- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2092-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00126-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei Z
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei V. R., trečiajam asmeniui notarei Z. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Ž. Marijampolės apylinkės teismo prašė konstatuoti, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytas bendrasis sutuoktinių A. V. bei D. V. testamentas yra niekinis ir negaliojantis bei taikyti restituciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos įtėviai sutuoktiniai A. V. ir D. V. 2014 m. lapkričio 28 d. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, kad vieno iš sutuoktinių mirties atveju visas jo turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui, o, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas turtas paliekamas atsakovei, D. V. sesers A. M. dukrai V. R.. Palikėjams mirus, V. R. 2018 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šakių rajono 2–ojo notarų biuro notarei Z. D.. Ieškovės nuomone, testamentas neatitiko A. V. ir D. V. valios, todėl siekia jį nuginčyti. Anot ieškovės, tai, kad įtėviai bendruoju testamentu visą savo turtą paliko ne įdukrai, o giminaitei, lėmė sutrikusi jų psichinė ir fizinė sveikata, keletas konfliktinių situacijų šeimoje bei atsakovės V. R. ieškovės įtėviams darytas psichologinis spaudimas.
3. Atsakovė V. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2005 metų santykiai tarp ieškovės ir įtėvių pradėjo blogėti, o nuo 2007 metų bendravimas tarp šalių praktiškai nutrūko, todėl A. V. ir D. V. visokeriopai ėmė rūpintis atsakovė, vežiojo juos pas gydytojus, lankė gydymo įstaigose, gamino jiems valgyti, tvarkė kambarius, maudė ir atliko visus kitus darbus reikalingus jų priežiūrai. Atsidėkodami už rūpestį, A. ir D. V. laisva valia, be jokios prievartos ir psichologinio spaudimo nusprendė surašyti atsakovės naudai testamentą. Atsakovės tvirtinimu, abu sutuoktiniai, surašydami testamentą, visiškai suvokė savo veiksmus, ką patvirtina tai, kad: a) A. V., būdamas darbingas, visą laiką dirbo atsakingose pareigose, buvo Šakių rajono vyriausiuoju zootechniku, Lietuvai tapus nepriklausomai, tarnavo pasienyje, jam buvo leista namuose laikyti šaunamąjį ginklą, kuris buvo perduotas policijai tik po jo mirties; b) D. V. nuo pat bendrojo testamento sudarymo dienos niekada nepareiškė abejonių dėl savo valios išraiškos; c) po sutuoktinio mirties 2015 m. kovo 24 d. Šakių rajono 2-ajame notarų biure surašė įgaliojimą atsakovei vesti paveldėjimo bylą; d) 2017 m. Šakių rajono 1-ajame ir 2-ajame notarų biuruose sudarė turto (buto ir žemės sklypų) perleidimo sutartis, o gautas lėšas perdavė įdukrai ir vaikaitėms; e) D. V. sudarant aukščiau nurodytus sandorius nei vienam iš notarų, tvirtinusiems šiuos sandorius, nekilo abejonių dėl jos veiksnumo; f) prieš mirtį D. V. gulint ligoninėje, ieškovė reikalavo surašyti naują testamentą, tačiau D. V. kategoriškai atsisakė.