Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01549-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11; 1.2.20.15; 1.2.29.3.1; 1.2.17.12.1; 1.2.17. 12.2; 2.4.6. 5.1; 2.4.6.5.2;

2017 m. liepos 14 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolanta Raščiuvienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. ir prokuroro G. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 223 straipsnio 1 dalį – už aplaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą – 30 MGL dydžio bauda; už aplaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą – 25 MGL dydžio bauda; pagal BK 245 straipsnį ( 2011-10-14 Panevėžio apygardos teismo nutarties, nesusijusios su bausme, nevykdymas) – 10 MGL dydžio bauda; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (antspaudo ir dokumentų laikymo, neturint tam teisinio pagrindo) – 20 MGL dydžio bauda;

Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir D. O. paskirta galutinė subendrinta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda.

D. O. iš kaltinimų pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir BK 208 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. O. iš kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Taip pat R. O. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) neįrodžius, kad jis padarė šią veiką.

Civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB (duomenys neskelbtini) bankas civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu D. O. nuteistas už tai, kad jis :

1.1 laikotarpyje nuo 2010-07-03 iki 2011-12-29 būdamas žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, savo darbo laikotarpiu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

nesukontroliavo, kad nebūtų pažeistas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimas – „visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes 2010 metų liepos-rugsėjo mėnesį, neįforminus nurašymo aktų apskaitoje buvo užregistruotas liepos mėnesį 245 vnt. 25355 kg kiaulių, rugpjūčio mėnesį 246 vnt. 25783 kg kiaulių ir rugsėjo mėnesį 284 vnt. 28616 kg kiaulių pardavimas, kas trukdė vertinti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kiaulių pardavimą,pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes neišsaugojo ir tyrimui nepateikė: 2010 m. kasos dokumentų, 2010 m. ir 2011 m. laikotarpio nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. atsiskaitymų su UAB „PM“ apskaitos registro, 2010 m. birželio-rugsėjo mėnesių kiaulių apskaitos registro „savikainos apskaičiavimas“, pašarų apskaitos registrų, kuriuose ūkinės operacijos būtų užregistruotos pagal įformintus apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2 Be to, jis nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra nevykdė 2011-10-14 Panevėžio apygardos teismo nutarties, pagal kurią jis, kaip Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, kuriam iškelta bankroto byla, vadovas, privalėjo iki 2012-01-13 teismo nutartimi paskirtam ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui – K. S., perduoti bankrutuojančio kooperatyvo turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2011-12-29, duomenimis, visus dokumentus, tačiau iki šios dienos neperdavė ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės nutarties įsiteisėjimo dienai: 2006-10-01 – 2007-12-31 laikotarpio, 2009-08-01 – 2009-12-31 laikotarpio bei 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio buhalterinių dokumentų (išskyrus 2010 m. pardavimus, 2010 m. pirkimus, 2010 m. banko), kasos dokumentų už 2011 m. 2-ą pusmetį ir už 2011 m. 1-ą pusmetį perdavė nepilnai, neperdavė didžiosios knygos, kasos knygos, turto apskaitos dokumentų, nesudarė nutarties įsigaliojimo dienai ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ turto, debitorių ir kreditorių sąrašų.

1.3 Taip pat už tai, kad žinodamas, jog 2012-11-08 UAB „B“ vienintelio akcininko B. Ž. ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus K. S. sprendimu Nr. 2012.11.08/01 buvo atšauktas D. O. iš UAB „B“ direktoriaus pareigų ir vietoje jo buvo paskirtas naujas UAB „B“ direktorius – A. B., privalėdamas iki 2012-11-23 perduoti naujai paskirtam direktoriui UAB „B“ antspaudą bei dokumentus, jų nepateikė ir taip, neturėdamas teisėto pagrindo laikė UAB „B“ antspaudą ir dokumentus: UAB „B“ įstatus, 2012-02-01 turto priežiūros sutartį, 2012-01-01 turto nuomos ir priežiūros sutarties kopiją, kreditorinės sutarties Nr. 11/08-01, sudarytos 2011-08-03, pakvitavimą Nr. 1, 2011-08-03 kreditavimo sutarties Nr. 11/08-01 priedą Nr. 2 „Kredito grąžinimo grafikas“, 2012-07-31 prašymą 2011-04-06 Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, 2011-05-31 darbo sutartį Nr. 1, 2011-07-15 apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. AP2011/10, 2011-05-04 juridinio asmens banko sutartį, 2011-03-30 Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 11/02, 2011-03-30 akcininkų registravimo sąrašą, 2011-03-21 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 11/01, 2011-03-21 akcininkų registravimo sąrašą, įmonės įregistravimo pažymėjimo kopiją, 1997-04-03 UAB „L“ akcininkų susirinkimo protokolą, 1998-02-07 išrašą iš UAB„L“ 1998-02-07 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 3, UAB „L“ akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 4, UAB „L“ 1998-02-07 akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 3, UAB „L“ įstatus, UAB„L“ steigimo sutartį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimą Nr. 234013, firmos vardo liudijimą Nr. „L“, leidimą ūkinei veiklai, 1996-02-08 draudėjo registravimo pažymėjimą Nr. 3-198503, kol 2013-03-22 nebuvo paimti policijos pareigūnų kratos metu jo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“.

1.4 Taip pat D. O. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011-03-30 iki 2012-11-08 būdamas uždarosios akcinės bendrovės „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, savo darbo laikotarpiu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą uždarosios akcinės bendrovės „B“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, pagal kurį „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. Tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. Pateikiama laiku; 3. Išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes tyrimui nepateikti UAB „B“ 2011-2012 m. apskaitos dokumentai ir registrai, kuriuose būtų įregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su jos turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams; pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, pagal kurią „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes tyrimui nepateikti UAB „B“ 2011-2012 m. apskaitos dokumentai ir registrai: 2011 m. - sausio-gegužės, liepos-gruodžio mėn. kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kasos registrai, visų metų pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų registrai, sausio-kovo (iki 22 d.) pirkimų PVM sąskaitos faktūros ir pirkimų registrai, sausio-gegužės mėn. atskaitingo asmens D. O. avansinės apyskaitos, didžioji knyga, metinės finansinės ataskaitos; 2012 m. - balandžio-gruodžio mėn. pirkimų PVM sąskaitos faktūros ir pirkimų registrai, visų metų pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų registrai, kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kasos registrai, kovo-gruodžio mėn. atskaitingo asmens D. O. avansinės apyskaitos, didžioji knyga;pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas“ 1 dalies reikalavimus, pagal kurią „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes neįformino dokumentų dingimo ar sugadinimo ir nepriėmė sprendimo dėl dokumentų atkūrimo, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpio nuo 2011-03-30 iki 2012-11-08 UAB „B“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. D. O. teismui buvo perduotas jį kaltinant pagal BK 208 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis būdamas nuo 2010 m. liepos 3 d. Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, žinodamas, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nemokus bei neturi pakankamai apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti: Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 33336,39 litų už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 21289,79 litų už nesumokėtas valstybines socialines draudimo įmokas, bei kitiems kreditoriams: 273564 litų uždarajai akcinei bendrovei „A“, 223653,86 litų uždarajai akcinei bendrovei „KP“, 214810 litų uždarajai akcinei bendrovei „KL“ , Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bankui 160000 litų ir 10457,46 litų uždarajai akcinei bendrovei „NL“ , dėl ko ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra: Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje pardavęs Uždarajai akcinei bendrovei „PM“ produkcijos - kiaulių už bendrą 240085,26 litų sumą (su PVM): pagal 2010-07-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000123 už 6678,60 litų, pagal 2010-07-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000124 už 5967,12 litų, pagal 2010-07-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000125 už 5594,44 litų, pagal 2010-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000126 už 6648,95 litų, pagal 2010-07-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000127 už 6648,95 litų, pagal 2010-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000128 už 6462,61 litų, pagal 2010-07-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000129 už 6488,02 litų, pagal 2010-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000130 už 6195,80 litų, pagal 2010-08-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000131 už 7330,78 litų, pagal 2010-08-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000133 už 14060,20 litų, pagal 2010-08-16 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000134 už 7186,795 litų, pagal 2010-08-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000135 už 7144,445 litų, pagal 2010-08-24 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000136 už 6979,28 litų, pagal 2010-08-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000137 už 6670,125 litų, pagal 2010-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000138 už 7165,62 litų, pagal 2010-09-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000139 už 6627,775 litų, pagal 2010-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000140 už 7021,63 litų, pagal 2010-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000141 už 119620,60 litų, bei suteikęs kiaulių auginimo paslaugų už bendrą 5856,40 litų sumą pagal 2010-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000142 už 4392,30 litų ir pagal 2011-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000143 už 1464,10 litų, padengė kooperatyvo skolą bendrovei „PM“, kurios direktoriumi buvo pats, už pirktus pašarus 80127,40 litų sumoje, bei bendrovei „PM“padengiant kitus kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus už prekes ir paslaugas bendroje 31675,51 litų sumoje: 1858,08 Lt darbo užmokesčiui, 1700 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui soc. draudimo įmokoms, 12018,27 Lt AB RST, 500 Lt advokato padėjėjui V. M., 340 Lt R. O., 1435 Lt UAB „DK“, 703,47 Lt UAB „MV“, 697,22 Lt UAB „O“, 2000 Lt ūkininkui A. P., 660 Lt ūkininkui V. G., 1000 Lt ūkininkui Ž. B., 710 Lt ūkininkui K., 22 Lt mokesčiai valstybės biudžetui, patenkino šių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė UAB „A“273564 litų turinės žalos bei turtinės žalos likusiems ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

2.1 D. O. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas nuo 2010 m. liepos 3 d. Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, žinodamas, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nemokus bei neturi pakankamai apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti: Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 33336,39 litų už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 21289,79 litų už nesumokėtas valstybines socialines draudimo įmokas, bei kitiems kreditoriams: 273564 litų uždarajai akcinei bendrovei „A“, 222234,31 litų uždarajai akcinei bendrovei „KP“, 214810 litų uždarajai akcinei bendrovei „KL“, Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bankui 160000 litų ir 10457,46 litų uždarajai akcinei bendrovei „NL“, dėl ko ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, o būtent: Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagal 2010-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000141 Uždarajai akcinei bendrovei „PM“sąmoningai ir laisva valia pardavė ŽŪK (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 1299 vnt., 39803 kg kiaulių už 98860 litų be PVM (su PVM už 119620,60 litų), t.y. už daug mažesnę kainą nei iš tikrųjų rinkoje vertas šis turtas, ir dėl ko padarė AB (duomenys neskelbtini) bankui 160000 litų turtinės žalos bei turtinės žalos kitiems kreditoriams.

3.1 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2009-02-10 iki 2010-07-02 būdamas žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruoto „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, savo darbo laikotarpiu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

nesukontroliavo, kad nebūtų pažeistas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimas – „visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes 2010 metų vasario-birželio mėnesiais, neįforminęs nurašymo aktų apskaitoje užregistravo vasario mėnesį 222 vnt. 19853 kg kiaulių, kovo mėnesį 4 vnt. 100 kg kiaulių, balandžio mėnesį 17 vnt. 153 kg kiaulių, gegužės mėnesį 17 vnt. 204 kg kiaulių ir birželio mėnesį 261 vnt. 25101 kg kiaulių pardavimą, kas trukdė vertinti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kiaulių pardavimą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ 2009 ir 2010 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.2 Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, nuo 2009-02-10 iki 2010-07-02 būdamas Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotos „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, žinodamas, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nemokus bei neturi pakankamai apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti - kreditoriams: 273564 litų uždarajai akcinei bendrovei „A“, 222234,31 litų uždarajai akcinei bendrovei „KP“, 214810 litų uždarajai akcinei bendrovei „KL“, Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bankui 160000 litų ir 10457,46 litų uždarajai akcinei bendrovei „NL“, dėl ko ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra: Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje pardavęs Uždarajai akcinei bendrovei „PM“produkcijos - kiaulių už bendrą 684932,61 litų sumą (su PVM): pagal 2009-05-12 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000001 už 1607,45 litų, pagal 2009-05-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000002 už 539,31 litų sumą, pagal 2009-05-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000003 už 586,43 litų sumą, pagal 2009-06-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000004 už 1034,59 litų sumą, pagal 2009-06-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000006 už 524,79 litų sumą, pagal 2009-06-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000007 už 3968,41 litų sumą, pagal 2009-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000008 už 4528,19 litų sumą, pagal 2009-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000009 už 4803,08 litų sumą, pagal 2009-07-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000010 už 4723,11 litų sumą, pagal 2009-07-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000011 už 4843,06 litų sumą, pagal 2009-07-12 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000012 už 4693,12 litų sumą, pagal 2009-07-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000013 už 4908,04 litų sumą, pagal 2009-07-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000014 už 4753,10 litų sumą, pagal 2009-07-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000015 už 4873,05 litų sumą, pagal 2009-07-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000016 už 4593,16 litų sumą, pagal 2009-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000017 už 5427,83 litų sumą, pagal 2009-08-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000018 už 6227,51 litų sumą, pagal 2009-08-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000019 už 5822,67 litų sumą, pagal 2009-08-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000020 už 5522,79 litų sumą, pagal 2009-08-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000021 už 5212,91 litų sumą, pagal 2009-08-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000022 už 5302,88 litų sumą, pagal 2009-08-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000023 už 5277,89 litų sumą, pagal 2009-08-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000024 už 6385,30 litų sumą, pagal 2009-08-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000025 už 5207,92 litų sumą, pagal 2009-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000026 už 8016,79 litų sumą, pagal 2009-08-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000027 už 5352,86 litų sumą, pagal 2009-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000028 už 4583,17 litų sumą, pagal 2009-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000029 už 6926,77 litų sumą, pagal 2009-09-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000030 už 5305,61 litų sumą, pagal 2009-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000031 už 7394,31 litų sumą, pagal 2009-09-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000032 už 7048,73 litų sumą, 2009-09-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000033 už 6997,91 litų, pagal 2009-09-14 PCVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000034 už 7160,54 litų sumą, pagal 2009-09-16 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000035 už 7160,54 litų sumą, pagal 2009-09-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000036 už 6052,66 litų sumą, pagal 2009-09-24 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000037 už 14737,80 litų sumą, pagal 2009-09-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000038 už 8252,44 litų sumą, pagal 2009-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000039 už 7058,90 litų, pagal 2009-10-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000040 už 8296,00 litų, pagal 2009-10-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000041 už 6708,24 litų sumą, pagal 2009-10-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000042 už 7008,07 litų sumą, pagal 2009-10-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000043 už 1656,48 litų sumą, pagal 2009-10-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000044 už 9709,04 litų sumą, pagal 2009-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000045 6534,00 litų sumą, pagal 2009-10-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000046 už 7047,04 litų sumą, pagal 2009-10-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000047 už 6974,44 litų sumą, pagal 2009-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000048 už 6292,00 litų sumą, pagal 2009-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000049 už 6645,32 litų sumą, pagal 2009-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000050 už 7995,68 litų sumą, pagal 2009-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000051 už 4657,29 litų sumą, pagal 2009-11-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000052 už 4697,22 litų sumą, pagal 2009-11-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000053 už 4867,83 litų sumą, pagal 2009-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000054 už 5728,14 litų sumą, pagal 2009-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000055 už 4257 litų sumą, pagal 2009-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000056 už 5557,53 litų sumą, pagal 2009-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000057 už 6421,47 litų sumą, pagal 2009-12-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000058 už 5898,75 litų sumą, pagal 2009-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000059 už 5833,41 litų sumą, pagal 2009-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000060 už 5114,67 litų sumą, pagal 2009-12-16 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000061 už 6276,27 litų sumą, pagal 2009-12-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000062 už 6798,99 litų sumą, pagal 2009-12-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000063 už 6112,92 litų sumą, pagal 2009-12-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000064 už 7728,27 litų sumą, pagal 2009-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA09 Nr. 000065 už 4339,60 litų sumą, pagal 2010-01-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000066 už 4693,59 litų sumą, pagal 2010-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000067 už 4991,25 litų sumą, pagal 2010-01-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000068 už 4773,45 litų sumą, pagal 2010-01-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000069 už 4882,35 litų sumą, pagal 2010-01-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000070 už 4424,97 litų sumą, pagal 2010-01-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000071 už 5466,78 litų sumą, pagal 2010-01-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000072 už 4958,58 litų sumą, pagal 2010-01-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000073 už 5088,26 litų sumą, pagal 2010-01-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000074 už 5027,55 litų sumą, pagal 2010-01-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000075 už 3027,35 litų sumą, pagal 2010-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000076 už 5645,25 litų sumą, pagal 2010-02-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000077 už 6077,22 litų sumą, pagal 2010-02-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000078 už 5852,77 litų sumą, pagal 2010-02-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000079 už 6310,15 litų sumą, pagal 2010-02-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000080 už 7021,63 litų sumą, pagal 2010-02-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000081 už 6047,58 litų sumą, pagal 2010-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000082 už 6026,41 litų sumą, pagal 2010-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000083 už 3075,78 litų sumą, pagal 2010-02-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000084 už 5988,29 litų sumą, pagal 2010-03-02 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000085 už 4218,05 litų sumą, pagal 2010-03-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000086 už 6174,63 litų sumą, pagal 2010-03-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000087 už 7174,09 litų sumą, pagal 2010-03-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000088 už 6547,31 litų sumą, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000089 už 6272,04 litų sumą, pagal 2010-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000090 už 7910,98 litų sumą, pagal 2010-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000091 už 6183,10 litų sumą, pagal 2010-03-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000092 už 5984,06 litų sumą, pagal 2010-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000093 už 6238,16 litų sumą, pagal 2010-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000094 už 1905,75 litų sumą, pagal 2010-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000095 už 6729,42 litų sumą, pagal 2010-04-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000096 už 6894,58 litų sumą, pagal 2010-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000097 už 6305,91 litų sumą, pagal 2010-04-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000098 už 6483,79 litų sumą, pagal 2010-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000099 už 5615,61 litų sumą, pagal 2010-04-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000100 už 6101,11 litų sumą, pagal 2010-04-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000101 už 2527,18 litų sumą, pagal 2010-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000102 už 6750,59 litų sumą, pagal 2010-05-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000103 už 6441,44 litų sumą, pagal 2010-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000104 už 6784,47 litų sumą, pagal 2010-05-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000105 už 6708,24 litų sumą, pagal 2010-05-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000106 už 6195,81 litų sumą, pagal 2010-05-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000107 už 5624,08 litų sumą, pagal 2010-05-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 00108 už 5717,25 litų sumą, pagal 2010-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000109 už 6112,28 litų sumą, pagal 2010-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000110 už 3454,03 litų sumą, pagal 2010-06-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000111 už 5619,85 litų sumą, pagal 2010-06-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000112 už 5619,85 litų sumą, pagal 2010-06-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000113 už 5929,00 litų sumą, pagal 2010-06-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000114 už 5183,64 litų sumą, pagal 2010-06-10 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000115 už 5992,53 litų sumą, pagal 2010-06-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000116 už 6640,48 litų sumą, pagal 2010-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000117 už 6284,74 litų sumai, pagal 2010-06-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000118 už 5967,12 litų sumą, pagal 2010-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000119 už 5649,49 litų sumą, pagal 2010-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000120 už 5865,48 litų sumą, pagal 2010-07-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000121 už 5340,34 litų sumą ir pagal 2010-07-02 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000122 už 6915,76 litų sumą, padengė kooperatyvo skolą bendrovei „PM“, kurios direktoriumi buvo jo sūnus D. O., už pirktus pašarus 390036,40 litų sumoje, bei bendrovei „PM“ padengiant kitus kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus už prekes ir paslaugas bendroje 130100,82 litų sumoje: 10216,44 Lt darbo užmokesčiui, 7643,76 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui soc. draudimo įmokoms, 2025 Lt A. J. veterinarinei vaistinei, 4000 LT AB „KG“, 1000 Lt (duomenys neskelbtini) bankui, 20295,11 Lt AB (duomenys neskelbtini), 3000 Lt advokato padėjėjui V. M., 198 Lt Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, 342,35 Lt Panevėžio rajono savivaldybei, 2050 Lt UAB „BAN“, 1000 Lt UAB „D.“, 4636,95 UAB (duomenys neskelbtini), 4657,50 Lt UAB „F.“, 25262,05 Lt UAB „KP“, 2562,42 Lt UAB L., 1206,89 Lt UAB „LM A.“, 2598,17 UAB „MV“, 280,50 Lt UAB „M.“, 1250,21 Lt UAB „O.“, 17359,45 Lt UAB „P.“, 1000 Lt UAB „S.“, 186,36 UAB „Š.“, 6519,46 UAB „V.“, 1391,72 Lt UAB V.‘, 2000 Lt UAB K., 2500 Lt ūkininkei A. N., 1000 Lt ūkininkui K. K., 1377 Lt ūkininkei O. Z., 660,90 Lt ūkininkui V. G., 1000 Lt ūkininkui „(duomenys neskelbtini)“, 880,88 Lt valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, patenkino šių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, tame tarpe ir UAB „A“ 273564 litų turinė žalos.

3.3 Teisminio nagrinėjimo metu prokuroro patikslintu kaltinimu R. O. buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpyje nuo 2009-02-10 iki 2010-07-02 būdamas žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, savo darbo laikotarpiu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą – „visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes 2010 metų vasario-birželio mėnesiais, neįforminęs nurašymo aktų apskaitoje užregistravo vasario mėnesį 222 vnt. 19853 kg kiaulių, kovo mėnesį 4 vnt. 100 kg kiaulių, balandžio mėnesį 17 vnt. 153 kg kiaulių, gegužės mėnesį 17 vnt. 204 kg kiaulių ir birželio mėnesį 261 vnt. 25101 kg kiaulių pardavimą, kas trukdė vertinti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kiaulių pardavimą,pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo šių apskaitos dokumentų: 2009-08-01 – 2009-12-31 laikotarpio kasos, banko, medžiagų, pašarų, kiaulių apskaitos dokumentų ir registrų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos dokumentų ir registrų, atsiskaitymų su pirkėjais, tiekėjais, biudžetu apskaitos registrų ir suvestinio registro; 2010 m., laikotarpio nuo sausio 1 d. iki liepos 2 d., kasos dokumentų ir atsiskaitymų su UAB „PM“ apskaitos registro, 2010 m. birželio mėnesio kiaulių apskaitos registro „savikainos apskaičiavimas“, pašarų apskaitos registrų, kuriuose ūkinės operacijos būtų užregistruotos pagal įformintus apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ 2009 ir 2010 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.4 Teisminio nagrinėjimo metu prokuroro patikslintu kaltinimu R. O. buvo kaltintas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo 2009-02-10 iki 2010-07-02 būdamas Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Panevėžio rajone, „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nemokus bei neturi pakankamai apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti - kreditoriams: 79229,61 Eur uždarajai akcinei bendrovei „A“, 64363,50 Eur uždarajai akcinei bendrovei „KP“, 62213,27 Eur uždarajai akcinei bendrovei „KL“, Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bankui 46339,20 Eur ir 3028,68 Eur uždarajai akcinei bendrovei „NL“, dėl ko ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra: Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pardavęs Uždarajai akcinei bendrovei „PM“ produkcijos - kiaulių už bendrą 198370,19 Eur, padengė kooperatyvo skolą bendrovei „PM“, kurios direktoriumi buvo jo sūnus D. O., už pirktus pašarus 112962,34 Eur sumoje, bei bendrovei „PM“ padengiant kitus kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus už prekes ir paslaugas bendroje 37679,80 Eur sumoje: 2958,88 Eur darbo užmokesčiui, 2213,78 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui soc. draudimo įmokoms,586,48 Eur A. J. veterinarinei vaistinei, 1158,48 Eur AB „KG“ , 289,62 Eur „D“ bankui, 5877,87 Eur AB RST, 868,86 Eur advokato padėjėjui V. M., 57,34 E. N. maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, 99,15 E. P. rajono savivaldybei, 593,72 Eur UAB „BAN“, 289,62 Eur UAB „D.“, 1342,95 Eur UAB „DK“, 1348,90 Eur UAB „F.“, 7316,39 Eur UAB „KP“, 742,12 Eur UAB „L“, 349,53 Eur UAB „LM A“, 752,48 Eur UAB „MV“,81,23 Eur UAB „M“, 362,08 Eur UAB „O“, 5027,64 Eur UAB „P“, 289,62 Eur UAB „Swed lizingas“, 53,97 Eur UAB „ŠK“,1888,16 Eur UAB „V“, 403,06 Eur UAB „V“, 579,24 Eur UAB „KP“, 724,05 Eur. A. N., 289,62 Eur ūkininkui K. K., 398,80 Eur ūkininkei O. Z., 191,40 Eur ūkininkui V. G., 289,62 Eur ūkininkui B., 255,12 Eur valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, patenkino šių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

4 . Apeliaciniu skundu D. O. prašo Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 245 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4.1 Nurodo, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų ŽUK „RA" apskaitos tvarkymą, nuteistas nepagrįstai, nes kaltinime nurodytu laiku bendrovės buhalterinę apskaitą, iki buvo iškelta bankroto byla, tvarkė ne jis, o sudarytos sutarties pagrindu UAB „F.", kuri registrų centre kaip įmonė buvo įregistruota kelis mėnesius iki sutarties su ja sudarymo momento. Minima bendrovė turėjo išmanyti buhalterinės apskaitos tvarką. Kaltinti jį aplaidžiu apskaitos tvarkymu yra neteisinga, nes jis nėra baigęs specialių buhalterinių mokslų, būtent todėl ir samdė tokias paslaugas teikiančią įmonę. Manė, kad ji kompetentinga samdomoms paslaugoms atlikti, tačiau iškėlus bankroto bylą UAB „F." direktorė J. S. jam pareikalavus įmonės dokumentus perduoti delsė, teisme aiškino, kad dokumentus grąžino, tik nėra pasirašyti dokumentų perdavimo aktai, kurių tariamai jis ( apeliantas) nepasirašo, nors teismui paprašius pateikti paruoštus, bet nepasirašytus dokumentus, to UAB „F." direktorė nepadarė, nes tokių dokumentų nebuvo. Realiai visą ŽŪK „RA" dokumentų judėjimą žinojo tik UAB „F.", tvarkiusi jo vadovaujamos bendrovės finansinę apskaitą, teikė duomenis VMĮ, Sodrai, apskaičiuodavo mokestines prievoles valstybei ir kt., todėl ne jis, o UAB „F." ir turi atsakyti už aplaidžiai vestą buhalterinę apskaitą.

4.2 Pažymi, kad dalis reikalingų dokumentų, kurių jis nepateikė tyrimo metu iki specialisto išvados pateikimo ir kurios duomenimis jis ir buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus ŽUK „RA" apskaitos tvarkymo, atsirado, prijungti prie bylos, tačiau teismas į jo daugkartinius prašymus skirti papildomą ekspertizę nereagavo, nors apie jos būtinumą sakė ir specialistas A. P.. Todėl nepadarius visų pateiktų dokumentų ekspertizės/analizės, tyrėjų pateikta specialisto išvada neatspindinti realios apskaitos tvarkymo ŽUK „RA" visumos.

4.3 Lygiai dėl tokių pat priežasčių jis nepagrįstai nuteistas ir dėl aplaidaus UAB „B " apskaitos tvarkymo, nes minimos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta bendrovė UAB „F", kuri ir turi atsakyti už aplaidžiai vestą buhalterinę apskaitą, jei tokia ir būtų nustatyta. Šios bendrovės direktorė E. A. patvirtino, kad jis jokių su buhalterine įmonės „B" apskaita susijusių dokumentų neturi ir neturėjo, nes dokumentai buvo laikomi UAB „F" patalpose ir kratos metu perduoti pareigūnams.

4.4 Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 245 straipsnį neatsižvelgė į tai, kad jis dėl 2011-10-14 Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria iškėlus bankroto bylą jis buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą, dokumentus ir kt. nevykdymą, 2012 m. vasario 1 d. nutartimi buvo nubaustas bauda. Vėliau aukštesniojo teismo nutartimi bauda buvo pakeista kita bausme – nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. yra apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismui šie duomenys buvo žinomi, tačiau jis vis tiek buvo pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį. Nurodo, kad dvigubo baudimo negalimumo nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Paminėti duomenys patvirtina, kad jis pagal minimą straipsnį nuteistas nepagrįstai.

4.5 Mano, kad teismas jį visiškai nepagrįstai nuteisė ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2012 m. lapkričio mėn. 8 d. akcininko sprendimu jį atšaukus iš UAB „B " direktoriaus pareigų, tuo pačiu sprendimu jis buvo pervestas į kitas pareigas. Iš byloje esančio akcininko sprendimo matoma, kad jis nėra neteisėtas UAB „B " dokumentų ar spaudo turėtojas, nes įsakyme nenurodyta, kad jo naujosios pareigos žemesnės už buvusias. Jis kaip įmonės darbuotojas saugojo jam patikėtą turtą, kaltinime minimą spaudą, jis niekur nedingo.

4.6 Atkreipia dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkindamas BŽŪK „RA“ ieškinį, taip pat pripažino negaliojančiais susirinkimo nutarimus ir akcijų įsigijimo sandorius, bei taikė dvišalę restituciją. Tai reiškia, kad tuo metu, kai jis buvo naujose neapibrėžtose pareigose, Panevėžio apygardos teismo sprendimu, jam buvo grąžintos UAB „B " akcijos ir jis tuo metu kartu su mama B. O. valdė 100 procentų akcijų. Visa ši akcininkų dvivaldystė buvo iki Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nutarimą ir gražino bylą į pradinę stadiją. Tačiau po apeliacinio teismo sprendimo jis jokių dokumentų ir spaudo jau neturėjo. Be to, nėra duomenų, kad jis minimą spaudą pagrobė, naudojo neteisėtai ar pan., todėl yra nekaltas ir turi būti išteisintas.

4.7 Pažymi, kad visą pirmos instancijos teismo procesą ne vieną kartą buvo pažeistos jo Konstitucinės teisės į gynybą, taip pat pažeistas procesas. Jam prašant nebuvo pagarsinti visi bylos dokumentai, teismas neleido pasiruošti ir pasakyti paskutinį kaltinamojo žodį, nuolatos persekiojo gydymo įstaigas, kuriose teko gydytis proceso metu, taip pat nuo pat pirmo posėdžio ne kartą buvo įvardijamas ne kaip kaltinamasis, o kaip nuteistasis.

5. Prokuroras G. J. skundžia Panevėžio m. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti:

5.1 D. O. pripažinti kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, bei pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmes: pagal BK 208 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio baudą, pagal BK 208 straipsnio 2 dalį 30 MGL dydžio baudą. Paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu D. O. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir D. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio baudą.

5.2 R. O. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, bei BK 208 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes : pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio baudą, o pagal 208 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.3 Nurodo, kad teismas išteisindamas D. O. ir R. O. iš kaltinimų pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, neišsamiai ištyrė bei netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas, taip pat netinkamai ir nepagrįstai D. O. ir R. O. veiksmus įvertinto kaip civilinį deliktą, o ne kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje. Teismas neatsižvelgė, kad ŽŪK „RA" auginamos kiaulės buvo įkeistos bankui ir jos parduotos neturint leidimo, apie jų pardavimą nežinojo nei bankas, nei bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „F.". Tuo tarpu kaltinamieji apie kiaulių įkeitimą jas parduodami žinojo, kas rodo, jog jie šiurkščiai pažeidė sąžiningo ūkininkavimo principus. Be to, kiaulės ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainos buvo parduotos UAB „PM", kurios vadovu ir vieninteliu akcininku kiaulių pardavimo metu buvo kaltinamasis D. O.. Pastarasis teisme paaiškino, kad kiaules UAB „Panevėžio mėsinei" nuspręsta parduoti todėl, kad ŽŪK „RA" buvo skolingi UAB „PM" už anksčiau iš jų pirktus pašarus, kuri tuo metu dotavo „RA". Paminėtos aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji savo veiksmais siekė savanaudiškų tikslų ir nekreipė dėmesio į kreditorių interesus, jie nesiekė apsaugoti ŽŪK „RA" interesų, kad išsaugotų įmonę nuo bankroto ir neblogintų kooperatyvo kreditorių interesų.

5.4 Įvertinus bylose surinktų įrodymų visumą, kad kaltinamieji atitinkamais laikotarpiais būdami ŽŪK „RA" direktoriais ir turėdami įsipareigojimus kreditoriams UAB „A“, AB (duomenys neskelbtini) bankui ir kt., neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkindami tik kelių kreditorių reikalavimus, t.y. parduodami UAB „PM" kiaules, dengė ŽŪK „RA" skolą bendrovei „PM" už pirktus pašarus, bei bendrovei „PM" padengiant kitus kooperatyvo „RA" įsipareigojimus už prekes ir paslaugas - darbo užmokesčiui, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui soc. draudimo įmokoms, veterinarinei vaistinei, AB „KG“, AB Rytų skirstomiesiems tinklams ir eilei kitų, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

5.5 Teigia, kad D. O. nepagrįstai išteisintas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į parduotų kiaulių kainą, ŽŪK „RA" padėtį, kad dalis kiaulių sirgo ir konstatavo, kad D. O. veiksmai nėra nusikaltimas, o yra civilinis deliktas. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad nors ir esant įrodymų, apie kiaulių ligą, nustatytą 2010-02-20, jos buvo parduotos ne iš karto, o nedideliais kiekiais daugiau nei per 6 mėnesius, kad didžioji dalis – 1299 vnt. kiaulių parduota po pusės metų - 2010 metų rugsėjį. Tai rodo, kad parduoti jas skubiai nebuvo būtinumo, be to, nuo 2010-02-20 daugiau kiaulių susirgimų nenustatyta, o kiaulės ir toliau buvo auginamos kooperatyvo fermose.

5.6 Pažymi, kad kiaulės buvo parduotos žymiai pigiau, nei tuometinės rinkos kainos. Pvz. iš 2010-09-07 PVM sąskaitos faktūros RA10 Nr.000141 matyti, kad 1299 vnt. kiaulių parduota UAB „PM" už 98 860 Lt, kai jų rinkos vertė buvo 159 416,87 Lt, įmonei patiriant net 60 556,87 Lt dydžio nuostolį, nors iš bylos duomenų matyti, kad 2010 metais jokios krizės kiaulių pardavimo rinkoje nebuvo. Jei kiaulės būtų parduotos bent jau pagal mažiausią vidutinės kiaulių gyvojo svorio supirkimo kainą, tai kooperatyvas būtų gavęs papildomų pajamų. Be to, kaip jau minėta, kiaulės buvo parduotos UAB „PM", kurios vadovu buvo pats D. O., nežiūrint į tai, kad kiaulės buvo įkeistos bankui. Tai rodo, kad kitų kiaulių pirkėjų nebuvo ieškoma ir net nebuvo bandoma parduoti už didesnę kainą. Mano, kad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes yra pakankamai įrodymų pripažinti D. O. kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį.

5.7 Prokuroras skunde teigia, kad teismas išteisindamas R. O. iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį akcentavo, kad tyrimui reikšmingi įmonės buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti tuo metu, kai ŽŪK direktoriumi buvo ne R. O., o D. O. ir nėra įrodyta, kad kaltinime nurodyti ŽŪK „RA" buhalteriniai dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog R. O. netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, ar neperdavė D. O. buhalterinių dokumentų. Tačiau prokuroras mano, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, nevertino įrodymų visumos ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas neatsižvelgė, kad R. O. nebuvo išleidęs įsakymo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir D. O.. Be to, teisminio nagrinėjimo metu R. O. nurodė, kad „įmonėje dokumentų saugojimo tvarkos negali net būti, nes buvo surašyti įsakymai, kas už ką atsakingi", vėliau teigė, kad įmonei pradėjus veikti buvo surašytas įsakymas, kad dokumentus tvarko buhalterija, įsakymas, kad už dokumentų tvarkymą atsakinga samdoma darbuotoja - buhalterė K. M.. Dar vėliau R. O. teigė, kad už visą dokumentų saugojimą pagal sutartį buvo atsakinga UAB "F.". Mano, kad tokius prieštaringus kaltinamojo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kaip pasirinktą gynybos taktiką. Be to, net jei tikint, kad buvo priimti įsakymai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tai tikrai negalima padaryti išvadą, kad buhalterė buvo atsakinga už dokumentų saugojimą. Be to, kaltinimas R. O. pareikštas dėl laikotarpio, kai buhalterė ŽŪK „RA" jau nebedirbo ir buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „F.", todėl R. O. turėjo surašyti naują įsakymą, nustatant ŽŪK apskaitos dokumentų saugojimą tvarką, ar susitarti su UAB „F." dėl dokumentų saugojimo tvarkos, fiksuojant tai tarpusavio paslaugų teikimo sutartyje, tačiau to nepadarė, nes iš liudytojos J. S. parodymų matyti, kad UAB „F.“ nebuvo atsakinga už dokumentų saugojimą. Be to, keičiantis buhalteriams net nebuvo įformintas dokumentų perėmimas, R. O. neperžiūrėjo perduodamų dokumentų, nenustatė naujos dokumentų saugojimo tvarkos. Tas nebuvo padaryta ir keičiantis bendrovės direktoriams, neatsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus, kad jie vieni kitu pasitikėjo kaip šeimos nariai. Tai patvirtina, kad R. O. su apskaitos dokumentais elgėsi neapdairiai, netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko faktiškai nebuvo užtikrintas ŽŪK „RA" tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimas. Akivaizdu, kad dėl tokių R. O. veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2009 metų ŽŪK „RA" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5.8 Atkreipia dėmesį, kad R. O. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą - „visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", tačiau Panevėžio m. apylinkės teismas dėl šios kaltinimo dalies visiškai nepasisakė.

5.9 Kaltinimo dalis dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo grindžiama 2011-08-22 specialisto išvada Nr. 5-5/28, specialisto A. P. parodymais. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tvarkant ŽŪK „RA" nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo - visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes 2010 metų vasario-birželio mėnesiais, neįforminęs nurašymo aktų apskaitoje užregistravo vasario mėnesį 222 vnt. 19853 kg kiaulių, kovo mėnesį 4 vnt. 100 kg kiaulių, balandžio mėnesį 17 vnt. 153 kg kiaulių, gegužės mėnesį 17 vnt. 204 kg kiaulių ir birželio mėnesį 261 vnt. 25101 kg kiaulių pardavimą, kas trukdė vertinti ŽŪK „RA" kiaulių pardavimą. A. P. patvirtino specialisto išvadą ir nurodė, kad Buhalterinės apskaitos pažeidimai, dėl kurių negalima vertinti ŽŪK „RA" finansinės veiklos, yra ir tai, kad 2010 m. neįforminus nurašymo aktų užregistruotas kiaulių pardavimas. Kiaulės turėjo būti nurašomos nuo apskaitos, įforminant nurašymo aktus. Kadangi pardavimo sąskaitos faktūrose nėra nurodytas kiaulių skaičius, todėl jų palyginti ir įvertinti su nurašymo aktu nėra galimybės. Kad apskaita būtų aiški, turi matytis ir gyvulių skaičius, ir svoris. Mano, kad aukščiau paminėtų įrodymų pakanka pripažinti R. O. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

5.10 Pripažinus D. O. kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalį, o R. O. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 208 straipsnio 1 dalį ir skiriant jiems bausmes, prašo atsižvelgti, kad jų padarytos veikos priskiriamos nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, asmenybes - D. O. neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, R. O. neteistas, dirba, taip pat į tai, kad D. O. padarė dar 4, o R. O. 2 nusikalstamas veikas, jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, mano, kad D. O. ir R. O. turi būti paskirtos baudos, savo dydžiu mažesnės nei galimas vidurkis.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašo tenkinti jo skundą, bei tenkinti D. O. skundo dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 245 straipsnį, likusioje dalyje nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis D. O. ir jo gynėjas prašo tenkinti D. O. skundą, prokuroro skundą atmesti, išteisintasis R. O. ir jo gynėja prašo prokuroro skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl D. O. pripažinimo kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

8. Apeliantas nurodo, kad pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jis UAB „B“ jam patikėtą turtą - antspaudą ir dokumentus saugojo kaip įmonės darbuotojas, jie niekur nedingo. Be to, nors 2012 m. lapkričio 8 d. vienintelio akcininko sprendimu jis buvo atšauktas iš UAB „B“ direktoriaus pareigų, 2012 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu susirinkimo nutarimai ir akcijų įsigijimo sandoriai buvo pripažinti neteisėtais, taikyta restitucija, jam buvo grąžintos UAB „B" akcijos ir jis jas valdė iki Lietuvos apeliacinis teismas panaikino 2012 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir gražino bylą į pradinę stadiją, tačiau tuo metu jis UAB „B " spaudo ir dokumentų neturėjo.

8.1 Šioje vietoje pažymima, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Bet kurio iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo, realizavimo, atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Tokią veiką daro asmuo, neturintis teisės disponuoti šiame BK straipsnyje nurodytais dokumentais ar kitais paminėtais daiktais, esminis dalykas, kad paminėto straipsnio dispozicijoje nurodomų daiktų neteisėtas laikymas yra tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo juos prieš teisėto turėtojo valią. Svarbu paminėti ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad jis laiko svetimą dokumentą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, numatant, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norint; arba asmeniui suvokiant, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja dokumentą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, ir nori taip veikti. Asmens motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dokumento netesėto laikymo sudėtis yra formali, t. y. pasekmės paliktos už nusikalstamos veikos sudėties ribų, todėl nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo.

8.2 Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, abejonių tuo, kad nagrinėjamu atveju D. O. jam inkriminuoto kaltinimo metu neteisėtai laikė UAB „B " dokumentus ir spaudą, aukštesniajam teismui nekyla. Iš esmės šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, teigdamas, kad dokumentus ir spaudą laikė todėl, kad nepasitikėjo naujai paskirtu UAB „B " direktoriumi ir nesutiko su jo paskyrimu.

8.3 Vertinant šiuos apelianto teiginius, atsižvelgiant į tai, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai laikydamas svetimą dokumentą, ar spaudą, teisėtam jo turėtojui sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes ir to nori; arba asmeniui suvokiant, kad neturėdamas teisinio pagrindo jis laiko dokumentą ir spaudą ir nori taip veikti, akivaizdu, kad analizuojamu atveju D. O. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tinkamai ištirtų įrodymų visumą, pagrindo sutikti su tokiu – jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu – apelianto veiksmų vertinimu ir jo pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, teisėjų kolegija neįžvelgia.

8.4 Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2011-05-31 d. darbo sutarties Nr. 1 pagrindu D. O. buvo paskirtas į UAB „B " direktoriaus pareigas, kurias ėjo nuo 2011-06-01 (T. 12 b.l. 112-113). 2012-11-08 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2012.11.08/01 D. O. buvo atšauktas iš UAB „B " direktoriaus pareigų, perkeltas į kitas pareigas paliekant tą patį atlyginimą ir įpareigotas iki 2012-11-23 perduoti naujai paskirtam direktoriui A. B. UAB „B " spaudą ir dokumentus ( 12 T. b.l. 53). Taip pat byloje yra duomenys ir apie tai, kad D. O. buvo informuotas apie vienintelio akcininko sprendimą dėl jo atšaukimo iš pareigų ir įpareigojimo pateikti bendrovės dokumentus ir spaudą naujajam direktoriui, tačiau jis įpareigojimo neįvykdė, paaiškindamas, kad nesutinka su naujai paskirtu direktoriumi, juo nepasitiki ir pan. ( T. 12, b.l. 56, 57-62,66,67). Nors apeliantas teigia, kad jis jam patikėtą turtą - bendrovės spaudą ir dokumentus saugojo kaip įmonės darbuotojas, jie niekur nedingo, tačiau iš byloje esančio vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2012.11.08/01 matyti, kad jis minimų daiktų saugoti nebuvo įpareigotas, ar prašomas, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad spaudą ir dokumentus buvo reikalaujama perduoti naujajam direktoriui, tačiau D. O. to nepadarė ir tokie jo veiksmai tik patvirtina jo veikoje BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės – tyčios buvimą.

8.5 Taip pat matyti, kad apelianto minimo 2012 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintos negaliojančiomis tarp ieškovo bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „RA“ ir atsakovų D. O., B. O. 2011 m. gegužės 2 d. sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys bei taikyta restitucija, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo panaikinta ir byla šioje dalyje pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo. Šie duomenys patvirtina, kad vienintelio akcininko sprendimu D. O. nustatytų įsipareigojimų pastarasis nevykdė ir UAB „B " spaudą ir dokumentus savo žinioje laikė neteisėtai, kol minėti daiktai kratos metu rasti pas D. O. (duomenys neskelbtini), ir tyrėjos 2013-03-22 nutartimi po apžiūros saugojimui grąžinti A. B. ( T. 12. b.l. 69; 128-129). Dokumentų ir spaudo jis savanoriškai neatidavė, jie buvo paimti panaudojus procesinę prievartos priemonę – kratą. Bet kurio iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo, realizavimo, atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais, todėl aplinkybė, kad spaudas ar dokumentai po D. O. atšaukimo iš Bekonas LT pareigų nebuvo naudojami, ar apelianto teigimu niekur nedingo, jo atsakomybės dėl jų neteisėto laikymo, nešalina. Paminėti duomenys patvirtina, kad pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jis nuteistas pagrįstai.

Dėl D. O. pripažinimo kaltu pagal BK 245 straipsnį

9. BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis).

9.1 Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

9.2 Analizuojant BK 245 straipsnio dispoziciją būtų galima daryti išvadą, kad bet kokio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybių užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis nebuvimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-36/2012, 2K-69/2014).

9.3 Iš nagrinėjamos bylos įrodymų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-10-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą ŽŪK „RA“ ir tuo metu bendrovei vadovavusį D. O. įpareigojo iki 2012-01-13 ta pačia nutartimi paskirtam bankroto administratoriui K. S. perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2011-12-29 duomenimis, visus dokumentus, tačiau iki nustatyto termino teismo sprendimo neįvykdė, nors apie jį žinojo.

9.4 Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), kuris reglamentuoja įmonių bankroto procesą nustato, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam baudą iki 2896 eurų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

9.5 Vadovaudamasis paminėtomis ĮBĮ nuostatomis, Panevėžio apygardos teismas 2012-02-01 nutartimi ŽŪK „RA“ direktorių D. O. už Panevėžio apygardos teismo 2011-10-14 nutarties nevykdymą nubaudė 200 Lt pinigine bauda. Minimai nutarčiai įsiteisėjus, ji buvo pateikta vykdyti. Po šios nutarties priėmimo - 2012-02-03 D. O. bankroto administratoriui perdavė dalį bendrovės dokumentų - ŽŪK „RA“ turtą pagal ilgalaikio turto sąrašus, tačiau neperdavė finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, kreditorių sąrašo bankroto bylos iškėlimo dienai), todėl D. O. tęsiant savo veiksmus ir toliau neperduodant bankroto administratoriui jo iki tol vadovaujamos bendrovės dokumentų bei trukdant bankroto procedūroms, jam ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytu pagrindu vėl buvo taikyta sankcija – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, buvo apribota D. O. teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

9.6 Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes t. y. į tai, kad D. O. už to paties teismo sprendimo nevykdymą jau buvo nubaustas ĮBĮ, reglamentuojančio bankroto procedūrą, nustatyta tvarka, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. O. šiame epizode pagal BK 245 straipsnį už tą pačią veiką nubaustas pakartotinai ir tuo buvo pažeistas konstitucinis dvigubo nubaudimo draudimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, todėl baudžiamoji byla D. O. atžvilgiu šioje dalyje – pagal BK 245 straipsnį, nutraukiama ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Dėl D. O. pripažinimo kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

10. Skundžiamu nuosprendžiu D. O. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (organizavimą) bei buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą.

10.1 Apeliantas D. O. nurodo, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl ŽUK „RA" ir „B" aplaidaus apskaitos tvarkymo jis nuteistas nepagrįstai, nes kaltinime nurodytu laiku paminėtų bendrovių buhalterinę apskaitą sutarčių pagrindu tvarkė kompetentingos bendrovės - ŽUK „RA" apskaitą tvarkė UAB „F.", o „B " - UAB „F ", todėl šios bendrovės ir turi atsakyti už aplaidžiai vestą jo vadovaujamų bendrovių buhalterinę apskaitą, t.y. jis teigia nesantis BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Nurodo, kad įmones ir samdė būtent todėl, kad jis pats buhalterijos neišmano, buhalterinių mokslų nebaigė. Įmonių dokumentai buvo laikomi bendrovių patalpose, iš kur pareigūnų ir buvo paimti, dalį įmonių dokumentų atsitiktinai rado namuose teisminio nagrinėjimo metu, todėl pateikė teismui, bet papildoma ekspertizė nebuvo skiriama. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais jo skundo argumentais dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto ir papildomos buhalterinės ekspertizės skyrimo nesutinka.

10.2 Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai išaiškinta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai tai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. D. O. nuteistas būtent už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (organizavimą) ir už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.

10.3 Juridinių asmenų buhalterinės tvarkos apskaitą, organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 (toliau Įstatymas). M. Į. 4 straipsnyje nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Be to, Įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Už apskaitos organizavimą, dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas ( Įstatymo 21 straipsnis).

10.4 Šioje vietoje pažymima, kad teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose nurodoma, kad nors pagal Įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, numatyto BK 223 straipsnyje, subjekto.

10.5 Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. O. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį tuo, kad jis, būdamas ŽŪK „RA“ ir UAB „B“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių dokumentų išsaugojimą, dalies ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, tyrimui nepateikė dalies reikalaujamų buhalterinių dokumentų, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos.

10.6 Ikiteisminio tyrimo metu atlikus ŽŪK “RA” ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad ŽŪK “RA” 2010 metų liepos - rugsėjo mėnesį, pardavė 28616 kg kiaulių ir šie pardavimai nebuvo įforminti nurašymo aktų apskaitoje, kaip reikalaujama Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ( visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), be to tyrimui nebuvo pateikti bendrovės “RA” buhalteriniai dokumentai - 2010 m. kasos dokumentai, atitinkamo laikotarpio atsiskaitymų su UAB “PM” apskaitos registrai, 2010 m. birželio - rugsėjo mėnesių kiaulių apskaitos registrai „savikainos apskaičiavimas“, pašarų apskaitos registrai, kuriuose ūkinės operacijos būtų užregistruotos pagal įformintus apskaitos dokumentus, kaip to reikalauja Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys ( apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą ) dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪK “RA” 2010 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10.7 Be to, tyrimui nebuvo pateikti ir R. O. vadovaujamos UAB „B“ 2011-2012 m. apskaitos dokumentai ir registrai, su įregistruotomis ūkinėmis operacijomis, susijusiomis su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kaip reglamentuojama Įstatymo 4 straipsnyje, bei minimos bendrovės 2011 m. - sausio-gegužės, liepos-gruodžio mėn. kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kasos registrai, visų metų pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų registrai, sausio-kovo (iki 22 d.) pirkimų PVM sąskaitos faktūros ir pirkimų registrai, sausio-gegužės mėn. atskaitingo asmens D. O. avansinės apyskaitos, didžioji knyga, metinės finansinės ataskaitos; 2012 m. - balandžio-gruodžio mėn. pirkimų PVM sąskaitos faktūros ir pirkimų registrai, visų metų pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų registrai, kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kasos registrai, kovo-gruodžio mėn. atskaitingo asmens D. O. avansinės apyskaitos, didžioji knyga, dėl ko buvo pažeistas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas (apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka). Bendrovėje taip pat nebuvo priimtas joks sprendimas dėl dokumentų dingimo, sugadinimo ar atkūrimo, kaip reikalaujama Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka) ir dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpio nuo 2011-03-30 iki 2012-11-08 UAB B turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10.8 Byloje nustatyta ir neginčijama, kad nuo 2010-07-03 iki 2011-12-29 D. O. buvo žemės ūkio kooperatyvo “RA”, direktoriumi, o nuo 2011-03-30 iki 2012-11-08 UAB „B“ direktoriumi, todėl jis, kaip paminėtų bendrovių vadovas, Įstatymo nustatyta tvarka privalėjo nustatyti ir įtvirtinti jo vadovaujamų juridinių asmenų apskaitos dokumentų ir registrų organizavimo ir saugojimo tvarką.

10.9 Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ūkio subjekto vadovas pats buhalterinės apskaitos netvarkė. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti, buhalterinę apskaitą D. O. vadovaujamos bendrovėms tvarkė samdomos įmonės - ŽUK „RA" apskaitą tvarkė UAB „F.", o „B " - UAB „F ", tačiau savaime suprantama, kad bendrovių buhalterės atlikdamos joms pavestas funkcijas galėjo tvarkyti tik tuos dokumentus, kurie joms buvo pateikiami ir jos neatsakingos už veiksmus, kurių šiuo atveju neatliko D. O.. Kaip jau minėta, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esant tam tikroms sąlygoms, už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ( organizavimą) atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas Įstatymo nuostatas, D. O. yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas nes jis nesilaikė Įstatyme ir buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų dėl buhalterinės apskaitos organizavimo, buhalterinių dokumentų laikymo ir saugojimo tvarkos. Akivaizdu, kad bendrovių direktoriui neatlikus tam tikrų jo kompetencijoje esančių veiksmų – nenustačius dokumentų saugojimo tvarkos, nepateikus dalies dokumentų ir tam tikrų ūkinių operacijų nepagrindžiant apskaitos dokumentais kyla tam tikri padariniai – nėra galimybės nustatyti, ar apskaita tvarkoma tiksliai, teisingai ir pakankamai, ar esamuose apskaitos finansiniuose dokumentuose informacija yra objektyvi ir palyginama. Ir nors apeliantas teigia, kad visi jo vadovaujamų bendrovių buhalteriniai dokumentai buvo pas bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkančias įmones, jų pareikalavus tyrimui jis visų jų negalėjo pateikti, tik rodo, kad Įstatyme ir kituose buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka dokumentai buvo saugomi netinkamai. Be to, šias aplinkybes iš dalies savo parodymuose patvirtino pats apeliantas, teikdamas, kad jis nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų laikymo ir saugojimo tvarkos, kad toks reikalavimas buvo nustatytas ankstesniu laikotarpiu - bendrovėms vadovaujant kitam direktoriui – jo tėvui. Tokia susiklosčiusi situacija tik parodo, kad D. O. iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog tinkamai įgyvendintų jam kaip ūkio subjekto vadovui kylančią pareigą dėl tinkamo buhalterinės dokumentacijos tvarkymo ( organizavimo) ir išsaugojimo.

10.10 Be to, jo teiginius apie tai, kad dalį ikiteisminio tyrimo įstaigų reikalaujamų buhalterinių dokumentų jis pateikti negali todėl, kad jie likę pas buhalterinę apskaitą tvarkančias įmones, paneigia jo paties vėlesni veiksmai – apeliantas D. O. dalį buhalterinių dokumentų pateikė teisminio nagrinėjimo metu teigdamas juos atsitiktinai radęs 2015-02-24 tvarkydamas savo namus, kas rodo, jog bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu jų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo galima nustatyti būtent dėl D. O. kaltės.

10.11 Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2006). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Šiuo atveju D. O. neteisėta veika, atitinkanti BK 223 straipsnyje nustatytus nusikaltimo požymius buvo nustatyta specialisto išvadose, atlikus bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir ta aplinkybė, kad dalį buhalterinių dokumentų apeliantas pateikė vėliau, po to, kai buvo atliktas D. O. vadovaujamų įmonių buhalterinės apskaitos patikrinimas, jo kaltės padarius jam inkriminuotas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje nepaneigia, nes D. O. veiksmai buvo vertinami atitinkamu laikotarpiu, nurodytu kaltinime, D. O. vadovaujant UAB „PM“ ir UAB „B“, o ne po jau nustatytų Įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą nesilaikymo, todėl D. O. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.

Dėl R. O. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

11. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. O. nepagrįstai išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir priimti R. O. apkaltinamą nuosprendį.

11.1 Iš skundus nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. O. teismui buvo perduotas kaltinant tuo, kad jis, nuo 2009-02-10 iki 2010-07-02 būdamas ŽŪK „RA“ direktoriumi, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Įstatymo reikalavimus, savo darbo laikotarpiu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą ŽŪK „RA“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪK „RA“ 2009 ir 2010 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11.2 BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

11.3 Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. O. nebuvo išleidęs įsakymo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, o jo parodymai dėl šios aplinkybės viso proceso metu buvo prieštaringi. Mano, kad būtina atsižvelgi ir į tai, kad kaltinimas R. O. pareikštas dėl laikotarpio, kai buhalterė ŽŪK „RA" jau nebedirbo, buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „F.", todėl R. O. turėjo surašyti naują įsakymą, nustatant bendrovės apskaitos dokumentų saugojimą tvarką, keičiantis buhalteriams nebuvo įformintas dokumentų perėmimas, tas nebuvo padaryta ir keičiantis bendrovės direktoriams, tačiau iš esmės skundą nagrinėjantis teismas su tokiais prokuroro skundo argumentais nesutinka.

11.4 Iš tiesų, kaltinamojo R. O. parodymai dėl dokumentų saugojimo įforminimo ar jų laikymo tvarkos viso proceso metu nebuvo nuoseklūs : teisminio nagrinėjimo metu R. O. parodė, kad jo vadovavimo metu buvo surašyti tik įsakymai, kas už ką yra atsakingi, vėliau nurodė, kad buvo surašytas įsakymas, kad dokumentus tvarko buhalterija ir už dokumentų tvarkymą atsakinga samdoma buhalterė K. M., dar vėliau jis nurodė, kad už visą dokumentų saugojimą pagal sutartį buvo atsakinga UAB "F.", tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bendrovės „RA“ veikla buvo tiriama ir visi buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai buvo nustatyti būtent tuo metu, kai jai vadovavo D. O.. Tuo tarpu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra įrodyta, kad kaltinime nurodyti ŽŪK „RA" buhalteriniai dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog R. O. netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, ar neperdavė D. O. buhalterinių dokumentų, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis jo vadovavimo metu nesilaikė dokumentų saugojimo ir buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos, nes proceso metu apklausiamos liudytojos J. S. ir D. K. parodė, kad R. O. vadovavimo laikotarpiu visi buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalingi dokumentai buhalterijai buvo pateikiami laiku, jokių problemų dėl jų tvarkymo ar pateikimo buhalteriją tvarkantiems asmenims nekildavo, skirtingai nei tada, kai bendrovės vadovavimą perėmė D. O..

11.5 Šioje vietoje pažymima ir tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl R. O. pateikto kaltinimo dalies jog jis pažeidė ir Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą (visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), nes 2010 metų vasario-birželio mėnesiais, neįforminęs nurašymo aktų apskaitoje užregistravo 25101 kg kiaulių pardavimą, kas trukdė vertinti ŽŪK „RA“ kiaulių pardavimą. Nurodo, kad jo kaltę padarius šią veiką patvirtina 2011-08-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto A. P. parodymai.

11.6 Tačiau, kaip jau buvo minėta, įmonės veikla buvo tikrinama tuo metu, kai jai vadovavo D. O., kuris ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai nepateikė dalies bendrovės ūkines operacijas pagrindžiančių ir kitų buhalterinių dokumentų, todėl nesant galimybės patikrinti, ar jam perimant bendrovės valdymą buvęs direktorius perdavė ir visus buhalterinius, ar jų apskaitos tvarkymą reglamentuojančius dokumentus, nėra pagrindo patraukti jo baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgtina ir į tai, kad viso proceso metu nuteistasis D. O. nenurodė, kad bendrovių vadovavimo perėmimo laikotarpiu jam nebuvo perduota kokia nors dalis ŽŪB „RA“ buhalterinių dokumentų ar pan., tuo labiau, kad teisminio nagrinėjimo metu dalį anksčiau nepateiktų dokumentų jis visgi rado savo namuose ir pateikė teismui, todėl nesant patikimų įrodymų dėl R. O. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, jis išteisintas pagrįstai.

Dėl kaltinamųjų D. O. ir R. O. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį

12. Prokuroras nesutinka su D. O. ir R. O. išteisinimu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog D. O. ir R. O. atitinkamais laikotarpiais būdami ŽŪK „RA" direktoriais ir turėdami įsipareigojimus kreditoriams UAB „A“, AB (duomenys neskelbtini) bankui ir kt., neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų ir parduodami UAB „PM" kiaules, dengė ŽŪK „RA" skolą bendrovei „PM", bei bendrovei „PM" padengiant ŽŪK „RA" įsipareigojimus - darbo užmokesčiui, soc. draudimo įmokoms mokėti, atsiskaitymams su veterinarinėmis vaistinėmis ir kt., tokiu būdu patenkino tik dalies kreditorių reikalavimus, padarydami turtinę žalą likusiems kreditoriams ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

12.1 Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas) baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

12.2 Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje padėtyje ar yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos padarymas kreditoriams. Būtent žalos dydis yra vertinamasis kriterijus, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas atribojamas nuo civilinio delikto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

12.3 BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala (paprastai didelė turtinė žala) likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus motyvai, tikslai BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už skolininko nesąžiningumą atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu.

12.4 Teisėjų kolegija pabrėžia, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, jog bendrovės (kito ūkio subjekto) vadovas, savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės, kuriai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, apskritai, iki bankroto bylos iškėlimo, negali atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat ir susijusių su kreditorių reikalavimų užtikrinimu (patenkinimu). Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Teismų praktikoje paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

12.5 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalį R. O. pateikti kaltinimai nurodant, kad jis BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus nusikalstamus veiksmus atliko nuo 2009-02-10 iki 2010-07-02, o D. O. nuo 2010-07-07. Kadangi, kaip minėta, BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaryta tik nustačius įmonėje sunkią ekonominę padėtį ar nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu nustatyti sunkios ekonominės padėties bendrovėje ŽŪK „RA" faktą. Kaip matyti bankroto byla šiai bendrovei buvo iškelta 2011-10-14, prieš tai Panevėžio apygardos teismo 2010-12-06 nutartis, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutartimi konstatavus, kad bendrovės ekonominė padėtis yra pagerėjusi, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą dėl jos nemokumo. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinime aptariamu laikotarpiu bendrovės ekonominė padėtis nebuvo stabili ir jai grėsė bankrotas.

12.6 Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ŽŪK „RA" buvo įkurta 2001 m. gegužės 7 d., jos direktoriumi nuo 2003-12-31 buvo paskirtas R. O. ( 2 t. b.l. 82), nuo 2010-07-03 bendrovės vadovavimą perėmė D. O.. ŽŪK „RA" įstatuose nurodyta, kad pagrindinės įmonės veiklos sritys yra kiaulių, naminių paukščių auginimas, žemės ūkio paslaugų veikla, mėsos ir mėsos produktų gamyba, jų paruošimas, perdirbimas ir mažmeninė bei didmeninė prekyba ( 2 t. b.l. 109). Byloje yra duomenys apie tai, kad bendrovė vykdydama įstatuose nustatytą veiklą teikė paraiškas bankams dėl kreditų suteikimo, dalyvavo įvairiose NMA finansuojamose programose, taip pat kreipėsi ir į NMA su prašymu leisti UAB „A“, kuri pakeitė prieš tai dalyvavusią kitą įmonę, bendrovėje įrengti skysto mėšlo talpyklą ( 4 T. b.l. 62) ir kurį iš UAB „A“ ŽŪK „RA" įrengimui nupirko 2006-05-17 už 308730.48 Lt. Vėliau nustatyta tvarka ŽŪK „RA" NMA teikė atsiskaitymus apie bendrovės atliktus apmokėjimus UAB „A“ už atliktas paslaugas, bylos duomenimis paskutinę įmoką ŽŪK „RA" UAB „A“ pervedė 2009-11-02 ir liko skolinga 273564,40 ( 2 t. b.l. 23). UAB „A“ dėl to, kad ŽŪK „RA" jiems nebeteikė apmokėjimų už suteiktas paslaugas kreipėsi dėl jiems padarytos žalos išieškojimo teismine tvarka, vykstant teisminiams ginčams skola UAB „A“ su palūkanomis ir delspinigiais iš ŽŪK „RA" buvo priteista Panevėžio apygardos teismo 2010-01-26 preliminariu sprendimu civilinėje byloje, kuris įsiteisėjo 2010-04-07. Taipogi teismine tvarka ŽŪK „RA" padaryta žala buvo priteista ir kitiems kreditoriams, tarp jų AB DND bankui iš R. O. buvo priteista 74838,86, taip pat 54240,90 palūkanų ir 3589,29 delspinigių, atitinkama pinigų suma AB DND bankui buvo priteista ir iš D. O. ( 14 t. b.l. 202-205).

12.7 Šioje vietoje pažymima, kad ŽŪK „RA" savo kreditorinių įsipareigojimų pagal sutartį su UAB „A“ bei kitiems kreditoriams niekada neginčijo, proceso metu apklausti D. O. bei R. O. nurodė, kad su kai kuriais kreditoriais negalėjo atsiskaityti dėl bendrovės sunkios ekonominės padėties, todėl UAB „PM“, kuri ŽŪK „RA" tiekė pašarus, už juos įsiskolinimą dengė pastarajai atsiskaitydama produkcija – kiaulėmis, o „PM“ dengė dalį ŽŪK „RA" įsipareigojimų kitiems kreditoriams, taip pat darbo užmokesčiams išmokėti, socialinio draudimo įmokoms, veterinarinėms vaistinėms, skirstomiesiems tinklams, draudimams, pašarus tiekusiems ūkininkams ir pan. ir šiuos jų parodymus iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – banko sąskaitų išrašai, buhalteriniai dokumentai. Kaip matyti iš paminėtų duomenų, „PM“ vykdė atsiskaitymus su tais ŽŪK „RA" kreditoriais, nuo kurių iš esmės priklausė bendrovės veikla pagal aukščiau paminėtas ŽŪK „RA" veiklos kryptis ir be kurių teikiamų paslaugų bendrovė iš viso negalėtų vystyti savo veiklos, todėl skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamųjų veiksmai neatsiskaitant su dalimi kreditorių padarant jiems žalos nebuvo tyčiniai, o nulemti ekonominio būtinumo, norint išsaugoti įmonės veiklą ir atkurti jos mokumą, siekiant išvengti įmonės bankroto.

12.8 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog D. O. ir R. O. veiksmuose nebuvo nustatyta jų tyčios, t. y. kad jie, tenkindami kelių kreditorių reikalavimus, suvokė, jog bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir jog nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokė, kad tenkindami šių kreditorių reikalavimus padarys turtinės žalos likusiems kreditoriams, ir norėjo šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leido atsirasti (netiesioginė tyčia). Nenustatyta, kad jų veiksmai būtų susiję su ypatingu jų nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, D. O. ir R. O. veiksmuose nenustatyta visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl apylinkės teismas išteisindamas juos pagal BK 208 straipsnio 1 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl D. O. išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį

13. Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.

13.1 Nagrinėjamoje byloje D. O. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas ŽŪK „RA“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė nemoki bei neturi pakankamai apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti, dėl ko jo vadovaujamai bendrovei akivaizdžiai grėsė bankrotas, UAB „PM“ nepateisinamai pigiai pardavė ŽŪK „RA“ priklausiusį turtą - 1299 vnt., 39803 kg kiaulių už 98860 litų be PVM (su PVM už 119620,60 litų), t.y. žymiai mažesnėmis nei rinkos kainomis, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė žalos kitiems kreditoriams.

13.2 Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. O. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį nurodė, kad parduodant kiaules UAB „PM“ D. O. veiksmai nebuvo piktavališki, siekiant pakenkti ŽŪK „RA“ kreditoriams, nes byloje nėra jokių duomenų, kad už kiaules gauti pinigai buvo panaudoti ne bendrovės veiklai, be to, bylos duomenys patvirtina, kad kiaulės buvo užsikrėtę liga – kiaulių reprodukciniu respiratoriniu sindromu, kuris mažina prieauglį ir kiaulių bandos produktyvumą, kas ir įtakojo jų mažesnę kainą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais apylinkės teismo argumentais nesutinka.

14. Jau minėta, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 208 straipsnį, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti bendrovei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai, akivaizdžiai gresiant bankrotui. Šiuo atveju, kaip jau buvo pasisakyta nagrinėjat prokuroro skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, kaltinime aptariamu laikotarpiu ŽŪK „RA“ ekonominė padėtis nebuvo stabili ir jai grėsė bankrotas.

15. Iš byloje esančių buhalterinių dokumentų – PVM sąskaitos faktūros RA10 Nr. 000141 matyti, kad kaltinime nurodytos 1299 vnt. kiaulės UAB „PM“ buvo parduotos 2010-09-07 už 119620,60 Lt. Vėlesnių kiaulių pardavimą patvirtinančių dokumentų byloje nėra.

15.1 Dėl jam pareikštų kaltinimų apklausiamas apylinkės teisme D. O. parodė, kad UAB „PM“ kiaules už nurodytą kainą pardavė todėl, kad šiai įmonei turėjo didelę skolą, UAB „PM“ dotavo ŽŪK „RA“ ir tam, kad nebūtų padaryta žala UAB „PM“ ir kitiems kreditoriams, abi įmones sujungė, todėl realiai kiaulės liko toje pačioje bendrovėje, niekam dėl jų pardavimo žala nebuvo padaryta, į kitas įmones iš karto visų kiaulių dėl joms nustatytos užkrečiamos ligos – kiaulių reprodukcinio kvėpavimo sindromo išvežti negalėjo, nes jos buvo skirtingo amžiaus ir svorio, tokie veiksmai neatitiktų veterinarinių reikalavimų, kitos kainos pagal susidariusią situaciją nustatyti ir gauti nebuvo galimybės ir dėl to, kad 2010 metais kiaulių pardavimą įtakojo ir kiaulių maras, tačiau šių jo nurodomų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina.

15.2 Iš byloje esančių 2013-02-11 Panevėžio AVPK rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-03-05 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010 kiaulių maro protrūkių LT nustatyta nebuvo, 2011 m. birželio mėn. dėl Kėdainių r., nustatyto klasikinio kiaulių maro iki 2011-08-12 buvo uždrausta įvežti ir išvežti gyvas kiaules į/iš LT ir sustabdyta prekyba kiaulėmis LT teritorijose, išskyrus pardavimą skerdimui. Iš minimų raštų taip pat matyti, kad kiaulių maro laikotarpis LT nustatytas žymiai vėliau, nei UAB „PM“, remiantis byloje esančiais buhalteriniais dokumentais, buvo parduotos paskutinės ŽŪK „RA“ kiaulės, todėl akivaizdu, kad vėliau nustatyto maro protrūkis Lietuvoje jų kainai jokios įtakos neturėjo.

15.3 D. O. teigia, kad kaltinime nurodytą mažesnę nei tuometinę kiaulių rinkos kainą įtakojo ir ŽŪK „RA“ fermose nustatyta liga - kiaulių reprodukcinis respiratorinis sindromas, kurio faktą patvirtina jo pateiktas 2010-02-19 N. M. ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad atlikus tyrimą dėl kiaulių reprodukcinio kvėpavimo sindromo, iš „RA“ paimtų 12 mėginių iš skirtingų kiaulių nustatyta 12 teigiamų rezultatų, tačiau protokole nurodyti tyrimų rezultatai kelia pagrįstų abejonių, nes jame taip pat nurodyta, kad 5 iš 12 gauti pateikti mėginiai hemolizuoti, todėl jų tyrimų rezultatai gali būti nepatikimi (13 t., b.l. 9). Tokiu būdu apelianto parodymai dėl masinio kiaulių sirgimo atmestini.

15.4 Apklausta ŽŪB „RA“ zootechnike dirbusi D. K. parodė, kad kiaulių kritimas jos darbo laiku nebuvo iškirtinai didelis, apie fermoje nustatytą kiaulių reprodukcinio kvėpavimo sindromą ji nežinojo, kiaulių maro fermose nustatyta taip pat nebuvo, bendrovės direktoriumi tapus D. O. ji jau nebedirbo.

15.5 ŽŪB „RA“ veterinare dirbusi K. Č. parodė, kad bendrovėje dirbo nuo 2010 metų balandžio iki spalio mėnesio, fermoje buvusioms kiaulėms reprodukcinio kvėpavimo sindromo ji nenustatinėjo, apie tokią ligą bendrovėje negirdėjo, nuo šios ligos kiaulės buvo vakcinuotos, apskritai jų didelių kritimų nebuvo. Kad masinių kiaulių kritimų fermose nebuvo, duodama parodymus patvirtino ir bendrovėje iki 2011 m. vasario mėnesio vedėja dirbusi V. L..

15.6 Apie tai, kad kiaulėms buvo nustatytas reprodukcinio kvėpavimo sindromas, apklausiamas teisme parodė iki 2010 metų pavasario ŽŪB „RA“ veterinaru dirbęs A. J., kuris aukščiau paminėto 2010-02-19 N. M. ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis paėmė kiaulių kraujo mėginius įtariant joms šią ligą. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad tuo metu kiaulių kritimas buvo normos ribose, liga buvo nustatyta į laboratoriją nuvežus mėginius, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė nepamenantis, ar kiaulėms buvo nustatyta ši liga, o jei ir buvo, tai rimtų priemonių dėl šios ligos imtis nereikėjo, nes akivaizdžių ligos požymių nebuvo, kiaulės nekrito, tokiu atveju jas galima auginti toliau ( T. 7 b.l. 104)

15.7 Iš paminėtų duomenų akivaizdu, kad kaltinime nurodytu ir aktualiu laikotarpiu ŽŪB „RA“ dirbę asmenys apie ligas, turinčias neigiamą įtaką kiaulių auginimui nežinojo, todėl D. O. parodymai apie mažesnę nei tuo metu buvusią kiaulių rinkos kainą atmetami.

15.8 Pažymėtina ir tai, kad D. O. minima liga – kiaulių reprodukcinis kvėpavimo sindromas ŽŪB „RA“ auginamoms kiaulėms buvo nustatyta 2010-02-20, tačiau kiaulės nebuvo realizuotos iškarto, siekiant apsaugoti kitus gyvulius nuo tikimybės juos užkrėsti, nes bylos duomenys patvirtina, kad UAB „PM“ buvo parduodamos palaipsniui, nedideliais kiekiais ir tik praėjus pusmečiui - 2010 m. rugsėjo mėnesį buvo parduotos paskutinis didelis kiekis - 1299 vnt. kiaulių, nors nuo paskutinio laikotarpio – 2010-02-20 daugiau jokių kiaulių susirgimų fermose nustatyta nebuvo. Šie duomenys patvirtina, kad parduoti kiaulių skubos tvarka mažesnėmis nei rinkos kainos D. O. nurodytų priežasčių pagrindu nebuvo jokio būtinumo.

16. D. O. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad realiai kiaulės iš ŽŪB „RA“ patalpų pardavus jas UAB „PM“ išvežtos nebuvo, nes nenorėdamas padaryti žalos kitiems kreditoriams jis būdamas abiejų bendrovių direktorius jas sujungė, todėl kiaulės kaip ir seniau tapo tiek ŽŪB „RA“ tiek UAB „PM“ turtu. Tačiau tokie D. O. paaiškinimai yra prieštaringi, nes nelogiška, kad jis ketino apsaugoti kiaules nuo užkrečiamos ligos parduodamas kitai bendrovei ir norėdamas atlikęs dezinfekciją vėl tęsti veiklą, susijusią su kiaulių auginimu, jei ketindamas atlikti paminėtus veiksmus kiaules paliko tose pačiose patalpose, kuriose jos ir buvo iki tol. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ŽŪB „RA“ ir UAB „PM“ sujungtos buvo žymiai vėliau, praėjus metams – 2011-10-25, nei UAB „PM“ parduotos paskutinės ŽŪB „RA“ priklausiusios kiaulės. Kad kiaulės UAB „PM“ buvo parduotos ne siekiant išvengti progresuojančios jų ligos, patvirtina ir 2011-04-11 surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad nurodytu laiku ŽŪB „RA“ patalpose nėra nei kiaulių, nei darbuotojų, kas atsitiko gyvuliams nustatyti nepavyko.

17. Byloje yra bendrovių UAB „ŽK“, UAB „P“ raštai, kurių patikimumu skundus nagrinėjantis teismas abejoti neturi pagrindo, kuriuose nurodytos 2010 m. rugsėjo mėnesį buvusios parduodamų kiaulių kainos (7 t., b.l. 95, 97) ir kurios patvirtina, kad ŽŪB „RA“ UAB „P. M“ 1299 vnt. kiaulių pardavė žymiai pigiau, nei tuometinės rinkos kainos - už 98 860 Lt, kai jų rinkos vertė buvo 159 416,87 Lt, įmonei patiriant net 60 556,87 Lt dydžio nuostolį, nors aukščiau aptartais bylos duomenimis tam nebuvo jokio būtinumo, o dėl šių veiksmų bendrovė negavo net minimalių pajamų, už kurias iš dalies būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Be to, kiaulės buvo parduotos bendrovei, kurios vadovu kaip ir parduodančiosios bendrovės vadovu buvo tas pats asmuo – D. O.. Visi šie duomenys patvirtina, kad D. O. parduodamas kiaules UAB „PM“, kurios, be kita ko, buvo įkeistos bankui, kitų pirkėjų neieškojo, banko apie įkeistų kiaulių pardavimą neinformavo, už rinkos kainą parduoti kiaulių nebandė, t. y. paskutines turėtas kiaules pardavė aiškiai ŽŪB „RA“ finansiškai nenaudingomis sąlygomis per tarpininką UAB „PM“ kas akivaizdžiai rodo, jog tai buvo padaryta siekiant išvengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiame epizode pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai D. O. parodymams suteikė didesnę reikšmę, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumą ir prieštaringumą kitiems byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teisme ištirtiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl D. O. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje, todėl D. O. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas, priimant apkaltinamą nuosprendį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad D. O. būdamas nuo 2010 m. liepos 3 d. Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, žinodamas, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nemokus bei neturi pakankamai apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti: Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 33336,39 litų už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 21289,79 litų už nesumokėtas valstybines socialines draudimo įmokas, bei kitiems kreditoriams: 273564 litų uždarajai akcinei bendrovei „A“, 222234,31 litų uždarajai akcinei bendrovei „KP“, 214810 litų uždarajai akcinei bendrovei „KL“, Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bankui 160000 litų ir 10457,46 litų uždarajai akcinei bendrovei „NL“, dėl ko ŽŪK (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, o būtent: Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagal 2010-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija RA10 Nr. 000141 Uždarajai akcinei bendrovei „PM“ sąmoningai ir laisva valia pardavė ŽŪK (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 1299 vnt., 39803 kg kiaulių už 98860 litų be PVM (su PVM už 119620,60 litų), t.y. už daug mažesnę kainą nei iš tikrųjų rinkoje vertas šis turtas, ir dėl ko padarė AB (duomenys neskelbtini) bankui 160000 litų turtinės žalos bei turtinės žalos kitiems kreditoriams.

20. Skiriant D. O. bausmę pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat kitais kriterijais, kuriais skirdamas bausmę D. O. už kitas nusikalstamas veikas, vadovavosi skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.

20.1 Atsižvelgtina į tai, kad skundžiamas nuosprendis D. O. pirmas, praeityje jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų pagal gyvenamą vietą byloje nesurinkta.

20.2 Kadangi byla nagrinėjama apeliacine tvarka, o sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostata, kad nagrinėjamu atveju, pabloginti išteisintojo padėties apeliacinės instancijos teismas negali labiau nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, D. O. už BK 208 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skiriama prokuroro apeliaciniame skunde siūloma, švelnesnė BK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant apeliaciniame skunde siūlomam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. O. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir šioje dalyje bylą nutraukti;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. O. išteisintas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį –

D. O. pripažinti kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.

Paskirtą pagal BK 208 straipsnio 2 dalį bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ( du epizodai ), BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę: 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.