Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. Ž. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, senjoras, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. 2025 m. birželio 8 d. 15.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0733 2025 m. birželio 8 d. pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 2025 m. birželio 8 d. 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas) (KET 14 punktas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą (kelio vingį), kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ((duomenys neskelbtini) punktas), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. S. padarytas dešinio šlaunikaulio distalinio trečdalio lūžis, dešinio žastikaulio proksimalinės dalies lūžis, tai yra sunkus sveiktos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais S. N. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat S. N. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. birželio 8 d. 15.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0733 2025 m. birželio 8 d. pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 2025 m. birželio 8 d. 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2,42 promilių girtumas) vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Šiais savo veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai pirmas kartas, kai vairavo neblaivus, nežino, kodėl tą dieną vairavo neblaivus. Vairuotojo pažymėjimą turi penkis metus, visai neseniai buvo išsilaikęs teises. Anksčiau neturėjo teisių, turėjo tik traktoriaus teises, nes dirbo su traktoriumi. T. S. yra jo sugyventinė, su ja ir nukentėjusiąja A. S. santykiai geri, nesipyksta. Tą dieną buvo atėjusi A. pas juos ravėti šiltnamį, nuo ryto gėrė su jomis degtinę, pritrūko, važiavo dar nusipirkti. Jis girtas vairavo automobilį ir kartu su juo važiavo A. S.. T. S. niekur nevažiavo. Vairavo automobilį „Toyota Yaris“, kuris registruotas T. S. vardu, bet mokėjo už automobilį 2300 Eur abu per pusę, jis davė 1300 Eur, T. – 1000 Eur. Nežino, kada tiksliai nusipirko automobilį, prieš tris metus. T. žinojo, kad jis pasiėmė automobilį, leido jį pasiimti, vėliau ji, būdama girta, nuėjo miegoti, kai jie išvažiavo. T. sakė, kad važiuoja pirkti degtinės. Ji jam atsakė, kad važiuotų pas G. K., gal ji paveš. G. K. atsisakius važiuoti, jis pats važiavo. Turi dar vieną automobilį, bet jis nevažiuoja, nes karteris pramuštas. Su T. apie įvykį nekalbėjo, nes jį išvežė į ligoninę. Vėliau kalbėjosi, pasakė, kad sudaužė automobilį ir ką darys, o ji jam atsakė, kad gal per laiką nusipirks kitą automobilį. T. nenori atsiimti automobilio.

Teisiamajame posėdyje transporto priemonės savininkė T. S. paaiškino, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jis yra jos vardu, tačiau sugyventinis visada juo važinėjo. Važiavo pirkti automobilį kartu su S. į (duomenys neskelbtini), jis jai pridėjo pinigų, nes tiek pinigų neturėjo, ji tų pinigų jam negrąžino ir jis važinėjo juo, ji jam davė automobilį, nes jis negerdavo. Gyvena su juo kartu, nėra susituokę. Abu naudojosi automobiliu. 2025 m. birželio 8 d. žinojo, kad S. pasiima automobilį, nes ryte ji jam davė, jam kažkur reikėjo važiuoti ir jis visą laiką važinėjęs. Kai davė automobilį, jis buvo blaivus, jis niekada girtas neimdavo automobilio. Tą dieną ji buvo išvažiavusi pas tetą į (duomenys neskelbtini). Ji kartu su sugyventiniu nevartojo alkoholio. Kai jis parėjo pas ją gyventi, pasakė, kad jeigu jis gers, čiuoš atgal iš kur atėjo, ir jai tokių problemų nebuvo. Nenori, jog būtų grąžintas jos automobilis, nes jis sudaužytas, jai jo nereikia. Apie įvykį sužinojo tą patį vakarą, kai policija atvažiavo į namus ir jai pasakė, kad jos automobilio nebėra ir jis nepataisomas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. S. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vaikystės draugas, gyveno kaimynystėje. Su T. S. santykiai geri, kol galėjo, padėjo jiems, kai reikėdavo. T. su S. gyvena viename name, jie yra sugyventiniai. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji atleido. Kiek ji žino, automobiliu naudojosi jie abu. Automobilis priklauso T.. T. leido važiuoti automobiliu ir leido S. važiuoti iki K. G., kuri jei važiuos ir jie parsiveš, bet kai G. nevažiavo, jis užsimanė pats važiuoti. Iki K. yra apie 300 m. Kai nuvažiavo pas K., ji sėdėjo automobilyje ir nebuvo išlipusi, negirdėjo, ką kalbėjo su G., o paskui jis sėdo į automobilį ir matė, kad važiuoja pro namus ir juos pravažiavo, todėl suprato, kad jis pats vairuos automobilį. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. įtariamasis S. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad turi vairuotojo pažymėjimą, kuris liko namuose. Jis gyvena kartu su T. S. jos namuose – (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 8 d. kartu su T. S. namuose gėrė degtinę. Kartu degtinės išgėrė ir A. S., kuri tą diena ravėjo T. S. šiltnamį. Jie su T. S. išgėrė apie 1 litrą degtinės. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. T. S. vardu yra registruotas automobilis ,,Toyota Yaris“, kurį pirko už bendrus pinigus, bet registravo jos vardu. T. S. vairuoja automobilį, tačiau paskutiniu metu jį dažniau vairuoja jis. Apie 15 val. begeriant pritrūko degtinės, norėjo jos dar nusipirkti, reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), bet visi buvo girti. Jis T. S. pasakė, kad nori važiuoti parsivežti degtinės. Neprisimena, ar ji jam ką nors atsakė. Kartu važiuoti pasiūlė A. S.. Jie automobiliu ,,Toyota“ nuvažiavo pas G. K., kurios prašė juos nuvežti į (duomenys neskelbtini), bet ji atsisakė. Tuomet jis pats sėdo už automobilio vairo, o kur automobilyje sėdėjo A. S. neprisimena. Važiuojant asfaltuotu keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), posūkyje nesuvaldė automobilio ir jis nuvažiavęs nuo kelio kelis kartus vertėsi ir atsistojo ant ratų. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 80 km/h, kelio danga buvo sausa, važiuojant niekas netrukdė. Automobiliui sustojus jis pats iš jo išlipo, kiek prisimena, pro vairuotojo dureles. Pastebėjo, kad A. S. sėdėjo ant žolės netoli automobilio ir sakė, kad jai skauda koją ir ranką. Kiek suprato, ji iš automobilio buvo iškritusi. Jam skaudėjo kairės pusės šonkaulius ir raktikaulį. Netrukus sustojo pravažiuojantis automobilis ir prie jų atėjo žmonės, kurie iškvietė pagalbą. Atvykę policininkai jam du kartus alkoholio matuokliu patikrino blaivumą, nustatė, kad jis buvo neblaivus, tačiau kiek promilių buvo, neprisimena. Su blaivumo patikrinimo rezultatais sutiko ir prisipažino, kad girtas vairavo automobilį. Po to medikai jį išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Nukentėjusiosios atsiprašys, jai padarytą žalą atlygins (b. l. 103-108). ???

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 14 d. įtariamasis S. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad parodymus dėl padarytų nusikaltimų jau yra davęs ir jie yra teisingi. Nukentėjusiosios A. S. atsiprašė, su ja susitaikė ir jai pažadėjo žalą atlyginti, tačiau dar neatlygino, nes nukentėjusioji dar nenurodė jai padarytos žalos dydžio (b. l. 114).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. nukentėjusioji A. S. paaiškino, kad S. N. pažįsta, jis jai yra senas pažįstamas. 2025 m. birželio 8 d. apie 15 val. ji buvo S. N. kieme, kur ravėjo jo šiltnamyje daržoves. S. N. namuose kambaryje kartu su savo sugyventine T. S. gėrė degtinę. Kartu su jais ir ji išgėrė apie 100 gramų degtinės. S. N. norėjo dar išgerti ir jam reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. T. S. tuo metu jau miegojo. S. N. jai pasiūlė važiuoti automobiliu kartu su juo į (duomenys neskelbtini), S. N. jai atrodė išgėręs, bet labai girtas neatrodė. Jos automobiliu, kurį vairavo S. N., nuvažiavo pas G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). S. N. G. K. prašė, kad jį pavežtų iki parduotuvės, bet ji nesutiko. S. N. supyko, kad jo nevežė, pats sėdo už automobilio vairo, o ji sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje dešinėje pusėje. Ji buvo neprisisegusi saugos diržo, nes nepagalvojo, kad reikia. Automobilį vairavo S. N. ir važiuojant asfaltuotu keliu link (duomenys neskelbtini) gana dideliu greičiu automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apie tris kartus vertėsi. Automobiliui verčiantis ji iš automobilio iškrito, o S. N. liko automobilyje. Kaip vėliau S. N. išlindo iš automobilio, nežino. Netrukus prie jų sustojo K. ir O. L., kurie iškvietė pagalbą. Ji automobilio nevairuoja ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu kelio danga buvo sausa, važiuoti niekas netrukdė, todėl mano, kad S. N. važiavo per greitai ir posūkyje nesuvaldė automobilio. Šio įvykio metu jai lūžo dešinysis raktikaulis ir sužalota dešinė koja. Jai padaryta fizinė žala. Dėl turtinės ir neturtinės žalos šiuo metu nieko negali paaiškinti (b. l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusioji A. S. papildomos apklausos metu paaiškino, kad dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalą. Padaryta žala jai dar nėra atlyginta, tačiau dėl žalos atlyginimo ji artimiausiu metu kreipsis į kaltininko draudimo bendrovę, jai tai padaryti padės jos dukra. Mano, kad draudimo bendrovės apskaičiuotos ir išmokėtos žalos išmokos jai užteks ir tokiu būdu jai bus atlyginta eismo įvykiu padaryta žala. Po eismo įvykio S. N. jos atsiprašė, ją ne kartą aplankė ligoninėje, jai davė 100 eurų bei pažadėjo dar kas mėnesį sumokėti po 100 eurų, viso dar 900 eurų. Civilinio ieškinio nereikš. Ji pati draudimo bendrovėje nebuvo apsidraudusi (b. l. 78-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 19 d. liudytojas K. L. paaiškino, kad 2025 m. birželio 8 d. apie 15.45 val. važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelio posūkyje nuo kelio nuvažiavusį apgadintą automobilį ,,Toyota Yaris“. Automobilis stovėjo ant ratų. Šalia automobilio, ties galiniu, keleivio pusės ratu ant žolės gulėjo A. S., kuri skundėsi, kad jai skauda dešinę koją ir dešinę ranką. Pastebėjo, kad iš automobilio pro galines automobilio kairės pusės dureles (t. y. vairuotojo pusės) į lauką išlipo S. N., kuris nieko nesakė, tik ranka buvo užsiėmęs už kairės pusės šono. Jo žmona, buvusi kartu, jam nurodė iškart kviesti pareigūnus, o S. N. tuo metu paprašė nekviesti policijos ir nurodė, kad jiems už tai, kad nekviestų policijos, sumokės. Tuo metu S. N. jam atrodė neblaivus, t. y. jo judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba. Įvykio vietoje S. N. alkoholinių gėrimų nevartojo. Daugiau jokių asmenų aplink nebuvo. Kaip įvyko eismo įvykis ir kas vairavo šį automobilį, jis nematė. Apie įvykį pranešė pagalbos telefonu ir laukė, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Atvykus policininkams paaiškino jam žinomas įvykio aplinkybes bei nurodė savo kontaktinius duomenis (b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 27 d. liudytoja T. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). S. N. nėra jos sugyventinis, tik jis dažnai lankosi ir būna jos namuose aukščiau minėtu adresu. Iki įvykusio eismo įvykio ji S. N. leisdavo naudotis savo asmeniniais daiktais. 2025 m. birželio 8 d. ryte, tiksliai valandos nepamena, ji viena išvyko iš savo namų pas giminaičius į (duomenys neskelbtini) miestą. Savo namuose paliko S. N. ir pažįstamą A. S., nes jos buvo prašiusi jai nuravėti šiltnamį. Apie 16 val. ji sugrįžo į savo namus, tačiau namuose S. N. ir A. S. nebebuvo. Tuomet nuėjo į garažą pasižiūrėti, ar ten stovi jos lengvasis automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklų nepamena. Nuėjusi pamatė, kad garaže nebėra jos automobilio. Ji iškart pagalvojo, kad minėtą automobilį pasiėmė S. N. ir kažkur juo išvažiavo. Šis automobilis yra registruotas jos vardu, jį įsigijo iš savo asmeninių pinigų, kuriuos buvo sutaupiusi iš savo gaunamos pensijos. Šiuo automobiliu ji S. N. leisdavo naudotis retkarčiais, tačiau tik jam būnant blaiviam. Niekada S. N. būnant girtam automobilio neduodavo. Taip pat nėra anksčiau buvę tokių atvejų, kad S. N. be jos leidimo būtų pasiėmęs jos automobilį bei būdamas girtas automobiliu būtų išvažiavęs. S. N., pasiimdamas jos automobilį, visada jos paprašydavo. Jai būnant namuose, tiksliai valandos nežino, pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jai pasakė, kad jos automobilis yra sudaužytas ir nuvežtas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat pasakė, kad S. N. šiuo automobiliu padarė eismo įvykį, S. N. yra išvežtas į ligoninę. Automobilį S. N. pasiėmė savavališkai be jos jokio leidimo. Ji pati turi vairuotojo pažymėjimą ir šiuo automobiliu ji pati naudodavosi. Ji pageidautų, kad šis automobilis jai būtų grąžintas (b. l. 93-97).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad 2025 m. birželio 8 d. 15.45 val. liudytojas K. L. pranešė, kad kelyje 2111 nuo kelio nuvažiavo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas galimai neblaivus, moteriai, kuriai virš 50 metų, galimai lūžo koja. Nustatytas vairuotojas S. N., gimęs (duomenys neskelbtini) m., skundžiasi skausmais krūtinėje, sužalota keleivė A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) m., jai lūžusios kojos, GMP išvežė į ligoninę. S. N. į alkotesterį neįpūtė, paimtas kraujas, gydomas chirurginės reanimacijos skyriuje dėl daugybinių šonkaulių, krūtinkaulio lūžių. Keleivė A. S. gydoma traumatologijos skyriuje dėl šlaunikaulio kūno lūžio, žastikaulio viršutinės dalies lūžio, girtumas 0,28 promilės (b. l. 11-13).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025 m. birželio 8 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19894-25 ir tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. birželio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-19894-25 pagal BK 281 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2025 m. birželio 8 d. 16.45 val. (duomenys neskelbtini), S. N. vairavo transporto priemonę ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas). S. N. nesuvaldęs automobilio, sukėlė eismo įvykį. Vairuotojas dėl patirtų sužalojimų pristatytas į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sunkiai sutrikdyta keleivės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) m., sveikata. A. S. pristatyta į Šiaulių Respublikinę ligoninę (b. l. 1-10).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-19894-25 pagal BK 281 str. 4 d., buvo nustatyta, kad S. N. 2025 m. birželio 8 d. 15.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivaus (2025 m. birželio 8 d. pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas) ir nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi. Vairuotojas S. N. ir keleivė A. S. dėl patirtų sužalojimų gydomi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Kadangi vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tyrėjas pradeda ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius (b. l. 14-17).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad tyrėjui nuvykus į įvykio vietą pagal gautą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, esančią (duomenys neskelbtini), rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir neblaivų vairuotoją S. N. bei buvusią keleivę. S. N. neneigė vairavęs, tačiau daugiau informacijos suteikti negalėjo. Keleivei A. S. blaivumo nustatyti nepavyko dėl jos būklės (dėl sužalojimų). Vairuotojui S. N. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0733, patikros sertifikato Nr. 2216441, pirmu pūtimu, atliktu 16.04 val., nustatyta 2,34 promilės, o antru pūtimu, atliktu 16.33 val. – 2,46 promilės. Abu, ir vairuotojas, ir keleivė, dėl sužalojimų buvo išvežti į Šiaulių ligoninę. Užpildytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, įvykis nufilmuotas pareigūnų kūno kameromis (b. l. 18-19).

Iš 2025 m. birželio 8 d. eismo įvykio schemos matyti transporto priemonės ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 20-21).

Iš 2025 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matomas dviejų eismo juostų kelias, asfaltbetonio danga. Kelio sankasa apaugusi žole. Įvykio vietos apžiūrą atliekama nuo (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi. Kelio dešinėje pusėje yra elektros stulpas, ant kurio uždėta lentelė su užrašu „100/11“. Kelio kairėje pusėje ant sankasos likusios automobilio slydimo šliūžės, ant žemės gulintis ir sulankstytas kelio ženklas Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės). Kelio sankasos kairėje pusėje yra įvairios ,,Toyota Yaris“ automobilio nuolaužos. Kelio kairėje pusėje, sankasoje yra juodos spalvos ,,Toyota Yaris“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos paimtas automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-32).

Iš 2025 m. birželio 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Ant automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra daugybiniai kėbulo apgadinimai, automobilyje matoma priekyje kairėje pusėje išsiskleidusi oro pagalvė. Priekinėje keleivio sėdynės diržo užsegimo fiksatoriuje yra papildoma įkišta saugos diržo sagtis, kuri yra be saugos diržo. Automobilio salone yra įvairūs išsibarstę daiktai. Ant automobilio kairės pusės rėmo yra lentelė, ant kurios automobilio VIN numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-43).

Iš 2025 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0733, patikros sertifikato Nr. 2216441, galioja iki 2025 m. liepos 8 d., S. N. 2025 m. birželio 8 d. 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, 2025 m. birželio 8 d. 16.33 val. S. N. nustatytas 2,46 promilių girtumas (b. l. 50-53).

Iš vairuotojų registro įrašo apie S. N. matyti, kad jis nuo 2022 m. liepos 9 d. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą kategorijoms AM, B, B1, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 140).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. N., gimusio (duomenys neskelbtini) m., paimto 2025 m. birželio 8 d. 17.36 val. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,42 promilės etilo alkoholio (b. l. 59).

Iš 2025 m. birželio 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti , kad automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 8 d. administracinio sprendimo dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme matyti, kad automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė T. S., po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų, todėl jam draudžiama dalyvauti viešajame eisme ir panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumento (duomenys neskelbtini) galiojimas (b. l. 45, 47).

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 4 d. buvo apdraustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini), liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2023 m. liepos 25 d. yra T. S. (b. l. 48).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Yaris 1.4 D-4D“ kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. rugsėjo mėnesį – 1970 eurų (b. l. 49).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: A. S. dešinio šlaunikaulio distalinio trečdalio lūžis, dešinio žastikaulio proksimalinės dalies lūžis, nubrozdinimai dešinio kelio srityje padaryti atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. A. S. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. S. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveiktos sutrikdymą dėl dešinio šlaunikaulio ir dešinio žastikaulio lūžių visumos (b. l. 68-69).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu 2025 m. birželio 8 d. pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 2025 m. birželio 8 d. 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas, o kraujyje rasta 2,42 promilių etilo alkoholio.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą nurodydamas, kad prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs ir, nepaisydamas to, suprasdamas, kad yra neblaivus, vairavo automobilį, vyko nusipirkti dar alkoholio, nes jo pritrūko. Jo parodymai dėl vairavimo fakto, alkoholio vartojimo ir eismo įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Nukentėjusiosios A. S. parodymai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent S. N., kuris buvo vartojęs alkoholio, bei kad eismo įvykis įvyko jam vairuojant transporto priemonę didesniu greičiu ir jos nesuvaldžius. Jos parodymai dėl įvykio mechanizmo, važiavimo aplinkybių ir pasekmių yra logiški ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Liudytojo K. L. parodymai patvirtina įvykio vietoje buvusias aplinkybes – nuo kelio nuvažiavusį automobilį, sužalotą keleivę ir iš automobilio išlipusį kaltinamąjį, kuris turėjo akivaizdžių neblaivumo požymių. Kaltinamojo neblaivumo faktą objektyviai patvirtina 2025 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad alkoholio matuokliu nustatytas 2,34 ir 2,46 promilių girtumas, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuria nustatyta 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema, daiktų apžiūros protokolas bei tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, iš kurių matyti, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, o tai atitinka nukentėjusiosios, liudytojų ir paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. N. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. N. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0733, 2025 m. birželio 8 d. pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 2025 m. birželio 8 d. 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas) (KET 14 punktas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą (kelio vingį), kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 9, 127 punktas), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. S. padarytas dešinio šlaunikaulio distalinio trečdalio lūžis, dešinio žastikaulio proksimalinės dalies lūžis, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis 2025 m. birželio 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs ir, nepaisydamas to, vairavo automobilį „Toyota Yaris“. Jis pats patvirtino, kad važiuodamas apie 80 km/h greičiu kelio vingyje nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Šie jo parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl teismas jais vadovaujasi. Nukentėjusiosios A. S. parodymai patvirtina esmines eismo įvykio aplinkybes – kad automobilį vairavo būtent S. N., kad jis buvo vartojęs alkoholio, važiavo gana dideliu greičiu, o transporto priemonė buvo nesuvaldyta posūkyje ir vertėsi. Ji taip pat patvirtino, kad eismo įvykio metu iškrito iš automobilio ir patyrė sužalojimus. Šie parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja nei kaltinamojo parodymams, nei kitiems objektyviems bylos duomenims. Liudytojo K. L. parodymai patvirtina įvykio pasekmes ir aplinkybes iš karto po eismo įvykio – nuo kelio nuvažiavusį automobilį, sužalotą keleivę bei iš transporto priemonės išlipusį kaltinamąjį, turėjusį akivaizdžių neblaivumo požymių. Tai papildo kitus byloje esančius įrodymus ir patvirtina tiek kaltinamojo neblaivumą, tiek jo dalyvavimą eismo įvykyje kaip vairuotojo.

Eismo įvykio mechanizmą ir aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema bei daiktų apžiūros protokolas. Iš šių duomenų matyti, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, paliko slydimo žymes, vertėsi, o transporto priemonė patyrė daugybinius mechaninius pažeidimus. Šie objektyvūs duomenys visiškai atitinka nukentėjusiosios, liudytojų ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie transporto priemonės nesuvaldymą kelio vingyje.

Kaltinamojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 9, 14, 127 punktuose, patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek objektyvūs bylos duomenys. Nustatyta, kad jis vairavo būdamas neblaivus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių bei pasirinko nesaugų važiavimo greitį, neatsižvelgdamas į kelio vingį, dėl ko nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės. Tokie veiksmai vertintini kaip KET 9, 14 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai.

Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytų pažeidimų ir kilusių pasekmių nustatytas byloje esančių įrodymų visuma. Būtent dėl pasirinkto nesaugaus greičio, neblaivumo ir neatsargaus vairavimo automobilis buvo nesuvaldytas ir nuvažiavo nuo kelio, o eismo įvykio metu nukentėjusioji A. S. patyrė sunkius sužalojimus. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir jų sunkumą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad A. S. padaryti dešinio šlaunikaulio ir dešinio žastikaulio lūžiai, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši išvada yra objektyvi, pagrįsta medicininiais duomenimis ir atitinka faktines eismo įvykio aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad S. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors jis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Dėl to kaltinamojo S. N. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam alkoholio matuokliu 2025 m. birželio 8 d. pirmu pūtimu 16.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, antru pūtimu 2025 m. birželio 8 d. 16.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas, o kraujyje rasta 2,42 promilių kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 4 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Tai atitinka ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu S. N. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, kad gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. N. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, viena priskiriama nesunkaus tyčinio nusikaltimo kategorijai, kita neatsargaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais ne tik kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bet ir padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios eismo įvykio metu buvo sužalotas vienas žmogus ir sugadintas automobilis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 129-131), du kartus baustas administracine tvarka, 2023 metais už kelių eismo taisyklių pažeidimą – už greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 4 dalis) ir 2021 metais už akcizais apmokestinamų tabako gaminių nustatytos tvarkos Lietuvos Respublikoje nesilaikymą (ANK 2019 straipsnio 1 dalis), paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 132-135), senjoras, gauna nedidelę (446,72 Eur) senatvės pensiją (b. l. 136-138). Byloje nėra duomenų apie S. N. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurios trukmė – 45 paros, ir BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė – 2 metai 6 mėnesiai (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnis). Teismo manymu, baudos skyrimas kaltinamajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neatitiktų ir nepasiektų bausmės tikslų – kaltinamasis yra senjoras, gauna nedidelę senatvės pensiją, be to, jis dar patirs išlaidas, susijusias su civiliniu ieškiniu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 4 dalyje, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 6 dalyje nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, kad jis yra senjoras, nedirba, gauna senatvės pensiją, tai, kad jis anksčiau neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog S. N. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir S. N. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų 8 mėnesių terminui be intensyvios priežiūros (įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui ir bausmės vykdymo atidėjimui reikšmingas aplinkybes), skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui: dalyvauti elgesio programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 8 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

S. N. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai specialisto išvada nustatyta 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje, jo padaryti naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimai yra itin pavojingi ir šiurkštūs, neabejotinai keliantys pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei – jis, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė pavojų nukentėjusiosios keleivės A. S. sveikatai bei gyvybei, padaręs eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo su juo kartu vykusi keleivė A. S. ir jai dėl neatsargumo padarė dešinio šlaunikaulio, dešinio žastikaulio dalių lūžius, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltinamajam kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 12 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Šioje byloje jokių išskirtinių atvejų kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė nenustatyta. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytina nusikaltimo priemone, be kurios kaltinamasis nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Taip pat jis padarė neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, kai būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nors šios transporto priemonės valdytoja ir savininkė pagal AB „Regitra“ duomenis yra kaltinamojo S. N. sugyventinė T. S., tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš teisiamojo posėdžio metu apklaustos T. S. parodymų matyti, kad šis turtas yra laikomas jų bendru turtu, pinigus už automobilį mokėjo jie abu dalimis, transporto priemone naudojosi abu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis ir jo sugyventinė šiuo turtu naudojosi bendrai, todėl konstatuotina, kad transporto priemonė „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ir kaltinamajam S. N., todėl ji turi būti konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamajam taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju bendraturtis, nukentėjęs dėl kito bendraturčio veiksmų, kai dėl to sumažėja jų bendra nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendros nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Be to, teisiamojo posėdžio metu T. S. sutiko, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 1970 eurų pagal Emprekis pažymą, konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė S. N. padarytiems nusikaltimams ar asmenybei.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam S. N. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė valstybės naudai (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs S. N. padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, jų įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji A. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Byloje pateiktas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 16 489,65 Eur atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas medicinines paslaugas ir dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 157-159, 187).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. N. žalos nėra atlyginęs.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. N. paaiškino, kad ligonių kasai nėra atlyginęs žalos. Galėtų mokėti dalimis po 100 Eur per mėnesį. Jo pajamos yra 434 Eur. Nekilnojamo turto neturi, turi tik sugedusį automobilį. Gyvena sesers name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė V. Ž. paaiškino, kad Valstybinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 16 489,65 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Tai yra nemaža suma, todėl neprieštarauja, kad žalos suma būtų išdėstyta 5 metų laikotarpiui, kad atsakovas galėtų ją atlyginti dalimis. Tokia didelė suma todėl, kad VLK apmoka už gydymo paslaugas pagal sąskaitas, kurias pateikia gydymo įstaiga. Ji pasižiūrėjo, kad nukentėjusiosios sužalojimai buvo rimti – moteris gulėjo beveik 22 dienas stacionariniame gydyme, o paskui 110 dienų gulėjo slaugoje, todėl susidarė tokia suma. Tokią sumą jie yra apmokėję gydymo įstaigai – tiek Respublikinei Šiaulių ligoninei, tiek VšĮ Kelmės ligoninei. VLK turi pasitvirtinusi žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarką, kurioje yra reglamentuota, kad sutartis dėl žalos atlyginimo gali būti sudaryta maksimaliam 5 metų terminui. Ši suma yra išdėstyta 5 metams, ir jie savo rašte nurodė, kad mėnesio įmoka galėtų būti 274 Eur, o pirmojo mėnesio suma truputį didesnė – 323,65 Eur, dėl to, kad bendra suma neišsidalino į lygias dalis. Kadangi yra biudžetinė įstaiga ir visiems asmenims yra sudaromos vienodos sutarčių sudarymo sąlygos, teismo prašo atsižvelgti į tai ir mokėjimą išdėstyti dalimis tokiomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis S. N.. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo S. N. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja teritorinės ligonių kasos, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (S. N.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 16 489,65 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, jas priteisiant iš S. N..

Teismas, atsižvelgdamas į iš kaltinamojo civilinei ieškovei priteistos turtinės žalos sumą, į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra senjoras, jo pajamos nėra didelės (446,72 Eur), į tai, kad perdavus priteistos žalos išieškojimą priverstinio išieškojimo tvarka, kaltinamasis, be priteistos sumos, turės apmokėti ir antstolio patirtas išlaidas, kas iš esmės dar labiau apsunkins žalos dengimo klausimą, į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo priteistą žalą galėtų mokėti dalimis kas mėnesį, daro išvadą, kad nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio dėl 16 489,65 Eur įvykdymas išdėstytinas per penkerių metų laikotarpį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam S. N. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 119-122), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-118) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 123-126, 127-128). Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. N. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“ (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. N. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. N. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. N. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, atidėti S. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

S. N. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti T. S. vardu registruotą automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių aikštelėje, Kelmėje, Tylioji g. 9, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai;

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 16 489,65 Eur (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų šešiasdešimt penkių centų) turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Nuosprendžio dalies dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio priteisimo įvykdymą dėl 16 489,65 Eur (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų šešiasdešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimo išdėstyti penkeriems metams, S. N. mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus), pirmąjį mėnesį sumokant – 323,65 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus šešiasdešimt penkis centus).

Išaiškinti S. N., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, civilinis ieškovas turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

S. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą paliktini galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. N. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

S. N. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.