Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė J. Ž. pateiktame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai A. V. ir D. V. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, kad, pirma, vieno iš sutuoktinių mirties atveju visas jo turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui ir antra, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visas turtas paliekamas atsakovei V. R.. V. R. yra D. V. sesers A. M. dukra. J. Ž. yra A. V. ir D. V. įdukra, įvaikinta (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai užaugino įdukrą, visokeriopai ja rūpinosi, rėmė finansiškai, vėliau rūpinosi vaikaičiais. Lygiai taip pat, įdukra užaugusi rūpinosi įtėviais. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) Šakiuose. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu. D. V. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą kaip testamentinė įpėdinė. D. V. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijime nurodyta pagrindinė liga sukėlusi mirtį – hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu ir 5 stadijos inkstų nepakankamumu, taip pat nurodytos kitos svarbios patologinės būklės sąlygojusios mirtį – lėtinė išeminė kardiovaskulinė liga, cukrinis diabetas 2 tipo su daugybinėmis komplikacijomis, liekamieji reiškiniai po insulto. V. R. 2018 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šakių rajono 2–ojo notarų biuro notarei Z. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Ieškovės nuomone, susiklosčiusią situaciją, t. y. tai, kad įtėviai bendruoju testamentu visą savo turtą paliko giminaitei, bet ne dukrai lėmė sutrikusi jų psichinė ir fizinė sveikata, keletas konfliktinių situacijų šeimoje bei atsakovės V. R. ieškovės tėvams darytas psichologinis spaudimas. Tėvai ieškovę mylėjo, augino ir visokeriopai rūpinosi. Tėvai ją rėmė finansiškai, kai ji studijavo Vilniuje. Po studijų ieškovė grįžo į pas tėvus, ištekėjo, tėvai iškėlė jai vestuves, nupirko jaunavedžiams butą Šakiuose. Ieškovei susilaukus dukros, tėvai labai rūpinosi vaikaite, palaikė artimą ir šiltą ryšį. 2005 metais iširo ieškovės santuoka ir ji su dukra išvažiavo gyventi į Vilnių. Motina buvo labai nepatenkinta dėl dukros skyrybų, tai priėmė kaip asmeninę gėdą, bijojo aplinkinių ir pažįstamų asmenų neigiamo vertinimo. Šeimoje kildavo konfliktų dėl nenusisekusios dukros santuokos. Tačiau ieškovė su dukra savaitgaliais dažniausiai sugrįždavo į tėvų namus. Ieškovės tėvas A. V. visą gyvenimą ne tik buvo priklausomas nuo alkoholio, bet ir turėjo psichologinių, psichiatrinių sutrikimų. Tėvą ištikdavo nevaldomo pykčio priepuoliai, jis mušdavo savo motiną, kuri gyveno kartu, ne kartą būdamas girtas yra išvaręs sutuoktinę su įdukra iš namų. 2002 m. mirus tėvo motinai, tėvui vaidendavosi, jis girdėjo balsus, bijojo pasilikti namuose vienas, miegojo užsidegęs šviesą. Nuo 2010 metų tėvui medikai diagnozavo depresiją, tėvas nuolat vartojo antidepresantus ir raminančius vaistus. Tėvas ir toliau vartojo alkoholį, dažniausiai „užgerdavo“ trims dienoms, po to kentėdavo nuo abstinencijos. Pavartojęs alkoholio visada būdavo agresyvus, motina jo bijojo. Kita vertus, tėvas, jau vėlesniais metais sutuoktinei išvykus gydytis į ligonines ar sanatorijas, ir toliau bijojo vienas pasilikti namuose, turėdavo kažkas nakvoti kartu. Tačiau nepaisant tėvo patologinių charakterio bruožų ieškovės santykiai su juo buvo artimi, šilti ir šeimyniški. Kita vertus, viskas pasikeisdavo tėvui pavartojus alkoholio. Tėvas žemindavo įdukrą dėl to, kad ji negeria alkoholio. Gyvendama Vilniuje ieškovė susipažino su D. Ž., su kuriuo (duomenys neskelbtini) metais susituokė. Tėvai D. Ž. priėmė į šeimą, nusistovėjo tikrai geri jų santykiai. Ieškovė su dukra ir D. Ž. dažnai lankydavosi pas tėvus, padėdavo jiems, kartu švęsdavo šventes. 2007 m. per Šv. Velykas šeimoje įvyko konfliktas, kuris turėjo ilgalaikes pasekmes, nes motina pareiškė, kad dukra neva pavogė iš tėvų cukrų, rankšluosčių ir auksinius papuošalus. Ieškovė bandė išsiaiškinti su tėvais, prašė leisti apieškoti namus, tačiau motina buvo labai įpykusi ir išvarė juos. Ieškovė jau ir anksčiau buvo pastebėjusi, kad kartais motina stipriai supyksta be pagrindo, kad yra ūmaus būdo, kad yra lengvai paveikiama kitų asmenų nuomonės. Po šio konflikto ieškovė skambindavo telefonu tėvams, bandydavo susitaikyti, išsiaiškinti, tačiau jie buvo neperkalbami ir neleisdavo pas juos atvykti. 2008 m. ieškovė su sutuoktiniu D. Ž. buvo atvykę pas tėvus, išsikvietė policijos pareigūnus, kurių akivaizdoje apieškojo tėvų namus bei surado visus dingusius daiktus. Motina jau nuo anksčiau buvo įpratusi slapstyti daiktus po namus, o paskui pamiršdavo kur padėjo, vėliau juos rasdavo. Tėvai tą kartą atsiprašė dukros, tačiau supyko dėl iškviestos policijos. Tėvai baiminosi kaimynų apkalbų, jautėsi pažeminti ir vėl jų santykiai nutrūko. Ieškovė bandė su tėvais bendrauti telefonu, tačiau jie ir toliau nenorėjo, kad dukra atvažiuotų pas juos. Ieškovės motina D. V. nuo 1993 metų sirgo cukriniu diabetu, vartojo vaistus. (duomenys neskelbtini) motiną ištiko insultas, ligoninėje buvo nustatyti galvos smegenų atrofijos požymiai. Po insulto motina galėjo judėti tik su vaikštyne ir tik po namus. Nuo 2010 metų D. V. turėjo neįgalaus asmens statusą. (duomenys neskelbtini) D. V. ištiko dar vienas insultas, po kurio buvo nustatyti degeneraciniai pakitimai galvos smegenyse. 2013 metų lapkričio mėn. medicininiuose dokumentuose D. V. konstatuota galvos smegenų lėtinė kraujagyslinė encefalopatija, smegenų atrofija, lėtinė smegenų išemija. D. V. po insulto buvo nuolatinė Šakių psichikos sveikatos centro gydytojo A. S. pacientė. Komplikuoto bendravimo su tėvais laikotarpiu ieškovė vis tiek domėjosi jų sveikata, jų gyvenimu, palaikydama glaudų ryšį su savo krikšto tėvais B. ir A. P. A. P. yra D. V. sesers S. P. sūnus. Kita vertus, ieškovės bendravimas su tėvais telefonu niekada nebuvo nutrūkęs. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. V., ieškovė atvyko į laidotuves. D. V. dukros iš karto neatpažino. Laidotuves organizavo V. R., kurių metu ji pabrėžtinai nepagarbiai bendravo su ieškove. Ieškovei yra žinoma, kad tėvai V. R. dažnai ir ženkliai paremdavo finansiškai. Ieškovei taip pat žinoma, kad jos komplikuoto bendravimo su tėvais metu, V. R. turėjo įgaliojimus tvarkyti tėvų banko sąskaitas, kad ji lankydavosi tėvų namuose. Ieškovės glaudus, šeimyniškas bendravimas su motina atsinaujino iš karto po tėvo laidotuvių. Tėvas su motina iki tol sugebėdavo pasirūpinti vienas kitu, kažkiek jiems pagelbėdavo Birutė ir A. P., kaimynė R. B. Būtent ši kaimynė ieškovei yra nurodžiusi, kad V. R. taip pat kartą į mėnesį aplankydavo tėvus ir „atveždavo puodą sriubos“. Po tėvo mirties visą rūpestį ir pagalbą motinai prisiėmė ieškovė. Po tėvo laidotuvių ieškovė su sutuoktiniu sutvarkė tėvų namus bei susitarė su giminaite V. P., kad ši už piniginį atlygį gyvens kartu su D. V. Ieškovė įrengė tėvų namuose V. P. kambarį. Ieškovė kas savaitę važiuodavo aplankyti motinos. Tačiau V. P. pagyveno tuose namuose tik 3 mėnesius, kadangi dažnai vartojo alkoholį. Motina buvo neįgali ir jai buvo reikalinga pagalba, todėl ieškovė susitarė su kita kaimyne A. V., kad ji kasdien aplankys motiną. Laikydamosi susitarimo ir puoselėdamos draugiškus santykius, abi kaimynės A. V. ir R. B. pasikeisdamos kasdien lankydavosi pas D. V. Ieškovė su šeima kas savaitgalį atvykdavo pas motiną, nudirbdavo visus ūkio darbus. Ieškovė, gyvendama (duomenys neskelbtini), su motina susiskambindavo kelis kartus per savaitę. Tarp motinos ir dukros vėl atsinaujino labai šilti ir artimi santykiai, motina susidraugavo su vaikaičiais. Ieškovė ne kartą kalbino motiną persikelti gyventi į Vilnių, bet motina vis atsisakydavo. Vėliau motina prasitarė, kad viena giminaitė ją buvo prigąsdinusi, kad dukra ją išveš į senelių namus. Motina po metų prisiminė ir dukrai pasakė, kad prieš pat tėvo mirtį jie kartu sudarė testamentą, kuriuo visas palikimas atitenka atsakovei. Motina pasakojo, kad jis buvo sudarytas labai skubotai: notaro darbo dienos pabaigoje, notaras labai skubėjo. Motina testamento sudarymo metu norėjusi nors dalį turto palikti vaikaitei. Testamentas buvo sudarytas Jurbarke, nes Šakių notarė atsisakė tvirtinti tokio turinio testamentą be atitinkamų psichiatro pažymų. Notarą Jurbarke surado atsakovė. Ieškovė matė, o ir motina pati tvirtino, kad ji bijo V. R. Vėliau motina paprašė V. R., kad ji atvežtų turimą testamento egzempliorių. V. R. testamentą atvežė ir motina galvojo, kad nuo tada testamentas nebeturės galios. Ieškovei su motina nuvykus pas notarą su minėtu testamentu, motina nesugebėjo suprasti, kad testamento ji nebegali atšaukti. Kaip įrodo aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, A. V. ir D. V. testamento sudarymo metu buvo nuolatiniai gydytojo psichiatro pacientai, turėjo diagnozuotų psichiatrinių ligų, taip pat buvo ženkliai sutrikusi jų fizinė sveikata, be to A. V. buvo priklausomas nuo alkoholio. Dėl ženkliai pablogėjusios fizinės ir psichinės sveikatos būklės, sulaukę senyvo amžiaus A. V. ir D. V. jau nesugebėjo pastoviai ir adekvačiai vertinti bei puoselėti santykių su užauginta ir visą gyvenimą mylėta įdukra.