Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Raimondai Ragelytei, Rimui Valungevičiui, Renatui Pociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Saurida“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija) priėmė 2015-10-30 nutarimą Nr. 03-583, kuriuo nusprendė: 1) vienašališkai nustatyti UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas (be pridėtinės vertės mokesčio) galiosiančias nuo 2015-12-02 – pastovią kainos dalį - 2,08 Eur/mėn., kintamą kainos dalį - 1,04 Eur/m³; 2) įpareigoti UAB „Saurida“ taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2013-10-03 nutarimu Nr. O3-432 (toliau – ir Metodika) 8 priede bei pateikti Komisijai detalius nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus ir jų pagrindimą iki 2016-03-31 (b. l. 9).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo nutarimu, pateikė skundą teismui ir prašo:

dalinai panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-10-30 nutarimą Nr. O3-583, t. y. nutarimo 1.1. p. panaikinti ir įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją atlikti UAB „Saurida“ pateiktų 2016 m. planuojamų rodiklių perskaičiavimus ir patvirtinti 3,13 Eur/mėn dydžio UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (toliau - SND) pastovios kainos dalį (be pridėtinės vertės mokesčio), ją taikant nuo 2015 m. gruodžio 2 d.; nutarimo 2.1. p., kuriuo UAB „Saurida“ įpareigota taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos 8 priede; priteisti iš atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos UAB „Saurida“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas remiantis vien Valstybinės ir energetikos kontrolės komisijos dujų ir elektros departamento dujų skyriaus (toliau – ir Dujų skyrius) 2015-10-29 pažyma Nr. 05-387 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ ir Nr. 05-389 dėl 2015-10-29 pažymos Nr. 05-387 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ patikslinimo. Bendrovė nesutinka su Dujų skyriaus pažymose nurodytomis išvadomis, jog Bendrovė neteisingai taikė ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus statiniams ir kitiems inžineriniams tinklams bei įmonė nepagrįstai yra priskyrusi turto vertės padidėjimą 2015 m., kuris, Dujų skyriaus teigimu, turėjo būti suderintas su Komisija Investicijų derinimo tvarka, kadangi šios išvados ir nepagrįstos ir neteisėtos. Pažymėjo, jog Dujų skyriaus minimą turtą, t y. pastatą - estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - mazuto ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius - cisternas lc, 2c, 3 c, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012-09-12 už bendrą 985 885,23 Eur (3 404 064,54 Lt) sumą, bendrovė minėtus pastatus ir kitus statinius SND veikloje eksploatuoja nuo 2012-09-12, o šį turtą konkrečiai SND veiklai vykdyti priskyrė nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. 03-100 patvirtinto „Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą“ (toliau - Aprašas), galiojusio nuo 2010-01-01 iki 2015-04-17, nuostatas bendrovė, atlikdama investicijas į aukščiau nurodytą turtą, neprivalėjo jų derinti su Komisija. Aprašo 20 p. nustato, jog Dujų įmonės, aptarnaujančios 100 tūkst. ir daugiau vartotojų, investicijų projektus derina su Komisija, kai investicijų projekto vertė yra 1 mln. ar daugiau mln, litų. Remiantis šia Aprašo nuostata, bendrovė neprivalėjo derinti su Komisija atliktų investicijų į aukščiau nurodytą ilgalaikį turtą.

Energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinti centralizuotai tiekiamų naftos dujų kainų reguliavimas, buvo priimti 2013-06-18 ir įsigaliojo tik nuo 2013-07-01. Bendrovė SND veikloje eksploatuojamą turtą - pastatus ir kitus statinius įsigijo 2012-09-12, t y. iki buvo priimti teisės aktai ir jų pakeitimai, susiję su centralizuotai tiekiamų SND kainų reguliavimo įvedimu, todėl 2012 m. investuodama pinigines lėšas į ilgalaikį turtą, pastatus ir kitus statinius, neturėjo jokių prievolių šias investicijas derinti ir/ar apie jas pranešti Komisijai. Dujų skyriaus neteisėtai išbraukus šį turtą, atitinkamai sumažėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos ir bendrovės reguliuojamo turto vertė (RAB), kas sąlygojo ženklų investicijų grąžos sumažėjimą, kuri pagal Metodikoje taikomus skaičiavimus svariai sumažino ir SND pastoviosios kainos dalies dydį. Pažymėtina ir tai, jog bendrovė, 2015 m. teikdama ketvirčio ataskaitas Komisijai, savo apskaitoje šį turtą atvaizdavo ir skaičiavo šio ilgalaikio turto nusidėvėjimą, o Komisija, iki šio skundžiamo nutarimo priėmimo, nereiškė jokių pastabų ar reikalavimų dėl investicijų nesuderinimo, t. y. pripažino, jog šio turto įtraukimas į SND veiklą teisėtas.

Dėl Bendrovės prognozuojamų 2016 m. personalo, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų, personalo ir kitų sąnaudų paaiškino, kad pareiškėjos mokami atlyginimai darbuotojams, dirbantiems SND veikloje, yra žemi, o vykdant SND dujų tiekimo (specifinę) veiklą, yra būtini kvalifikuoti ir atestuoti darbuotojai. Tokių specialistų (duomenys neskelbtini) ir aplinkiniuose rajonuose yra mažoka, todėl įmonė, siekdama užtikrinti saugų ir patikimą dujų tiekimą (duomenys neskelbtini) buitiniams vartotojams, privalės siūlyti palankesnes darbo užmokesčio šios srities specialistams. Be to, prognozuojant 2016 m. personalo sąnaudas, buvo atsižvelgta į darbo rinkoje esamus darbo užmokesčio pokyčius (jo didėjimą), valstybinės valdžios institucijų planuojamą ir viešai deklaruojamą minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą (apie 7 proc.).

Dėl remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų rodiklių paaiškino, kad Dujų skyrius klaidingai apskaičiavo 2015-10-29 pažymoje Nr. 05-387 nurodytų 3 įmonių 1 dujotiekio metrui tenkančią remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo dalies vidurkį, kuris sudaro ne 0,71 Eur/m, kaip nurodyta Dujų skyriaus pažymoje, bet 0,91 Eur/m ((0,46 + 1,65 + 0,61) : 3 = 0,91 Eur/m.), Todėl, Dujų skyriui teisingai apskaičiavus vidurkį bei jį taikant UAB „Saurida“ remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos sudarytų ne 19746 Eur, bet (0,91 Eur/m x 27903 m. dujotiekio - 25 392 Eur).

Bendrovė 2015-10-16 raštu Nr. 91-15 Komisijai išsamiai paaiškino 2016 metams prognozuojamų dujotiekio remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimo rodiklių pagrįstumą, t. y. įmonė 2015 metais pagal faktą jau patyrė 50 000 Eur šių sąnaudų, o metų pabaigai šios išlaidos padidės dar papildomai apie 15 000 - 20 000 Eur sumai. Bendrovė centralizuotai tiekiamų (duomenys neskelbtini) vartotojams dujotiekio tinklą sudaro 118 vnt. požeminiai SND rezervuarai, dujotiekio ilgis yra 27 903 m., dujotiekio vamzdynai yra seni, dalis vamzdynų yra eksploatuojami net nuo 1968 - 1978 metų, o bendras vamzdynų eksploatacijos pradžios vidurkis yra nuo 1981 m, t. y. didžiajai dujotiekio vamzdynų daliai yra daugiau kaip 30 metų. Todėl, UAB „Saurida“, siekdama užtikrinti patikimą SND tiekimą (duomenys neskelbtini) vartotojams ir jų turtui, Bendrovė nuolat tikrina dujotiekio tinklus, savalaikiai atlieka einamuosius remontus, nedelsiant šalina gedimus, tuo užtikrindama SND vartotojų ir jų turto saugumą. Be to, UAB „Saurida“ 2015-10-16 raštu Nr. 91-15 nurodė, jog 2016 metais įmonė vykdys 118 vnt. SND rezervuarų einamuosius remontus ir nuolatinę priežiūrą, dujų skaitiklių keitimo darbus, Bendrovė, šių darbų atlikimui samdydama trečiuosius asmenis (kitas įmones) ir pagal esamus darbo rinkos pokyčius numatė, jog ateinančiais metais darbų įkainiai kils 2-3 proc. Lyginant su 2015 metais laukiamomis šiomis sąnaudomis (2015-10-09 faktiškai jau patirta 50 000 Eur, o metų pabaigoje sudarys virš 60 000 Eur), padidės tik 7 proc, kas yra visiškai pagrįsta ir realu.

Vertinant Bendrovės 2016 metams pateiktų remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo rodiklių pagrįstumą, taip pat būtina atsižvelgti į Dujų skyriaus pasiūlytus patvirtinti Komisijai su bendrove lyginamųjų įmonių, t. y. UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“, AB „Suskystintos dujos“, personalo sąnaudomis, kurios yra Komisijos paskelbtos viešai www.regula.lt. Iš Komisijos viešai skelbiamų www.regula.lt dujų tiekėjų sąnaudų dydžių, bendrovės personalo sąnaudų dydis 2016 metams, lyginant su nurodytomis įmonėmis, yra beveik 2 kartus mažesnis. Bendrovė dujotiekio remonto, techninės ir eksploatacijos priežiūros paslaugas atlieka ne Bendrovės darbuotojai, o šios paslaugos yra perkamos iš trečiųjų asmenų - kitų įmonių, dėl ko, Bendrovės personalo sąnaudos atitinkamai mažėja.

Pažymėjo ir tai, jog Bendrovė 2014 metais pagal faktą patyrė dujotiekio remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų už 43 439 Eur sumą, o taip pat dalį dujotiekio remonto išlaidų, t. y. 21 526 Eur sumą, savo apskaitoje apskaitė kaip SND veikloje naudojamo turto pagerinimo sąnaudas, kas iš esmės yra tos pačios remonto sąnaudos. Bendrovė 2014 metais pagal faktą dujotiekio remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos bendrai sudarė 64 965 Eur (43 4339 + 21 526), šiuos duomenis Bendrovė yra pateikusi Komisijai. Dėl mokesčių sąnaudų, kitų sąnaudų paaiškino, kad nesutinka su Dujų skyriaus motyvais/išvadomis, jog nesuderinus investicijų į gamybinės paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), turto mokesčio ir kitos sąnaudų dydžiai mažinti, kadangi, kaip Bendrovė neprivalėjo derinti šių investicijų (faktiškai atliktų 2012 m, kai SND kainos nebuvo reguliuojamos valstybės) UAB „Saurida“ nesuprantamas Komisijos nutarime nurodytas šis įsipareigojimas, kadangi nei Dujų skyriaus pažymose, nei Komisijos nutarime nenurodyta, kokius konkrečiai pažeidimus ir/ar klaidas, taikant ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, padarė Bendrovė, kaip ir kas buvo pažeista pagal Metodikos 8 priedą, nenurodyta nei pačių klaidų, nei teisinių argumentų, susijusių su šiuo Bendrovės įpareigojimu. Bendrovė tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus Metodikos 8 priede.

Pažymėjo, kad UAB „Saurida“ 2015 metams reguliuojamo turto vertė yra 1 335 673 Eur, tai pagal Metodikoje nustatytus investicijų skaičiavimus investicijų grąža (ROI) sudaro: 1 335 673 Eur (reg. turto vertė) x 0,0543 (investicijų grąžos norma) = 72 527 Eur. UAB „Saurida“ Komisijai informavo, jog 2016 m. planuoja SND tiekti 12 280 vartotojams, todėl UAB „Saurida“ pagal Metodikos reikalavimus atliktais apskaičiavimais SND pastovios kainos dalies mokestis turi sudaryti - 3,13 Eur/mėn be pridėtinės vertės mokesčio. (389 099 Eur (sąnaudos) + 72 527 Eur (investicijų grąža)/12 280 vartotojų/12 mėn. = 3,13 Eur/mėn).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė Komisija su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 66-77) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymas Nr. XII-382 įsigaliojo 2013-07-01 ir nuo to momento energetikos įmonės, turinčios leidimus verstis mažmenine prekyba SND, privalėjo remdamosi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoti ir teikti Komisijai tvirtinti centralizuotai tiekiamų SND kainas. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra numatyta, kad energetikos įmonei nepašalinus Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikus jai SND kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas. Pareiškėja centralizuotai tiekiamų SND kainos Komisijos pirmą kartą buvo nustatytos 2013-10-24 nutarimu Nr. O3-650 ir taikomos nuo 2013-12-02 iki 2014-12-01. Atsižvelgdama į tai, kad bendrovė Komisijai nepateikė jokio centralizuoto SND tiekimo kainų nustatymo projekto ir vadovaudamasi Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei Metodikos 27 punktu, Komisija nustatė kainas vienašališkai. Atitinkamai dėl bendrovės atsisakymo ištaisyti Komisijos nustatytus kainų apskaičiavimo trūkumus ir netikslumus Pareiškėjos taikomos SND kainos vienašališkai buvo nustatytos ir vėlesniais metais – 2014-10-30 nutarimu Nr. O3-880 bei Pareiškėjo skundžiamu 2015-10-30 Komisijos nutarimu Nr. 03-583.

Pareiga pagrįsti planuojamų atlikti investicijų ekonominę, finansinę ir socialinę ar techninę naudą yra tiesiogiai susijusi su minėtu būtinųjų sąnaudų nustatant valstybės reguliuojamas kainas principu. Tai reiškia, kad energetikos įmonė, vykdydama valstybės reguliuojamą veiklą, reguliuojamos veiklos turto vertei ir nusidėvėjimo sąnaudoms turi priskirti tik tą turtą ir sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra patirtos siekiant užtikrinti minėtos veiklos patikimą, saugų ir efektyvų vykdymą. Priešingu atveju, energijos vartotojai per taikomas kainas turėtų padengti ir tas energetikos įmonės sąnaudas, kurios patirtos vykdant kitą, su teikiama paslauga nesusijusią komercinę veiklą, o valstybinis tokių energetikos įmonių reguliavimas bei priežiūra netektų jokios prasmės.

Bendrovė, būdama atidus ir rūpestingas centralizuotai tiekiamų SND tiekimo rinkoje veikiantis ūkio subjektas, turėjo pakankamai laiko įsisavinti naujus valstybinio reguliavimo reikalavimus (nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo daugiau nei dveji metai) ir, siekdama valdomu turtu padidinti reguliuojamo turto vertę - kreiptis į Komisiją su prašymu derinti investicijas, juo labiau, kad ilgalaikis turtas (gamybinės patalpos - estakada, mazuto ūkinis pastatas bei kiti statiniai), kuriuo bendrovė siekė 2016 m. padidinti reguliuojamo turto vertę (RAB) bei nusidėvėjimo sąnaudas, bendrovės teigimu, jos vedamoje reguliuojamos veiklos apskaitoje priskirtas tik nuo 2015-01-01. Pažymėtina, kad minėti pokyčiai nebuvo atspindėti nei Bendrovės veiklos ataskaitoje už 2015 m. I ketvirtį, nei už 2015 m. II pusmetį.

Bendrovė 2015-09-29 raštu Nr. 84-15 pateikė duomenų suvestinę SND kainai nustatyti, kurioje nurodė laukiamą 2015 m. reguliuojamo turto vertę – 439 632 Eur ir prognozuojamą reguliuojamo turto vertę 2016 m. - 1 335 673 Eur. Įvertinus Komisijai pateiktą informaciją, galima pastebėti, kad Pareiškėjo skunde numatyta SND veiklai priskirto turto vertė 985 885,23 Eur nebuvo priskirta 2015 m., kaip, kad teigia Pareiškėjas. Bendrovė reguliuojamo turto vertę padidino tik 2016 m., o šio pokyčio niekaip neatspindėjo Komisijai teiktuose dokumentuose, todėl vertindama Pareiškėjo pateiktą SND kainos projektą Komisija objektyviai net negalėjo žinoti, jog bendrovė nuo 2015-01-01 padidino reguliuojamo turto vertę su Komisija nesuderintos investicijos vertės dydžiu.

Komisija nuosekliai vadovavosi Metodikos nuostatomis ir įvertino, Komisijos nuomone, reikšmingas aplinkybes: Pareiškėjo 2014 m. faktinis vidutinis darbo užmokestis bendrovėje buvo 385 Eur, t. y. didesnis nei minimali mėnesinė alga, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad konkretūs sprendimai, susiję su minimalios mėnesinės algos didinimu, priimti nebuvo. Be to, bendrovė aiškinamajame rašte (bendrovės 2015-09-29 raštas Nr. 84-15) nenurodė, kodėl bendrovės 2015 m. laukiamos ir 2016 m. prognozuojamos kitos personalo sąnaudos, palyginus su 2014 m., didėja atitinkamai 107 proc. ir 132 proc. Įvertinusi šiuos kriterijus, Komisija apskaičiavo pagrįstų ir būtinų reguliuojamai veiklai skirtų personalo sąnaudų dydį. Kaip nurodyta Pažymoje, skaičiuojant personalo sąnaudas buvo remiamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcija vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksu 2016 m. - 105,3. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokesčio sąnaudos, privalomojo socialinio draudimo sąnaudos, garantinio fondo sąnaudos ir kitos personalo sąnaudos buvo įvertintos 5,3 proc. didėjimu. Analogiškas personalo sąnaudų skaičiavimo būdas buvo taikomas ir kitoms SND tiekimo veiklą vykdančioms įmonėms, bei kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams gamtinių dujų ir (ar) elektros energijos sektoriuose.

Pareiškėjos siūlymas vertinant bendrovės 2016 metams pateiktų remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo rodiklių pagrįstumą atsižvelgti į Komisijos Dujų skyriaus pasiūlytus patvirtinti Komisijai su UAB „Saurida“ lyginamųjų įmonių t. y. UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“, AB „Suskystintos dujos“, viešai paskelbtas personalo sąnaudas, nėra korektiškas, nes Pareiškėjas lygina duomenis, kurie statistine prasme nėra palyginami.

Pareiškėja, grįsdama prognozuojamų 2016 m. remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dydį, rėmėsi faktine 2015 m. situacija (nurodė, kokie darbai padaryti ir kiek sąnaudų patirta), tačiau konkrečių remonto darbų planų, paaiškinimų ar dokumentų pagrindžiančių prognozuojamas 2016 m. sąnaudas, kaip tai numatyta Metodikoje bei Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėse, Komisijai nepateikė. Akivaizdu, kad nedisponuodama reikiamais duomenimis Komisija negalėjo tinkamai įvertinti, kokie darbai buvo atliekami už 2014 m., kokios tų darbų apimtys ir kokią dalį nuo visų sąnaudų jos sudarė bei kokios realios galėtų būti 2015 m. remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos.

Pažymėjo, kad skaičiuojant svertinį vidurkį buvo susumuoti UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ dujotiekio ilgiai 1940+8863+81918=92721 (m) ir atitinkamai - jų remonto sąnaudos 891.7+14590+50134=65615,7 Eur. Siekiant įvertinti 1 dujotiekio metrui tenkančią remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dalį (Eur/m) aukščiau minėta remonto sąnaudų suma buvo padalinta iš dujotiekių ilgių sumos - 65615,7/92721=0,71 (Eur/m). Pareiškėjos nurodomi skaičiavimo skirtumai susidaro dėl to, kad bendrovė skaičiavo aritmetinį vidurkį, tuo tarpu Komisija – svertinį vidurkį.

Pareiškėja teigdama, jog tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus ir atitinkamai, jog Komisijos įpareigojimas yra nepagrįstas, turi pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius motyvus. Tai reiškia, kad Pareiškėjui kyla pareiga pateikti dokumentus bei duomenis, patvirtinančius, jog bendrovės eksploatuojamam ilgalaikiam turtui ar jų grupei taikomas atitinkama metinė nusidėvėjimo norma (nusidėvėjimo normatyvas). Iš Pareiškėjo teismui pateiktos medžiagos, tai yra UAB „Saurida“ ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktų ir ilgalaikio turto apskaitos kortelių kopijų, kuriuose atsispindi tik atitinkamo turto eksploatavimo pradžios data, įsigijimo vertė bei mėnesinė nusidėvėjimo sąnaudų suma. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti, koks ilgalaikio turto normatyvas yra taikomas apskaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas (ši lentelės grafa apskritai yra tuščia).

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-10-30 nutarimo Nr. O3-583 „Dėl UAB „Saurida“ centralizuotai teikiamų suskystintųjų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Įstatymas), Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2013-10-03 nutarimu Nr. O3-432 (toliau – ir Metodika), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100 (toliau - ir Aprašas).

Pagal Įstatymo nuostatas Komisija tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus; tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas; prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus; kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai; tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais; vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą; išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą ir kt. (Įstatymo 8 str. 9 d.). Energetikos sektoriuje pagal Įstatymo nuostatas kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (toliau - SND) kainos yra valstybės reguliuojamos, jos nustatomos tokia tvarka: energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos. Komisija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje dienos patvirtina energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė nepašalina Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Komisijai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas (Įstatymo 19 str. 1 d., 19¹ str.).

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2015-09-29 prašymu (b. l. 79-80) kreipėsi į Komisiją dėl centralizuotai tiekiamų SND kainos, įsigaliosiančios nuo 2015-12-02, tvirtinimo kartu su SND kainos projektu bei aiškinamuoju raštu (b. l. 81-89). Komisija, susipažinusi su pateiktais dokumentais, nustatė kainų apskaičiavimo netikslumus, paprašė pareiškėjos pateikti papildomą informaciją, pažymėdama, kad neįvykdžius minėtų reikalavimų, Komisija įgis teisę nustatyti SND kainas vienašališkai (b. l. 90-91). Bendrovė 2015-10-16 raštu (b. l. 92-111) pateikė papildomą informaciją, susijusią su SND kainų nustatymu. Komisijos Dujų skyrius, išnagrinėjęs bendrovės pateiktą SND kainos projektą bei papildomą informaciją, nustatė, kad bendrovė dėl nesuderintų investicijų į ilgalaikį materialiųjį turtą nepagrįstai siūlė padidinti reguliuojamo turto vertę bei nusidėvėjimo sąnaudas, nepateikė konkrečių remonto planų, nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl didėja personalo sąnaudos bei kitos sąnaudos, todėl vadovaudamasis Energetikos įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu bei Metodikos 26 punktu, 2015-10-29 parengė pažymą Nr. 05-387 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ (b. l. 112-120) bei nutarimo projektą, kuriuo siūlė Komisijai vienašališkai nustatyti nuo 2015-12-02 galiosiančias UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų SND kainas (be pridėtinės vertės mokesčio): pastoviąją dalį - 2,06 Eur/mėn. ir kintamąją dalį - 1,04 Eur/m³. Bendrovei pateikus pagrįstas pastabas dėl Komisijos posėdžiui parengtos pažymos bei nutarimo projekto, Dujų skyrius atitinkamai pakoregavo pastoviosios kainos dalies skaičiavimus ir tą pačią dieną pateikė patikslintą pažymą Nr. 05-389 „Dėl 2015-10-29 pažymos Nr. 05-387 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ patikslinimo“ (b. l. 121-123) bei nutarimo projektą (b. l. 124), kuriuo siūlė Komisijai vienašališkai nustatyti nuo 2015-12-02 galiosiančias UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų SND kainas (be pridėtinės vertės mokesčio): pastoviąją dalį - 2,08 Eur/mėn. ir kintamąją dalį - 1,04 Eur/m³.

Komisija 2015-10-30 posėdyje svarstė UAB „Saurida“ nuo 2015-12-02 galiosiančių SND kainų nustatymą, ir vienbalsiai nutarė nesvarstyti Dujų skyriaus pateiktos 2015-10-29 pažymos Nr. 05-387. Klausimo svarstymo pagrindu laikė Dujų skyriaus 2015-10-29 pažymą Nr. 05-389. Pritarė parengtam nutarimo projektui „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ (b. l. 125-127).

Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu, Metodikos 26 punktu, atsižvelgdama į bendrovės 2015-09-29 prašymą, 2015-10-16 ir 2015-10-26 raštus, Dujų skyriaus pažymas, nutarė vienašališkai nustatyti UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų SND kainas (be pridėtinės vertės mokesčio): pastoviąją kainos dalį vartotojams - 2,08 Eur/mėn. ir kintamąją kainos dalį - 1,04 Eur/m3, įpareigojo bendrovę taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus Metodikos 8 priede bei pateikti Komisijai detalius nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus ir jų pagrindimą iki 2016-03-31 (b. l. 124).

Pareiškėja skundą argumentuoja tuo, kad Komisija netinkamai įvertino prognozuojamas 2016 metų personalo, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, t. y. Komisija netinkamai atliko ekspertinį prognozuojamų veiklos sąnaudų vertinimą ir nustatė nepakankamą šių sąnaudų dydį. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos argumentais, nes Komisija, įvertinusi Energetikos įstatyme reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirenka tinkamiausią (optimaliausią) interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, energijos išteklių ir energijos prieinamumą ir pakankamumą, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, darnią ir tvarią energetikos sektoriaus plėtrą, neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimą, vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sąlygų veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimą bei plėtojimą, vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą. Todėl šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai apskritai nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų ne kartą yra konstatavęs, kad teismas neatlieka ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Todėl teismas vertins, ar viešojo administravimo institucija, šiuo atveju Komisija, nepažeidė suteiktų diskrecijos teisių, ar pakanka Komisijos surinktų duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad Komisijos išskirti ekonominiai kriterijai įvykdyti arba neįvykdyti. Taigi teismas, vertindamas Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiribos patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisiją nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (LVAT administracinės bylos Nr. A502-72-09, Nr. A575-890/2011, Nr. A556-589/07 ir kt.).

Pareiškėja teigia, kad Komisijos nustatytas įpareigojimas taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus pagal Metodikos nuostatas, yra nepagrįstas, nes bendrovė neprivalėjo derinti su Komisija investicijų į ilgalaikį turtą, įsigytą ir eksploatuojamą nuo 2012-09-12, be to netinkamai vertino prognozuojamas 2016 metų personalo, remonto, techninės priežiūros ir kitas sąnaudas, nepagrindė įpareigojimo taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus pagal Metodikos 8 priedą bei netinkamai apskaičiavo pastoviąją kainos dalį.

Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais sutikti negali, nes pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymo, Metodikos nuostatomis, privalėjo apskaičiuoti ir teikti Komisijai tvirtinti centralizuotai teikiamų SND kainas. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra imperatyviai numatyta, kad energetikos įmonei nepašalinus Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikus jai SND kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas. Tokios pačios nuostatos numatytos Metodikos 27 punkte, t. y. įmonei laiku nepateikus SND kainos ir kainos pagrindimo projekto, Komisija vienašališkai nustato SND kainas, naudodamasi Komisijos turimais ir prieinamais centralizuoto SND tiekimo veiklos sektoriaus duomenimis, ankstesnių laikotarpių SND įmonės duomenimis ir/ar kainomis, kitų analogišką SND veiklą vykdančių įmonių pateiktais duomenimis ir/ar kainomis. Komisija, vienašališkai nustatydama SND kainas, taip pat gali atsižvelgti į energijos išteklių kainas palyginamosiose rinkose.

Pažymėtina, kad nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Todėl vienas pagrindinių valstybės reguliuojamų kainų energetikos sektoriuje principų yra būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principas nustatant energijos kainas vartotojams, t. y. pareiga kainas grįsti būtinosiomis (valstybės normuojamomis) sąnaudomis (Įstatymo 8 str. 15 d., 19 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai numatyta, kad energetikos įmonės, šiuo atveju UAB „Saurida“, besiverčianti veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija, ir jeigu šios energetikos bendrovių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Be to investicinių projektų derinimas yra viena iš valstybinės energetikos priežiūros priemonių, kurios tinkamas vykdymas yra pavestas Komisijai. Įstatyme įtvirtintas investicijų derinimo su Komisija reikalavimas nėra savitikslis. Pareiga pagrįsti planuojamų atlikti investicijų ekonominę, finansinę ir socialinę ar techninę naudą yra tiesiogiai susijusi su minėtu būtinųjų sąnaudų nustatant valstybės reguliuojamas kainas principu. Todėl pareiškėja, vykdydama valstybės reguliuojamą veiklą, reguliuojamos veiklos turto vertei ir nusidėvėjimo sąnaudoms turi priskirti tik tą turtą ir sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra patirtos siekiant užtikrinti minėtos veiklos patikimą bei efektyvų vykdymą.

Pareiškėja teigia, kad Komisija neteisėtai išbraukė bendrovės į SND veiklą įtrauktą ilgalaikį turtą, kurį bendrovė faktiškai įsigijo bei eksploatuoja nuo 2012-09-12, kai SND kainos nebuvo reguliuojamos ir bendrovė neturėjo jokių prievolių šias investicijas derinti ar apie jas pranešti Komisijai. Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali, nes centralizuotai tiekiamų SND kainų valstybinis reguliavimas buvo nustatytas 2013-07-01 įsigaliojus Energetikos įstatymo pakeitimams. Todėl pareiškėja, būdama atidi, rūpestinga centralizuotai tiekiamų SND tiekimo rinkoje veikianti bendrovė, turėjo pakankamai laiko įsisavinti naujus valstybinio reguliavimo reikalavimus (daugiau nei dveji metai) ir, siekdama valdomu turtu padidinti reguliuojamo turto vertę - kreiptis į Komisiją su prašymu derinti investicijas, be to, ilgalaikis turtas (gamybinės patalpos - estakada, mazuto ūkinis pastatas bei kiti statiniai), kuriuo bendrovė siekė 2016 m. padidinti reguliuojamo turto vertę (RAB) bei nusidėvėjimo sąnaudas, bendrovė vedamoje reguliuojamos veiklos apskaitoje priskirtas tik nuo 2015-01-01, o paminėtos aplinkybės nebuvo atspindėtos Bendrovės veiklos ataskaitoje už 2015 metų I ketvirtį ir 2015 metų II pusmetį.

Teismas negali sutikti su pareiškėjos argumentais, kad ji neturėjo derinti investicijų su Komisija, nes Aprašo 19 punktas aiškiai numato, jog nergetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, turi derinti su Komisija numatomus investicijų projektus, susijusius su naujų energetikos objektų statyba, esamų energetikos objektų atstatymu, modernizacija, rekonstrukcija ar veikiančių energetikos objektų plėtra energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklose. Be to pareiga derinti su Komisija investicinius projektus kyla iš Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies, o 2013-07-01 įsigaliojus Energetikos įstatymo pakeitimams ši pareiga taikoma ir centralizuotai SND tiekiančioms įmonėms.

Pagal Metodikos 15.4 punkto nuostatas, sąnaudų nustatymo atveju turi būti atsižvelgiama į: 1) praėjusių trejų reguliavimo laikotarpių Komisijos nustatytą ir (ar) vidutinę faktinę šių sąnaudų apimtį; 2) priežasčių, kurias SND įmonė nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą; 3) darbuotojų skaičiaus pokyčio poreikį; 4) Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garotiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis; 5) SND įmonės veiklos efektyvumą, kuris vertinamas pagal faktinius praėjusių metų duomenis; 6) istorinių faktinių tos pačios SND įmonės sąnaudų rodiklių pasikeitimo priežasčių pagrįstumą; 7) teisės aktus privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti, o taip pat įvertinus darbo užmokesčio fondo, privalomojo socialinio draudimo, garantinio fondo, papildomo darbuotojų draudimo, mokymo ir kvalifikacijos draudimo sąnaudas.

Teismas laiko, kad Komisija nuosekliai vadovavosi Metodikos nuostatomis, įvertino visas reikšmingas aplinkybes: bendrovės 2014 metų faktinį vidutinį darbo užmokestį bendrovėje - 385 Eur; aplinkybes, kad nebuvo priimti sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo; pareiškėjos aiškinamąjį raštą (2015-09-29 raštas, b. l. 81-89), kuriame pareiškėja nenurodė 2015 metais laukiamų ir 2016 metais prognozuojamų kitų personalo sąnaudų. Todėl Komisija, turėdama tokius pareiškėjos pateiktus duomenis, juos įvertinusi, apskaičiavo pagrįstų ir būtinų reguliuojamai veiklai skirtų peronalo sąnaudų dydį. Komisijos Pažymose (b. l. 112-123) aiškiai nurodyta, kad skaičiuojant personalo sąnaudas buvo remiamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcija vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksu 2016 metais - 105,3, todėl darbo užmokesčio sąnaudos, privalomojo socialinio draudimo sąnaudos, garantinio fondo sąnaudos ir kitos personalo sąnaudos buvo įvertintos 5,3 proc. didėjimu. Komisija Pažymose pažymėjo, kad analogiškas personalo sąnaudų skaičiavimo būdas buvo taikomas ir kitoms SND tiekimo veiklą vykdančioms įmonėms, bei kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams gamtinių dujų ir (ar) elektros energijos sektoriuose. Be to Komisija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, atsižvelgė į Dujų skyriaus pasiūlytus tvirtinti Komisijai su pareiškėja lyginamųjų įmonių, t. y. UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“, AB „Suskystintos dujos“, viešai paskelbtas personalo sąnaudas, pateikė suskaičiuotą UAB „Saurida“, UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“. AB „Suskystintos dujos“ personalo sąnaudų dalį, tenkančią vienam vartotojui.

Pagal Metodikos 15.3 punkto nuostatas, eksploatavimo sąnaudų atveju turi būti atsižvelgta į: 1) praėjusių trejų reguliavimo laikotarpių Komisijos nustatytą ir (ar) vidutinę faktinę šių sąnaudų metinę apimtį; 2) priežasčių, kurias SND įmonė nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą, pateikiant per ateinanti reguliavimo laikotarpi numatomu remontų planus ir investicijų programą; 3) metinę infliaciją, paskelbtą Lietuvos statistikos departamento paskutinį mėnesį prieš kainų nustatymo duomenų pateikimą, įvertinus SND įmonės veiklos efektyvumą pagal faktinius praėjusių reguliavimo laikotarpių duomenis; 4) istorinių faktinių tos pačios SND įmonės sąnaudų rodiklių pasikeitimo priežasčių pagrįstumą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-07-18 įsakymu Nr. 4-331 „Dėl Suskystintų naftos dujų sistemų eksplotavimo taisyklių patvirtinimo" (toliau – taisyklės) 180 punkte nustatyta, kad dujotiekių apžiūrų metu nustatyti dujotiekių trūkumai turi būti analizuojami ir vertinami atliekant jų techninį patikrinimą bei remiant remonto darbų planus. Taisyklių 294 punkte numatyta, kad įrenginių analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromi įrenginių rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto darbų einamųjų ar sekančių metų planai (programos).

Tačiau pareiškėja, teikdama Komisijai duomenis SND kainos nustatymui, paaiškino, kad „2014 m. neatliko visų numatytų darbų, dėl ko, darbai buvo perkelti į 2015 m. <... > ateinančiais metais planuojami tie patys darbai tik dar daugiau numatyta pakeisti dujų skaičiukų, taip pat įvertinama, jog gali pabrangti darbų įkainiai 2-3 %, kadangi rinkoje kyla paslaugų įkainiai“. 2015-10-16 rašte (b. l. 92-95) bendrovė aiškino, kad pareiškėjos 2016 metų prognozuojamos remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos, lyginant su 2015 metais laukiamomis sąnaudomis padidės 7 proc, kas, bendrovės nuomone, yra visiškai pagrįsta ir realu. Vadinasi pareiškėja, grįsdama remonto, techninės priežiūros bei eksplotavimo sąnaudų dydį, vadovavosi faktine 2015 metų situacija (pateikė atliktus darbus, patirtas sąnaudas), tačiau konkrečių remonto darbų planų, paaiškinimų ar dokumentų pagrindžiančių prognozuojamas 2016 metų sąnaudas Komisijai nepateikė. Todėl Komisija, neturėdama tokių duomenų, negalėjo tinkamai įvertinti, kokie darbai buvo atliekami už 2014 metus, kokios darbų apimtys, kokią dalį nuo visų sąnaudų jos sudarė bei kokios realios galėtų būti 2015 metų remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos. Taip pat Komisija negalėjo tinkamai įvertinti, ar pagrįstai bendrovės planuojamos remonto, techninės priežiūros sąnaudos 2016 metais didinamos 7 procentais.

Teismas, atsižvelgdamas į skunde išdėstytus argumentus, laiko, kad pareiškėja pateikė tik preliminarius sąnaudų skaičius, jų nepagrindė, nesudarė konkrečių remonto planų, kuriuose būtų numatytos remonto apimtys, kaip numato Metodikos 15.3.2 punkto reikalavimai. Komisija, vadovaudamasi Metodikos 15.3.4 punkto reikalavimais, atliko lyginamąją analizę, vadovavosi bendrovės pateiktomis 2014 metų faktinėmis remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudomis, kurias patyrė UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Suskystintos dujos“ ir UAB „Varėnos dujos“, suskaičiavo 1 dujotiekio metrui tenkančių remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dalis ir minėtų 3 įmonių svertinį vidurkį 0.71 Eur/m. Pareiškėja eksploatuoja 27 903 metrų ilgio dujotiekio tinklą, todėl Komisija suskaičiavo remonto sąnaudas 0,71*27903 = 19 746 Eur. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomi skaičiavimo skirtumai susidarė dėl to, kad bendrovė skaičiavo aritmetinį vidurkį, o Komisija svertinį vidurkį. Komisija pagrįstai pažymėjo, kad šie skaičiavimo būdai yra skirtingi, o bendrovės pateiktas variantas iškreipia realią situaciją, nes 3 įmonių dujotiekio ilgių sumą padauginus iš pareiškėjos suskaičiuoto vidurkio, gautos remonto sąnaudas 92721*0,91=84376,11 Eur, kurios yra žymiai didesnės, palyginti su faktiškai patirtomis 3 vertintų įmonių remonto sąnaudomis – 65 615,7 Eur. Vadinasi pareiškėjos pateiktas skaičiavimo būdas nėra pagrįstas, vertinamas kaip netinkamas, nepagrįstai didina būtinąsias sąnaudas, kurias turi padengti SND vartotojai.

Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, jai nesuprantamas įpareigojimas taikyti Metodikos 8 punkte nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, todėl Komisijos nutarimas šioje dalyje turi būti naikinamas. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pareiškėja apskritai nepateikė nei Komisijai, nei teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas laiko, kad pareiškėjai kyla pareiga pateikti dokumentus bei duomenis, patvirtinančius bendrovės eksploatuojamo ilgalaikio turto ar jų grupei taikomą metinę nusidėvėjimo normą. Iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 30-43) matyti, kad pareiškėjos ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių kopijų atsispindi tik atitinkamo turto eksploatavimo pradžios data, įsigijimo vertė bei mėnesinė nusidėvėjimo sąnaudų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 10 punktu, 16 sraipsnio 10 dalimi, energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos reguliuojamos valstybės šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas. Valstybės reguliuojamuose energetikos sektoriuose (elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir kituose) taikomi vieningi Komisijos nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, o SND tiekimo sektoriuje šie normatyvai, įgyvendinant minėtas įstatymo nuostatas įtvirtinti Metodikos 8 priede. Teismas laiko, kad nutarimo priėmimo metu pareiškėjos taikomi ilgalaikio turto normatyvai neatitiko Metodikos nuostatų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų nepagrindė. Todėl Komisija pagrįstai nustatė įpareigojimą bendrovei taikyti tokius nusidėvėjimo normatyvus, kurie numatyti Metodikoje bei išsitaisius nustatytus netikslumus pateikti detalius nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus iki 2016-03-31.

Teismas atkreipia dėmesį, kad energetikos įmonės, šiuo atveju pareiškėjos, verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visų šilumos energijos vartotojų interesus, vartotojai turi gauti patikimas ir kokybiškas suskystintas naftos dujas mažiausiomis sąnaudomis, o energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija.

Pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Komisija netinkamai atliko ekspertinį prognozuojamų 2016 metų veiklos sąnaudų, įskaitant remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo, personalo bei kitų sąnaudų vertinimą ir nustatė nepakankamą šių sąnaudų dydį, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių, jog jai nėra taikomas Energetikos įstatyme įtvirtintas įpareigojimas suderinti investicijas į ilgalaikį turtą, naudojamą reguliuojamai veiklai, taip pat pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, kad tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus Metodikos 8 priede.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Komisija vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, priimdama nutarimą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl Komisijos 2015-10-30 nutarimas Nr. O3-583 dalyje dėl pastoviosios kainos dalies nustatymo bei įpareigojimo taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos 8 priede, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui konstatavus, kad Komisija tinkamai atliko ekspertinį prognozuojamų 2016 metų veiklos sąnaudų, įskaitant remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo, personalo bei kitų sąnaudų vertinimą, vadovaudamasi teisės aktais ir pareiškėjos pateiktais duomenimis teisingai nustatė centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pastovios kainos dalį, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją atlikti UAB „Saurida“ pateiktų 2016 m. planuojamų rodiklių perskaičiavimus ir patvirtinti 3,13 Eur/mėn dydžio UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pastovios kainos dalį (be pridėtinės vertės mokesčio), ją taikant nuo 2015-12-02.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas (duomenys neskelbtini) v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas (duomenys neskelbtini) v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Teismui nepatenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Saurida“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.