. Rūkykloje padengė stalą, buvo daug žmonių. Išgėrė brendžio. Paskui su S. nuėjo pas ją (teismo pastaba – J. K.) į kambarį pasiimti cigarečių ir telefoną. Kambarys buvo užrakintas, kambaryje užsidaryti draudžiama. Ji apsižiūrėjo, už jos su S. buvo M., jos trise užėjo į kambarį, kurį iš vidaus atidarė O.. O. vartojo tabletes ir pamiršdavo atrakinti duris. Ji (teismo pastaba – J. K.) užėjo, O. jai kažką pasakė, ji O. pastūmė, ši nukrito ant lovos. Nepamena, ką O. pasakė, bet tai ją paveikė. Neigia, kad trankė nukentėjusiąją kumščiais. Kai O. pradėjo šaukti ,,ką tu darai“, ant jos prisėdo. Ji pradėjo nukentėjusiąją purtyti už pečių. Lova buvo tuščia, nebuvo nei pagalvės, nei čiužinio. S. jai padavė rožinį rankšluostį, nepamena ar ji paprašė rankšluostį paduoti. Paskui apvyniojo O. kaklą tuo rankšluosčiu ir mėgino ją smaugti. Jai nepavyko. Tada S. paėmė už kito rankšluosčio krašto ir jos abi pradėjo juo smaugti nukentėjusiąją. Prieš jos, J. K. galvą stovėjo M., kuri tą patį rankšluostį pridėjo O. prie burnos, kad ši nerėktų. S. jau buvo paleidusi rankšluostį. Ant stalo gulėjo bendro naudojimo peilis, rudai juoda rankena, peilio ilgis apie 15 cm. Peilį atrodo padavė S.. Juo sudavė O. prie krūtinkaulio ir dar 2 (du) kartus sudavė, bet kur, neatsimena. Jokių pinigų nematė. Kažką matė M. rankose, gal ten ir buvo pinigai. Kai S. buvo prie jos (teismo pastaba – J. K.) prisėdusi, matė kažkokius suktinukus, tačiau nežino iš kur jie. M. rankose laikė suktinukus, paskui matė juos pas S.. Pamena tik vieną smūgį peiliu. Paskui ji (teismo pastaba – J. K.) atsistojo, paprašė M. pasitraukti nuo lango, kad galėtų išmesti peilį. Peilį pro langą išmetė. Paskui atėjo S. B., jos kambariokė. Paprašė iškviesti pagalbą, jos trise išėjo į koridorių. Atbėgo apsauginis, iškvietė pagalbą. Jos buvo rūkykloje, nieko neaptarinėjo, nes nesuprato, kas įvyko. Paskui atėjo apsauginis, pasakė, kad ji (teismo pastaba – J. K.) su B. visą naktį turės būti virtuvėje, nes jos kambarys yra uždaromas. Nuėjo pas S. M. iš (duomenys neskelbtini) kambario pernakvoti, miegojo vienoje lovoje, paskui atvyko pareigūnai, jas išskyrė, o ją (teismo pastaba – J. K.) išvežė. Kai nugabeno į vietą, piniginėje turėjo 42 (keturiasdešimt du) eurus. Pas auką nematė jokių pinigų, jie nesivoliojo ant grindų. Su O. retai matydavosi, nes O. anksti išeidavo, o jai (teismo pastaba – J. K.) reikėdavo išeiti iš patalpų ryte, o kai ateidavo, jos nebūdavo, ji būdavo pas savo draugą. Kai ateidavo vakarais, O. jau miegodavo. Su O. viename kambaryje gyveno kartu apie 3–4 mėnesius. Ją pažinojo apie ketverius metus, tarp jų konfliktų nebuvo. Nežino, kodėl taip įvyko, kažkas galvoje pasimaišė, gal O. jai pasakė kokį piktą žodį. Jai anksčiau tokių pykčio priepuolių nebūdavo. Gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje, (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio, (duomenys neskelbtini) dėl psichozės, įskaitoje stovi jau (duomenys neskelbtini). Įvykio nelabai gerai atsimena, buvo juodai baltos akimirkos. Ji sugebėjo prisiminti, bet gali būti, kad gali ir neprisiminti. Tą dieną buvo išgėrusi alkoholio apie 400 g. Ne kasdien gerdavo, galėdavo negerti ir savaitę, ir mėnesį ar du. Kai užgerdavo, tai gerdavo kokias keturias dienas. Šiuo atveju buvo antra gėrimo diena. Nebuvo pikta ant O., kad ją paskundė dėl neblaivumo. Jai tikrino blaivumą ir nustatė 0,7 promilės girtumą. Jai agresija tai „įsijungdavo“, tai „išsijungdavo“. Supyksta, jeigu ją įžeidžia, pasako kažką negero. Alkoholis iššaukia jai agresiją. Trise nesitarė nužudyti O., net tokios kalbos nebuvo. Ji sakė, ką pamena, o ką sako S., nežino. Ji (teismo pastaba – S.) su M. pasėdėjusios pradėjo duoti kitokius parodymus. M. buvo stipriai girta, o S. nebuvo labai girta. Jos abi gėrė kambaryje, kai ji ruošė stalą. Bendrame gimtadienyje M. buvo pasakyta, kad ji nepageidaujama, ji gėrė atskirai. Į jos (teismo pastaba – J. K.) kambarį užėjo trise, nes kai pastūmė O., M. buvo kambaryje, ji ėjo joms iš paskos iš rūkyklos. M. užėjo ir stovėjo prie lango, o S. sėdėjo už jos (teismo pastaba – J. K.). M. jos neramino, nei viena jai nieko nesakė. Ji nestovėjo prie durų, o stovėjo prie lango. Ji (teismo pastaba – J. K.) O. užgulė ir gulėjo, atsistojo tik tada, kai ėjo išmesti peilio pro langą. S. paleido rankšluostį, o ji dar laikė. Kodėl S. padavė peilį, nežino. Kai peilį padavė, jį pagriebė. Negali paaiškinti, kaip pas ją rankose atsidūrė peilis. Prieš įvykį pas psichiatrą lankėsi (duomenys neskelbtini). Ji paskambina, o jis išrašo vaistus. (duomenys neskelbtini) gydytojui skundėsi dėl nemigos ir jai išrašė „(duomenys neskelbtini)“. Iki įvykio šių vaistų negėrė, nespėjo nusipirkti. Psichiatrinėje ligoninėje atsidurdavo, nes bijodavo likti viena namuose, atrodydavo, kad kažkas vaikšto bute. Alkoholis paveikdavo, tada nebūdavo taip baisu. Kai ją kažkas nutildo, nuramina, ji tampa rami. Kai jai padavė rankšluostį, permetė O. per galvą, sukryžiavo ir smaugė. S. paėmė už vieno krašto, ji už kito ir tempė rankšluostį apie penkias minutes. Ji nežinojo, ar O. turi pinigų, kur ji laiko pinigus, apie tai jos nekalbėdavo. Būdavo, kad su O. susitinka pašte. Pašalpą gaudavo nuo 10 iki 20 dienos. Apie pašalpas su O. nekalbėdavo. Prieš įvykį su ja pašte nebuvo susitikusi. Ji (teismo pastaba – J. K.) turėjo 211 eurų, sumokėjo 39 eurus už butą, nusipirko du blokus cigarečių ir liko 42 eurai. Dar pirko gėles, tortą. Dėl padarytos veikos labai gailisi, prašo atleisti. Niekada nebuvo tokių minčių, kad gali kažką panašaus padaryti. Nežino, ar M. turėjo pinigų. Nežino, kiek laiko viena smaugė O.. Kai ją smaugė, O. kažką kalbėjo, šaukė, bet negarsiai. Gal kažką darė rankomis. O. nebuvo praradusi sąmonės, kai smaugė.
Teismui paskelbus kaltinamosios J. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji 2024 m. birželio 29 d. įtariamosios apklausos metu parodė, kad 2024 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), šventė dviejų moterų gimtadienį, vartojo alkoholį ir vakare nutarė nueiti į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti savo telefoną, cigaretes. Kartu ėjo S. ir M.. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu gyvena O. A., kuri pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ji pastūmė O., kuri nugriuvo ant lovos, esančios prie lango. Ji užgriuvo ant O. A. ir kartu su S. pradėjo su rankšluosčiu ją smaugti, t. y. ji apvyniojo rankšluostį O. A. aplink kaklą ir rankomis traukė už vieno rankšluosčio galo, o S. sėdėjo O. A. ant kojų ir traukė už kito rankšluosčio galo. Tuo metu M. tuo pačiu rankšluosčiu bandė užspausti O. A. burną, kad O. A. nešauktų. Ji S. paprašė nuo stalo paimti ir paduoti jai peilį. S., matyt, suprato, kad ji norėjo pagąsdinti O. A., todėl paėmė nuo stalo virtuvinį peilį su medine ruda rankena ir padavė jai. Ji būdama sužvėrėjusi, afekto būsenoje, laikydama peilį dešinėje rankoje, sudavė O. A. lygtai keturis kartus į krūtinę. Po to, ji per atidarytą kambario Nr. (duomenys neskelbtini) langą peilį išmetė į lauką. Apie O. A. nužudymą ar sužalojimą ji su niekuo nekalbėjo ir nesitarė. Tą patį įvykio vakarą ji nuėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pernakvojo kartu su S. vienoje lovoje. Ryte atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad ji įtariama dėl nužudymo ir pristatė į policijos komisariatą (4 t., b. l. 193–195).
Teismui paskelbus J. K. 2024 m. liepos 17 d. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai ji parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. birželio 29 d. buvo švenčiamas S., pavardės nežino, gimtadienis. Tiksliai žino, kad tai buvo 2024 m. birželio 29 d. Ji gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), S. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji pakvietė atšvęsti gimtadienį (duomenys neskelbtini). Dar buvo V., S. kambariokė, ir jos trise išgėrė. Po to jas pakvietė į kitą gimtadienį, pas A., šventė rūkomosiose patalpose. Ji nusprendė eiti į savo kambarį paimti cigarečių ir telefoną. Kartu ėjo M. ir S.. Kambaryje susikivirčijo su O. A.. Kadangi ji turi problemų su galva ir (duomenys neskelbtini) buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, taip pat ją buvo ištikęs insultas, ji prarado savikontrolę, pastūmė O., kuri nukrito ant tuščios lovos. Ji prisėdo ant lovos šonu, iš kažkur atsirado rankšluostis, kurį perkišusi per galvą O., ties kaklu sukryžiavo ir paėmusi už galų pradėjo smaugti. Iš karto prie jos priėjo S. ir jai padėjo, S. sėdėjo šalia jos, S. prilaikė O. kojas, kad ji nesispardytų. Šalia stovėjo M., kuri pridėjo rankšluostį O. prie burnos, kad ji nešauktų. Ant stalo buvo peilis, nežino iš kur atsirado. Ir jai S. padavė tą peilį. Neprisimena tiksliai kiek sudavė smūgių, ar tris, ar keturis. Sudavė smūgius O. į krūtinės ląstą. Jos trise atsistojo prie lovos. O. kvėpavo ir viskas buvo normaliai. Buvo atidarytas langas, ji išmetė į lauką peilį. Atėjo kita kambariokė S. B., nuėjo pakviesti apsaugos darbuotojo. Jos nusisuko ir išėjo į koridorių. Atėjo apsaugos darbuotojas, nežino, ką jis darė, bet po to pamatė, kad atvažiavo greitoji pagalba. Jos nuėjo į rūkomąsias patalpas, ten sėdėjo ir rūkė. Po to priėjo apsaugos darbuotojas, pasakė, kad kambarys užrakintas, išvyko greitoji. Pasakė, kad jos su S. miegos virtuvėje. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) kambarį ir pasiprašė ten pernakvoti. Ryte pažadino pareigūnai. Po to, jos pamatė kūną ir suprato, kad tai ne sapnas ir iš tikrųjų jos tai padarė. Tą dieną trise išgėrė apie 1,5 butelio degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Po to pakvietė į kitą kambarį, ten irgi gėrė brendį, ten buvo apie vienuolika žmonių. Jautėsi gerai, nesijautė apgirtusi. Gyveno su nužudytąja viename kambaryje, konfliktų pas jas nebuvo. Tik prašė jos nusiraminti, ji labai knarkdavo, negalėjo naktį užmigti. O. labai kabinėjosi. Kai atėjo pasiimti savo cigarečių, kilo su O. konfliktas. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas. Ji pasakė kažką rimto, kad joje užvirė. Neatsimena, ką O. pasakė. Paėmė rankšluostį, jis buvo ant radiatoriaus, jai kažkas rankšluostį padavė. Rankšluostis buvo apie metro dydžio. Ji rankšluosčiu apvyniojo apie O. kaklą. Traukti už rankšluosčio galų padėjo S., ji už vieno galo traukė, o S. už kito. Tuo metu O. gulėjo. Ji buvo pasilenkusi prie nužudytosios. S. jai padavė peilį. Nežino kaip peilis atsidūrė pas ją, gal ir ji prašė paduoti peilį. Mano, kad ji negalėjo prašyti paduoti jai peilį. 2024 m. birželio 29 d. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, vietomis atsimena, ką pasakojo. Tą dieną buvo paveikta agresijos. Neatsimena, ar prašė jai paduoti peilį. Po to peilį išmetė pro langą. Tiesiog buvo atidarytas langas ir nieko nepagalvojusi išmetė peilį. Tuo metu, kai nukentėjusiąją badė peiliu, ji kriokė. Kuomet jos stovėjo prie lovos, O. kvėpavo, smūgiai buvo nestiprūs. Negali pasakyti, kokiu tikslu O. smaugė rankšluosčiu. M. R. ir S. M. tą dieną vartojo alkoholį. Kai nuėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir konfliktavo su O., ar konfliktavo su O. ir M. su S., neprisimena. Kai konfliktavo su O., M. ir S. buvo tuo metu kambaryje. Konflikto metu M. ir S. palaikė ją. Pastūmė O. ir ji nugriuvo ant lovos. O. visu kūnu nugriuvo ant lovos. Ji O. kojų neužkėlė ant lovos. Ji greitai atsisėdo ant O.. Po to S. atsisėdo ant jos. Kai O. nugriuvo ant lovos, ji prisėdo ant lovos ir užgulė O. savo kūnu per pilvą. Ji laikė ją už pečių. Tuo metu M. R. atsistojo prie O. galvos, o S. prisėdo už jos. S. galbūt prilaikė O. kojas, ar ant jų sėdėjo, ji buvo atsisėdusi ir nematė. Ji neprašė, kad S. laikytų O. kojas. Ji nematė ar S. laikė O. kojas, nes sėdėjo nugara į S.. Atsimena, rankšluostis kabėjo ant radiatoriaus, negali pasakyti, kas jai padavė rankšluostį. Ji pati nepaėmė rankšluosčio. Rankšluostis buvo rožinis. Ji neprisimena ar pati prašė žodžiu jai paduoti rankšluostį. Tuo metu nesuprato ką darė. Neturi supratimo kiek laiko truko smaugimas rankšluosčiu. Tuo metu kai smaugė rankšluosčiu O., M. stovėjo prie lango virš galvos. M. neatliko jokių veiksmų. M. tik uždėjo rankšluostį ant O. burnos, kad ji nešauktų. Ji jau nustojo smaugti rankšluosčiu ir M. patraukusi rankšluostį uždėjo O. ant burnos, kad ji nešauktų. O. tuo metu šaukė. Negali pasakyti ką darė S. M.. S. pasilenkė per ją ir traukė rankšluostį už galo. Ji neprašė S. jai padėti. Neatsimena ar ji prašė S. jai padėti. Ir M. nesakė uždėti rankšluosčio ant O. burnos, ji pati tai darė. O. A. nedusino pagalve, nes nebuvo jokios pagalvės, lova buvo tuščia. Peilis, kuriuo dūrė O., buvo bendro naudojimo peilis. Peilis buvo virtuvėje, ji atnešė peilį, skuto bulves ir paliko kambaryje ant stalo. Nuo lovos iki stalo yra gal metras atstumas. Kai nustojo smaugti O., pamatė peilį ant stalo. S. jai padavė peilį nuo stalo. S. stovėjo prie stalo. Neprisimena ar žodžiu prašė S. paduoti jai peilį. Kai S. M. padavė jai peilį, ji nieko jai nesakė. Negali pasakyti, kokiu tikslu jai padavė peilį. Ji nesuvokė ką darė. Gal M. matė, kad S. padavė jai peilį. Tuo metu, kai smaugė O. rankšluosčiu, niekas jos nestabdė, nieko nesakė. Tuo metu, kai dūrė peiliu, S. sėdėjo, o M. stovėjo ir žiūrėjo. Jos niekas nestabdė nei veiksmais, nei žodžiais. Ji nesakė po įvykio, kad niekam nieko nesakytų. Ji pati sugalvojo išmesti peilį pro langą. Turbūt pasakė moterims „reikia peilį išmesti“, o kodėl, nežino. Prieš išmetant peilį pro langą, peilio paėmęs niekas nebuvo, nei M., nei S.. Ji buvo paskutinis žmogus, kuris laikė peilį. Prieš išmetant peilį, ji jo nenuvalė, ji iš karto jį išmetė. M. R. ir S. M. galėjo matyti, kad ji išmetė peilį pro langą. S. B. nematė, kai išmetė peilį. S. B. atėjo, kai jau buvo išmetusi peilį pro langą. Kai S. B. atėjo į kambarį, ji jai nieko nesakė. Ji neprisimena, ar sakė S. B. kviesti pagalbą. S. B. įėjo, pamatė, kad jos stovi prie lovos, ir iš karto pabėgo. Ji pamatė, kad jos stovi, O. A. guli, ji pabėgo iškviesti pagalbos. S. B. atėjo, pažiūrėjo į kambarį, pagalvojo, kad nubėgo pakviesti pagalbos. Kai stovėjo trise prie lovos, O. A. gulėjo ant lovos, kvėpavo, kraujo iš viso nebuvo. O. A. pinigų neturėjo. Kai ji ją smaugė, matė kažkokius skudurėlius, kažkas buvo įrišta, nežino iš kur tai buvo. Ji pamatė kelias sekundes, kad M. laikė rankoje, o S. kažką išvyniojo skudurėlyje. Nematė kokios kupiūros ten buvo. Nematė, kad S. ir M. būtų palikusios tuos popierėlius. Vėliau, kai atėjo pareigūnai, po S., iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), lova gulėjo pinigų. S. M. gavo atlyginimą. Nežino iš kur tie pinigai buvo po jos lova. Po įvykio ji nuėjo pas S. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir miegojo jos lovoje, o S. miegojo kartu su ja vienoje lovoje. Vėliau po šita lova, kur jos miegojo, buvo rasti pinigai. Buvo sužvėrėjusi, O. A. kažką jai pasakė, todėl buvo susinervinusi. Būdama išgėrusi ne visada būna agresyvi. Po to, kai dūrė peiliu ir visos trys atsistojo prie lovos, žiūrėjo ar O. kvėpuoja, tarpusavyje nieko nekalbėjo. Jos išėjo į koridorių, atėjo apsauginis, nuėjo į rūkomąjį. Kai išėjo į koridorių, jos kalbėjo, sakė „greitoji atvažiuoja“, neprisimena, ką jos kalbėjo. R. K. yra M. kambariokė. Po įvykio su R. K. nekalbėjo. Kai O. A. kažką pasakė, ji susinervino, pastūmė O., nenorėjo jos nužudyti, kam jai to reikia. Ji tiesiog ją pastūmė, joms negalima muštis, nes gali išvaryti. Gali tik aprėkti, negali būti muštynių. O. A. nenaudojo prieš ją jokio smurto, ji ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. Su M. ir S. nesitarė prieš O. A. naudoti smurtą. Viskas įvyko savaime. Ėjo į jos kambarį trise pasiimti jos cigarečių ir telefono, jai atrodo, ji norėjo M. ir S. parodyti kostiumą, bet nespėjo parodyti. Ji užėjo pirma į kambarį, nuėjo prie spintelės paimti telefono ir O. jai kažką pasakė, ji atsisuko ir pasakė „nutilk ir nelįsk prie manęs“. Išeidama iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), ji nepaėmė ne savo pinigų. Smaugimo metu O. A. kojas laikė S.. Ji nematė kaip ji tą darė, tik matė, kad ji prisėdo ant kojų. S. sėdėjo už jos. Ji (duomenys neskelbtini) gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo alkoholio vartojimo, o (duomenys neskelbtini) prasidėjo depresija, buvo baimė. (duomenys neskelbtini) ją buvo ištikęs insultas, gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, vėliau sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl to ką padarė, savo veiksmus vertina žiauriai, niekšiškai. (5 t., b. l. 55–58).
Taip pat paskelbus J. K. 2024 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad pilnai pripažįsta, jog nužudė O. A., tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl vagystės. Ji pamena ankstesnius savo parodymus, jau papasakojo, nuo ko viskas prasidėjo. Nori tik patikslinti, kad kai pastūmė O. A. ant lovos ji ją suėmusi už jos pečių papurtė. Taip pat ji sėdėjo ne ant O., o šalia jos, pasilenkusi, visu savo kūnu prispaudusi O.. Jokios pagalvės nebuvo. Ji O. su jokia pagalve nedusino. Ji pamena, kad priešais gulinčią O., ant radiatoriaus buvo rankšluostis. Kas jai jį padavė, ji nepamena, bet galbūt S. M.. Ji tada uždėjo rankšluostį ant O. kaklo ir pradėjo ją smaugti. Po to jai ją smaugti padėjo S., t. y. ji traukė už vieno rankšluosčio galo, o S. už kito rankšluosčio galo. Kad S. trauktų už kito rankšluosčio galo, ji pati pasakė S.. Prie lango, priešais gulinčią O., jos viršugalvyje, stovėjo M. R.. M. to paties rankšluosčio galą pridėjo prie O. burnos ir prispaudė ranka, kad O. nerėktų. Kai M. spaudė O. burną rankšluosčiu, jos su S. jau buvo paleidusios rankšluosčio abu galus. S. atsistojo nuo lovos ir atsistojo prie jos. Ji matė, kad ant stalo gulėjo peilis. Tarp jos ir stalo stovėjo S. ir padavė jai peilį. Ji pati paprašė, kad S. jai paduotų peilį. Ji tada su tuo peiliu dūrė O. į krūtinę. Ji pati prisimena tris dūrius, ar daugiau dar dūrė O. į krūtinę, ji negali pasakyti, nes neprisimena. Tada ji atsistojo nuo lovos, paprašė M., kad pasitrauktų nuo lango, kad galėtų išmesti pro langą peilį, kurį ir išmetė. Tuo metu O. dar buvo gyva, kvėpavo. Toliau viskas buvo taip, kaip pasakojo ankstesnių apklausų metu, dėl to papildymų neturi. Dėl vagystės gali pasakyti, kad ji jokių pinigų nevogė, ji pati jų nematė. Ji matė tik kad kai sėdėjo užspaudusi O., akimirką pamatė, kad M. kumštyje laiko pinigus. Kiek tai buvo pinigų, ji nematė, buvo susukti pinigai į tūtelę, todėl buvo šiek tiek išlindę. Taip pat matė, kad S. kažką laikė susuktą skudurėlyje, bet kas jame buvo, nematė. Daugiau nematė jokių pinigų, nei ant lovos, nei ant žemės, ji nematė, kad jie kur nors būtų išmėtyti. Gailisi dėl savo poelgio, kad nužudė O., tuo metu ji negalvojo, ką daro (5 t., b. l. 107–108).
Kaltinamoji J. K. dėl paskelbtų parodymų parodė, kad O. lindo į jos gyvenimą, bet ji į tai nereaguodavo. S. sėdėjo už jos (J. K.), kai smaugė, nematė ką ji darė. Jeigu taip parašyta, vadinasi prašė S. paduoti jai peilį. Pamena tik tris smūgius peiliu. Yra patyrusi insultą. S. buvo išvyniojusi ryšulėlį, kurį laikė. Kai atėjo policija, po čiužiniu gulėjo pinigai, bet kiek jų buvo, nematė. Pamatė pinigus, kai buvo pakeltas čiužinys. Visi kiti parodymai yra teisingi. Pamena, kad gulėjo ant O..
Žemesnės instancijos teismas
Teismui parodžius kaltinamajai J. K. prie parodymų patikrinimo metu fotolentelėse užfiksuotus duomenis (5 t., b. l. 22, 33, 35), kaltinamoji J. K. parodė, kad viskas buvo taip, kaip užfiksuota nuotraukose. Kai rankšluostį O. užmetinėjo, pakėlė jos galvą, pakišo ir sukryžiavo. Kai smaugė, jos galva nebuvo pakilusi. Ji jai nesipriešino, kai pakėlė jos galvą. Įvykio metu pas ją buvo atminties atsijungimų. Kai sėdėjo ant O., O. rankos buvo po jos kojomis, ji negalėjo rankų judinti. Iš pradžių buvo prie O. užgriuvusi, paskui permetė koją ir ją apžergė. Pas ją po insulto yra atminties sutrikimų. Insultas buvo (duomenys neskelbtini), rankas gerai valdo.
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja S. M. parodė, kad buvo jos gimtadienis, jos, moterys, susirinko atšvęsti. Gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini), susirinko apie 17.00 val. Jos rūkymo patalpoje susistatė stalus. Buvo visos moterys, kurios ten gyveno. Jos šventė, vartojo alkoholį. J. K. ją pakvietė į savo kambarį cigarečių. Abi nuėjo pasiimti cigarečių, bet durys buvo užrakintos iš vidaus. O. visada užrakindavo duris. J. beldė į duris. Kai ji atidarė, tai J. iš pykčio, kad užrakina duris, sugriebė O. ir pastūmė ją ant lovos, o paskui sudavė ranka gulinčiai O. į veidą. Ji (teismo pastaba – S. M.) prisėdo prie gulinčios O. kojų ant lovos. J. paėmė pagalvę, su ja uždengė O. veidą ir ją dusino. J. liepė jai laikyti jos kojas, ji pasakė, kad jeigu jai reikia, tegu pati ir laiko. Persėdo ant kėdės. M. gal atėjo vėliau, ji buvo išgėrusi. M. stovėjo prie sienos, prie lango. Kai J. sėdėjo prie O., staiga atsikėlė, kažką sugriebė nuo spintelės ir grįžo prie O.. Pasirodo, ji sugriebė peilį, bet ji nelabai matė. Ji dūrė O. į krūtinės sritį. Langas buvo atidarytas ir ji išmetė per langą peilį. Kraujo nematė, todėl nepagalvojo, kad kažkas atsitiko. Nelabai matė peilį. Į krūtinę dūrė ne vieną kartą, daugiau nei du kartus, viskas labai greitai įvyko. Paskui J. pasakė, kad jos tylėtų, nieko nesakytų ir niekas nieko nesužinos. Jos O. užklojo, tada atėjo dar tokia B., nes ji irgi gyveno tame kambaryje. Kai B. atėjo, jos išeidinėjo. Nepamena kur jos paskui nuėjo. Neatsimena, ar su jomis išėjo ir M.. Buvo išgėrusi ir šoke, nepamena visko. Naktį ji miegojo, atėjo J. ir paprašė, kad leistų atsigulti. Klausė, kodėl pas ją, atsakė, kad jos kambaryje policija ir greitoji. Jos atsigulė, o paskui jas pažadino policija. Po įvykio J. sakė, kad pati nesupranta, kodėl taip atsitiko, nežinojo, kaip tai paaiškinti. Ji negalvojo, kad O. liko sužalota, kai jos išėjo. Ji liko gulėti. Kai O. smaugė, O. priešinosi, ji jos kojų nelaikė, persėdo kitur. O. prašė pagalbos, ji galvojo, kad ją tik pagąsdins ir viskas. Nepamena, kada atėjo M.. Ji ieškojo jos ir J., todėl užėjo. Įvykio vietoje jokių pinigų nematė. Iki įvykio su O. tik pasisveikindavo, paklausdavo viena kitos kaip gyvenimas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Kai O. buvo durta į krūtinę, M. buvo kambaryje ir matė. Ji gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Po čiužiniu ji pinigų nelaikė. Nieko nežino apie 840 (aštuonių šimtų keturiasdešimt) eurų radimą. J. nieko pas O. neieškojo, ji pasakė, kad reikia kuo greičiau išeiti. Įvykio metu buvo šviesu, nes buvo vasara. O. mažai bendraudavo su kitais. Iš 10 balų sistemos, ji (teismo pastaba – S. M.) buvo apsvaigus apie 6–7. J. pagalvę tai pakeldavo, tai nuleisdavo, ji pagalvojo, kad J. gąsdina O., jog neužrakinėtų durų. Kai J. ėmė peilį, O. gulėjo ir dejavo. Po smūgių peiliu, O. krenkštė, bet nejudėjo. Po smūgių peiliu J. greitai pakilo ir išmetė peilį pro langą. Atrodo, kad M. pranešė policijai. Galvojo kviesti pagalbą, bet išgirdo, kad jau atvyko. Dar matė raudoną ar bordo spalvos rankšluostį, lyg juo smaugė, o gal šluostė kraują, kurio ji nematė, nes J. sėdėjo į ją nugara. O. vilkėjo sijoną, ji negėrė ir nedalyvavo jos gimtadienyje. J. nedažnai išgeria, ji išgėrusi neagresyvi, nepuldavo moterų. Anksčiau J. yra sakiusi O., kad jeigu vėl užrakins duris, tai ją užmuš, bet tai buvo juokais. B. irgi pyko, kad O. užrakindavo duris. Savo pinigus rado savo daiktuose, jų buvo apie 1 200–1 300. J. buvo gerai išgėrusi, kai atėjo pas ją pernakvoti. Ji O. nelietė, prie jos nebuvo fiziškai prisilietusi. Negali tiksliai pasakyti, kas buvo daroma su rankšluosčiu, J. lyg juo smaugė. M. stovėjo prie lango. J. pirko tortą, tai gal ir turėjo savo pinigų. Nežino, ar M. turėjo pinigų. Nematė pinigų nei pas J., nei pas M..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas paskelbė liudytojos S. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
S. M. 2024 m. birželio 29 d. įtariamosios apklausos metu parodė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 17.00–18.00 val., (duomenys neskelbtini), šventė jos ir N. gimtadienius, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Apie 21.00 val. J. K. pasiūlė nueiti pas ją į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) paimti cigarečių, todėl ji, J. K. ir gal M. nuėjo pas J. K. į kambarį, tačiau kambario durys buvo užrakintos, o viduje šaukė O. A.. J. K. pradėjo į duris daužyti, duris atidarė O., su kuria J. K. pradėjo konfliktuoti. J. K. pastūmė O., kuri nugriuvo ant lovos. J. K. pradėjo mušti O., sudavė ne mažiau du kartus kumščiu į veidą. O. pradėjo šaukti pagalbos, todėl J. K. pagalve uždengė O. veidą. Ji kartas nuo karto pakeldavo pagalvę nuo veido, bet kadangi O. vis šaukdavo, vėl užspausdavo su pagalve O. veidą. Tuo metu M. stovėjo prie lango, šalia lovos. Nepamena ką M. darė, o ji pati sėdėjo ant lovos prie O. kojų. J. K. liepė laikyti O. kojas, tačiau ji atsisakė ir persėdo ant kėdės prie stalo. J. K. buvo įsiutusi, numetė į šalį pagalvę ir su kažkokiu skuduru pradėjo spausti O. burną. Po kažkiek laiko J. K. staigiai prišoko prie savo lovos ar spintelės, kuri buvo kambario kairėje pusėje, ir po akimirkos grįžo atgal prie O.. Tuo metu ji pamatė, kad J. K. dešinėje rankoje laikė kažką panašaus į peilį, kaip konkrečiai jis atrodė nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai. J. K. peiliu sudavė O. kelis smūgius į krūtinę. Ji ir M. pradėjo J. žodžiais raminti, po ko J. K. išmetė peilį per kambario Nr. (duomenys neskelbtini) langą. Išmetusi peilį, J. K. pasakė, kad einame, liepė tylėti, nieko nesakyti ir niekas apie nieką nesužinos. Nuo šoko ir nuo alkoholio atsipeikėjo tik savo kambaryje, lovoje, kai ją pažadino J. K., kuri paprašė leisti permiegoti jos kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), nes kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo policijos užantspauduotas. J. K. atsigulė į jos lovą šalia. Ji nežinojo, kad J. K. planuoja nužudyti ar kitaip sužaloti O., jokios kalbos tarp jų apie tai nebuvo, jai visa tai buvo labai netikėta. Mano, kad J. K. ir pati nesuprato, ką padarė (3 t., b. l. 81–85).
S. M. 2024 spalio 2 d. papildomai apklausta kaip įtariamoji parodė, kad J. viską darė pati viena, niekas jai nepadėjo. Peilį J. paėmė pati, iš savo spintelės, jos (teismo pastaba – S. M.) neprašė peilį paduoti. Ji net negalvojo, kad J. durs O. peiliu. Susitarimo tarp jos, J. K. ir M. R. nužudyti O. A. nebuvo. Ji mano, kad pati J. nenorėjo žudyti. O. nužudymo metu kambaryje ji jokių pinigų nematė, taip pat nematė ir peilio. Peilis buvo spintelėje, J. pasiėmė peilį iš savo spintelės, greitai nubėgo prie spintelės, iš kurios jį paėmė ir laikė jį rankoje, ji iš pradžių nesuprato, kad tai peilis. Ji keletą kartų girdėjo, kaip J. sakė O.: „jeigu dar kartą uždarysi duris, aš tave pritrenksiu“. Ji mano, kad J. jas kaltina, nes nenori viena sėdėti kalėjime (3 t., b. l. 141–144).
S. M. 2024 m. spalio 8 d. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2024 m. birželio 29 d. gyveno (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo jos gimtadienis ir jos nusprendė atšvęsti, tuo pačiu metu šventė savo gimtadienį N.. Jos nusprendė atšvęsti kartu ir šventė (duomenys neskelbtini) įrengtame rūkomajame. Buvo daug žmonių, tarp jų buvo J. K. ir M. R.. Jos visos trys, kaip ir visi kiti, vartojo alkoholį. Jos J. paprašė kartu su ja nueiti pasiimti cigarečių iš kambario, kuriame gyveno J. K. ir O. A.. Ji negali prisiminti ar jos tik su J. dviese atėjo į kambarį, ar iš karto kartu su jomis ir M.. Galbūt M. galėjo ir vėliau ateiti, ji nepamena. Pamena, kad kai jos jau buvo J. kambaryje, M. buvo kartu. J. stipriai beldė į duris. Tai buvo ne pirmas kartas, kai J. negalėjo patekti į savo kambarį, nes durys buvo užrakintos iš vidaus. O. iš vidaus atrakino duris ir atidarė duris. Kai tik atsidarė durys, J. iš karto vieną kartą su savo rankos (kurios nepamena, bet galbūt dešinės rankos) kumščiu trenkė O. į veidą, tada abejomis rankomis suėmusi už pečių O. papurtė ir nustūmė ant lovos. J. nuolat ir anksčiau pykdavosi su O. dėl užrakintų durų ir ne kartą J. yra sakiusi, kad dėl to ją užmuš, bet niekas į tai rimtai nereagavo, nes galvojo, kad ji taip tik sako, tačiau neketino to daryti. Ji pamena tą momentą, kad kai J. pastūmė O. ir ji nukrito ant lovos, O. bandė dar atsikelti, tačiau J. ją mušė į krūtinės ir veido sritį, taip neleido O. pakilti nuo lovos. Taip pat J. dusino O. su pagalve, J. uždėdavo pagalvę O. ant veido ir vėl atkeldavo. O. tuo metu dejavo. Kiek tiksliai kartų buvo J. uždėjusi O. pagalvę ant veido, ji nepamena, bet kiek pati matė, tai buvo ne mažiau kaip tris kartus. Ji taip pat pamena, kad šalia buvo kažkoks rankšluostis. Ji matė, kad J. ėmė į rankas tą rankšluostį. Tiksliai nepamena, bet gali būti, kad dusino ir rankšluosčiu. Viso šio veiksmo metu M. stovėjo prie lango. Ji (teismo pastaba – S. M.) atsisėdo ant tos lovos, kur gulėjo O., prie jos kojų, tačiau jai ant kojų neatsisėdo. Jai J. pasakė, kad laikytų O. už kojų. J. tuo metu sėdėjo šalia O. ir laikė O.. Ji pasakė J., kad jeigu reikia, pati ir laikytų O. kojas. Šalia stalo, netoli lovos stovėjo kėdė ir ji ant tos kėdės persėdo. Tuo metu kai ji jau sėdėjo ant kėdės, J. staigiai atsistojo nuo lovos, ant kurios gulėjo O., prabėgo pro ją, nubėgo prie savo spintelės. Ji matė, kad J. kažką paėmė, bet tuo metu nematė ką. Tada J. grįžo prie O. ir vėl pradėjo O. daužyti. Ji pradžioje matė tik smūgius ranka į O. krūtinės sritį, bet po antro smūgio pamatė, kad J., atrodo, dešinėje rankoje laiko peilį ir tie smūgiai į O. krūtinės sritį buvo su peiliu. J. tuo metu sėdėjo ant O.. Kiek buvo smūgių ji nežino, bet kiek pati matė, buvo daugiau nei du. Kraujo ji nematė. Visą tą laiką M. stovėjo prie lango, išėjusi niekur nebuvo. Po suduotų smūgių peiliu, J. atsikėlė nuo O., išmetė pro atidarytą langą peilį, jai liepė atsistoti ir joms su M. pasakė, kad einam ir kad niekam nieko nesakytų. J. atrodė smarkiai įpykusi, atrodė, kad jos veidas iš įniršio persikreipęs. Tuo momentu, kai ji jau stojosi nuo kėdės ir norėjo išeiti, į kambarį užėjo kita J. kambariokė S., kiek pamena, jos pavardė B.. Kai S. įėjo į kambarį, M. jai pasakė, kad O. blogai ir kad kviestų greitąją. S. B. nubėgo į apačią kviesti pagalbos, o jos, tai yra ji, M. ir J., išėjo iš kambario. Ji tuo metu buvo šoke, todėl net nepamena, kur po to iš karto nuėjo, ar tai į rūkyklą, ar į savo kambarį. Iš gyventojų girdėjo, kad į namus atvažiavo greitoji ir policija, o ji nuėjo miegoti. Net nepamena kaip užmigo. Jos kambariokė V. jau miegojo, tada užmigo ir ji. Ji tik prabudo nuo to, kad ją J. žadino, kambaryje degė šviesa. Jai J. liepė pasislinkti ir pasakė, kad atėjo pas ją miegoti. Ji tik vieną kartą, kai J. jau buvo atėjusi į jos kambarį, nuėjo į tualetą ir daugiau niekur nebuvo iš kambario išėjusi. Ji J. paklausė, kodėl ji neina miegoti pas save, o J. jai atsakė, kad jos kambaryje yra medikai ir policija. Tada jos išjungė šviesą ir kartu, vienoje lovoje užmigo su J.. Ji jokių pinigų O. kambaryje niekur nematė. O. atsistojusi nebuvo. Ji tik matė, kaip J. mušė O., daugiau nieko. Ji savo pinigus laikė įvairiose vietose, kambaryje, t. y. spintelėje, meškos formos taupyklėje, sporto krepšyje, po čiužiniu, po pagalve. Ji taupė pinigus anūko dviračiui, turėjo maždaug apie 1 800 eurų grynaisiais pinigais. Kai ją pristatė į areštinę, ji su savimi turėjo 40 eurų. Minėti pinigai buvo pas ją telefono dėkle. Ji specialiai iš niekur pinigų neėmė, nežinojo, kad važiuos į kalėjimą, minėti 40 eurų telefono dėkle buvo iš anksčiau. Visi kiti pinigai liko nakvynės namuose. Kiek tiksliai ten jų liko ji neprisimena, kadangi dar išleido pinigų ir gimtadieniui, bet 1 500 eurų turėjo likti. Ji žino, kad kai ją pristatė į kalėjimą, iš nakvynės namų jos daiktai buvo surinkti ir nuvežti pas jos buvusį vyrą. Ji dar su juo nebuvo susitikusi, ji nežino, kokius konkrečiai daiktus jam perdavė ir ar tarp tų daiktų buvo jos pinigai. Kiek pinigų buvo po čiužiniu ji nežino, bet maždaug gal apie 1 000 eurų. Ji neskaičiuodavo kiek pinigų į konkrečią vietą padėdavo (3 t., b. l. 162–164).
Liudytoja S. M. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo pas savo buvusį vyrą pasiimti savo asmeninių daiktų, perduotų iš (duomenys neskelbtini). Visų daiktų dar nespėjo peržiūrėti, nes ne visus daiktus dar pasiėmė. Jai svarbiausia buvo pinigai, su vyru rado tarp jos daiktų 1 200 eurų. Ar kažkiek trūksta pinigų, ar rado visus pinigus, nežino, kadangi ji pati nežino, kiek iš viso jų turėjo (3 t., b. l. 165–166).
Paskelbus liudytojos S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu ši patvirtino savo parodymus. Taip pat parodė, kad kai buvo suimta ir ėjo į pasivaikščiojimus, jai nepažįstamos moterys sakė, jog J. yra sakiusi, kad jos visos sės, o ne ji viena. Jos santykiai su J. buvo normalūs. Kai J. atėjo pas ją pernakvoti, pas J. rankose nematė pinigų.
Apklausta teisme liudytoja M. R. parodė, kad atėjo vėliau, apie 17.00 val. Sutiko S., paprašė užeiti, nes jos gimtadienis. Užėjo į jos kambarį, ši jai įpylė mažą stikliuką degtinės, o J. į ją labai žiauriai žiūrėjo, pagalvojo, kad gal jai gaila. Pasakė, kad negali daug gerti, nes yra problemų su sveikata, geria vaistus. Vėliau pamatė rūkykloje žmones, nuėjo pasisveikinti. J. buvo labai girta ir rėkė, kad neturi teisės čia užeiti, nes suvalgė prieš tris dienas jos kiaušinius. Jos paklausė, kodėl ji tris dienas tylėjo, nesiaiškino. Ji (teismo pastaba – M. R.) susinervavo, pradėjo ieškoti S., nes norėjo parūkyti. Ieškojo S., mergaitės pasakė, kad ji su J. išėjo į jos kambarį. Kai užėjo į kambarį, pamatė S. ant lovos krašto, ji sėdėjo nuleidusi galvą ir rankas. J. sėdėjo ant O. ją apsižergusi. Su pagalve O. tai uždarinėjo, tai atidarinėjo veidą. O. labai stipriai rėkė, o J. vis kilnojo pagalvę. Ji pastovėjo ir nuėjo už spintelės, atsistojo prie sienos. J. iš O. liemenuko ištraukinėjo rutuliukus ir mėtė juos ant spintelės, prie kurios ji stovėjo. Tada paėmė vieną rutuliuką pažiūrėti kas ten yra ir ištraukė 50 eurų. Ji labai išsigando ir tyliai nuėjo į savo kambarį. Tada pagalvojo, kodėl paėmė pinigus. Supratusi, kad tai vagystė, grįžo atgal. Atsistojo prie sienos, bet pinigų rutuliukuose jau nebuvo. Ji turėjo vieną 50 eurų kupiūrą ir norėjo ją numesti kažkur ant grindų, bet buvo labai girta. Tuo metu J., kuri sėdėjo prie O., paėmė kažkokį daiktą dviem rankomis, paskui sužinojo, kad tai buvo peilis. Juo sudavė tris kartus į krūtinės sritį O.. Ji išsigando, pradėjo rėkti, ką ji daro, ar išprotėjo ir J. sustojo. Tada J. tą daiktą išvalė megztuku. Tuo metu užėjo S. B., kuri gyvena tame kambaryje, ji (teismo pastaba – M. R.) suriko, kad kviestų greitąją, nes O. blogai. Ji išlėkė į savo kambarį ir niekur nėjo. Tą 50 eurų kupiūrą atsivežė su savimi į kalėjimą, ten paskaičiavo kaip jos pinigus. Nežino kur dingo kiti rutuliukai su pinigais, nes kai buvo išėjusi, o paskui grįžo, jų jau nematė. Su J. apie įvykį nekalbėjo, o S. sakė, kad ji (teismo pastaba – M. R.) stovėjo prie lango, bet tada ji nebūtų mačiusi, kaip buvo traukiami pinigai. Prieš grįždama atgal į kambarį, išgėrė degtinės, nors vartoja raminamuosius, ir užmigo. Paskui atėjo pareigūnas ir sužinojo, kad yra bendrininkė. Savo pinigų turėjo 90 eurų, jie buvo jos kambaryje, rankinėje. Su J. jos nebendravo ir jokių santykių tarp jų nebuvo. Su O. pas jas buvo geri santykiai, jai padėdavo susisiekti su gydytojais, nes jos buvo labai bloga atmintis, o tai erzino kitus žmones. O. sakė, kad blogai sugyvena su mergaitėmis, su kuriomis gyveno viename kambaryje. S. sėdėjo ant lovos krašto, ties O. klubu. Tuo metu jau temo, o pas ją blogas regėjimas. Kambaryje nebuvo įjungta šviesa, matėsi kažkiek nuo lempos lauke. Nematė, kur J. padėjo tą daiktą, kuris, kaip pasirodė, buvo peilis. Ji nebuvo stipriai apsvaigusi. Ji tuo metu vartojo raminamuosius vaistus, nes palaidojo sūnų, vėliau seserį. Jos J. nieko neprašė. Rankšluosčio, kėdės ji nematė. J. melavo sakydama, kad padėjo jai smaugti rankšluosčiu O.. 50 eurų įsidėjo į rankinę. Jai sunku paaiškinti, kodėl pasiėmė tuos 50 eurų, o paskui apie juos pamiršo dėl streso. Kol ji buvo, J. gal tris kartus dėjo pagalvę O. prie veido. O. šaukė, sakė „mergaitės, ką darote“. Ji nesuprato, kad su pagalve ją dusina. Negirdėjo, ar po dūrių O. leido garsus. Ji gauna neįgalumo pensiją. Prieš įvykį turėjo 90 eurų grynųjų pinigų ir dar turėjo kortelėje. Pinigus paėmė prieš smūgius peiliu. J. rutuliukus traukė dar prieš sudavimą peiliu. Pas S. pinigų nematė. Ją matė įvykio metu sėdinčią. Po įvykio, ji (teismo pastaba – M. R.) buvo savo kambaryje. Išėjusi į savo kambarį, jame buvo apie 5 minutes ir grįžo atgal. Pinigų jau nebuvo, o J. ir S. buvo tose pačiose vietose. Ji nestovėjo prie lango, J. su ja iš viso nekalbėjo, neprašė pasitraukti nuo lango, kad galėtų išmestų peilį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojos M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
M. R. 2024 m. birželio 29 d. apklausta įtariamąja kalta neprisipažino, parodė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), šventė N. gimtadienį, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Apie 20.00 val. nuėjo pas S. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos ten nebuvo, todėl nuėjo pas J. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Ten pamatė, kad ant lovos, kuri yra prie lango, guli O. A.. J. sėdėjo lyg ir ant jos ir pagalve uždenginėjo O. A. burną, sakydama, ar dar vaikščiosi skųstis, rašysi pareiškimus ant mūsų. S. sėdėjo ant lovos prie O. A. kojų. Nepamena, ar ji laikė kojas. O. A. šaukėsi pagalbos, pasakė „mergaitės baikit“. Ji pagalvojo, kad J. ir S. auklėja O. A., todėl ji jas pradėjo raminti, jog gal jau užtenka, tačiau į ją nekreipė dėmesio, jos neklausė. Vėliau O. A. truputį aprimo šaukti, tuo metu pastebėjo, kad J. rankoje laiko peilį. Nepamena kaip atrodė peilis. Nematė iš kur J. paėmė peilį. J. peiliu kelis kartus, ne mažiau trijų kartų, sudavė O. A. į krūtinę. Po to J. pro atidarytą langą išmetė peilį į lauką. Tuo metu į kambarį užėjo S. B., kuri gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Lyg ir J. pasakė B., kad O. yra blogai, pasakė, kad kviestų pagalbą. Vėliau atvyko greitoji ir policija. Apie tai, kad J. planuoja nužudyti ar kitaip sužaloti O. A., ji nieko nežino, apie tai nekalbėjo. Ji iš viso nieko nedarė, t. y. pagalve ar rankšluosčiu nesmaugė O., tik stovėjo prie staliuko ir žiūrėjo. Kai J. dūrė peiliu O. A., ji pasakė „L. baik“, tačiau J. buvo įsiutusi, į ją visai nereagavo (4 t., b. l. 52–53).
M. R. 2024 m. spalio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad iki 2024 m. birželio 29 d. gyveno (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., ji grįžo iš lauko, sutiko S. M., kuri pasakė, kad jos gimtadienis ir pakvietė užeiti pas ją į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) išgerti. Ji S. pasakė, kad ji negers, kadangi vartoja vaistus – antidepresantus, tačiau S. vis tiek ją už rankos nusitempė į savo kambarį. S. kambaryje dar buvo J. K., kuri iš karto žiūrėjo į ją piktu žvilgsniu. Kodėl ji piktai į ją žiūrėjo, ji iš pradžių nesuprato. J. yra įdomus žmogus, jai viskas priklauso nuo nuotaikos, vieną dieną gali pasisveikinti, kitą – ne, arba atrodyti kažkuo nepatenkinta. Tiksliai nepamena, ar kambaryje dar kažkas tuo metu buvo. Jai S. įpylė vieną stikliuką degtinės, ir jį vieną išgėrė. Tada ji išėjo parūkyti į rūkomąjį, kur buvo ruošiamas gimtadienis, nes tą dieną buvo ir kitos gyventojos – N. gimtadienis. Ji parūkė ir išėjo. Po kiek laiko nėjo į rūkomąjį pasveikinti N., ten buvo gyventojai, tarp jų ir J., kuri iš karto papriekaištavo, kad ji prieš kelias dienas suvalgė jos kiaušinius, todėl ji buvo labai pikta ant jos. Tada suprato, kad J. jau ir pas S. kambaryje dėl to į ją taip piktai ir žiūrėjo. Ji J. atsakė, kad nieko ji nevalgė. N. atpjovė torto ir ji išėjo į savo kambarį. Būdama savo kambaryje užsimanė parūkyti, tačiau neturėjo cigarečių, todėl norėjo paprašyti S.. Rūkomajame ir kambaryje S. nebuvo, nusprendė užeiti į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. ir O. A., su kuria sutarė pakankamai gerai. Kadangi durų niekas neatidarė, ji pati užėjo į kambarį ir kambario dešinėje pusėje pamatė ant lovos sėdinčią J., kuri ant kažko sėdėjo. Kai prie lovos priėjo arčiau pamatė, kad ant lovos guli O., o ant jos ją peržergusi sėdi J.. Šalia jų, ant lovos krašto, sėdi S.. Tada ji atsirėmė į sieną, esančią netoli lovos. S. sėdėjo tik ant lovos krašto, ji niekam ant kojų nesėdėjo, nieko prispaudusi nebuvo. Ji buvo neblaivi, sėdėjo nuleidusi galvą. Gal kokį vieną kartą tik bandė pasukti galvą, kažkur pažiūrėti, bet kiek pamena, ji visą laiką sėdėjo taip pat – nuleidusi galvą ir toje pačioje vietoje. Ji matė, kad J. laikė rankoje pagalvę ir ją vis uždengdavo, trumpam prispausdavo O. ant veido, patraukdavo ir vėl kartodavo tą veiksmą. Negali pasakyti kiek kartų J. buvo prispaudusi O. pagalve veidą, tačiau ji labai trumpam ją prispausdavo ir atleisdavo, todėl ji net nepagalvojo tuo metu, kad J. dusina O.. Ji galvojo, kad gal J. nori, jog O. tiesiog neberėktų, nes O. garsiai šaukėsi pagalbos, o kai vis sušaukdavo, J. jai uždėdavo pagalvę, prispausdavo ir atleisdavo. Kiek pamena, tris kartus tai tikrai taip buvo. Po to J. paliko pagalvę O. ant veido, bet ji negirdėjo, kad O. jau tada rėktų. Galbūt kažką ir burbuliavo. Gal negirdėjo. Viskas vyko pakankamai greitai. O. gulėjo tiesiai ant nugaros, ramiai, nejudėjo. J. vis dar sėdėjo apžergusi O. ir pradėjo kažką traukti O. iš liemenėlės ir mėtyti ant spintelės. Ji pradžioje nesuprato kas tai, atrodė, kaip kokie saldainiukai ar popieriukai. Tų popierėlių buvo gal kokie 6–7. Ji iš jų vieną paėmė, išlankstė ir pamatė, kad ten yra 50 eurų kupiūra. Banknotas buvo ne susuktas, todėl neatrodė pradžioje, kad tai pinigai, o buvo suglamžytas į mažą rutuliuką. Kai suprato, kad tai 50 eurų kupiūra, ją laikydama savo dešinės rankos kumštyje išėjo iš kambario, o išėjusi iš kambario įsidėjo ranką į savo megztuko kišenę, norėdama įmesti kupiūrą į kišenę, kad niekas nematytų, ir išėjo į savo kambarį. Ji užėjusi į savo kambarį atsisėdo ant lovos ir susivokė, ką padarė. Suvokė, kad taip negalima, nusprendė nueiti į kambarį ir nepastebimai kažkur numesti tą banknotą. Kai grįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kad visos buvo toje pačioje pozicijoje, t. y. J. vis dar buvo apžergusi O., O. gulėjo ant lovos, ant nugaros, nejudėjo, o S. sėdėjo taip pat, ant lovos krašto, nuleidusi galvą. Jokių popierėlių ar pinigų užėjusi į kambarį ji jau nebematė. Nežino kur jie dingo nuo spintelės. Ji tada tik pamatė, kad J. iš savo dešinės pusės šono su savo dešine ranka kažką paėmė ir po to abejomis rankomis laiko kažkokį daiktą ir, kiek ji pati matė, kad tris kartus dūrė tuo daiktu J. į krūtinę. Ji vėliau sužinojo, kad tai buvo peilis ir jog dūriai galimai buvo keturi, o ne trys, tačiau ji pati tuo metu matė tris. J., laikydama tą daiktą rankoje, pradėjo jį valyti sau į „maikutę“. Ji (teismo pastaba – M. R.) tuo metu užsimerkė ir nuleido galvą. Kaip tik tuo metu į kambarį užėjo J. kita kambariokė – S. B.. Ji pakėlė galvą į S. B. ir pasakė, kad O. bloga ir kviestų greitąją, po ko ji išėjo iš kambario. Ji nematė, kur J. padėjo tą daiktą, kuriuo dūrė O.. Kad tai buvo peilis ji sužinojo tik tada, kai ją apklausinėjo, iki to laiko ji pati to nematė. Ji pati nematė, kad S. M. kažką darytų, nes ji visą laiką prasėdėjo ant lovos krašto nuleidusi galvą. Taip pat nori patikslinti, kad ji pati jokio rankšluosčio nematė, kuris buvo minimas ankstesnių apklausų metu. Kai grįžo į savo kambarį, ji 50 eurų kupiūrą įmetė į savo rankinuką ir daugiau niekur nėjo iš kambario. Rankinuke esančioje piniginėje turėjo 90 eurų ir kažkiek smulkiais pinigais. Ją į policijos komisariatą pristatė su rankinuku ir visais pinigais. Pirmos apklausos metu pamiršo paminėti pinigus, kadangi jai dėl visos šitos situacijos buvo didelis šokas. Pinigų ji turėjo, nes gauna apie 300 eurų už neįgalumą. Nežino, ar O. gaudavo kokius pinigus, bet mano, kad gaudavo. Nežino, kur ji juos laikydavo (4 t., b. l. 111–113).
Paskelbus liudytojos M. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu ši patvirtino savo parodymus. Patikslino, kad ji N. gimtadienyje nedalyvavo. Nesakė, kad išgėrė 200 g degtinės, to nebuvo. Nesakė, kad matė kaip J. ištraukė peilį. Parodymus pasirašinėjo jų neskaitydama. Brendžio negėrė. Išėjusi iš kambario buvo mažiau nei 15 minučių.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas T. K. (T. K.) parodė, kad atėjo B. ir pasakė, kad su O. kažkas blogai, ji be sąmonės. Jis nuėjo, ją budino, bet ji nereagavo. Dirbo ten kaip (duomenys neskelbtini), buvo pavasaris ar vasara, po pietų. O. A. gulėjo ant nugaros, nereagavo, nejudėjo. Netikrino, ar ji kvėpuoja. Nusprendė iškviesti greitąją, jie liepė daryti širdies masažą. Širdies masažą darė iki atvyko greitoji. Kitų asmenų be B. ir O. nebuvo. Greitoji bandė gaivinti O.. Greitoji iškvietė policiją, su jais gal po valandos ar dviejų žiūrėjo vaizdo medžiagą. Matė, kad prieš tai į tą kambarį buvo užėjusios K., R. ir M., paskui išėjo. Iki įvykio tą vakarą K. turbūt nematė. Po įvykio K., R. ir M. išvežė. Buvo apie 14.00–16.00 val., patalpoje buvo, atrodo, natūralus apšvietimas. Kas buvo kambaryje, nežiūrėjo, tik žiūrėjo į O.. O. gyveno su B. ir K.. Vėliau išaiškėjo, kad tą vakarą buvo geriamas alkoholis. Jo budėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o viskas vyko (duomenys neskelbtini). O. visuomet skųsdavo kaimynus, kad jie elgiasi blogai, ji buvo ligonė, kažkas gal su galva negerai. O. skundėsi dėl K.. Apie O. pinigines lėšas nieko nežino. S. M. normali moteris, bet gal išgerdavo, M. R. irgi normali moteris. Pas juos negalima vartoti alkoholio, bet negali visų sužiūrėti. Jeigu išgirsta konfliktus, būtinai reaguoja. Tą vakarą, iki buvo pakviestas, jokių garsų negirdėjo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
T. K. 2024 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 28 d., apie 21.48 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) patalpoje, atėjo gyventoja S. B. ir pasakė, kad kažkas yra blogai su O. A., kuri gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Ji dūsta, miršta. Tikslių žodžių šiuo metu pasakyti negali. Jis kartu su S. B. staigiai nuėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame žmonių, išskyrus O. A., nebuvo. O. A. gulėjo ne savo lovoje, t. y. lovoje, esančioje kambario dešinėje pusėje prie lango. Ji gulėjo medinėje lovoje, ant kurios nebuvo net čiužinio. Ji gulėjo galva į langą, kojomis link savo lovos pusės. Ji knarkė, jos viena akis buvo atmerkta, o kita užmerkta. Ji nejudėjo. Jis pradėjo judinti O. A., tarė jos vardą, tačiau ji visiškai nereagavo, toliau knarkė. Jis išėjo į budėtojo kambarį iškviesti greitąją pagalbą, tačiau pakeliui suprato, kad greičiau bus paskambinti iš asmeninio telefono. Todėl jis grįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21.55 val. paskambino iškviesti greitąją medicinos pagalbą, pradėjo daryti širdies masažą. Pastebėjo ant O. „maikės“ nedidelę raudonos spalvos dėmę. Atvykę medikai gaivino O.. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis kartu su jais pradėjo žiūrėti vaizdo medžiagas. (duomenys neskelbtini) yra vaizdo kamera, kuri yra ant lubų priešais kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipta link rūkyklos. Peržiūrint vaizdo medžiagą jis pastebėjo, kad 20.51 val. O. ėjo į tualetą, iš eisenos atrodė viskas gerai. 21.03 val. darbuotojas S. O. (S. O.) nuėjo patikrinti gyventojų blaivumą. Jis jam sakė, kad dar O. matė, kažką su ja šnekėjo, jog ji pykstasi su savo kambarioke J. K.. Jis patikrino J. K. blaivumą ir nustatė virš 0,7 promilės neblaivumą. Kolega sakė, kad O. tuo metu buvo savo kambaryje, savo lovoje, su ja viskas buvo gerai, kraujo ar kažko įtartino nematė. J. K. girtumą jis tikrino (duomenys neskelbtini) rūkykloje. 21.05 val. J. K. ir S. M. nuėjo link kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai į jį įėjo, nes kamera tiksliai nerodo minėtų durų. 21.07 val. M. R. priėjo prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie jo, arba įėjo į jį ir iškart, po poros sekundžių išėjo ir nuėjo link rūkyklos. 21.11 val. M. R. vėl galimai grįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau peržiūrėjo vaizdo įrašus iki pat 21.51 val., tačiau nepastebėjo, kad kažkas būtų vėl įėję ar išėję (kamera nukreipta link rūkyklos). 21.51 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pirma išėjo M. R. ir iškart nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad ji savo kairę ranką, eidama link kambario, įsideda į kairės pusės chalatą. Iškart po jos iš kambario išėjo S. M., kuri iškart nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K.. 21.52 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo K. ir S. M. ir kažką koridoriuje kalbėjo, į koridorių išėjo M. kambariokė R. K. (kambarys Nr. (duomenys neskelbtini)). Visos trys kažką kalba, tada S. M. nueina link rūkyklos, o J. K. lieka šnekėti su R. K.. J. K. kažką rodo rankomis, skėsčioja, rodo aplink galvą. Tada J. K. irgi nueina į rūkyklą. Jo žiniomis, laikas kamerose viršiją apie vieną minutę tikro laiko. Visos trys – O., B. ir K., kurios gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), pastoviai žodžiais konfliktuodavo, tačiau nesimušdavo. Atrodo, kad yra buvusi policija dėl jų konfliktų (1 t., b. l. 108–110).
Paskelbus liudytojo T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu šis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas S. O. (S. O.) parodė, kad buvo iškvietimas, o prieš jį iš kamerų pamatė, kad atėjo O. ir pasakė, jog geriama. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), rūkykloje buvo J., M. ir M.. Jos buvo neblaivios, paprašė išeiti iš patalpos. Jos sutiko ir pasakė, kad išeis. Jis su kolega nuvyko į iškvietimą. Grįžęs po valandos pamatė greitąją. Nuėjo, tačiau nerado porininko K.. Nubėgo į (duomenys neskelbtini). T. darė O. dirbtinį kvėpavimą. Laukė pareigūnų, o tos merginos vaikščiojo per aukštus. Atvykus policijos pareigūnams jie nuėjo. Anksčiau su jomis nebuvo problemų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasarą, dienos nepamena, apie 20.00 val. Niekas nepasakojo, kas ten nutiko, pasakė tai, ką žino. Policija paprašė parodyti vaizdo medžiagą ir jie ją žiūrėjo. Jis matė iš vaizdo medžiagos, kaip jos buvo užėjusios į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), o kas ten vyko, nesimatė. Pirma užėjo K. su M., o po kurio laiko M.. O. visada pasakodavo apie savo bėdas, nes neturėjo artimųjų. Ji sakydavo, kad nori ramybės, bet nepasakojo, kad pyktųsi su K.. Su J. niekada nebuvo problemų, kai būdavo išgėrusi, jai pasakius, gražiai išeidavo. Ji geras žmogus. Kambaryje gyveno O., K. ir B.. O. sakydavo, kad pinigus visada nešioja prie krūtinės. Pats pas ją pinigų nematė. Yra girdėjęs, kad 900 eurų buvo rasti po čiužiniu, bet kuriame kambaryje, negali pasakyti. Po įvykio buvo kambaryje. O. gulėjo ant čiužinio, o K. jai darė masažą. Matė pagalvę, nepamena, ar buvo rankšluostis. Iš kambario pirma išėjo M., paskui M. ir K.. Nesimatė, kad M. kažką turėtų rankose. Pasakė tai, ką pamena.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo S. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
S. O. 2024 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 28 d., apie 20.30 val., T. K. paprašė nueiti į (duomenys neskelbtini), nes buvo atėjusi O. A., kuri skundėsi dėl savo kambariokės J. K. elgesio bei reikalavo, kad jai patikrintų blaivumą. Nuėjęs į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė O. A., gulinčią savo lovoje po patalyne. Kambariokių S. B. ir J. K. nebuvo. Jis O. paklausė, kur J.. Ji atsakė, kad nežino, pats ieškok. O. dažnai konfliktavo su J. K.. J. rado rūkomajame. Jos paklausė ar vartojo alkoholį. Ji iškart jam pasakė, kad taip. Pabandė patikrinti neblaivumą, tačiau iš kelių kartų nepavyko, todėl koks buvo jos blaivumas nežino. Akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, sklido alkoholio kvapas. Paprašė J. apsiraminti ir nelįsti prie O. bei trumpam išeiti į lauką. 21.10 val. darbo reikalais su vairuotoju išvažiavo ir grįžo po valandos. Lauke pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį ir suprato, kad kažkas vyksta. Įbėgęs į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė gulinčią ne savo vietoje O. A., kurią gaivino T., o šalia jo buvo jau medikai, kurie ruošėsi gaivinti. Tuo metu jokių įtartinų asmenų nebuvo. Atvykus pareigūnams jie kartu su T. pražiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, kur tiksliai buvo nustatyti laikai. Jis į (duomenys neskelbtini) pakilo 21.03 val. ir po kelių minučių t. y. 21.05 val. užėjo S. M. ir J. K.. 21.07 val. atėjo M. R. ir maždaug po minutės grįžo atgal į savo kambarį. 21.11 val. ji vėl grįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kur jau buvo S. ir J.. Visos minėtos moterys kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iki 21.51 val. Vėliau viena paskui kitą išėjo. Pirma išėjo M. R., kuri kairės pusės ranka kažką galimai įdėjo į chalato kišenę ir nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau išėjo S. M. ir nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinė išėjo J. K., kuri koridoriuje bendravo su kitais gyventojais. Jai pabendravus ji nuėjo link rūkymo vietos. Kiek vėliau išėjo iš kambario S. M. ir nuėjo link rūkymo vietos (1 t., b. l. 115–116).
Paskelbus liudytojo S. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu šis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai parodė, kad nematė, jog M. ką laikytų rankose, bet pagal kameras gal ir matėsi. Kai paprašė J. nelįsti prie O., ji atsakė, kad vėl O. ant jos supyko.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. O. (R. O.) parodė, kad jo paprašė (duomenys neskelbtini) atnešti patalynę į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Čiužinyje buvo pinigai. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) ir viskas. Pinigai buvo po čiužiniu, jie buvo susukti į vamzdelį, buvo po 50, po 100 eurų kupiūros. Nepamena, kiek buvo tų vamzdelių, bet ne vienas. Ta lova buvo S. M.. Su ja jam neteko kalbėti, nes ją išsivežė policija. Tame kambaryje gyveno B. ir S., bet S. jau mirusi.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo R. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
R. O. 2024 m. liepos 8 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 8 d. gavo nurodymą iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno S. M., išnešti patalynę. Pakėlę čiužinį, po čiužiniu pamatė tris ritinėlius, kuriuose buvo susukti pinigai. Rastus pinigus nunešė (duomenys neskelbtini), kur suskaičiavo pinigus ir iš viso buvo 840 eurų įvairiomis kupiūromis, t. y. 2x100 eurų, 7x50 eurų, 10x20 eurų, 6x10 eurų, 6x5 eurų. Apie tai pranešė policijai (1 t., b. l. 120–121).
Paskelbus liudytojo R. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu šis parodė, kad apie įvykį nieko nežino, nes tą dieną nedirbo. Su O. A. bendraudavo, ji buvo ligotas žmogus. Nežino, ar ji turėdavo pinigų. J. K., S. M. yra geri žmonės.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) ateina tik pernakvoti. Atėjo tą dieną į (duomenys neskelbtini), kambarys buvo užrakintas. Pastukseno, jai duris atidarė moteris, atrodo jos vardas M.. Ji greitai paliko daiktus, norėjo išsimaudyti, pasidaryti valgyti. Lovoje nebuvo A., bet ją pamatė skersai kitos lovos, visa buvo geltona ir vos kvėpavo. Išlėkė ir pasakė budinčiam, kad žmogus dūsta. Budėtojui medikai pasakė kaip daryti masažą, o jai teko išeiti ir sėdėti virtuvėje. Vyko judėjimas, jos niekur policija neišleido. Tik 5.00 val. galėjo įeiti į savo kambarį. Kai atėjo į kambarį, pamatė O. geltoną veidą, ten dar buvo trys moterys. Duris jai atidarė M., o kitų moterų matė tik nugaras. Pamačiusi O. iš karto išlėkė ieškoti pagalbos. Tos moterys, kurių matė tik nugaras, stovėjo prie O.. Buvo sekundžių laikas, galvojo, kad reikia gelbėti gyvybę, nepastebėjo nieko aplinkui. Iš kambario tik spėjo paimti puoduką. Jiems sakė, kad reikia atiduoti visus peilius. O. buvo neadekvati, kito mentaliteto. O. gadindavo jos daiktus, vogdavo, pjaustydavo daiktus, ji buvo nesveika. Su J. K. trumpai gyveno, J. jaunesnė už ją, su ja problemų nebūdavo. Nematė nesutarimų tarp O. ir J.. O. sėdėdavo (duomenys neskelbtini), ten prašydavo pinigų. Atnešdavo kilogramais raudonų centų. Ji vyniodavo pinigus ir susidėdavo į liemenuką. Nežino apie pinigų tolimesnį likimą. Kai grįžo tą dieną į kambarį, jau buvo tamsu. Į kambarį ji įėjo, pamatė kaip O. vos kvėpavo, veidas buvo geltonas, pagalvojo, kad kažkas su širdimi. Kaip kulka išlėkė pagalbos. Kiekviena turi savo įrankius, policija juos apžiūrėjo. Įrankius laikydavo kambaryje, savo spintelėse. Tuo metu gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Nežino, ar kas nors dar žinojo, kad O. vyniojo pinigus į tūteles ir dėdavo į liemenuką. Ji juos vyniodavo kiekvieną rytą. Jiems kas dvi savaites duodavo švarius patalynės komplektus. Pareigūnai paėmė „čecholus“ ir jų negrąžino. Neužfiksavo, ar buvo prie O. pagalvė. Kai į kambarį grįžo 5.00 val., J. jame nebuvo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojos S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
S. B. 2024 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Su O. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Keletą mėnesių atgal į jos kambarį perkėlė J.. 2024 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., išėjo į miestą ir grįžo apie 21.00 val. Kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo užrakintos. O. visuomet turi įprotį užsirakinti duris. Ji pradėjo belsti, žinojo, kad ji iškart neateina, todėl pradėjo belsti labiau, kadangi O. prisigeria vaistų ir sunkiai atsikelia. Išgirdo kaip durys atsirakina. Ji su pirkinių krepšiais abiejose rankose užėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kur sėdėjo kitos moterys, mano, kad jų buvo trys, tačiau tiksliai negali atsakyti. Nežino, kokios tai buvo moterys, nes neįsidėmėjo. Galvojo, kad tai kažkokie svečiai. Kadangi ji buvo su krepšiais, atsinešė juos iki savo lovos, apsisuko ir pamatė, kad O. guli ne savo lovoje, O. veidas buvo geltonas, ji žiopčiojo kaip žuvis, lyg gaudydama orą. Tai pamačiusi ji iškart nubėgo į apačią pranešti darbuotojui, kuriam pasakė, kad O. galimai blogai su širdimi. Atėjus su darbuotoju atgal į kambarį, be O. daugiau nieko nebuvo. Darbuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Girdėjo kaip telefonu jam yra duodami nurodymai kaip daryti širdies masažą. Atvykę medikai liepė išeiti. O. skundėsi dauguma moterų, eidavo skųsti jas (duomenys neskelbtini). O. būdavo psichologiškai nestabili, netvarkinga, labai nešvari, miegodavo su nešvariais rūbais, neplauta galva, neplaudavo kambario, jos kambariokės turėjo tvarkyti kambarį už ją (1 t., b. l. 102–103).
Paskelbus liudytojos S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu ši patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad su kaltinamąja gyveno vienoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje įvyko žmogžudystė, trys moterys tą darė, jos buvo girtos. Grįžo vakare iš miesto, sužinojo iš kitų žmonių, kad įvyko toks dalykas, gyveno su tokia kambarioke, ji buvo viena iš tų trijų moterų, tai M. R.. O. dar bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai, suprato, kad ji negyva, tada atvažiavo kriminalistai, pradėjo klausinėti. M. jai nieko nepasakojo, M. jau gulėjo lovoje apie 22.00 val., pamanė, kad ji miega, ar apsimetė, kad miega, tai jau buvo po to įvykio. Žiūrėjo pro langą, buvo dvi greitosios, tada atvažiavo policijos automobiliai, M. tada nubudo ir paklausė ar ta moteris gyva ar mirė, pasakė, kad mirė ne sava mirtimi, tada ji išsigando, daugiau nekalbėjo. Kriminalistai atėjo, pažadino ją, ji snaudė, uždavinėjo jai klausimus, ar dusinote pagalve, ar dūrėte peiliu, ji neigė viską, todėl ir suprato, kad įvyko žmogžudystė. Kitos moterys pasakojo, kad nukentėjusioji santaupas laikė už drabužių, prie kaklo. Kai grįžo į kambarį, M. jau gulėjo, rankose nieko nebuvo pas ją. Kai kieme ėjo, langai buvo atidaryti, girdėjo girtų moterų šukavimus, kai koridoriuje ėjo, jau nieko negirdėjo, pagalvojo, kad ten rėkavo M.. J. tą vakarą matė einant koridoriuje, S. ėjo, paklausė kur M., J. nepasakė kur M., o pasakė, kad „ji visa mėlyna“, pagalvojo, kad J. turi omenyje M., tada grįžo į savo kambarį, M. gulėjo lovoje, normaliai atrodė, ne mėlyna, tada virtuvėje girdėjo, kad moterys kalbėjo apie O., todėl suprato, kad J. kalbėjo apie O.. M. turėjo neįgalumą dėl psichinės sveikatos, gaudavo neįgalumo pensiją, lėšų jai pakakdavo, kitiems pinigus skolindavo.
(duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 31 d. atlikta akistata tarp J. K. ir S. M., iš akistatos protokolo matyti, kad J. K. ir S. M. savo parodymų akistatos metu nekeitė (5 t., b. l. 68–72).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 2 d. atlikta akistata tarp J. K. ir M. R., iš akistatos protokolo matyti, kad J. K. ir M. R. savo parodymų akistatos metu nekeitė (5 t., b. l. 80–84).
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – specialisto išvada) nurodyta, kad:
1. O. A. mirtis įvyko nuo trijų durtinių–kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų (Nr. 2–4) su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu (1 385 g skysto kraujo dešinėje širdiplėvės ertmėje), širdies tamponada (355 g skysto kraujo širdiplėvės ertmėje), pėdsakais kraujo pilvaplėvės ertmėje, ryškia vidaus organų mažakraujyste, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimais, ūmiais širdies–kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais.
2. O. A. mirtis galėjo įvykti prieš 2–4 paras iki jos lavono tyrimo pradžios 2024 m. liepos 1 d., 10.00 val.. Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.
3. O. A. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai:
3.1. Trys durtinės–pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos (Nr. 2–4) su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais. Šios žaizdos padarytos trimis trauminiais poveikiais, duriančiu pjaunančiu daiktu (daiktais), turėjusiu (turėjusiais) geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis ar peiliai, suduodant smūgius tiriamosios atžvilgiu iš priekio į nugarą (statmenai), nenukrypstant į viršų ar apačią (stovinčio žmogaus atžvilgiu), nežymiai iš dešinės į kairę, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Labiausiai tikėtina, kad šiame papunktyje nurodytos žaizdos padarytos esant nukentėjusiajai horizontalioje padėtyje ar artimoje horizontaliai padėčiai, kitam asmeniui ar asmenims suduodant smūgius minėtu daiktu. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Visos šiame papunktyje nurodytos žaizdos visumoje ir atskirai vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl krūtinės ląstos sienos ir pilvo kiauryminio sužalojimu, su plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais.
3.2. Durtinė–pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda (Nr. 1) su odos, poodžio ir krūtinkaulio sužalojimais, padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančiu pjaunančiu daiktu, turėjusiu geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Labiausiai tikėtina, kad šiame papunktyje nurodyta žaizda padaryta esant nukentėjusiajai horizontalioje padėtyje ar artimoje horizontaliai padėčiai, kitam asmeniui suduodant smūgį minėtu daiktu, labai artimu laikui kaip šios išvados 3.1. papunktyje nurodytos žaizdos. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinkaulio sužalojimo, dėl kurio tiriamosios sveikata būtu sutrikusi ilgiau 10 dienų.
3.3. Durtinė–pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda (Nr. 5) su odos ir poodžio sužalojimais, padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančiu pjaunančiu daiktu, turėjusiu geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Labiausiai tikėtina, kad šiame papunktyje nurodyta žaizda padaryta esant nukentėjusiajai horizontalioje padėtyje ar artimoje horizontaliai padėčiai, kitam asmeniui suduodant smūgį minėtu daiktu, labai artimu laikui kaip šios išvados 3.1. ir 3.2. papunkčiuose nurodytos žaizdos. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
3.4. Du simetriški odos nubrozdinimai, ties apatinių vokų ir skruostų riba padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietu bukabriauniu daiktu ar daiktais, kuo galėjo būti tiek pirštų nagų laisvieji galai, tiek peilio (galas) ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Daugybinės paviršinės burnos lūpų gleivinės žaizdelės, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu, taškinės kraujosruvos veido odoje ir akių vokų gleivinėse. Šių sužalojimų visuma rodo, kad burnos sritis buvo veikiama kietais bukais neribotais paviršiais, prispaudžiant lūpas prie dantų, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tokie, kaip nurodyta šiame išvados papunktyje, sužalojimai susidaro užspaudus burną, sutrikdant kvėpavimą, tai yra kito asmens ar asmenų poveikyje tiriamajai buvo sutrikdytas kvėpavimas padaryta mechaninė asfiksija. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau įvertinus tai, kad tiriamosios išangė, sėdmenys ir kojos labai gausiai suteptos išmatomis ir šlapimu, o tai galėjo atsitikti dėl sąmonės praradimo sukelto savaiminio apsišlapinimo ir tuštinimosi, galima daryti prielaidą, kad dėl šio kvėpavimo sutrikdymo (kito asmens sukeltos mechaninės asfiksijos) tiriamoji galėjo prarasti sąmonę, tokiu atveju remiantis sveikatos sutrikdymo masto 6.6.19 punktu šis kvėpavimo sutrikdymas gali būti vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
3.6. Linijinė poodžio kraujosruva kakle, padaryta kieto buko riboto, lankstaus daikto poveikyje, kurio identifikuoti negalima, iki kelių valandų laikotarpyje, vienu trauminiu poveikiu. Ši kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
3.7. Poodinės kraujosruvos rankose padarytos šešiais trauminiais poveikiais, kieto buko daikto ar daiktų poveikyje, kurio (kurių) identifikuoti negalima, iki kelių valandų laikotarpyje. Šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek pačiai nukentėjusiajai užsigaunat į kietus bukus paviršius, tiek tiriamajai ginantis nuo smūgių, tiek kitam asmeniui ar asmenims sugriebus delnais ir pirštais už vietų, kuriose rastos kraujosruvos. Šios kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.
4.–5. O. A. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.
6. Atsakyta išvados 1-ame punkte.
7.–8. Atsakyta išvados 3-ame punkte.
9. O. A. lavono rankose rasti sužalojimai galėjo būti padaryti jai ginantis nuo smūgių.
10.–11. Po šios išvados 3.1. papunktyje nurodytų sužalojimų: trijų durtinių–pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų (Nr. 2–4) su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais padarymo kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje tiriamoji turėjo prarasti sąmonę ir netrukus mirti. Galima daryti tikimybinę išvadą, kad tiriamoji galėjo prarasti sąmonę ir po šios išvados 3.5 papunktyje nurodytų sužalojimų, tačiau mirtis įvyko nuo šios išvados 3.1. papunktyje nurodytų sužalojimų. Praradusi sąmonę tiriamoji negalėjo atlikti kokių nors savarankiškų veiksmų (pavyzdžiui, judėti, gintis, šaukti). Kiti sužalojimai įtakos tiriamosios sąmonei ir mirčiai neturėjo.
12. Atsakyta išvados 3-ame punkte, aptariant kiekvieną sužalojimų grupę.
13. Nukentėjusiosios lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, iš kurių penki į krūtinę-padaryti peiliu (peiliais) ar peilio geležties pavidalą turėjusiu ( turėjusiais) daiktu (daiktais).
14.–15. Žalojusio daikto nustatymui tinkantys sužalojimai paimti ir perduoti į (duomenys neskelbtini).
16. Nustatyti O. A. lavono tyrimo metu rastų sužalojimų padarymo sekos negalima.
17. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus.
18. Duomenų patvirtinančių, kad iki nukentėjusiosios lavono aptikimo įvykio vietoje buvo keista tiriamosios lavono padėtis – nenustatyta (1 t., b. l. 132–137).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto paaiškinimo protokole J. P., surašęs specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), į klausimą „ar yra požymių, rodančių, kad O. A. galėjo būti dusinama pagalve“ atsakė, kad O. A. palaikų tyrimo metu (2024 m. liepos 1 d., specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) nenustatyta požymių, kurie rodytų, kad tiriamosios kvėpavimo takai buvo uždengti, pridengti pagalve, todėl lavono tyrimo duomenimis nei patvirtinti, nei paneigti galimybės, kad mirusioji prieš mirtį buvo „dusinama pagalve“ negalima. Į klausimą „ar O. A. padaryti veido sužalojimai galėjo atsirasti dusinant ją pagalve“ atsakė, kad O. A. palaikų tyrimo metu (2024 m. liepos 1 d.) nenustatyta požymių, kurie rodytų, kad tiriamosios kvėpavimo takai buvo uždengti, pridengti pagalve, todėl lavono tyrimo duomenimis nei patvirtinti, nei paneigti galimybės, kad mirusioji prieš mirtį buvo „dusinama pagalve“ negalima. Į klausimus „ar O. A. padaryti veido, burnos ir kaklo sužalojimai galėjo būti padaryti apvyniojant rankšluostį aplink O. A. kaklą ir rankšluostį perkryžiuojant per O. A. burną ir už galų jį traukiant“, atsakė, kad O. A. palaikų tyrimo metu (2024 m. liepos 1 d.) nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5 papunktyje, o būtent: daugybinės paviršinės burnos lūpų gleivinės žaizdelės, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu, taškinės kraujosruvos veido odoje ir akių vokų gleivinėse bei 3.6 papunktyje: linijinė poodžio kraujosruva kakle – galėjo būti padaryti ir šiame klausime nurodytomis aplinkybėmis: apvyniojant rankšluostį aplink O. A. kaklą ir rankšluostį perkryžiuojant per O. burną ir už galų jį traukiant. Į klausimą „ar O. A. padaryti veido ir burnos sužalojimai galėjo būti padaryti uždėjus rankšluostį ant O. A. burnos ir jį spaudžiant ranka“ atsakė, kad O. A. palaikų tyrimo metu (2024 m. liepos 1 d.) nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5 papunktyje, o būtent: daugybinės paviršinės burnos lūpų gleivinės žaizdelės, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu, taškinės kraujosruvos veido odoje ir akių vokų gleivinėse – galėjo būti padaryti šiame klausime nurodytomis aplinkybėmis ,,uždėjus rankšluostį ant O. A. burnos ir jį spaudžiant ranka“. Tačiau tokiu būdu nebūtų buvę padaryti minėtoje išvadoje 3.6 papunktyje nurodytas sužalojimas. Tuo remiantis labiau tikėtina, tiriamajai nustatyti sužalojimai padaryti 3-iame klausime nurodytomis aplinkybėmis. Į klausimą „ar yra požymių, rodančių, kad O. A. padaryti veido sužalojimai galėjo būti suduodant smūgius ranka“ atsakė, kad tikėtina, jog vienas iš O. A., palaikų tyrimo metu (2024 m. liepos 1 d.) nustatytų sužalojimų, nurodytų specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5 papunktyje, o būtent: muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu – galėjo būti padaryta ir sudavus smūgį ranka į veidą (1 t., b. l. 139).
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:
1. Ant J. K. kelnių (17 mėg.) ir dešinės šlepetės (18 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su O. A. DNR profiliu su 99,999999999999998 proc. tikimybe.
2. Ant peilio geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas dalinis DNR profilis, kuris sutampa su O. A. DNR profiliu su 99,9999999996 proc. tikimybe.
3. Ant peilio rankenos žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.
4. Atlikus DNR tyrimą O. A. rankų nagų nuokarpose gautas DNR profilis sutampa su O. A. DNR profiliu su 99,999999999999998 proc. tikimybe.
5. J. K. rankų nagų nuokarpose (3, 4 mėg.) ir nuoplovose nuo rankų (5 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe.
6. S. M. rankų nagų nuokarpose (6, 7 mėg.) ir nuoplovuose nuo rankų (8 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su S. M. DNR profiliu su 99,99999999999997 proc. tikimybe.
7. M. R. rankų nagų nuokarpose (9, 10 mėg.) ir nuoplovose nuo rankų (11 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su M. R. DNR profiliu su 99,99999999999995 proc. tikimybe.
8. Ant J. K. marškinėlių (14, 15 mėg.), kelnių (16 mėg.), S. M. marškinėlių (19 mėg.), kelnių (20 mėg.), šlepečių (21, 22 mėg.), M. R. marškinėlių (23 mėg.), kairio bato (24 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.
9. Ant J. K. kojinių, kairės šlepetės, M. R. kelnių ir dešinio bato dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 155–177).
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. M. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (3 t., b. l. 169).
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. R. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (4 t., b. l. 116).
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (5 t., b. l. 113).
Iš alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ parodymų matyti, kad 2024 m. birželio 29 d. 1.42 val. J. K. nustatytas 2,15 promilės girtumas (5 t., b. l. 136).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime, (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 22.03 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) rasta gulinti lovoje O. A., gimusi (duomenys neskelbtini), su keturiomis durtinėmis–pjautinėmis žaizdomis krūtinės ląstos srityje. 22.03 val. atvykusi Greitoji medicinos pagalba (duomenys neskelbtini) pradėjo gaivinimą, kurį tęsė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) konstatuota mirtis (1 t., b. l. 1–2; 1 t., b. l. 7).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių iš karto po įvykio buvo bendrauta su O. A., M. R. ir S. M.. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti šių asmenų pirminiai paaiškinimai (1 t., b. l. 24-25).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių išaiškinimo užfiksuoti pirminiai tyrėjos veiksmai ir įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (1 t., b. l. 27-28).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–78).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 29 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) teritorija. Priešais pastatą, pastato kairės pusės kampinėje dalyje miškelyje tarp žolių rastas virtuvinis peilis. Peilis guli 10,7 metro atstumu nuo pastato kairės pusės kampinės dalies. Peilis yra rudos spalvos medine rankena, peilis fotografuojamas, paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Pastato (duomenys neskelbtini) iš kairės į dešinę nuo kampinės dalies yra praverti pirmas ir trečias kambarių langai (1 t., b. l. 80–88).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pinigai, rasti po S. M. lovos čiužiniu kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš viso yra 840 eurų įvairiomis kupiūromis, t. y. 2 vnt. 100 eurų nominalo banknotų, 7 vnt. 50 eurų nominalo banknotų, 10 vnt. 20 eurų nominalo banknotų, 6 vnt. 10 eurų nominalo banknotų, 6 vnt. 5 eurų nominalo banknotų (1 t., b. l. 185–190).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), pridėto prie 2024 m. liepos 17 d. atsakymo iš BPC dėl garso įrašo pateikimo priedų (2 t., b. l. 4–5).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti šeši vaizdo įrašai iš pareigūnų „BODY“ kamerų (2 t., b. l. 7–23).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų, pateiktų pagal 2024 m. birželio 29 d. reikalavimą, apžiūros eiga (2 t., b. l. 29–32).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti S. M. parodymai apie O. A. mirties aplinkybes (3 t., b. l. 100-118).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti M. R. parodymai apie O. A. mirties aplinkybes (4 t., b. l. 70-80).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti J. K. parodymai apie O. A. mirties aplinkybes (5 t., b. l. 16-43).
(duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamųjų S. M. ir M. R. atžvilgiu, nesant jų veiksmuose BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties (3 t., b. l. 145-149).
III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teisiamajame posėdyje ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad kaltinamosios J. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta.
Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Iš 2024 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) patalpos ir moters lavonas. Pastato (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtos patalpos – kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie dešinės sienos stovi lova, be numerio ir čiužinio, ant kurios yra moteriškos lyties lavonas, vilkintis alyvinės spalvos marškinėliais, ant kurių aptikti raudonos spalvos dėmės ir kiauryminiai pažeidimai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai O. A., kurios krūtinės srityje užfiksuoti durtiniai sužalojimai: ant krūtinės ir pilvo aptikti raudonos spalvos sutepimai, o ant pilvo yra tvarstis su raudonos spalvos dėmėmis. Be to, ant lovos po O. A. lavonu aptiktos raudonos spalvos skysčio dėmės (1 t., b. l. 37–38). 2024 m. birželio 29 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) teritoriją, prieš pastatą tarp žolių buvo surastas virtuvinis peilis su rudos spalvos medine rankena (1 t., b. l. 80–81).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. A. mirtis įvyko nuo trijų durtinių–kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų, su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, širdies tromponada, kraujo pėdsakais pilvaplėvės ertmėje, ryškia vidaus organų mažakraujyste, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimais, ūmiais širdies–kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad trys durtinės–pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais padarytos trimis trauminiais poveikiais, duriančiu–pjaunančiu daiktu (daiktais), turėjusiu (turėjusiais) geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis ar peiliai, suduodant smūgius O. A. atžvilgiu.
Nurodyti apžiūros protokolai ir specialisto išvados leidžia konstatuoti, kad O. A. mirė smurtine mirtimi, t. y. buvo nužudyta.
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji J. K. parodė, kad viskas įvyko 2024 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). O. (A.) jai kažką pasakė kas ją paveikė, ji O. pastūmė, kuri nukrito ant lovos. Kai O. pradėjo šaukti, ant jos prisėdo. Nukentėjusioji rėkė „ką tu darai“, o ji tada prisėdo ant lovos. Ji pradėjo nukentėjusiąją purtyti už pečių. Lova buvo tuščia, nebuvo nei pagalvės, nei čiužinio. S. jai padavė rožinį rankšluostį, nepamena ar ji paprašė rankšluostį paduoti. Paskui apvyniojo O. kaklą tuo rankšluosčiu ir mėgino O. smaugti, tačiau jai nepavyko. Tada S. paėmė už kito rankšluosčio krašto ir jos abi pradėjo juo smaugti nukentėjusiąją. Prieš jos, J. K. galvą stovėjo M., kuri tą patį rankšluostį pridėjo O. prie burnos, kad nerėktų. S. jau buvo paleidusi rankšluostį. Ant stalo gulėjo bendro naudojimo peilis, rudai juoda rankena, peilio ilgis apie 15 centimetrų. Peilį atrodo padavė S.. Juo sudavė O. prie krūtinkaulio ir dar 2 (du) kartus sudavė, bet kur, neatsimena. Peilį pro langą išmetė. Nuėjo pas S. M. iš (duomenys neskelbtini) kambario pernakvoti, miegojo vienoje lovoje, paskui atvyko pareigūnai, jas išskyrė, o ją išvežė. Nežino, kodėl taip įvyko, kažkas galvoje pasimaišė. Įvykį nelabai gerai atsimena, buvo juodai baltos akimirkos. Ji sugebėjo prisiminti, bet gali būti, kad gali ir neprisiminti. Tą dieną ji buvo išgėrusi alkoholio apie 400 gramų. Ji sakė, ką pamena, o ką sako S., nežino. Ji (teismo pastaba – S.) su M. pasėdėjusios pradėjo duoti kitokius parodymus. M. įvykio metu buvo stipriai girta, o S. nebuvo labai girta. Į jos (teismo pastaba – J. K.) kambarį užėjo trise, nes kai pastūmė O., M. buvo kambaryje, ji ėjo joms iš paskos iš rūkyklos. M. užėjo ir stovėjo prie lango, o S. sėdėjo už jos (teismo pastaba – J. K.). Dėl padarytos veikos labai gailisi, prašo atleisti. Niekada nebuvo tokių minčių, kad gali kažką panašaus padaryti.
Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu J. K. duodama parodymus buvo pakankamai nuosekli dėl esminių bylai aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad su peiliu O. A. dūrė tris-keturis kartus, neigė uždėjusi pagalvę ant O. A. veido ir tokiu būdu ją dusinusi.
Savo parodymus kaltinamoji J. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tik parodymų patikrinimo vietoje metu J. K. parodė, kad šalia jos atsistojo S. ir paėmusi už vieno rankšluosčio galo jį traukė S., už kito galo traukė ji pati. Apklausta viso proceso metu kaltinamoji J. K. parodė, kad S. sėdėjo O. A. ant kojų ir traukė už kito rankšluosčio galo. Parodė, kad M. rankšluosčiu bandė užspausti O. burną, kituose parodymuose nurodė, jog buvo pridėjusi rankšluostį O. ant burnos.
Tiesioginės įvykio liudytojos S. M. ir M. R. dėl O. A. nužudymo aplinkybių duodamos parodymus iš esmės buvo nuoseklios viso proceso metu.
S. M. parodė, kad O. atidarius duris, J. K. pradėjo su O. konfliktuoti. J. sugriebė O. ir pastūmė ją ant lovos, o paskui sudavė ranka gulinčiai O. į veidą. Ji (teismo pastaba – S. M.) prisėdo prie gulinčios O. kojų ant lovos. J. paėmė pagalvę, su kuria uždengė O. veidą ir ją dusino. J. liepė jai laikyti O. kojas, ji pasakė, kad jeigu jai (J. K.) reikia, tegu pati ir laiko. Persėdo ant kėdės. Dar matė raudoną ar bordo spalvos rankšluostį, lyg juo smaugė. M. gal atėjo vėliau, ji buvo išgėrusi. M. stovėjo prie sienos, prie lango. Kai J. sėdėjo prie O., staiga atsikėlė, kažką sugriebė nuo spintelės ir grįžo prie O.. Pasirodo, kad ji sugriebė peilį, bet ji nelabai matė. Ji (J. K.) dūrė O. į krūtinės sritį. Langas buvo atidarytas ir ji išmetė per langą peilį. Apklausta sekančią dieną po įvykio S. M. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisme. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. M. patvirtino savo parodymus, prie tokių parodymų pasiliko ir akistatos su J. K. metu.
S. M. parodymai dėl O. A. nužudymo iš esmės viso proceso metu sutapo su M. R. parodymais, išskyrus aplinkybes dėl O. A. pinigų.
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja M. R. parodė, kad ieškojo S., mergaitės pasakė, kad ji su J. išėjo į jos kambarį. Kai užėjo į kambarį, pamatė S. ant lovos krašto, ji sėdėjo nuleidusi galvą ir rankas. J. sėdėjo ant O. ją apsižergusi. Su pagalve O. tai uždarinėjo, tai atidarinėjo veidą. O. labai stipriai rėkė, o J. vis kilnojo pagalvę. Ji pastovėjo ir nuėjo už spintelės, atsistojo prie sienos. J. iš O. liemenuko ištraukinėjo rutuliukus ir mėtė juos ant spintelės, prie kurios ji stovėjo. Tada paėmė vieną rutuliuką pažiūrėti kas ten yra ir ištraukė 50 eurų. Ji labai išsigando ir tyliai nuėjo į savo kambarį. Tada pagalvojo, kodėl paėmė pinigus. Supratusi, kad tai vagystė, grįžo atgal. Atsistojo prie sienos, bet pinigų rutuliukuose jau nebuvo. Ji turėjo vieną 50 eurų kupiūrą ir norėjo ją numesti kažkur ant grindų. Tuo metu J., kuri sėdėjo prie O., paėmė kažkokį daiktą dviem rankomis, paskui sužinojo, kad tai buvo peilis. Juo sudavė tris kartus į krūtinės sritį O.. Ji išsigando, pradėjo rėkti, ką ji daro, ar išprotėjo ir J. sustojo. Tada J. tą daiktą išvalė megztuku. Rankšluosčio, kėdės ji nematė. J. melavo sakydama, kad padėjo jai smaugti rankšluosčiu O..
Liudytoja M. R. viso proceso metu duodama parodymus buvo nuosekli, tik pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių dėl pinigų, paaiškindama, kad po įvykio jai buvo šokas ir apie tai ji tiesiog pamiršo. Savo parodymus M. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, prie tokių parodymų pasiliko ir akistatos su J. K. metu.
Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, iškart po įvykio buvo bendrauta su O. A., M. R. ir S. M. bei užfiksuoti šių asmenų duoti pirminiai paaiškinimai siekiant išsiaiškinti pirminius duomenis apie įvykį (1 t., b. l. 24-25). Jau pirminiame įvykio aplinkybių fiksavime M. R. paaiškino, kad J. K. ant O. A. galvos tris kartus buvo uždėjusi ir laikė pagalvę.
Iš byloje esančių vaizdo įrašų ir 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų vaizdo įrašų iš (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų, apžiūros eigos nustatyta, kad M. R. į priekį, t. y. vaizdo stebėjimo kamerų nefilmuojamą zoną, t. y. į tą pusę, kur yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) nuėjo beveik trimis minutėmis vėliau (21 val. 7 min. 2 s.), nei į tą pusę nuėjo J. K. ir S. M. (21 val. 4 min. 21 s.). M. R. po 10 sekundžių grįžta į savo kambarį iš minėtos nefilmuojamos zonos. 21 val. 10 min. 49 s. M. R. išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėl eina į vaizdo stebėjimo kamera nefilmuojamą zoną, kur yra aktualus kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). 21 val. 51 min 12 s. į vaizdo kamera filmuojamą zoną, iš priekio (t. y. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pusės), įeina M. R., tuo tarpu pasimato trumpam S. M. galva ir vėl dingsta į vaizdo kamera nefilmuojamą zoną. M. R. tuo metu eina koridoriumi, kairę savo ranką įkiša į kairės pusės chalato kišenę, o priėjusi prie antrųjų durų, kairiąją ranką ištraukia iš kišenės ir užeina pro duris į vidų bei durys užsidaro. 21 val. 51 min. 25 s. į vaizdo stebėjimo kamera filmuojamą zoną iš priekio (t. y. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pusės) įeina S. M., kažką laiko kairėje rankoje, tačiau nesimato aiškiai ką, tik matosi galimai laido dalis, galimai cigarečių pakelis ar kažkoks panašus daiktas, o dešinėje rankoje ji laiko cigaretę ir užeina pro pirmąsias duris, esančias dešinėje pusėje (t. y. į savo gyvenamąjį kambarį), tačiau kambario durų neuždaro. 21 val. 51 min. 33 s. į vaizdo kamera filmuojamą zoną iš priekio (t. y. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pusės) įeina J. K., tačiau ar ji kažką laiko savo rankose eidama, nesimato, ji prieina prie pirmųjų durų (kambarys Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra pravertos ir kažką sakydama užeina pro duris į vidų.
Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, t. y. tai, kad M. R. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) nuėjo kiek vėliau nei J. K. ir S. M., be to, M. R. buvo trumpam išėjusi iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjo į savo kambarį bei vėliau į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai atitinka M. R. duotus parodymus.
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant J. K. kelnių (17 mėg.) ir dešinės šlepetės (18 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su nukentėjusiosios O. A. DNR profiliu su 99,999999999999998 procento tikimybe. Nei S. M., nei M. R. rankų nagų nuokarpose ir nuoplovuose nuo rankų žmogaus kraujo nerasta, ant paimtų jų drabužių kraujo taip pat nerasta.
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. A. mirtis įvyko nuo trijų durtinių–kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų (Nr. 2–4) su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais. O. A. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: trys durtinės–pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos (Nr. 2–4) su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais. Šios žaizdos padarytos trimis trauminiais poveikiais, duriančiu pjaunančiu daiktu (daiktais), turėjusiu (turėjusiais) geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis ar peiliai, suduodant smūgius tiriamosios atžvilgiu iš priekio į nugarą (statmenai), nenukrypstant į viršų ar apačią (stovinčio žmogaus atžvilgiu), nežymiai iš dešinės į kairę, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Visos šios nurodytos žaizdos tiek visumoje, tiek ir atskirai vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl krūtinės ląstos sienos ir pilvo kiauryminio sužalojimų, su plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais. Durtinė–pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda (Nr. 1) su odos, poodžio ir krūtinkaulio sužalojimais, padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančiu pjaunančiu daiktu, turėjusiu geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Nurodyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinkaulio sužalojimo, dėl kurio tiriamosios sveikata būtų sutrikusi ilgiau nei 10 dienų. Durtinė–pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda (Nr. 5) su odos ir poodžio sužalojimais, padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančiu pjaunančiu daiktu, turėjusiu geležtės pavidalo ašmenis, kuo galėjo būti peilis, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie nurodyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Aptarti, minėtoje specialisto išvadoje nustatyti penki sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais priežastiniu ryšiu vienareikšmiškai atsirado dėl kaltinamosios J. K. peiliu O. A. suduotų smūgių į krūtinę. Nors J. K. negalėjo tiksliai nurodyti kiek smūgių peiliu ji sudavė, tačiau akivaizdu, kad visi jie (smūgiai) buvo J. K. minėtų nusikalstamų veiksmų pasekmė, o trys iš jų ir O. A. mirties priežastis.
Minėtoje specialisto išvadoje nustatyti ir kiti O. A. padaryti sužalojimai. Du simetriški odos nubrozdinimai, ties apatinių vokų ir skruostų riba padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietu bukabriauniu daiktu ar daiktais, kuo galėjo būti tiek pirštų nagų laisvieji galai, tiek peilio (galas) ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Daugybinės paviršinės burnos lūpų gleivinės žaizdelės, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu, taškinės kraujosruvos veido odoje ir akių vokų gleivinėse. Šių sužalojimų visuma rodo, kad burnos sritis buvo veikiama kietais bukais neribotais paviršiais, prispaudžiant nukentėjusiosios lūpas prie dantų, kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tokie sužalojimai susidaro užspaudus burną, sutrikdant kvėpavimą, t. y. kito asmens ar asmenų poveikyje tiriamajai buvo sutrikdytas kvėpavimas ir padaryta mechaninė asfiksija. Šie nurodyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau įvertinus tai, kad tiriamosios išangė, sėdmenys ir kojos labai gausiai suteptos išmatomis ir šlapimu, o tai galėjo atsitikti dėl sąmonės praradimo sukelto savaiminio apsišlapinimo ir tuštinimosi, galima daryti prielaidą, kad dėl šio kvėpavimo sutrikdymo (kito asmens sukeltos mechaninės asfiksijos) tiriamoji galėjo prarasti sąmonę, tokiu atveju remiantis sveikatos sutrikdymo masto 6.6.19. punktu šis kvėpavimo sutrikdymas gali būti vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Linijinė poodžio kraujosruva kakle, padaryta kietu buko riboto, lankstaus daikto poveikyje, kurio identifikuoti negalima, iki kelių valandų laikotarpyje, vienu trauminiu poveikiu. Ši kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus nustatė, kad J. K. žodinio konflikto su O. A. metu, abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją O. A. ir pargriovė ją ant lovos, atsisėdo ant gulinčios O. A. apžergdama ją kojomis ir suėmusi rankomis purtė O. A., po ko uždėjo pagalvę ant O. A. veido ir tokiu būdu ją dusino, po ko rankšluosčiu apvyniojo O. A. kaklą ir tokiu būdu ją smaugė. Kaltinamoji J. K. nors ir nurodė, kad gali kai kurių įvykio detalių neprisiminti, tačiau viso proceso metu parodė, jog ji su pagalve nedusino nukentėjusiosios. Visgi liudytojos M. R. ir S. M. savo duotuose parodymuose nuosekliai nurodė, kad J. K. ant O. A. veido uždėjo pagalvę, S. M. ir M. R. matė, kad tai buvo daroma ne mažiau kaip tris kartus, o M. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad J. K. paliko pagalvę ant O. A. veido, bet negirdėjo, kad O. tada rėktų, gal kažką burbuliavo, bet ji negirdėjo. Kaip jau minėta, šių liudytojų parodymai dėl nurodytų aplinkybių sutapo tarpusavyje, be to, liudytojos M. R. parodymai atitinka ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes kada M. R. atėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) bei, kad trumpam buvo iš jo išėjusi. 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto paaiškinimo protokole J. P. papildomai atsakė į klausimus ir paaiškino, kad nukentėjusiosios O. A. palaikų tyrimo metu nenustatyta požymių, kurie rodytų, kad tiriamosios kvėpavimo takai buvo uždengti, pridengti pagalve, todėl lavono tyrimo duomenimis nei patvirtinti, nei paneigti galimybės, kad mirusioji prieš mirtį buvo „dusinama pagalve“ negalima. Į klausimą „ar O. A. padaryti veido sužalojimai galėjo atsirasti dusinant ją pagalve“ atsakė, kad nukentėjusiosios O. A. palaikų tyrimo metu nenustatyta požymių, kurie rodytų, kad tiriamosios kvėpavimo takai buvo uždengti, pridengti pagalve, todėl lavono tyrimo duomenimis nei patvirtinti, nei paneigti galimybės, kad mirusioji prieš mirtį buvo „dusinama pagalve“ negalima. Į klausimus „ar O. A. padaryti veido, burnos ir kaklo sužalojimai galėjo būti padaryti apvyniojant rankšluostį aplink O. A. kaklą ir rankšluostį perkryžiuojant per O. A. burną ir už galų jį traukiant“, „ar O. A. padaryti veido ir burnos sužalojimai galėjo būti padaryti uždėjus rankšluostį ant O. A. burnos ir jį spaudžiant ranka“ atsakė, kad nukentėjusiosios O. A. palaikų tyrimo metu nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5. papunktyje: daugybinės paviršinės burnos lūpų gleivinės žaizdelės, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu, taškinės kraujosruvos veido odoje ir akių vokų gleivinėse, galėjo būti padaryti šiuose klausimuose nurodytomis aplinkybėmis. 3.6. papunktyje nurodytas sužalojimas – linijinė poodžio kraujosruva kakle – negalėjo būti padaryta uždėjus rankšluostį ant O. A. burnos ir jį spaudžiant ranka.
Aptarti įrodymai teismui leidžia spręsti, kad minėti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dusinant nukentėjusiąją O. A. pagalve, vėliau ją smaugiant rankšluosčiu, išskyrus muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu bei taškines kraujosruvas veido odoje ir akių vokų gleivinėse. Byloje be J. K. parodymų nėra kitų duomenų, kad O. A. su rankšluosčiu uždengusi jos burną dusino liudytoja M. R., o paėmusi už kito rankšluosčio galo su J. K. kartu O. A. smaugė ir S. M.. Kaltinamoji J. K. pirminiuose parodymuose paaiškino, kad kai ji ir S. M. smaugė O. A., M. R. rankšluosčiu uždengė nukentėjusiosios burną. Vėliau J. K. parodė, kad kai jos su rankšluosčiu nustojo smaugti O. A., tada M. uždėjo ant burnos O. rankšluostį, kad ji nerėktų. Vėliau jau parodė, kad M. su rankšluosčiu spaudė O. burną. Taigi dėl šių aplinkybių kaltinamosios parodymai nebuvo itin nuoseklūs. M. R. kategoriškai neigė aplinkybę, kad ji buvo uždėjusi O. A. rankšluostį ant burnos, jog ši nerėktų ir spaudė jai burną. S. M. apklausta parodė, kad su skuduru O. spaudė burną J., teisme parodė, kad gal su skuduru ar rankšluosčiu J. smaugė O.. Taip pat byloje dėl prieštaravimų tarp tiesiogiai įvykį mačiusių ar jame dalyvavusių asmenų duotų parodymų nėra objektyviai nustatyta kokiu būdu ir ar be J. K. kas nors smaugė O. A. rankšluosčiu ir kaip rankšluostis tiksliai buvo apvyniotas aplink nukentėjusiosios veidą. Vertinant jau minėtus parodymus nėra galimybės nustatyti dėl kurios moters veiksmų atsirado taškinės kraujosruvos nukentėjusiosios veido odoje ir akių vokų gleivinėse, be to, labiau tikėtina, kad tokio pobūdžio (taškinės) kraujosruvos gali atsirasti veidą spaudžiant frotiniu rankšluosčiu ar apsukus juo kaklą bei veidą, kurį proceso metu minėjo tiek J. K., tiek S. M. bei toks rankšluostis įvykio vietoje buvo rastas. Išnaudojus visas objektyvias galimybes pašalinti neaiškumus dėl minėtų kraujosruvų atsiradimo aplinkybių ir priežastinio ryšio būtent su kaltinamosios J. K. veiksmais ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog vienas iš nukentėjusiosios O. A. palaikų tyrimo metu nustatytų sužalojimų, t. y. muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, riboje su viršutiniu žandikauliu – galėjo būti padarytas ir sudavus smūgį ranka į veidą. Kaltinamoji J. K. proceso metu neigė aplinkybę, kad ji sudavė smūgius nukentėjusiajai O. A.. Liudytoja S. M. parodė, kad J. K., kai užėjo į kambarį kumščiu trenkė O. A. į veidą, todėl byloje lieka nei paneigta, nei patvirtinta kokiomis aplinkybėmis (ar suduodant smūgį ranka, ar dusinant O. A. rankšluosčiu, o jeigu rankšluosčiu, tai kuri iš moterų buvo užspaudusi O. A. veidą rankšluosčiu) atsirado minėta muštinė žaizda ant nukentėjusiosios viršutinės lūpos kairėje pusėje. Išnaudojus visas objektyvias galimybes pašalinti neaiškumus dėl minėtų kraujosruvų atsiradimo aplinkybių ir priežastinio ryšio būtent su J. K. veiksmais ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Be to, dėl tiriamosios išangės, sėdmenų ir kojų labai gausaus sutepimo išmatomis ir šlapimu, kas galėjo atsitikti dėl sąmonės praradimo sukelto savaiminio apsišlapinimo ir tuštinimosi, specialistas minėtoje išvadoje padarė prielaidą, kad dėl šio kvėpavimo sutrikdymo (kito asmens sukeltos mechaninės asfiksijos) tiriamoji galėjo prarasti sąmonę. Kaltinamoji J. K. aplinkybių, kad O. A. buvo praradusi sąmonę, savo parodymuose nenurodė, paaiškino, jog kai smaugė O. kažką kalbėjo, sąmonės praradusi nebuvo. Kai badė peiliu, O. A. krenkštė. Liudytoja S. M. parodė, kad kai J. ėmė peilį, O. dejavo, o po smūgių peiliu krenkštė. Liudytoja M. R. parodė, kad po to, kai J. paliko pagalvę O. ant veido, ji negirdėjo, kad O. jau tada rėktų. Galbūt kažką ir burbuliavo. Negirdėjo ar O. leido garsus, kai J. dūrė O. peiliu. Liudytoja S. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad užėjusi į kambarį ji pamatė, kad O. guli ne savo lovoje, O. veidas buvo geltonas, ji žiopčiojo kaip žuvis, lyg gaudydama orą. Teisme liudytoja S. B. paaiškino, kad O. A. vos kvėpavo. Liudytojas T. K. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam užėjus į kambarį, O. A. knarkė, jos viena akis buvo atmerkta, o kita užmerkta, ji nejudėjo, jis pradėjo judinti O. A., tarė jos vardą, tačiau ji visiškai nereagavo, toliau knarkė.
Teismas vertina, kad byloje surinkti ir aptarti įrodymai nepatvirtina minėtoje specialisto išvadoje nurodytos prielaidos, kad dėl O. A. kvėpavimo sutrikdymo (kito asmens sukeltos mechaninės asfiksijos) tiriamoji galėjo prarasti sąmonę, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad po to, kai J. K. uždėjo pagalvę ant O. A. veido ir tokiu būdu ją dusino, po ko rankšluosčiu apvyniojo O. A. kaklą ir tokiu būdu ją smaugė, O. A. prarado sąmonę, todėl ši aplinkybė dėl sąmonės praradimo iš kaltinimo šalintina. Iš specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių matyti, kad po trijų durtinių–pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų (Nr. 2–4) su krūtinkaulio, IV dešiniojo šonkaulio, kairiojo šonkaulių lanko lūžiais, plaučių, širdies ir kepenų sužalojimais padarymo kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje tiriamoji O. A. prarado sąmonę ir netrukus mirė. Iš bylos duomenų matyti, kad po nukentėjusiajai O. A. padarytų minėtų sužalojimų ji prarado sąmonę. Be to, tiek apsaugos darbuotojų, tiek medicinos darbuotojų ji dar buvo gaivinama, todėl neatmestina, kad savaiminis apsišlapinimas ir tuštinimasis galėjo įvykti ir šiuo momentu. Tokiu atveju dėl sukeltos mechaninės asfiksijos nenustačius, kad O. A. prarado sąmonę kaltinime nurodyti sužalojimai pagal specialisto išvados 3.5. punktą vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių aplinkybių kaltinimas tikslintinas.
Teismas vertina, kad aptartų, išanalizuotų ir įvertintų aplinkybių visuma (kaltinamosios, liudytojų parodymai, kiti su šiais asmenimis atlikti procesiniai veiksmai, juose užfiksuotos aplinkybės (duomenys), įvykio vietos apžiūros protokolai, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės (duomenys), specialistų išvados bei specialisto papildomai pateikti paaiškinimai) patvirtina, kad O. A. buvo nužudyta kaltinime nurodytomis ir teismo patikslintomis aplinkybėmis. Kitų asmenų, t. y. S. M. ir M. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius jų veiksmuose BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjant bylą teisme teismas nustatė, kad nukentėjusiąją O. A. nužudė J. K.. Kaltinamosios J. K. veiksmai buvo būtina ir neišvengiama nusikalstamų padarinių – nukentėjusiosios O. A. mirties sąlyga, tarp kaltinamosios nustatytų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių buvo būtinasis priežastinis ryšys, nes būtent dėl kaltinamosios anksčiau jau aptartų veiksmų nukentėjusioji mirė, šie nusikalstami padariniai – O. A. mirtis galėjo būti numatyta, tačiau, kaip minėta, kaltinamoji, veikdama tyčia ir panaudodama peilį kaltinime nustatytomis aplinkybėmis durdama nukentėjusiajai į gyvybei pavojingas vietas, buvo abejinga galimiems kilti padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
J. K. taip pat kaltinama tuo, kad pagrobė svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. po to, kai J. K. dusino O. A., ji iš O. A. liemenėlės ištraukė susuktus 840 (aštuonis šimtus keturiasdešimt) eurų įvairiomis kupiūromis, kurias mėtė kambaryje ant grindų, ir tik po to, kai peiliu nužudė nukentėjusiąją O. A., pamatė ir suprato, kad ant grindų guli nukentėjusiajai O. A. priklausantys 840 (aštuoni šimtai keturiasdešimt) eurų, kuriuos susirinko ir pasisavino.
Apklausta dėl šio kaltinimo kaltinamoji J. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jokių pinigų pas O. A. nematė. Kažką matė M. rankose, gal ten ir buvo pinigai. Kai S. buvo prie jos (teismo pastaba – J. K.) prisėdusi, matė kažkokius suktinukus, tačiau nežino iš kur jie. M. rankose laikė suktinukus, paskui matė juos pas S.. Pas auką nematė jokių pinigų, jie nesivoliojo ant grindų. Kai ji smaugė O. A., matė kažkokius skudurėlius, kažkas buvo įrišta, nežino iš kur tai buvo. Ji pamatė kelias sekundes, kad M. laikė rankoje, o S. kažką išvyniojo skudurėlyje. Nematė kokios kupiūros ten buvo. Nematė, kad S. ir M. būtų palikusios tuos popierėlius. Nežino iš kur tie pinigai buvo po lova. Po įvykio ji nuėjo pas S. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir miegojo jos lovoje, o S. miegojo kartu su ja vienoje lovoje. Vėliau po šita lova, kur jos miegojo, buvo rasti pinigai.
Apklausta teisme S. M. parodė, kad nematė pinigų nei pas J., nei pas M.. Ji gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Po čiužiniu ji pinigų nelaikė. Nieko nežino apie 840 eurų radimą. J. nieko pas O. neieškojo, ji pasakė, kad reikia kuo greičiau išeiti. Kai J. atėjo pas ją pernakvoti, pas J. rankose nematė pinigų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji jokių pinigų O. kambaryje niekur nematė. O. atsistojusi nebuvo. Ji tik matė, kaip J. mušė O., daugiau nieko. Ji (S. M.) savo pinigus laikė įvairiose vietose, kambaryje, t. y. spintelėje, meškos formos taupyklėje, sporto krepšyje, po čiužiniu, po pagalve. Ji taupė pinigus anūko dviračiui, turėjo maždaug apie 1 800 eurų grynaisiais pinigais. Kai ją pristatė į areštinę, ji su savimi turėjo 40 eurų. Minėti pinigai buvo pas ją telefono dėkle. Ji specialiai iš niekur pinigų neėmė, nežinojo, kad važiuos į kalėjimą, minėti 40 eurų telefono dėkle buvo iš anksčiau. Visi kiti pinigai liko (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai ten jų liko ji neprisimena, nes dar išleido pinigų ir gimtadieniui, bet 1 500 eurų turėjo likti. Su vyru tarp daiktų rado 1 200 eurų. Akistatos su J. K. metu S. M. parodė, kad jokių pinigų ji nematė, nieko neėmė. Apie kažkokius skudurėlius girdi pirmą kartą.
Apklausta teisme M. R. parodė, kad J. iš O. liemenuko ištraukinėjo rutuliukus ir mėtė juos ant spintelės, prie kurios ji stovėjo. Tada paėmė vieną rutuliuką pažiūrėti kas ten yra ir ištraukė 50 eurų. Ji labai išsigando ir tyliai nuėjo į savo kambarį. Tada pagalvojo, kodėl paėmė pinigus. Supratusi, kad tai vagystė, grįžo atgal. Atsistojo prie sienos, bet pinigų rutuliukuose jau nebuvo. Ji turėjo vieną 50 eurų kupiūrą ir norėjo ją numesti kažkur ant grindų, bet buvo labai girta. Tą 50 eurų kupiūrą atsivežė su savimi į kalėjimą, ten paskaičiavo kaip jos pinigus. Nežino kur dingo kiti rutuliukai su pinigais, nes kai buvo išėjusi, o paskui grįžo, jų jau nematė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. R. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisme. Parodė, kad J. vis dar sėdėjo apžergusi O. ir pradėjo kažką traukti O. iš liemenėlės ir mėtyti ant spintelės. Ji pradžioje nesuprato kas tai, atrodė, kaip kokie saldainiukai ar popieriukai. Tų popierėlių buvo gal kokie 6–7. Ji iš jų vieną paėmė, išlankstė ir pamatė, kad ten yra 50 eurų kupiūra. Banknotas buvo ne susuktas, todėl neatrodė pradžioje, kad tai pinigai, o buvo suglamžytas į mažą rutuliuką. Kai suprato, kad tai 50 eurų kupiūra, ją laikydama savo dešinės rankos kumštyje išėjo iš kambario, o išėjusi iš kambario įsidėjo ranką į savo megztuko kišenę, norėdama įmesti kupiūrą į kišenę, kad niekas nematytų, ir išėjo į savo kambarį. Ji užėjusi į savo kambarį atsisėdo ant lovos ir susivokė, ką padarė. Suvokė, kad taip negalima, nusprendė nueiti į kambarį ir nepastebimai kažkur numesti tą banknotą. Kai grįžo į kambarį jokių popierėlių ar pinigų užėjusi į kambarį ji jau nebematė. Nežino kur jie dingo nuo spintelės. Tokius pačius parodymus M. R. davė ir akistatos su J. K. metu.
Iš byloje esančių vaizdo įrašų ir 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų vaizdo įrašų iš (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų, apžiūros eigos metu nustatyta, kad M. R. į priekį, t. y. vaizdo stebėjimo kamerų nefilmuojamą zoną, t. y. į tą pusę, kur buvo kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) nuėjo beveik trimis minutėmis vėliau (21 val. 7 min. 2 s.), nei į tą pusę nuėjo J. K. ir S. M. (21 val. 4 min. 21 s.). M. R. po 10 sekundžių grįžo į savo kambarį iš minėtos nefilmuojamos zonos. 21 val. 10 min. 49 s. M. R. išėjo iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėl ėjo į vaizdo kamera nefilmuojamą zoną, kur yra aktualus kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). 21 val. 51 min. 12 s. į vaizdo kamera filmuojamą zoną, iš priekio (t. y. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pusės), įeina M. R., tuo tarpu pasimato trumpam S. M. galva ir vėl dingsta į vaizdo kamera nefilmuojamą zoną. M. R. tuo metu eina koridoriumi, kairę savo ranką įkiša į kairės pusės chalato kišenę, o priėjusi prie antrųjų durų, kairiąją ranką ištraukia iš kišenės ir užeina pro duris į vidų ir durys užsidaro. 21 val. 51 min. 25 s. į vaizdo kamera filmuojamą zoną iš priekio (t. y. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pusės) įeina S. M., kažką laiko kairėje rankoje, tačiau nesimato aiškiai ką, tik matosi galimai laido dalis, galimai cigarečių pakelis ar kažkoks panašus daiktas, o dešinėje rankoje ji laiko cigaretę ir užeina pro pirmąsias duris, esančias dešinėje pusėje (t .y. į savo gyvenamąjį kambarį), tačiau durų neuždaro. 21 val. 51 min 33 s. į vaizdo stebėjimo kamera filmuojamą zoną iš priekio (t. y. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pusės) įeina J. K., ar ji kažką laiko rankose eidama, nesimato, prieina prie pirmųjų durų (kambarys Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra pravertos ir kažką sakydama užeina pro duris į vidų.
Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina tik tai, kad M. R. galimai eidama iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) kažką įsideda į kišenę, kaip ji pati parodė, kad paėmė 50 eurų kupiūrą. S. M. grįždama iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) kažką laiko rankoje, tačiau ji nurodė, kad jokių pinigų nematė, tokie jos parodymai sukelia abejones dėl jų patikimumo, nes visų kitų įvykių seką ji matė. Ar J. K. kažką prie savęs turėjo vaizdo įrašų pagalba nenustatyta. J. K. parodė, kad kai ji smaugė nukentėjusiąją O. A., matė kažkokius skudurėlius, kažkas buvo įrišta, pamatė kelias sekundes, kad M. laikė rankoje, o S. kažką išvyniojo skudurėlyje, kur jie dingo nežino. Apklausta S. M. parodė, kad kai pas ją atėjo nakvoti J. K., ji pas ją jokių pinigų nematė.
Iš (duomenys neskelbtini) byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti apie pavedimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį dėl O. A. 50 eurų vagystės M. R. atžvilgiu atlikimo (1 t., b. l. 194).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. O. parodė, kad jo paprašė (duomenys neskelbtini) atnešti patalynę į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Čiužinyje buvo pinigai. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) ir viskas. Pinigai buvo po čiužiniu, jie buvo susukti į vamzdelį, buvo po 50, po 100 eurų kupiūros. Nepamena, kiek buvo tų vamzdelių, bet ne vienas. Ta lova buvo S. M..
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu S. M. parodė, kad pinigų po lovos čiužiniu nelaiko, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo pinigus po lovos čiužiniu laikydavo, maždaug 1 000 eurų buvo po čiužiniu.
Teismas vertina, kad aptartų ir ištirtų įrodymų visumos nepakanka konstatuoti, kad būtent kaltinamoji J. K. po to, kai peiliu nužudė nukentėjusiąją O. A., pamatė ir suprato, kad ant grindų guli O. A. priklausantys 840 eurų, kuriuos susirinko ir pasisavino, nes toks teismo sprendimas būtų grįstas išimtinai prielaidoms.
Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinime nurodytą veiką padarė J. K., būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-164-895/2016 ir kt.).
Teismas vertina, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidas, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima (teismo išvados gali būti grindžiamos įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką). Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog būtent kaltinamoji J. K. padarė ir kitą jai kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl ji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinama, nes neįrodyta, jog būtent J. K. įvykdė O. A. pinigų vagystę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
IV. Bausmės skyrimas
Dėl bausmės skyrimo J. K.
Skiriant bausmę kaltinamajai J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, į kaltinamosios asmenybę.
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių domenų, kad J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (5 t., b. l. 131), taigi kaltinamoji J. K. baudžiamojo įstatymo prasme yra pakaltinama.
J. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).
Teismas nenustatė J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamoji J. K. pripažino patį faktą, kad nužudė O. A., tačiau nepripažino visų teismo nustatytų aktualios nusikalstamos veikos faktinių padarymo aplinkybių, savo vaidmenį akivaizdžiai menkino ir minimizavo. Nors J. K. gailisi dėl įvykio, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes toks gailėjimasis nėra nuoširdus.
Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamosios J. K. atsakomybę sunkina tai, jog ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 29 d. 1.42 val. J. K. buvo nustatytas 2,15 promilės girtumas (5 t., b. l. 136).
BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.
Skirdamas kaltinamajai J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas labai sunkus baigtas tyčinis nusikaltimas žmogaus gyvybei, kurios pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos. Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J. K. neteista, per paskutinius trejus metus bausta už smulkius administracinius nusižengimus (5 t., b. l. 143-146). Sodros duomenimis iki suėmimo nuo (duomenys neskelbtini) nedirbo, anksčiau dirbo (5 t., b. l. 147-148), neregistruota Užimtumo tarnyboje (5 t. b. l. 150), psichiatrinėje ligoninėje gydyta (5 t., b. l. 118), turi sveikatos problemų, sirgo insultu. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, į tai, kad kaltinamoji visgi didžiąją dalį nusikalstamos veikos aplinkybių pripažino, t. y. pripažino ir esminius smūgius nulėmusius nukentėjusiosios mirtį, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog J. K. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalį, paskyrus 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Į kaltinamajai J. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025 m. gegužės 21 d.
Dėl kardomosios priemonės
J. K. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. birželio 30 d. nutartimi nutarta paskirti J. K. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarta pratęsti J. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, t. y. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajai J. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi kaltinamajai J. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai J. K., nepasikeitus suėmimo termino pratęsimo pagrindui ir sąlygoms, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Byloje buvo gauta (duomenys neskelbtini) pažyma, kuri pagrindžia 1 522,23 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo J. K. išlaidas.
BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamosios gynėja buvo paskirta (duomenys neskelbtini) parinkta advokatė Silva Mardosaitė. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamosios J. K., atsižvelgus ir į kaltinamosios turtinę padėtį (nedirbanti, sulaikyta ir suimta šioje byloje nuo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini)), teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) išlaidos iš jos neišieškotinos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Priimdamas nuosprendį teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini), iki procesinio sprendimo priėmimo byloje (1 t, b. l. 178-181):
1) dėžę, kurioje yra – du peiliai, supakuoti į voką Nr. 10; rudos spalvos pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 5, supakuotas į voką Nr. 2; rudos spalvos pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 6, supakuotas į voką Nr. 3; nuoplova nuo dėmės ant padėkliuko, supakuota į voką Nr. 4; geltonos spalvos šluostė su raudonos spalvos sutepimais, supakuota į voką Nr. 5; pledas, supakuotas į paketą Nr. 6; žalios spalvos pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 2, supakuotas į voką Nr. 7; šviesios spalvos su pilkais ornamentais pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 2, supakuotas į voką Nr. 8; nuoplova nuo tamsiai raudonos spalvos dėmės ant grindų rūkykloje, supakuota į voką Nr. 9; virtuvinis peilis, supakuotas į dėžę; mėlynos spalvos šluostė su galimais biologiniais pėdsakais paimta iš tualeto patalpų Nr. 145, supakuota į paketą Nr. 1; peilis su mėlyna rankena, supakuotas į voką Nr. 1; žirklutės, supakuotos į voką Nr. 2; statybinis peilis, supakuotas į voką Nr. 1; statybinis peilis, supakuotas į voką Nr. 2; peiliai (3 vnt.) supakuoti į voką Nr. 3; peilis, supakuotas į voką Nr. 4; žirklutės (2 vnt), supakuotos į voką Nr. 5; peilis, supakuotas į voką Nr. 1; peiliai (3 vnt.), supakuoti į voką Nr. 2; J. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 2; M. R. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 3; S. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 1; M. R. kairės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 1; M. R. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 2; S. M. kairės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 1; S. M. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 2; J. K. kairės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 1; J. K. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 2; O. A. drabužiai, kurie supakuoti į maišą: balto metalo laikrodis, baltos spalvos karoliai, balto metalo žiedas, rausvi trumparankoviai marškiniai, rausva palaidinė, violetinė liemenėlė, juodos kelnės, violetinės kelnaitės; S. M. rankų nuoplovos, supakuotos į voką; M. R. rankų nuoplovos, supakuotos į voką; J. K. rankų nuoplovos, supakuotos į voką; O. A. plaukai, nagai, supakuoti į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) paketą, kuriame yra S. M. marškinėliai, kelnės, šlepetės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. M.;
3) paketą, kuriame yra M. R. marškinėliai, kelnės, šlepetės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. R.;
4) paketą, kuriame yra J. K. margi marškinėliai, mėlynos/margos kelnės, pora rožinių kojinių, pora rožinių šlepečių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K., persiunčiant į (duomenys neskelbtini) ir pridedant prie J. K. asmeninių daiktų.
Nukentėjusiosios O. A. pinigus: 1) 2 vienetus 100 eurų nominalo banknotų; 2) 7 vienetus 50 eurų nominalo banknotų; 3) 10 vienetų 20 eurų nominalo banknotų; 4) 6 vienetus 10 eurų nominalo banknotų; 5) 6 vienetus 5 eurų nominalo banknotų, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini), pervedant pinigus į depozitinę sąskaitą, iki procesinio sprendimo priėmimo byloje (1 t, b. l. 191-193), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams.
J. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti J. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 21 d.
J. K. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) dėžę, kurioje yra – du peiliai, supakuoti į voką Nr. 10; rudos spalvos pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 5, supakuotas į voką Nr. 2; rudos spalvos pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 6, supakuotas į voką Nr. 3; nuoplova nuo dėmės ant padėkliuko, supakuota į voką Nr. 4; geltonos spalvos šluostė su raudonos spalvos sutepimais, supakuota į voką Nr. 5; pledas, supakuotas į paketą Nr. 6; žalios spalvos pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 2, supakuotas į voką Nr. 7; šviesios spalvos su pilkais ornamentais pagalvės užvalkalas nuo lovos Nr. 2, supakuotas į voką Nr. 8; nuoplova nuo tamsiai raudonos spalvos dėmės ant grindų rūkykloje, supakuota į voką Nr. 9; virtuvinis peilis, supakuotas į dėžę; mėlynos spalvos šluostė su galimais biologiniais pėdsakais paimta iš tualeto patalpų Nr. 145, supakuota į paketą Nr. 1; peilis su mėlyna rankena, supakuotas į voką Nr. 1; žirklutės, supakuotos į voką Nr. 2; statybinis peilis, supakuotas į voką Nr. 1; statybinis peilis, supakuotas į voką Nr. 2; peiliai (3 vnt.) supakuoti į voką Nr. 3; peilis, supakuotas į voką Nr. 4; žirklutės (2 vnt), supakuotos į voką Nr. 5; peilis, supakuotas į voką Nr. 1; peiliai (3 vnt.), supakuoti į voką Nr. 2; J. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 2; M. R. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 3; S. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti į voką Nr. 1; M. R. kairės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 1; M. R. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 2; S. M. kairės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 1; S. M. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 2; J. K. kairės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 1; J. K. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas į voką Nr. 2; O. A. drabužiai, kurie supakuoti į maišą: balto metalo laikrodis, baltos spalvos karoliai, balto metalo žiedas, rausvi trumparankoviai marškiniai, rausva palaidinė, violetinė liemenėlė, juodos kelnės, violetinės kelnaitės; S. M. rankų nuoplovos, supakuotos į voką; M. R. rankų nuoplovos, supakuotos į voką; J. K. rankų nuoplovos, supakuotos į voką; O. A. plaukai, nagai, supakuoti į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) paketą, kuriame yra S. M. marškinėliai, kelnės, šlepetės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. M.;
3) paketą, kuriame yra M. R. marškinėliai, kelnės, šlepetės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. R.;
4) paketą, kuriame yra J. K. margi marškinėliai, mėlynos/margos kelnės, pora rožinių kojinių, pora rožinių šlepečių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K., persiunčiant į Panevėžio kalėjimą (ar bausmę vykdančią instituciją) ir pridedant prie J. K. asmeninių daiktų.
Nukentėjusiosios O. A. pinigus: 1) 2 vienetus 100 eurų nominalo banknotų; 2) 7 vienetus 50 eurų nominalo banknotų; 3) 10 vienetų 20 eurų nominalo banknotų; 4) 6 vienetus 10 eurų nominalo banknotų; 5) 6 vienetus 5 eurų nominalo banknotų, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini), pervedant pinigus į depozitinę sąskaitą, iki procesinio sprendimo priėmimo byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.
(duomenys neskelbtini) išlaidų iš J. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai J. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.