Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams V. D., G. D., O. D., V. D., S. Z. ir R. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovų V. D., G. D., O. D., V. D., S. Z. ir R. M. priešieškinį ieškovei J. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal 2022-02-15 UAB „Vilniaus matininkas“ parengtą žemės sklypo planą nustatant, kad

1) atsakovai ai V. D., O. D., G. D. ir V. D. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėta indeksu A (taškai 8­9­10­41­8? 1­2­33­34­35­31­32­1? 50­51­54­55­50? 67­73­74­75­76­77­78­71­70­69­68­67);

2) atsakovas R. M. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėta indeksu B (taškai 11­12­13­14­11? 2­3­4­5­36­37­33­2? 55­56­49­50­55? 73­79­80­ 99­82­83­84­78­77­76­75­74­73);

3) atsakovas S. Z. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėta indeksu D (taškai 8­41­42­43­44­45­46­47­38­36­5­6­7­8? 51­52­53­54­51? 26­27­85­59­26? 60­67­68­69­70­71­72­19­20­64­63­62­61­60)

4) ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (taškai 26­25­24­23­22­21­20­64­63­62­61­60­59­26? 56­57­58­46­45­44­48­49­56)?

5) atsakovai R. M., S. Z. ir ieškovė J. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F (taškai 38­39­40­34­33­37­36­38)?

6) atsakovai V. D., O. D., G. D., V. D., R. M. ir S. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G (taškai 16­17­18­19­72­71­78­84­83­16);

7) atsakovai V. D., O. D., G. D., V. D., R. M., S. Z. ir ieškovė J. A. bendrai naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E (taškai 10­11­14­15­16­83­82­81­80­79­73­66­65­60­59­85­27­28­29­30­31­35­34­40­39­38­47­46­58­57­56­55­54­53­52­51­50­49­48­44­43­42­41­10);

8) Sklypuose C, D, A ir B nustatomas 209 kv.m servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) S (taškai 59­112­111­110­ 109­64­70­77­83­82­76­69­63­108­107­106­105­60­59).

Šiuo metu nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.

2021-05-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal 2019-12-04 UAB „Vilniaus matininkas“ parengtą žemės sklypo planą.

Teismas atmetė ieškovės ieškinį, nes nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad „ieškovės nurodytoje bendro naudojimo teritorijoje palei rytinę gyvenamojo namo sieną, pažymėtoje taškais 13,65,66,67 yra 1,1 m pločio laiptai į gyvenamojo namo rūsį ir patekimas į atsakovams priskirtiną, 696 kv.m žemės sklypo dalį transporto priemonėmis per šią vietą negalimas. Teismas padarė išvadą, jog nustačius ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką be bendro naudojimo teritorijos, reikalingos kanalizacijos šulinių aptarnavimui, būtų ne tik pažeistos atsakovų teisės, net ir iš anksto programuojamas bendras savininkų konfliktas.

Ieškovė, kreipėsi į UAB „Vilniaus matininkas“, kad būtų sudarytas naujas planas, pašalinantis 2021-05-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo sprendime nurodytą vienintelį trūkumą.

Naujas naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas sudarytas 2021-10-12 ir jame numatytas patekimas į atsakovams priskirtiną 696 kv.m žemės sklypo dalį transporto priemonėmis — nustatant servitutą - teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) S2-182 kv. m.

Patvirtinus naudojimosi tvarką žemės sklypu, pagal 2021-10-12 UAB „Vilniaus matininkas“ planą, atsakovai netrukdomai galės aptarnauti kanalizacijos šulinius, dėl ko ir buvo keliamas klausimas jau išnagrinėtoje byloje.

Ieškovė kaip ir ankščiau, taip ir dabar pageidauja, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kadangi bendraturčiai nerodo jokios iniciatyvos, kad ir jiems būtų nustatyta naudojimosi jų turimos žemės sklypo dalių tvarka, parengtame plane sklypas suskirstytas į 4 dalis A, B, C, D.

A dalis - 1636 kv.m, 25 kv. m, 87 kv.m, 101 kv.m ir 696 kv.m. Viso 2545 k v. m priskirta visiems atsakovams. B dalis - 76 kv.m priskiriama visiems bendraturčįams, kadangi joje stovi visiems priklausanti viralinė ir atskirti proporcingai žemės sklypo dalių neįmanoma. D dalis — 541 kv.m priskiriamas visiems bendraturčiams, joje išsidėstęs servitutinis kelias bei praėjimo takai iki namo ir pastatų. C dalis - 678 kv.m ir 160 kv.m, viso 838 kv.m priskiriama ieškovei.

678 kv.m plotas ieškovei priskirtas dėl to, kad toje vietoje yra jai, asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, kuris išsidėstęs per du aukštus, toje sklypo dalyje stovi ieškovės malkinė. Sklypo dalis suformuotas taisyklingos formos. 160 kv.m dalyje stovi ieškovės garažo dalis. Sklypo dalis suformuota aplink ieškovei priklausančio garažo dalį.

Skirtingai, nei byloje, išnagrinėtoje 2021-05-07 sprendimu, naujame plane ieškovei numatomoje naudotis dalyje nustatoma servitutas - teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) S2-182 kv.m. Servitutas išdėstomas taškuose 69-77-78-79-80-81-82- 83-84-85-86-87-27.

Atsakovui S. Z. priskirtinos naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtos indeksu D, kurių bendras plotas 0,0762 ha (sklypo dalis ribojasi su S. Z. priklausančiu butu (taškai 90-92-119-100-101-122-90, 107-23-22-106-107), kitoj dalyje, pažymėtoje indeksu A, yra atsakovo S. Z. garažas (taškai 81-9-10-86-85-84-83-82-81), pagalbinis pastatas (taškai 45-76-77-44-45), šiuo metu nei vieno iš bendraturčių nenaudojama sklypo dalis (taškai 70-69-68-64-5-6-7-8-70), taip pat sklypo dalis (taškai 11-115-29-30-11).

Atsakovui R. M. priskirtinos naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtos indeksu ,,B“ kurių bendras plotas 0,0762 ha (sklypo dalis ribojasi su atsakovo R. M. priklausančiu butu (taškai 88-89-124-102-103-104-105-21-20-19-18-59-58-88); kita dalis (taškai 13-16-15-14-13) ribojasi su R. M. asmenine nuosavybe, (jo asmeninis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp šalių bendrosios nuosavybės žemės sklypu); dalyje, pažymėtoje taškais 74-75-78-79-74, yra atsakovo R. M. naudojamas pagalbinis pastatas, sklypo dalis, pažymėta taškais 3-4-5-64-65-66-67-63-62-33-34-3 šiuo metu nei vieno iš bendraturčių nenaudojama).

Ieškovei priskirtinos naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtos indeksu ,,C“, kurių bendras plotas taip pat yra 0,0762 ha (sklypo dalis, pažymėta taškais 23-24-25-26-27-28-29-115-114-113-112-111-110-109-108-23 ir 99-119-120-93-94-95-96-97-98-99) ribojasi su ieškovės jai priklausančiu butu. Kita žemės sklypo dalimi (taškai 74-46-47-73-72-71-70-8-9-81-80-48-49-79-74) ieškovė praktiškai viena naudojasi šiuo metu, joje yra jai priklausantis pagalbinis pastatas, žemės klypo dalis, pažymėta taškais 32-33-62-61-32, ribojasi su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Visiems bendraturčiams priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu ,,E“, turinčia 0,0952 ha plotį (taškai 12-13-16-17-18-59-58-88-89-90-91-92-93-94-95-96-97-98-99-100-101-102-103-104-105-106-107-108-109-110-111-112-113-114-115-116-30-31-32-61-62-63-67-66-65-64-68-69-70-71-72-73-47-46-74-75-76-45-44-77-78-79-49-48-80-82-83-84-81-85-86-12), nes tai yra ,,arterija, kurios pagalba visi bendraturčiai patenka prie savo asmeninės nuosavybės (prie butų), taip pat visi bendraturčiai patenka prie jų butams priskirtinų komunikacijų ) kanalizacijos šulinių, šioje sklypo dalyje yra nustatytas ir VĮ ,,registrų centre įregistruotas servitutas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestinas

Priešieškinis atmestinas.

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1820-3020, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei, atsakovams S. Z. ir R. M. priklauso po ¼ dalį šio žemės sklypo, o dar viena ¼ dalis šio sklypo priklauso atsakovui V. D. kartu su I. D. mirusios, 2020-04-14, įpėdiniais G. D., O. D., V. D..

Šalys gyvena keturių butų gyvenamajame name, kuriame kiekvienas butas turi atskirą įėjimą. Ieškovės butas Nr. 4 yra kraštinis iš vakarinės namo pusės. Žemės sklype yra pagalbiniai ūkio statiniai. Dėl šių statinių nuosavybės ir naudojimo ginčo tarp šalių nėra. Sklype 2009-01-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.-3-1119-(79) nustatytas 0,03 ha ploto kelio servitutas. Ieškovė siekia asmeniniam naudojimui turėti sklypo dalį, esančią po jai priklausančiais statiniais ir aplink juos, bendram šalių naudojimui paliekant teritoriją pravažiavimui ir automobilių statymui. Pietinėje sklypo dalyje prie gyvenamojo namo yra įrengti kanalizacijos šuliniai, kurių aptarnavimui reikalingas patekimas prie jų transporto priemonėmis.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai dėl to nesutariama – ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Įstatymas nustato, kad bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iš bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu visiems bendrasavininkiams būdu. Bet kuris turto savininkas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekdamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (CPK 5 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sąlygos lemiančios atidalijimo galimybę natūra, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje ir toks reikalavimas šioje byloje nereiškiamas. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Šioje byloje ieškinio ir priešieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią, o tai reiškia, kad daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Nagrinėjamu atveju atsakovai iš esmės nesutinka su ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktu UAB „Vilniaus matininkas“ 2022-02-15 žemės sklypo naudojimosi planu, o būtent dalyje, kuria numatytas 209 kv.m servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Nesutikimą motyvuoja tuo, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką servitutas negali būti nustatomas, nes žemės sklypas priklauso visiems bendrasavininkiams. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktu planu dalyje, kurioje numatytas bendro naudojimosi takas, plane pažymėta indeksu G. Nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kokį ji turi interesą į suformuotą taką.

Ieškovė gi, nesutinka su atsakovu pateiktu UAB „Sanora“ 2021-12-08 parengtu žemės sklypo naudojimosi planu. Nesutikimą motyvuoja tuo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui V. D. nepriklauso pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi, esančia aplink viralinę, atsakovui V. D. neturi būti nustatyta. Taip pat plane nėra numatytas parėjimas iki atsakovams D. priklausančio žemės sklypo ploto, plane pažymėto indeksu A (taškai 1-2-3-4).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 str. 5 dalies 1 punktas, LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

Atsakovų pateiktame UAB „Sanora“ žemės sklypo naudojimosi plane yra nustatyta naudojimosi atsakovų D. naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi esančia aplink viralinę, nors pastatas - viralinė jiems nuosavybės teise nepriklauso, be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovė, atsakovų pateiktame plane nėra numatyti visi patekimai prie atsakovams priklausančių objektų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka negali būti tvirtinama.

Ieškovės ir atsakovų teismui pateiktuose naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planuose, be kita ko, yra numatyti kelio servitutai (ieškovė siūlo nustatyti 209 m² servitutą - teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, atsakovai siūlo nustatyti 243 m² kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus). Tačiau įstatymai nenumato galimybės nustatyti servitutus tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

Pažymėtina, jog bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko autonomiją. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį. Taigi nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemes sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi, kadangi servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ( CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.