Utenos apylinkės teismo sprendimas

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant Ingai Trimailovai, dalyvaujant ieškovo atstovams- įgaliotam asmeniui V. T., advokatei O. R., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius, S. Ž., V. Š., D. P., V. M., S. M., I. L., V. K., dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-25 Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS- (10.5)-1352 jau konstatuota, kad žemės sklypo (projektinis Nr.52) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (pakeistos žemės sklypo ribos) bei į tai, kad 20121-06-26 atliekant pakartotinį ženklinimą nebuvo išspręstas žemės sklypo (projektinis Nr. 126) ir žemės sklypo (projektinis Nr. 130) ribų (konfigūracijos) patikslinimo vietovėje pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą klausimas, buvo siūlyta spręsti klausimą derybų keliu. VĮ RC Utenos filialas savo 2012-10-19 rašte Nr. (11.10.6) S-238 nurodė, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pagal patikrai pateiktą žemės sklypo planą kadastro žemėlapyje pažymėti negali, nes sklypo ribos neatitinka gretimų, preliminariai matuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų ir kerta geodeziškai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, neteisingai nurodytos gretimybės tarp taškų Nr. 3-5.2012-11-06 raštu buvo kreiptasi j Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių su prašymu patikrinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, pakartotinai kreiptasi 2013-02-04 , konstatuota, jog po atliktų kadastrinių matavimų, visgi žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje nurodytų ribų. 2013-03-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius rašte Nr. 42SD-( 14.42.104) - 714 nurodyta, jog tik atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pasikeitė šio ir gretimybėje esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) konfigūracija ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui V. M. neliko priėjimo prie (duomenys neskelbtini)ežero. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog žemės sklypai suformuoti Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-09-04 įsakymu Nr. 10- 08-153 patvirtintame reformos žemėtvarkos projekte. Tik 2007, atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo darbus, ribas suderino ir besiribojančių sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) savininkai.

Teismo posėdyje ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (Žin., Nr. 41-1539) patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 7 punktu, kadastro duomenis į kadastrą įrašo ir tvarko kadastro tvarkytojas - Vį Registrų centras. Nacionalinės Žemės tarnybai nesuteikta teisė Nekilnojamojo turto kadastre žymėti žemės sklypo ribas. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymų suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintus kriterijų visetą (LAT 2012-12-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3- 580/2012). Aplinkybė, kad besiribojančių su ieškovo žemės sklypų, kitų žemės sklypų savininkai nepatraukti atsakovais, byloja, kad ginčų dėl sklypo ribų - nėra. Nesant sklypų savininkų ginčui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ieškinys pareikštas be LR CK 4.45 straipsnyje nustatyto pagrindo. Be to, neįžvelgiama ieškovo pateiktų svarių argumentų ar rašytinių, grafinių įrodymų, kuriais galima būtų pripažinti, jog ieškovo žemės sklypas turi ploto trūkumą, ar V. M. žemės sklypo ribos, pažymėtos žemės reformos žemėtvarkos projekte, neatitinka ieškovui ir V. M. parengtų ir dabartiniu metu galiojančių žemės sklypų planų, ir dėl to turi būti tikslinamos ieškovo žemės sklypo ribos.

2008.06.03 d. sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir neatitikimų tarp sklypų ribų nenustatyta. Keičiantis sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams buvo pradėtos neteisėtos statybos ir jam priklausančioje sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini) ežero buvo neteisėtai pastatytas lieptas.

2012.06.26 d. R. J. įmonė, turėdama jo įgaliojimą, atliko sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurie atitiko su gretimybėmis sklype (duomenys neskelbtini). K. G. teiginys, kad yra išlikę vietovės riboženkliai yra neteisingas, nes ganyklų aptvarų stulpelis (apie 1 m. aukščio) jokių ribų nežymi, o sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pakeistos siekiant įteisinti neteisėtai pastatytą lieptą. Trečiasis asmuo V. M. dalyvavo tik parengiamajame posėdyje, kur buvo išaiškinta teisė pareikšti priešinį reikalavimą, jis palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, tačiau priešinių reikalavimų nepateikė.

Tretieji asmenys –S. Ž., V. Š., D. P. su ieškiniu sutiko, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. G. 2010-02-24 nupirko ¼ dalį žemės sklypo, 5,5000 ha bendro ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.11). Sutarties 7.1.2. nurodyta, kad K. G. naudosis dalimi, turinčia 1,3750 ha , žemės sklypo plane M1:1000 pažymėta 1¹ (b.l.14-17). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas po ¼ dalį S. Ž., K. G., D. P., V. Š. vardu, nurodoma, kad sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, pastato kadastrinius matavimus atliko L. T. įmonė 2010-11-08 (b.l.24-25).Teismui toks bendraturčių susitarimas nepateiktas. 2010-11-24 A. B. tyrinėjimų įmonė atliko K. G. žemės sklypo ribų paženklinimą. Akte nurodoma, kad dalyvavo kviesti gretimų sklypų savininkai -J.V. K., G. R., V. M., 5p. nurodoma, kad V. M. sutinka su riboženkliu Nr.7, tačiau šį aktą pasirašė tik R. U., I. U., D. P., V. Š. (b.l.30). Pateiktas A. B. įmonės inžinerinis-topografinis planas, sudarytas 2010m.birželio mėn.(b.l.18-23). 2012-06-12 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą atliko A. B. (UAB „MTL servisas“), aktą pasirašė K. G., V. Š., D. P., K. Ž., o V. M. nurodė, kad tarp taškų 7-1 neatitinka atstumas, jis mažinamas (b.l.31), kiti gretimų sklypų savininkai nedalyvavo. Pateiktas UAB „MTL servisas“ matininkės A. B. žemės sklypo planas (b.l.34), kuriame nurodoma, kad sklypo plotas yra 55184 m². Šis planas neįregistruotas VĮ Registrų centre, nes sklypo ribos neatitinka gretimų, preliminariai matuotų žemės sklypų, kurių kadastro Nr.(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) ribų ir kerta geodeziškai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, neteisinga nurodytos gretimybės tarp taškų (b.l.35-36). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų teritorinio padalinio specialistai 2012-11-14 ir 2013-02-12 patikrino žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), duomenų bylą, nustatyti netikslumai ir neatitikimai teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų (b.l.40-41). Byloje pateiktas situacijos planas (b.l.54), kuriame nurodyti UAB „MTL servisas“ geodeziniai matavimai, perslinktos ribos, faktiškai naudojamos K. G. žemės sklypo ribos, riba tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinės bylos nagrinėjamos teisme laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

CK 4.45 str., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

Ieškovas nurodo, kad kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tačiau netraukia atsakovu gretimo sklypo savininko V. M. (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo metu įrodinėja, kad atlikti kadastriniai matavimai žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ( savininkai tretieji asmenys I. L., S. M., V. K.), yra neteisingi, tačiau neprašo šių duomenų kadastre naikinti, nors įrašyti duomenys nuo jų įrašymo kadastre laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ( Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).

Ieškovui 2013-05-27 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, vėliau, parengiamojo posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškinys pareikštas galimai ne tam atsakovui, prašoma tikslinti ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus atsiliepimus, išnagrinėjus bylą buvo klausiama ar ieškovas pateiks prašymus, papildomus rašytinius įrodymus teismui, 2013-10-21 posėdžio metu ieškovai prašė neprijunginėti prie bylos naujų dokumentų, kuriuos norėjo pateikti atsakovas. Vien šios aplinkybės neleidžia teismui tinkamai išnagrinėti bylos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Be to, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nurodo jo pagrindą ir dalyką, suformuluoja reikalavimus , teismas nagrinėja byla ginčo teisena tik nurodytu pagrindu ir sprendžia klausimą tik dėl pareikštų reikalavimų. Ieškovas ieškiniu prašė pažymėti paženklintojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio K. G., V. Š., D. P. ir S. Ž. ribas pagal žemės sklypo 2012-09-28 planą( b.l.34). Tačiau šis reikalavimas pakeistų ne tik trečiojo asmens V. M. žemės sklypo ribas ir plotą bet iš esmes pakeistų (duomenys neskelbtini), kaimo vietovės, esančių žemės sklypų ribų nustatymą pagal 2002 m. patvirtintą (duomenys neskelbtini), k.v. žemės reformos žemėtvarkos 2002 m. projektą.

Apklausta teismo posėdyje matininkė V. S. parodė, kad ji matavo sklypus V. M., V. M. ir I. L. su K. nuo 1998 metų. Šiai dienai visi sklypai natūroje nepažeisti, yra išlikę cementiniai stulpai. Apklausta UAB „Topogeos“ atstovė J. Š. parodė, kad jie pasirengę ištaisyti padarytas klaidas, atliekant S. M., I. L. ir V. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Todėl darytina išvada, jog yra galimybė šalims ne teismo keliu suderinti sklypų ribas, juolab I. L., V. K. ir S. M. sutinka, kad „Topogeos“ atliktų pakartotinai kadastrinius matavimus jų sklype (b.l.171-172). Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „MTL servisas“ parengtas planas taipogi neatitinka nei abriso (b.l.82), nei įregistruotų kadastrinių duomenų, esančių VĮ Registrų centre (dėl ko buvo atsisakyta parengtą planą registruoti VĮ Registrų centre (b.l.35-36)), todėl patvirtinus ieškovo prašomas žemės sklypo ribas pagal jo pateiktą planą, būtų pažeistos ne vien V. M. nuosavybės teisės bet atsirastų ir kitų galimų neatitikimų, todėl teismas laiko, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir dėl to netenkintinas.

Atmetus ieškininius reikalavimus iš ieškovo priteistina 82,80 Lt bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 82,80 Lt ( aštuoniasdešimt du litus 80 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.