Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-21301-534/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2YT-21301-534/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15902-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
I. N., R. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21301-534/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15902-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. N. ir R. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo pagal įstatymą įforminimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, kaip mirusiojo A. N. sūnūs po A. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. N. – pareiškėjų tėvas. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, testamento. A. N. mirė ištuokoje. Taigi pareiškėjai yra palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. N. asmeninės nuosavybės teise valdė negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po palikėjo mirties rūpinosi minėtu turtu: prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai po palikėjo mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai, kaip mirusiojo A. N. sūnūs po A. N. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jo palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai I. N. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip mirusiojo A. N., a.k(duomenys neskelbtini) sūnūs, po A. N., a.k(duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis