Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Saurida“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinti centralizuotai tiekiamų naftos dujų kainų reguliavimas, buvo priimti 2013-06-18 ir įsigaliojo tik nuo 2013-07-01. Bendrovė SND veikloje eksploatuojamą turtą - pastatus ir kitus statinius įsigijo 2012-09-12, t y. iki buvo priimti teisės aktai ir jų pakeitimai, susiję su centralizuotai tiekiamų SND kainų reguliavimo įvedimu, todėl 2012 m. investuodama pinigines lėšas į ilgalaikį turtą, pastatus ir kitus statinius, neturėjo jokių prievolių šias investicijas derinti ir/ar apie jas pranešti Komisijai. Dujų skyriaus neteisėtai išbraukus šį turtą, atitinkamai sumažėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos ir bendrovės reguliuojamo turto vertė (RAB), kas sąlygojo ženklų investicijų grąžos sumažėjimą, kuri pagal Metodikoje taikomus skaičiavimus svariai sumažino ir SND pastoviosios kainos dalies dydį.

Dėl Bendrovės prognozuojamų 2016 m. personalo, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų, personalo ir kitų sąnaudų paaiškino, kad pareiškėjos mokami atlyginimai darbuotojams, dirbantiems SND veikloje, yra žemi, o vykdant SND dujų tiekimo (specifinę) veiklą, yra būtini kvalifikuoti ir atestuoti darbuotojai. Tokių specialistų Mažeikių r. ir aplinkiniuose rajonuose yra mažoka, todėl įmonė, siekdama užtikrinti saugų ir patikimą dujų tiekimą Mažeikių m. buitiniams vartotojams, privalės siūlyti palankesnes darbo užmokesčio šios srities specialistams. Be to, prognozuojant 2016 m. personalo sąnaudas, buvo atsižvelgta į darbo rinkoje esamus darbo užmokesčio pokyčius (jo didėjimą), valstybinės valdžios institucijų planuojamą ir viešai deklaruojamą minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą (apie 7 proc.).

Dėl remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų rodiklių paaiškino, kad Dujų skyrius klaidingai apskaičiavo 2015-10-29 pažymoje Nr. 05-387 nurodytų 3 įmonių 1 dujotiekio metrui tenkančią remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo dalies vidurkį, kuris sudaro ne (duomenys neskelbtini) Eur/m, kaip nurodyta Dujų skyriaus pažymoje, bet (duomenys neskelbtini) Eur/m (((duomenys neskelbtini)) = (duomenys neskelbtini) Eur/m.), todėl, Dujų skyriui teisingai apskaičiavus vidurkį bei jį taikant UAB „Saurida“ remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos sudarytų ne (duomenys neskelbtini) Eur, bet ((duomenys neskelbtini) Eur).

Bendrovė 2015-10-16 raštu Nr. 91-15 Komisijai išsamiai paaiškino 2016 metams prognozuojamų dujotiekio remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimo rodiklių pagrįstumą, t. y. įmonė 2015 metais pagal faktą jau patyrė (duomenys neskelbtini) Eur šių sąnaudų, o metų pabaigai šios išlaidos padidės dar papildomai apie (duomenys neskelbtini) Eur sumai. Bendrovė centralizuotai tiekiamų Mažeikių m. vartotojams dujotiekio tinklą sudaro 118 vnt. požeminiai SND rezervuarai, dujotiekio ilgis yra 27 903 m., dujotiekio vamzdynai yra seni, dalis vamzdynų yra eksploatuojami net nuo 1968 - 1978 metų, o bendras vamzdynų eksploatacijos pradžios vidurkis yra nuo 1981 m, t. y. didžiajai dujotiekio vamzdynų daliai yra daugiau kaip 30 metų. Todėl, UAB „Saurida“, siekdama užtikrinti patikimą SND tiekimą Mažeikių m. vartotojams ir jų turtui, nuolat tikrina dujotiekio tinklus, savalaikiai atlieka einamuosius remontus, nedelsiant šalina gedimus, tuo užtikrindama SND vartotojų ir jų turto saugumą. Be to, UAB „Saurida“ 2015-10-16 raštu Nr. 91-15 nurodė, jog 2016 metais įmonė vykdys 118 vnt. SND rezervuarų einamuosius remontus ir nuolatinę priežiūrą, dujų skaitiklių keitimo darbus, Bendrovė, šių darbų atlikimui samdydama trečiuosius asmenis (kitas įmones) ir pagal esamus darbo rinkos pokyčius numatė, jog ateinančiais metais darbų įkainiai kils 2-3 proc. Lyginant su 2015 metais laukiamomis šiomis sąnaudomis (2015-10-09 faktiškai jau patirta (duomenys neskelbtini) Eur, o metų pabaigoje sudarys virš (duomenys neskelbtini) Eur), padidės tik (duomenys neskelbtini) proc, kas yra visiškai pagrįsta ir realu.

Pareiga pagrįsti planuojamų atlikti investicijų ekonominę, finansinę ir socialinę ar techninę naudą yra tiesiogiai susijusi su minėtu būtinųjų sąnaudų nustatant valstybės reguliuojamas kainas principu. Tai reiškia, kad energetikos įmonė, vykdydama valstybės reguliuojamą veiklą, reguliuojamos veiklos turto vertei ir nusidėvėjimo sąnaudoms turi priskirti tik tą turtą ir sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra patirtos siekiant užtikrinti minėtos veiklos patikimą, saugų ir efektyvų vykdymą. Priešingu atveju, energijos vartotojai per taikomas kainas turėtų padengti ir tas energetikos įmonės sąnaudas, kurios patirtos vykdant kitą, su teikiama paslauga nesusijusią komercinę veiklą, o valstybinis tokių energetikos įmonių reguliavimas bei priežiūra netektų jokios prasmės.

Bendrovė, būdama atidus ir rūpestingas centralizuotai tiekiamų SND tiekimo rinkoje veikiantis ūkio subjektas, turėjo pakankamai laiko įsisavinti naujus valstybinio reguliavimo reikalavimus (nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo daugiau nei dveji metai) ir, siekdama valdomu turtu padidinti reguliuojamo turto vertę - kreiptis į Komisiją su prašymu derinti investicijas, juo labiau, kad ilgalaikis turtas (gamybinės patalpos - estakada, mazuto ūkinis pastatas bei kiti statiniai), kuriuo bendrovė siekė 2016 m. padidinti reguliuojamo turto vertę (RAB) bei nusidėvėjimo sąnaudas, bendrovės teigimu, jos vedamoje reguliuojamos veiklos apskaitoje priskirtas tik nuo 2015-01-01. Bendrovė 2015-09-29 raštu Nr. 84-15 pateikė duomenų suvestinę SND kainai nustatyti, kurioje nurodė laukiamą 2015 m. reguliuojamo turto vertę – (duomenys neskelbtini) Eur ir prognozuojamą reguliuojamo turto vertę 2016 m. - (duomenys neskelbtini) Eur. Įvertinus Komisijai pateiktą informaciją, galima pastebėti, kad Pareiškėjo skunde numatyta SND veiklai priskirto turto vertė (duomenys neskelbtini) Eur nebuvo priskirta 2015 m., kaip, kad teigia Pareiškėjas. Bendrovė reguliuojamo turto vertę padidino tik 2016 m., o šio pokyčio niekaip neatspindėjo Komisijai teiktuose dokumentuose, todėl vertindama Pareiškėjo pateiktą SND kainos projektą Komisija objektyviai net negalėjo žinoti, jog bendrovė nuo 2015-01-01 padidino reguliuojamo turto vertę su Komisija nesuderintos investicijos vertės dydžiu.

Komisija nuosekliai vadovavosi Metodikos nuostatomis ir įvertino, Komisijos nuomone, reikšmingas aplinkybes: Pareiškėjo 2014 m. faktinis vidutinis darbo užmokestis bendrovėje buvo (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. didesnis nei minimali mėnesinė alga, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad konkretūs sprendimai, susiję su minimalios mėnesinės algos didinimu, priimti nebuvo. Be to, bendrovė aiškinamajame rašte (bendrovės 2015-09-29 raštas Nr. 84-15) nenurodė, kodėl bendrovės 2015 m. laukiamos ir 2016 m. prognozuojamos kitos personalo sąnaudos, palyginus su 2014 m., didėja atitinkamai (duomenys neskelbtini) proc. ir (duomenys neskelbtini) proc. Įvertinusi šiuos kriterijus, Komisija apskaičiavo pagrįstų ir būtinų reguliuojamai veiklai skirtų personalo sąnaudų dydį. Kaip nurodyta Pažymoje, skaičiuojant personalo sąnaudas buvo remiamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcija vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksu 2016 m. - 105,3. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokesčio sąnaudos, privalomojo socialinio draudimo sąnaudos, garantinio fondo sąnaudos ir kitos personalo sąnaudos buvo įvertintos 5,3 proc. didėjimu. Analogiškas personalo sąnaudų skaičiavimo būdas buvo taikomas ir kitoms SND tiekimo veiklą vykdančioms įmonėms, bei kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams gamtinių dujų ir (ar) elektros energijos sektoriuose.

Pareiškėjos siūlymas vertinant bendrovės 2016 metams pateiktų remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo rodiklių pagrįstumą atsižvelgti į Komisijos Dujų skyriaus pasiūlytus patvirtinti Komisijai su UAB „Saurida“ lyginamųjų įmonių t. y. UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“, AB „Suskystintos dujos“, viešai paskelbtas personalo sąnaudas, nėra korektiškas, nes Pareiškėjas lygina duomenis, kurie statistine prasme nėra palyginami.

Pareiškėja, grįsdama prognozuojamų 2016 m. remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dydį, rėmėsi faktine 2015 m. situacija (nurodė, kokie darbai padaryti ir kiek sąnaudų patirta), tačiau konkrečių remonto darbų planų, paaiškinimų ar dokumentų pagrindžiančių prognozuojamas 2016 m. sąnaudas, kaip tai numatyta Metodikoje bei Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėse, Komisijai nepateikė. Akivaizdu, kad nedisponuodama reikiamais duomenimis Komisija negalėjo tinkamai įvertinti, kokie darbai buvo atliekami už 2014 m., kokios tų darbų apimtys ir kokią dalį nuo visų sąnaudų jos sudarė bei kokios realios galėtų būti 2015 m. remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos.

Pažymėjo, kad skaičiuojant svertinį vidurkį buvo susumuoti UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Varėnos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ dujotiekio ilgiai 1940+8863+81918=92721 (m) ir atitinkamai - jų remonto sąnaudos (duomenys neskelbtini) Eur. Siekiant įvertinti 1 dujotiekio metrui tenkančią remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dalį (Eur/m) aukščiau minėta remonto sąnaudų suma buvo padalinta iš dujotiekių ilgių sumos - (duomenys neskelbtini) (Eur/m). Pareiškėjos nurodomi skaičiavimo skirtumai susidaro dėl to, kad bendrovė skaičiavo aritmetinį vidurkį, tuo tarpu Komisija – svertinį vidurkį.

II.

Spręsdamas ginčą teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau – Įstatymas), Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2013-10-03 nutarimu Nr. O3-432 (toliau – ir Metodika), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100 (toliau - ir Aprašas).

Komisija 2015-10-30 posėdyje svarstė UAB „Saurida“ nuo 2015-12-02 galiosiančių SND kainų nustatymą, ir vienbalsiai nutarė nesvarstyti Dujų skyriaus pateiktos 2015-10-29 pažymos Nr. 05-387. Klausimo svarstymo pagrindu laikė Dujų skyriaus 2015-10-29 pažymą Nr. 05-389. Pritarė parengtam nutarimo projektui „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ (b. l. 125-127). Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu, Metodikos 26 punktu, atsižvelgdama į bendrovės 2015-09-29 prašymą, 2015-10-16 ir 2015-10-26 raštus, Dujų skyriaus pažymas, nutarė vienašališkai nustatyti UAB „Saurida“ centralizuotai tiekiamų SND kainas (be pridėtinės vertės mokesčio): pastoviąją kainos dalį vartotojams - (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. ir kintamąją kainos dalį - (duomenys neskelbtini) Eur/m3, įpareigojo bendrovę taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus Metodikos 8 priede bei pateikti Komisijai detalius nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus ir jų pagrindimą iki 2016-03-31 (b. l. 124).

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose (LVAT administracinės bylos Nr. A502-72-09, Nr. A575-890/2011, Nr. A556-589/07 ir kt.), pareiškėjos skundo argumentus, kad Komisija netinkamai įvertino prognozuojamas 2016 metų personalo, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, t. y. kad Komisija netinkamai atliko ekspertinį prognozuojamų veiklos sąnaudų vertinimą ir nustatė nepakankamą šių sąnaudų dydį, atmetė tuo pagrindu kad šie klausimai patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai apskritai nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Teismas pareiškėjos argumentus, kad Komisijos nustatytas įpareigojimas taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus pagal Metodikos nuostatas, yra nepagrįstas, nes bendrovė neprivalėjo derinti su Komisija investicijų į ilgalaikį turtą, įsigytą ir eksploatuojamą nuo 2012-09-12, be to netinkamai vertino prognozuojamas 2016 metų personalo, remonto, techninės priežiūros ir kitas sąnaudas, nepagrindė įpareigojimo taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus pagal Metodikos 8 priedą bei netinkamai apskaičiavo pastoviąją kainos dalį, atmetė ir nurodė, kad pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymo, Metodikos nuostatomis, privalėjo apskaičiuoti ir teikti Komisijai tvirtinti centralizuotai teikiamų SND kainas. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra imperatyviai numatyta, kad energetikos įmonei nepašalinus Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikus jai SND kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas. Tokios pačios nuostatos numatytos Metodikos 27 punkte, t. y. įmonei laiku nepateikus SND kainos ir kainos pagrindimo projekto, Komisija vienašališkai nustato SND kainas, naudodamasi Komisijos turimais ir prieinamais centralizuoto SND tiekimo veiklos sektoriaus duomenimis, ankstesnių laikotarpių SND įmonės duomenimis ir/ar kainomis, kitų analogišką SND veiklą vykdančių įmonių pateiktais duomenimis ir/ar kainomis. Komisija, vienašališkai nustatydama SND kainas, taip pat gali atsižvelgti į energijos išteklių kainas palyginamosiose rinkose. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Todėl vienas pagrindinių valstybės reguliuojamų kainų energetikos sektoriuje principų yra būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principas nustatant energijos kainas vartotojams, t. y. pareiga kainas grįsti būtinosiomis (valstybės normuojamomis) sąnaudomis (Įstatymo 8 str. 15 d., 19 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai numatyta, kad energetikos įmonės, šiuo atveju UAB „Saurida“, besiverčianti veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija, ir jeigu šios energetikos bendrovių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Be to investicinių projektų derinimas yra viena iš valstybinės energetikos priežiūros priemonių, kurios tinkamas vykdymas yra pavestas Komisijai. Įstatyme įtvirtintas investicijų derinimo su Komisija reikalavimas nėra savitikslis. Pareiga pagrįsti planuojamų atlikti investicijų ekonominę, finansinę ir socialinę ar techninę naudą yra tiesiogiai susijusi su minėtu būtinųjų sąnaudų nustatant valstybės reguliuojamas kainas principu. Todėl pareiškėja, vykdydama valstybės reguliuojamą veiklą, reguliuojamos veiklos turto vertei ir nusidėvėjimo sąnaudoms turi priskirti tik tą turtą ir sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra patirtos siekiant užtikrinti minėtos veiklos patikimą bei efektyvų vykdymą.

Teismas pareiškėjos argumentus, kad Komisija neteisėtai išbraukė bendrovės į SND veiklą įtrauktą ilgalaikį turtą, kurį bendrovė faktiškai įsigijo bei eksploatuoja nuo 2012-09-12, kai SND kainos nebuvo reguliuojamos ir bendrovė neturėjo jokių prievolių šias investicijas derinti ar apie jas pranešti Komisijai, atmetė ir nurodė, kad centralizuotai tiekiamų SND kainų valstybinis reguliavimas buvo nustatytas 2013-07-01 įsigaliojus Energetikos įstatymo pakeitimams. Todėl pareiškėja, būdama atidi, rūpestinga centralizuotai tiekiamų SND tiekimo rinkoje veikianti bendrovė, turėjo pakankamai laiko įsisavinti naujus valstybinio reguliavimo reikalavimus (daugiau nei dveji metai) ir, siekdama valdomu turtu padidinti reguliuojamo turto vertę - kreiptis į Komisiją su prašymu derinti investicijas, be to, ilgalaikis turtas (gamybinės patalpos - estakada, mazuto ūkinis pastatas bei kiti statiniai), kuriuo bendrovė siekė 2016 m. padidinti reguliuojamo turto vertę (RAB) bei nusidėvėjimo sąnaudas, bendrovė vedamoje reguliuojamos veiklos apskaitoje priskirtas tik nuo 2015-01-01, o paminėtos aplinkybės nebuvo atspindėtos Bendrovės veiklos ataskaitoje už 2015 metų I ketvirtį ir 2015 metų II pusmetį.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji neturėjo derinti investicijų su Komisija, nes Aprašo 19 punktas aiškiai numato, jog ergetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, turi derinti su Komisija numatomus investicijų projektus, susijusius su naujų energetikos objektų statyba, esamų energetikos objektų atstatymu, modernizacija, rekonstrukcija ar veikiančių energetikos objektų plėtra energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklose. Be to pareiga derinti su Komisija investicinius projektus kyla iš Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies, o 2013-07-01 įsigaliojus Energetikos įstatymo pakeitimams ši pareiga taikoma ir centralizuotai SND tiekiančioms įmonėms.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus kad ji tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, kad jai nesuprantamas įpareigojimas taikyti Metodikos 8 punkte nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus. Teismas nurodė, kad pareiškėja apskritai nepateikė nei Komisijai, nei teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Vertino jog pareiškėjai kyla pareiga pateikti dokumentus bei duomenis, patvirtinančius bendrovės eksploatuojamo ilgalaikio turto ar jų grupei taikomą metinę nusidėvėjimo normą. Iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 30-43) matyti, kad pareiškėjos ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių kopijų atsispindi tik atitinkamo turto eksploatavimo pradžios data, įsigijimo vertė bei mėnesinė nusidėvėjimo sąnaudų suma. Nurodė, kad pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 10 punkto bei 16 sraipsnio 10 dalies nuostatas, energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos reguliuojamos valstybės šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas. Valstybės reguliuojamuose energetikos sektoriuose (elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir kituose) taikomi vieningi Komisijos nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, o SND tiekimo sektoriuje šie normatyvai, įgyvendinant minėtas įstatymo nuostatas įtvirtinti Metodikos 8 priede.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad Komisija vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, priimdama nutarimą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl Komisijos 2015-10-30 nutarimas Nr. O3-583 dalyje dėl pastoviosios kainos dalies nustatymo bei įpareigojimo taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, numatytus centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos 8 priede, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

III.

Pareiškėja savo apeliacinį skundą pagrindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui (šioje nutartyje šie motyvai nebekartojami), taip pat papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažodžiui atkartojo atsakovo argumentus, susijusius su ilgalaikio turto įtraukimu į SND veiklą, nepaaiškino, kodėl Aprašo 19 punkto nuostatos reikalaujančios derinti investicinį projektą su Komisija yra siejamas su pareiškėju, kai jis nuo 2013 07 01 nėra vykdęs jokio investicinio projekto. Nurodo, kad teismas nepaaiškino, kodėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, paremtais LR Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcija, o ne pareiškėjo pateiktais skaičiavimai ir prognozėmis, paremtomis LR Statistikos departamento skelbiamais duomenimis. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatliko pareigos nešališkai ir objektyviai išnagrinėti ginčą, o tiesiog stojo atsakovo pusėn.

Pasikeitus Energetikos įstatymu nustatytam reglamentavimui, tai yra įstatymu nustačius, jog šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos, SND tiekimo vartotojams veikla buvo prilyginta kituose energetikos sektoriuose (elektros, šilumos, gamtinių dujų) vykdomai veiklai, kuriai taikomi su valstybės reguliuojamos veiklos vykdymu susiję įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą užtikrinti saugų, efektyvų, aplinką tausojantį energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršijant nustatytų valstybės reguliuojamų kainų (Energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), tvarkyti atskirtą nuo kitų veiklos rūšių centralizuotai tiekiamų SND tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, atlikti reguliuojamosios veiklos pajamų ir sąnaudų auditą (Energetikos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 9 punktas), teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms pavestoms funkcijoms reikiamą informaciją (Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) ir kita.

Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Investicinių projektų derinimas yra viena iš valstybinės energetikos priežiūros priemonių, kurios tinkamas vykdymas yra pavestas Komisijai. Energetikos įmonių investicijos derinamos atsižvelgiant į investicijų vertinimo kriterijus, numatytus Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos apraše, patvirtintame Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 (toliau – Aprašas). Aprašo 4.5 punkte nurodyta, kad investicija laikoma lėšų ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka įvertinto reguliuojamos veiklos materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto įdėjinys, kuris investuojamas, siekiant ilguoju laikotarpiu, minimaliomis sąnaudomis užtikrinti vartotojui patikimą reguliuojamos paslaugos teikimą, iš investavimo objekto gauti pagrįstos investicijų grąžos ir (ar) pajamų, taip pat užtikrinti valstybės nustatytų užduočių ir (ar) programų įgyvendinimą.

Energetikos įstatyme įtvirtintas investicijų derinimo su Komisija reikalavimas nėra savitikslis. Pareiga pagrįsti planuojamų atlikti investicijų ekonominę, finansinę ir socialinę ar techninę naudą yra tiesiogiai susijusi su minėtu būtinųjų sąnaudų nustatant valstybės reguliuojamas kainas principu. Tai reiškia, kad energetikos įmonė, vykdydama valstybės reguliuojamą veiklą, reguliuojamos veiklos turto vertei ir nusidėvėjimo sąnaudoms turi priskirti tik tą turtą ir sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamajai veiklai vykdyti ir yra patirtos siekiant užtikrinti minėtos veiklos patikimą, saugų ir efektyvų vykdymą. Priešingu atveju, energijos vartotojai per taikomas kainas turėtų padengti ir tas energetikos įmonės sąnaudas, kurios patirtos vykdant kitą, su teikiama paslauga nesusijusią komercinę veiklą, o valstybinis tokių energetikos įmonių reguliavimas bei priežiūra netektų jokios prasmės. Todėl mano, kad Apelianto teiginys, kad Dujų skyrius neteisėtai išbraukė UAB ,,Saurida” į SND veiklą įtrauktą ilgalaikį turtą, kurį Įmonė faktiškai įsigijo ir eksploatuoja nuo 2012 m. rugėjo 12 d., kai SND kainos nebuvo reguliuojamos ir Įmonė neturėjo jokių prievolių šias investicijas derinti ar apie jas pranešti Komisijai, yra visiškai nepagrįstas.

Dėl Komisija atlikto pareiškėjo prognozuojamų 2016 m. personalo, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų įvertinimo atsakovas paaiškino, kad Komisija, vykdydama jai įstatymais deleguotas funkcijas, vadovaujasi nuostata, jog tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau paveikiant likusių tikslų įgyvendinimą. Atitinkamai Komisija, įvertinusi Energetikos įstatyme reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirenka tinkamiausią (optimaliausią) interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą. Pabrėžtina, jog šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų ne kartą pasisakė, jog teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Tuo tarpu administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų (LVAT 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72-09, 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-890/2011, 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-589/07 ir kt.).

Dėl Komisijos atlikto personalo sąnaudų sumažinimo paaiškino, kad personalo sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis Metodikos 15.4 punktu, numatančiu, jog šių sąnaudų nustatymo atveju atsižvelgiama į i) praėjusių trejų reguliavimo laikotarpių Komisijos nustatytą ir (ar) vidutinę faktinę šių sąnaudų apimtį, ii) priežasčių, kurias SND įmonė nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą, iii) darbuotojų skaičiaus pokyčio poreikį, iv) Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis, v) SND įmonės veiklos efektyvumą, kuris vertinamas pagal faktinius praėjusių metų duomenis, vi) istorinių faktinių tos pačios SND įmonės sąnaudų rodiklių pasikeitimo priežasčių pagrįstumą, vii) teisės aktus privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti, o taip pat įvertinus darbo užmokesčio fondo, privalomojo socialinio draudimo, garantinio fondo, papildomo darbuotojų draudimo, mokymo ir kvalifikacijos draudimo sąnaudas. Paaiškino, kad Komisija nuosekliai vadovavosi Metodikos nuostatomis ir įvertino reikšmingas aplinkybes.

Atsikirsdamas į apelianto argumentus, kad Komisija neįvertino Apelianto argumentų dėl prognozuojamų 2016 m. remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimo rodiklių pagrįstumo, atsakovas paaiškino, kad Metodikos 15.3 punktas numato, kad eksploatavimo sąnaudų atveju atsižvelgiama į: i) praėjusių trejų reguliavimo laikotarpių Komisijos nustatytą ir (ar) vidutinę faktinę šių sąnaudų metinę apimtį, ii) priežasčių, kurias SND įmonė nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą, pateikiant per ateinantį reguliavimo laikotarpį numatomų remontų planus ir investicijų programą, iii) metinę infliaciją, paskelbtą Lietuvos statistikos departamento paskutinį mėnesį prieš kainų nustatymo duomenų pateikimą, įvertinus SND įmonės veiklos efektyvumą pagal faktinius praėjusių reguliavimo laikotarpių duomenis, iv) istorinių faktinių tos pačios SND įmonės sąnaudų rodiklių pasikeitimo priežasčių pagrįstumą. Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-331 „Dėl Suskystintų naftos dujų sistemų eksplotavimo taisyklių patvirtinimo“ ir nustatančių pagrindinius SND sistemų techninius, organizacinius, techninės saugos ir ekploatavimo reikalavimus, 180 punkte nurodyta, kad dujotiekių apžiūrų metu nustatyti dujotiekių trūkumai turi būti analizuojami ir vertinami atliekant jų techninį patikrinimą bei rengiant remonto darbų planus. Minėtų taisyklių 294 punktas taip pat numato, kad įrenginių analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromi įrenginių rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto darbų einamųjų ar sekančių metų planai (programos). Nurodė, kad Apeliantas, teikdamas duomenis SND kainos nustatymui, apsiribojo paaiškinimu, kad ,,2014 m. neatliko visų numatytų darbų, dėl ko, darbai buvo perkelti į 2015 m. <…> ateinančiais metais planuojami tie patys darbai tik dar daugiau numatyta pakeisti dujų skaičiukų, taip pat įvertinama, jog gali pabrangti darbų įkainiai 2-3 %, kadangi rinkoje kyla paslaugų įkainiai.” 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. 91-15 Įmonė nurodė, kad UAB ,,Saurida” 2016 m. prognozuojamos remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos, lyginant su 2015 m. laukiamomis sąnaudomis padidės 7 proc., kas, Įmonės nuomone, yra visiškai pagrįsta ir realu. Taigi, iš esmės Įmonė, grįsdama šio pobūdžio sąnaudų dydį, rėmėsi faktine 2015 m. situacija (nurodė, kokie darbai padaryti ir kiek sąnaudų patirta), tačiau konkrečių remonto darbų planų, paaiškinimų ar dokumentų pagrindžiančių prognozuojamas 2016 m. sąnaudas, kaip tai numatyta Metodikoje bei Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėse, Komisijai nepateikė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasi Metodikos 15.3.2, 15.3.4 punktais Komisija atliko lyginamąją analizę bei remdamasi 2014 m. faktinėmis remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudomis, kurias patyrė UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Suskystintos dujos“ ir UAB „Varėnos dujos“, suskaičiavo 1 dujotiekio metrui tenkančių remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dalis ir minėtų 3 įmonių svertinį vidurkį (duomenys neskelbtini) Eur/m. Skaičiuojant svertinį vidurkį buvo susumuoti UAB ,,Druskininkų dujos”, UAB ,,Varėnos dujos” ir AB ,,Suskystintos dujos” dujotiekio ilgiai 1940+8863+81918=92721 (m) ir atitinkamai - jų remonto sąnaudos (duomenys neskelbtini) Eur. Siekiant įvertinti 1 dujotiekio metrui tenkančią remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų dalį (Eur/m) auksčiau minėta remonto sąnaudų suma buvo padalinta iš dujotiekių ilgių sumos (duomenys neskelbtini) (Eur/m).

Dėl įpareigojimo taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus atsakovas paaiškino, kad remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skunde privalo būti nurodomos ne tik aplinkybės, kuriomis Apeliantas grindžia savo reikalavimą, bet ir tai patvirtinantys įrodymai. Apeliantas teigdamas, jog tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus ir atitinkamai, turi pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius motyvus. Apeliantui kyla pareiga pateikti dokumentus bei duomenis, patvirtinančius, jog Įmonės eksploatuojamam ilgalaikiam turtui ar jų grupei taikomas atitinkama metinė nusidėvėjimo norma (nusidėvėjimo normatyvas). Tačiau kaip matyti iš Apelianto pateiktos medžiagos, tai yra UAB ,,Saurida” ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktų ir ilgalaikio turto apskaitos kortelių kopijų (skundo priedas Nr. 5), šiuose dokumentuose atsispindi tik atitinkamo turto eksploatavimo pradžios data, įsigijimo vertė bei mėnėsinė nusidėvėjimo sąnaudų suma. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti, koks ilgalaikio turto normatyvas yra taikomas apskaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas. Taip pat paaiškino, kad SND kainos projekto pateikimo Komisijai metu, Komisija nustatė, kad Įmonės taikomi ilgalaikio turto normatyvai neatitinka Metodikos nuostatų, pavyzdžiui, Įmonė nurodė (2015 m. spalio 26 d. el. paštu pateikta informacija, Reg. Nr. R1-9593), kad skirstomiesiems dujotiekiams taiko normatyvus, kurių dydis svyruoja nuo 14 iki 40, nors Metodikos 8 priede 2.1.2.2 eilutėje aiškiai nurodyta, kad skirstomųjų dujotiekių atveju taikomas 55 metų nusidėvėjimo norma. Taip pat Įmonė nepateikė duomenų ir apie tai, kaip yra priskiriamos netiesioginės nusidėvėjimo sąnaudos SND tiekimo veiklai. Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė įpareigojimą Įmonei taikyti tokius nusidėvėjimo normatyvus, kurie numatyti Metodikoje bei išsitaisius nustatytus netikslumus pateikti detalius nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus iki 2016 m. kovo 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-10-30 nutarimo Nr. O3-583 „Dėl UAB „Saurida“ centralizuotai teikiamų suskystintų naftos dujų kainų vienašališko nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Įstatymas), Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2013-10-03 nutarimu Nr. O3-432 (toliau – ir Metodika), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100 (toliau - ir Aprašas), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 04 17 nutarimu Nr.03-252 patvirtintas „Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas“ (toliau – Investicijų aprašas)

Vienas esminių šioje byloje kilusio ginčo aspektų yra atsakovo sprendimas neįtraukti pareiškėjo atliktų investicijų (duomenys neskelbtini) Eur sumai (pastatas - estakada, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - mazuto ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - cisternos lc, 2c, 3 c, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į pareiškėjo turto vertę, į kurią atsižvelgiant buvo nustatyti centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos tarifai, galiosiantys nuo 2015 12 02. Tokį sprendimą atsakovas priėmė dėl to, jog pareiškėjo atlikta investicija nebuvo suderinta su atsakovu, kaip tai numato Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas šį atsakovo sprendimą ginčija argumentais, jog investicija į turtą buvo atlikta 2012 metais, kai galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos pareiškėjui investicijas derinti su atsakovu.

Kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog 2012 metais atliekant ginčo investicijas į nekilnojamąjį turtą, teisės aktai nenumatė pareigos pareiškėjui derinti tokias investicijas su atsakovu, nes tik nuo 2013 07 01 įsigaliojo Energetikos įstatymo pakeitimai (15 straipsnio 3 dalis), numatę pareigą pareiškėjui investicijas centralizuotai tiekiamų naftos dujų veikloje derinti su Komisija.

Tačiau būtina pastebėti, jog sistemiškai vertinant galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius įmonių investicijas į SND veiklą, t.y. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 04 17 nutarimu Nr.03-252 patvirtinto „Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo“ 4.5 punktas, terminas „investicija“ yra apibūdinamas ir suprantamas plačiau nei vien vienokio ar kitokio turto įsigijimas, t.y. šis terminas turi tam tikrą savo specifinį turinį. Taip Aprašo 4.5 punkte investicija apibūdinama kaip lėšų ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka įvertinto reguliuojamos veiklos materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto įdėjinys, kuris investuojamas, siekiant ilguoju laikotarpiu, minimaliomis sąnaudomis užtikrinti vartotojui patikimą reguliuojamos paslaugos teikimą, iš investavimo objekto gauti pagrįstos investicijų grąžos ir (ar) pajamų, taip pat užtikrinti valstybės nustatytų užduočių ir (ar) programų įgyvendinimą.

Toks termino „investicija“ apibūdinimas reiškia, kad šis terminas Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies prasme vertintinas daugiau kaip buhalterinė kategorija, o ne ekonominė. Toks termino „investicija“ apibūdinimas reiškia, jog investicija Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies prasme laikytina tik tokia investicija (idėjinys) ir tik nuo to momento, kai ji įtraukiama ar ketinama įtraukti į reguliuojamą veiklą, šiuo konkrečiu atveju reguliuojamą SND centralizuoto tiekimo veiklą. Kolegijos vertinimu investicijos įtraukimu (įdėjimu) į reguliuojamą veiklą laikytinas momentas, kai įmonė apie tokį įdėjimą deklaruoja kompetentingai institucijai, šiuo atveju atsakovui, teikdamas prašymą nustatyti centralizuotai tiekiamų SND kainos tarifus. Toks teisinis reguliavimas taip pat reiškia, jog reguliuojama veikla užsiimanti įmonė vienokį ar kitokį turtą gali įsigyti (investuoti) ir anksčiau, tačiau tokia investicija, iki ji nebus įtraukta į apskaitą kaip naudojama (ketinama panaudoti) reguliuojamoje veikloje, Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies prasme nebus laikoma investicija, kurią reikia derinti su atsakovu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo atliktas investicijas (duomenys neskelbtini) Eur sumai į savo turto vertę, kuri naudojama SND centralizuoto tiekimo veikloje ir į kurią būtina atsižvelgti nustatant centralizuotai tiekiamų SND kainos tarifus, įtraukė tik teikdamas 2015 09 29 prašymą Komisijai dėl centralizuotai tiekiamų SND kainos, įsigaliosiančios nuo 2015 12 02 (b.l. 79-80, 84-85). Iki tol, t.y. nustatant centralizuotai tiekiamų SND kainos tarifus 2014, 2015 metams, šios investicijos į nekilnojamąjį turtą pareiškėjas nebuvo įtraukęs į turto vertę, naudojamą SND centralizuoto tiekimo veikloje. Todėl konstatuotina, jog šis naujas įdėjinys į turto vertę, naudojamą SND centralizuoto tiekimo veikloje, vertintinas kaip Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta investicija, kurią reikia derinti su atsakovu. Pareiškėjas šios savo pareigos nėra atlikęs, todėl konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai neįtraukė pareiškėjo investicijos (duomenys neskelbtini) Eur sumai į pareiškėjo turto vertę, į kurią atsižvelgiant buvo nustatyti centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos tarifai, galiosiantys nuo 2015 12 02.

Pareiškėjo argumentai, kad jis įsigytą nekilnojamąjį turtą (investiciją) naudojo SND centralizuoto tiekimo veikloje nuo šio turto įvedimo į eksploataciją dienos, t.y. nuo 2012 metu, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes kaip minėta, investicija Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies prasme, laikytinas ne pats turto įsigijimo faktas, o šio turto vertės įdėjimas į reguliuojamą veiklą.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai – Investicijų aprašo 11 punktas numato, kad energetikos įmonių investicijos atsakovui teikiamos derinti bet kurioje įgyvendinimo stadijoje - prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu bei įvykdžius investiciją. Taigi konstatuotina, jog pareiškėjui nėra užkirtas kelias tinkamai suderintas investicijas įtraukti į turto vertę, naudojamą SND centralizuoto tiekimo veikloje.

Atsižvelgiant į tai, kad turto mokesčių ir kitų su reguliuojamu turtu susijusių sąnaudų dydis tiesiogiai priklauso nuo tokio turto vertės dydžio, atmestini pareiškėjo skundo motyvai susiję su atsakovo sprendimu sumažinti turto mokesčio bei kitų sąnaudų dydį dėl su atsakovu nesuderintų investicijų į gamybinės paskirties pastatus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino prognozuojamas 2016 m. personalo, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, kad atsakovas netinkamai atliko ekspertinį prognozuojamų veiklos sąnaudų vertinimą ir nustatė nepakankamą šių sąnaudų dydį.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, vykdydamas jam įstatymais deleguotas funkcijas, privalo užtikrinti jog tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, ir turi diskreciją pasirinkti tinkamiausią, optimaliausią interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų siekiamų tikslų įgyvendinimą, veikia ekonominio ir politinio tikslingumo srityse. Ši sritis nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl, kaip jau ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl atsakovo priimtų sprendimų, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas atsakovui, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta atsakovui (LVAT 2009 04 01 nutartis byloje Nr. A502-72-09, 2011 08 16 nutartis byloje Nr. A575-890/2011, 2007 06 07 nutartis Nr. A556-589/07). Teismas tokiais atvejais neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas atsakovui, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta atsakovui. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant atsakovo atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindamas savo diskreciją, atsakovas nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atliktų ekspertinių tyrimų pagrįstumu.

Pažymėtina, kad personalo sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis Metodikos 15.4 punktu, numatančiu, jog šių sąnaudų nustatymo atveju atsižvelgiama į i) praėjusių trejų reguliavimo laikotarpių Komisijos nustatytą ir (ar) vidutinę faktinę šių sąnaudų apimtį, ii) priežasčių, kurias SND įmonė nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą, iii) darbuotojų skaičiaus pokyčio poreikį, iv) Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis, v) SND įmonės veiklos efektyvumą, kuris vertinamas pagal faktinius praėjusių metų duomenis, vi) istorinių faktinių tos pačios SND įmonės sąnaudų rodiklių pasikeitimo priežasčių pagrįstumą, vii) teisės aktus privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti, o taip pat įvertinus darbo užmokesčio fondo, privalomojo socialinio draudimo, garantinio fondo, papildomo darbuotojų draudimo, mokymo ir kvalifikacijos draudimo sąnaudas.

Įvertinus atsakovo dujų skyriaus 2015 10 29 pažymą Nr. 05-389 ir 2015 10 29 pažymą Nr. 05-387 kolegija sprendžia, jog atsakovas skaičiuodamas personalo sąnaudas nuosekliai vadovavosi Metodikos 15.4 punkto nuostatomis ir įvertino reikšmingas aplinkybes: apelianto 2014 m. faktinį vidutinis darbo užmokestis, LR Vyriausybės sprendimą nedidinti minimalios mėnesinės algos, apelianto 2015 m. laukiamas ir 2016 m. prognozuojamas kitas personalo sąnaudas, bei apskaičiavo pagrįstų ir būtinų reguliuojamai veiklai skirtų peronalo sąnaudų dydį, t.y. (duomenys neskelbtini) procento didėjimą.

Vertinant apelianto argumentus dėl jo 2016 metams pateiktų remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo rodiklių pagrįstumo, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Metodikos 15.3 punktą be kitų duomenų įmonė turi pateikti Komisijai per ateinantį reguliavimo laikotarpį numatomų remontų planus ir investicijų programą. Byloje duomenų, kad apeliantas atsakovui būtų pateikęs tokius planus bei investicijų program, nėra. Apelianto skunde teismui pateikti argumentai, kad 2016 m. įmonė vykdys 118 vnt. SND rezervuarų einamuosius remontus ir nuolatinę priežiūrą, dujų skaitiklių keitimo darbus, bendrovė, šių darbų atlikimui samdydama trečiuosius asmenis ir pagal esamus darbo rinkos pokyčius numatė, jog ateinančiais metais darbų įkainiai kils 2-3 proc., vertintini tik kai preliminarųs sąnaudų skaičiai, kurie niekaip nepaneigia atsakovo atliktų skaičiavimų, atliktų remiantis lyginamąja analize bei remiantis 2014 m. faktinėmis remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudomis, kurias patyrė tokia pačia ūkine veikla užsiimančios įmonės.

Apelianto argumentai, kad atsakovas klaidingai apskaičiavo palyginamųjų įmonių 1 dujotiekio metrui tenkančią remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo dalies vidurkį, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip tvirtina atsakovo 2015 10 29 pažymoje Nr. 05-387 pateikti skaičiavimai, atsakovas skaičiavo svertinį vidurkį, o ne aritmetinį vidurkį. Vertintina, jog skaičiavimo metodo parinkimas yra atsakovo diskrecija ir teismas neturi pagrindo teigti, jog tokio metodo parinkimas nėra teisingas.

Apeliantas taip pat ginčija atsakovo nutarimo 2.1 punkte nustatytą įpareigojimas taikyti Metodikos 8 punkte nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus. Ginčydamas ši įpareigojimą apeliantas teigia, kad jis tinkamai taiko ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus.

Teismo kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nes šioje byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų kokius ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus apeliantas taiko. Apeliantas į bylą yra pateikęs ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktus ir ilgalaikio turto apskaitos korteles (b.l. 29-43, 96-98, 99-111), tačiau šiuose dokumentuose atsispindi tik atitinkamo turto eksploatavimo pradžios data, įsigijimo vertė bei mėnėsinė nusidėvėjimo sąnaudų suma. Pateiktuose dokumentuose ilgalaikio turto normatyvas iš vis nėra nurodytas.

Nesant duomenų kokius ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus apeliantas taiko konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai įpareigojo apeliantą taikyti Metodikos 8 punkte nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.