- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-87-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00087-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- E. J.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei D. J., trečiasis asmuo E. J., institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
1. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J. gyvenamąją vietą su jo tėvu L. J..
2. Nuo 2012 metų gruodžio mėnesio nutraukti išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-528-652/2013 iš L. J. vaiko E. J. išlaikymui po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.
3. Priteisti iš D. J., nepilnamečio vaiko E. J. išlaikymui periodines išmokas po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-02-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju paskirti L. J..
4. Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis 2013-03-20 su atsakove bendru sutikimu nutraukė santuoką ir teismo sprendimu teisinių pasekmių sutartyje nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove D. J. ir jis įsipareigojo sūnui E. J. mokėti po 300 Lt kas mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis. Po santuokos nutraukimo atsakovė išvyko gyventi į Š. A.. Sūnus E. J. liko gyventi su juo, nes vaiko motina visiškai juo nesirūpino, neteikė materialinio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio ieškovo sūnaus, E. J. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina D. J. pakeitė ir nustatė E. J. gyvenamąją vietą pas tėvą L. J.. N. A. rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-528-652/2013 iš L. J. priteistą sūnui E. J. materialinį išlaikymą. Priteisė iš D. J., išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J., kas mėnesį po 425,00 Lt periodinių išmokų iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2013-09-01 Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskyrė vaiko tėvą L. J.. Sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo nurodė skubiai vykdyti. Priteisė iš D. J. L. J. 144,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 750,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 153,00 Lt žyminio mokesčio bei 18,88 Lt turėtų pašto išlaidų, viso bendrai valstybei 198,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas E. po tėvų skyrybų bylos gyvena pas tėvą L. J. ir yra jo pilnai išlaikomas. Ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, atsakovė nesidomi sūnaus auklėjimu ir jo vystimusi. Atsakovė su sūnumi E. mažai bendrauja, retai paskambina, neteikia vaikui jokio materialinio išlaikymo. Teismas nurodė, kad sūnus E. šiuo metu gyvena su tėvu ir yra prie jo daugiau prisirišęs. Pagal VTA skyriaus išvadą nepilnametis E. J. yra tinkamai tėvo prižiūrėtas, gyvena tėvo trijų kambarių bute. Nepilnamečio vaiko gyvenimas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovė būdama nepilnamečio E. J. motina privalo teikti materialinį išlaikymą. Liudytoja A. S. nurodė, kad atsakovė gyvendama Š. A. mažai uždirba, sunkiai pragyvena. Atsakovė per tris kartus jai atsiuntė 500 svarų sterlingų, kuriuos perdavė savo anūkui E. J.. Trečiasis asmuo E. J. pripažino, kad iš močiutės gavo mamos perduotus jam 2000 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia daugiau mokėti kaip minimalų išlaikymo dydį, ieškinį sumažino iki 425 Lt periodinių išmokų. Nustatytoms aplinkybėms atsakovės įsiskolinimą teismas sumažino 2000 Lt sumai ir išieškojimą vaiko naudai priteisė nuo 2013-09-01.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu klaidingai pateikė kai kuriuos duomenis. Jų tarpe neteisingai nurodė atsakovės adresą kas įtakojo - atsakovei teisminės gynybos suvaržymą dėl negalėjimo laiku gauti procesinius dokumentus ir tinkamai į juos reaguoti t.y. - pateikti atsiliepimą į pareikšta ieškinį, kreiptis dėl atstovavimo teisme į advokatą. Byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo pastoviai bendravo su savo motina bei su savo vyresniuoju broliu ir gerai žinojo atsakovės gyvenamąją vieta. Dėl to ieškovas neteisingai naudojosi proceso šalių teisėmis ir pareigomis bei jomis naudojosi nesąžiningai. Ieškovas žinodamas atsakovės paskutinę gyvenamąją (buvimo) vietą piktybiškai, siekdamas vesti procesą atsakovei nežinant, jos nenurodė, tuo pažeidė LR CPK 111 str. 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas pažeidė savo paties formuojamą praktiką neištaisė klaidos ir davė su pažeidimais pateiktam ieškiniui eigą. Šioje situacijoje, teismas turėjo grąžinti ieškinį trūkumams pašalinti, kadangi kitose bylose dėl netinkamai nurodytos atsakovo gyvenamosios vietos Alytaus rajono apylinkės teismas savo nutartimi grąžindavo ieškinį ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad nutraukiant santuoką abipusiu sutarimu teismas priteisė mokėti išlaikymą L. J. periodiškai mokamomis išmokomis po 300 Lt. Šias išmokas uzufrukto teise privalėjo naudotis atsakovė D. J.. Pažymėtina, kad ieškovas L. J. savo paties į priimtų įsipareigojimu nevykdė ir D. J. pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo. Tuo momentu D. J. savo sūnaus išlaikymui yra atsiuntusi 1390,94 Lt. Šiuos pinigus ieškovas L. J. yra gavęs, juos atsiėmė viename iš Lietuvoje veikiančių bankų, kas dar kartą patvirtina ieškinio nuostatų klaidingumą, tačiau tai nei ieškinyje nei teismo posėdyje nenurodė. Todėl dėl klaidingai pateiktų ieškinio nuostatų, teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo ir neįtraukė šios sumokėtos sumos į savo sprendimą. Dėl ko sprendimas neatitinka realios situacijos ir turėtų būti panaikintas. Be to, teismas priteisdamas iš ieškovės išlaikymą po 425 Lt nepagrįstai kviestionavo ankstesnius teismo sprendimus, kuriais patvirtino santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu teisiniu pasekmių sutartį, kur abi šalys priėmė atitinkamus įsipareigojimus, iš kurių matyti, kad atsakovė pagal savo galimybes ir turtinę padėtį vykdė savo įsipareigojimus. O būtent siuntė savo sūnaus išlaikymui pinigus, nors pagal teismo patvirtintą nutartį turėjo būti atvirkščiai. Sužinojusi, kad atsakovas gautus pinigus naudoja ne pagal paskirtį, sūnaus išlaikymui skirtus pinigus, pastaroji juos perduodavo savo motinai, kuri juos perduodavo trečiajam asmeniui E. J., kas besąlygiškai buvo įrodyta teismo posėdyje. Teisminio posėdžio metu ieškovas bandė įrodyti atsakovės piktybiškumą, dėl vengimo teikti lėšas sūnaus išlaikymui. Atsakovė, dėl padarytų, aukščiau išvardytų proceso sprendimu, negalėjo pateikti įrodymus, kad atitinkamu laikotarpiu nedirbo, buvo kreipusi į darbo biržą ieškodama darbo, dėl to neturėjo realių pajamų ir negalėjo teikti išlaikymo. Dėl šios priežasties teismas neteisingai ir nepagrįstai priteisė sūnaus išlaikymui iš atsakovės išmokas 425,00 Lt. Taip pat atsakovė nurodė, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad kreipdamasis į teismą ieškiniu, nei ieškovas, nei sūnus nežinojo atsakovės gyvenamosios vietos adreso. Ieškovo žinios apsiribojo tuo, kad atsakovė išvyko į Š. A. nei ieškovui, nei sūnui nepranešusi adreso ir darbovietės. Išvykusi iš Lietuvos atsakovė panaikino deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos valstybėje. Ne tik ieškovas, sūnus, bet ir atsakovės motina A. S., apklausta teisme liudytoja, teismui aiškino, kad nežino atsakovės nei adreso, nei darbo vietos. Tuo remiantis atsakovės adresą ieškovas nurodė pagal jos motinos A. S. gyvenamąją vietą Daugų m., tačiau atsakovės motina teisminių dokumentų nepriėmė, nors vėliau teismui teigė, kad su atsakove bendrauja, priima jos atsiųstas pinigines lėšas. Dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, kuris pasireiškė tuo, jog nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau jį paliko ieškovo globai, nepranešusi savo adreso, buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Kuomet D. J. gyvenamoji ir/ar darbo vieta nebuvo žinomos, išnaudojus visas galimybes įteikti atsakovei dokumentus, Alytaus rajono apylinkės teismas procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Toks įteikimas pripažintinas procesiškai tinkamu. Bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai užtikrinta atsakovės teisė į teisminę gynybą, nes atsakovės interesus atstovavo advokatas. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovės teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista. Įvykusiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Č. Ž., kas liudija, jog atsakovei apie procesą šioje byloje ir teismo posėdį buvo žinoma, ji pasirūpino savo atstovavimu teisme, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad negalėjo pateikti įrodymų teismui. Pripažindamas aplinkybę, kad nemokėjo atsakovei periodinių išmokų, kurios buvo nustatytos teismo sprendimu, ieškovas nurodo, kad neturėjo pareigos teikti atsakovei periodines išmokas, nes šių lėšų paskirtis yra ne atsakovei, o vaikui išlaikyti. Atsakovė ieškovo mokamų periodinių išmokų nebūtų jų naudojusi vaiko pagal jų paskirtį, kas prieštarauja įstatymams. Nustatyta, jog nuo santuokos nutraukimo momento vaikas gyveno su ieškovu, jam teikė pilną išlaikymą faktiškai nupirkdamas vaikui reikalingus daiktus, maistą, jį visiškai išlaikydamas. Ieškovo teiktas išlaikymas sudarė daugiau nei 300 Lt, nes išlaikymui naudojo taip pat ir lėšas, kurias privalėjo vaiko išlaikymui skirti atsakovė. Atsakovės teigimu, teismas priteisdamas 425,00 Lt dydžio išlaikymą neįtraukė atsakovės sūnui E. siųstų 1390,94 Lt. Prie apeliacinio skundo atsakovės pateiktų piniginių perlaidų suma yra žymiai mažesnė, nei nurodė atsakovė. Iš viso iš atsakovės ieškovas gavęs daugiau kaip 200 svarų, kuriuos panaudojo vaikui. Šias lėšas teismas įvertino. Teismo sprendime buvo atsižvelgta į tai, kad E. J. gavo iš savo močiutės kai kuriuos daiktus, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas buvo sumažintas tokiu būdu, jog išlaikymas priteistas ne nuo 2013-02-01, t. y. nuo tada, kai reikalavo ir kai D. J. nustojo rūpintis sūnumi ir išvyko gyventi į Airiją, bet nuo 2013-09-01.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu, taip pat į tai, kad ieškovas nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Dėl naujai pateiktų įrodymų prijungimo
Prie apeliacinio skundo atsakovė pridėjo įrodymus apie ieškovui pervestus pinigus bei įrodymus dėl darbo paieškos (b.l.72-83, 85-92). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra pagrindas prijungti atsakovės pateiktus įrodymus.
Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-528-652/2013, bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, remiantis kuria, ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus E. J. gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės buvo nustatyta su motina D. J.. Teismas taip pat patvirtino, jog sūnaus išlaikymui ieškovas kas mėnesį mokės po 300,00 Lt iki sūnaus pilnametystės (b.l. 6-7).
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko E. J. gyvenamąją vietą su jo tėvu L. J., nuo 2012 metų gruodžio mėnesio nutraukti išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-528-652/2013 iš L. J. vaiko E. J. išlaikymui po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteisti iš D. J., nepilnamečio vaiko E. J. išlaikymui periodines išmokas po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-02-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskirti L. J. (b.l. 1-3, 45).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio ieškovo sūnaus, E. J. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina D. J. pakeitė ir nustatė E. J. gyvenamąją vietą pas tėvą L. J.. N. A. rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-528-652/2013 iš L. J. priteistą sūnui E. J. materialinį išlaikymą. Priteisė iš D. J., išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J., kas mėnesį po 425,00 Lt periodinių išmokų iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2013-09-01 Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskyrė vaiko tėvą L. J. (b.l.62-64).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu klaidingai pateikė kai kuriuos duomenis, neteisingai nurodė atsakovės adresą kas įtakojo atsakovei teisminės gynybos suvaržymą dėl negalėjimo laiku gauti procesinius dokumentus ir tinkamai į juos reaguoti t.y. - pateikti atsiliepimą į pareikšta ieškinį, kreiptis dėl atstovavimo teisme į advokatą.
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Ji įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka siekiant tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010 ir kt.).
Bylos duomenimis ieškovas ieškinį atsakovei pareiškė pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą (b.l.1-3). Siunčiant atsakovei ieškovo ir teismo procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu jie buvo grąžinti teismui su pašto žyma, kad atsakovė nerasta. Ieškovas, vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį (b.l.18) patikslinti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei vietą, prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovės motinai A. S., o neįteikus dokumentų nurodytu būdu, prašė atsakovei juos įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 25). Kaip matyti iš bylos duomenų, Alytaus rajono apylinkės teismas procesinius dokumentus bei teismo šaukimus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu (b.l. 30-36, 46-50). Taip pat byloje esantis išrašas apie asmenį, gautas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, patvirtina, kad atsakovė D. J. 2013-02-03 išvyko į Airiją (b.l.9). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai užtikrinta atsakovės teisė į teisminę gynybą, nes atsakovės interesus byloje atstovavo advokatas (b.l.51), kas įrodo, kad atsakovei apie procesą šioje byloje buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės teisės pažeistos nebuvo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. sprendimu priteisė iš D. J., išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J., kas mėnesį po 425,00 Lt periodinių išmokų iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2013-09-01. Teismas sprendė, kad atsakovė būdama nepilnamečio E. J. motina privalo teikti materialinį išlaikymą, tačiau atsakovės turtinė padėtis neleidžia daugiau mokėti kaip minimalų išlaikymo dydį, todėl ieškiniu prašomą priteisti 500 Lt sumą sumažino iki 425 Lt periodinių išmokų.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), t. y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas, negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.
Atsakovės teigimu, teismas priteisdamas 425,00 Lt dydžio išlaikymą neįtraukė atsakovės sūnui siųstų 1390,94 Lt. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad prie apeliacinio skundo atsakovės pateiktų piniginių perlaidų suma yra žymiai mažesnė, nei nurodė atsakovė. Iš viso iš atsakovės ieškovas gavęs daugiau kaip 200 svarų, kuriuos panaudojo vaiko išlaikymui, be to teismas sprendime atsižvelgė į tai, kad sūnus gavo iš savo močiutės kai kuriuos daiktus, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas tokiu būdu buvo sumažintas, t.y. išlaikymas priteistas ne nuo 2013-02-01, kaip reikalavo ieškovas, bet nuo 2013-09-01.
Kaip minėta, prie apeliacinio skundo atsakovė pridėjo įrodymus apie ieškovui pervestus pinigus vaiko išlaikymui, iš kurių matyti, kad atsakovė pavedimais pervedė ieškovui: 2013-05-09 100 svarų (390,60 Lt), 2013-07-17 pervedė 50 svarų (209,49 Lt), 2013-03-28 pervedė 70 svarų ( 274,99 Lt), 2013-03-07 pervedė 100 svarų (380,85 Lt), viso suma sudaro 320 svarų ( 1255, 93 Lt) (b.l.72-79, 81-83). Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodė, kad išsiuntė ieškovui 1390,94 Lt piniginėmis perlaidomis, tačiau įvertinus pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovė piniginėmis perlaidomis pervedė 1255, 93 Lt, t.y. mažesnę sumą, nei nurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad atsakovė 2014 metais vasario, balandžio, gegužės mėnesiais, per tris kartus jai perdavė per kitus asmenis 500 svarų, už kuriuos anūkui pirko kompiuterį ir sportinius batelius. Minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas įvertino, t.y. atsakovės įsiskolinimą sumažino ir išlaikymą priteisė ne nuo 2013-02-01, kaip reikalavo ieškovas, bet nuo 2013-09-01. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteistas išlaikymas kas mėnesį po 425,00 Lt, kas už 7 mėnesius sudarytų 2975 Lt, todėl yra pagrindas įskaityti atsakovės atsiųstas 1255, 93 Lt pinigines perlaidas sūnaus išlaikymui už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-09-01.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, kaip vaiko motina, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ir visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovui (CK 3.156 str.). Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovės priteista 425 Lt išlaikymo suma gali užtikrinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti, dėl to jo mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, jog išlaikymas skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, be to, svarbus ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Taip pat atsakovė nurodė, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Bylos duomenimis, ieškovas buvo pareiškęs neturtinio pobūdžio reikalavimą pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir turtinį reikalavimą, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 500 Lt. Ieškovas paduodamas ieškinį už neturtinio pobūdžio reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4) (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o už turtinio pobūdžio reikalavimą – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Teismas tenkino ieškovo neturtinį reikalavimą – pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, reikalavimą priteisti iš atsakovės vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui po 425 Lt. Teismas atsižvelgęs į patenkintus ieškovo reikalavimus pagrįstai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovės ieškovui 144 Lt žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą bei iš atsakovės valstybei priteisė 153 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.