- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-394-212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00381-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius, S. Ž., V. Š., D. P., V. M., S. M., I. L., V. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-394-212/2014
2014 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-731/2014 pagal K. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius, S. Ž., V. Š., D. P., V. M., S. M., I. L., V. K., dėl nuosavybės teisės gynimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė atstatyti jo pažeistas teises ir pažymėti paženklintojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio K. G., V. Š., D. P. ir S. Ž. ribas pagal žemės sklypo 2012-09-28 planą. Nurodė, kad 2010-02-24 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) šio sklypo bendrasavininkai yra S. Ž., V. Š. ir D. P.. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2012-06-12, buvo kviečiami gretimų sklypų savininkai, tačiau su sklypo ribomis nesutiko trečiasis asmuo V. M.. Su V. M. žemės sklypo paženklinimu, atliktu 2012-06-26, nesutiko, nes sklypo ribos kerta bendrąją daline nuosavybės teise valdomo sklypo faktines naudojamas ribas. Reikalavimą grindžia CK 4. 45 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 82,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad K. G. 2010-02-24 nupirko ¼ dalį žemės sklypo, 5,5000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). K. G. naudosis dalimi, turinčia 1,3750 ha, žemės sklypo plane M1:1000 pažymėta 1¹. Žemės sklypas įregistruotas po ¼ dalį S. Ž., K. G., D. P., V. Š. vardu, sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, pastato kadastrinius matavimus atliko L. T. įmonė 2010-11-08. Teismui toks bendraturčių susitarimas nepateiktas. 2010-11-24 A. B. tyrinėjimų įmonė atliko K. G. žemės sklypo ribų paženklinimą, kuriame dalyvavo gretimų sklypų savininkai -J.V. K., G. R., V. M.. V. M. sutiko su riboženkliu Nr.7, tačiau šį aktą pasirašė tik R. U., I. U., D. P., V. Š.. A. B. įmonės inžinerinis-topografinis planas sudarytas 2010 m. birželio mėn. 2012-06-12 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą atliko A. B. (UAB „MTL servisas“), aktą pasirašė K. G., V. Š., D. P., K. Ž., o V. M. nurodė, kad tarp taškų 7-1 neatitinka atstumas, jis mažinamas, kiti gretimų sklypų savininkai nedalyvavo. UAB „MTL servisas“ matininkės A. B. žemės sklypo plane nurodoma, kad sklypo plotas yra 55184 m². Šis planas neįregistruotas VĮ Registrų centre, nes sklypo ribos neatitinka gretimų, preliminariai matuotų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų ir kerta geodeziškai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribas, neteisinga nurodytos gretimybės tarp taškų. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų teritorinio padalinio specialistai 2012-11-14 ir 2013-02-12 patikrino žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)duomenų bylą, nustatė netikslumus ir neatitikimus teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tačiau netraukė atsakovu gretimo sklypo savininko V. M. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atlikti kadastriniai matavimai žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai tretieji asmenys I. L., S. M., V. K.), yra neteisingi, tačiau neprašė šių duomenų kadastre naikinti. Ieškovui 2013-05-27 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, vėliau buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškinys pareikštas galimai ne tam atsakovui, prašoma tikslinti ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus atsiliepimus, 2013-10-21 posėdžio metu ieškovai prašė neprijunginėti prie bylos naujų dokumentų, kuriuos norėjo pateikti atsakovas. Vien šios aplinkybės neleido teismui tinkamai išnagrinėti bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo ieškinio reikalavimas pakeistų ne tik trečiojo asmens V. M. žemės sklypo ribas ir plotą bet iš esmes pakeistų Auslo kaimo vietovės, esančių žemės sklypų ribų nustatymą pagal 2002 m. patvirtintą Nadūnų k. v. žemės reformos žemėtvarkos 2002 m. projektą. Matininkė V. S. matavo sklypus V. M., V. M. ir I. L. su K. nuo 1998 metų. Šiai dienai visi sklypai natūroje nepažeisti, yra išlikę cementiniai stulpai. Apklausta UAB „Topogeos“ atstovė J. Š. parodė, kad jie pasirengę ištaisyti padarytas klaidas, atliekant S. M., I. L. ir V. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Todėl teismas darė išvadą, jog yra galimybė šalims ne teismo keliu suderinti sklypų ribas, juolab I. L., V. K. ir S. M. sutinka, kad „Topogeos“ atliktų pakartotinai kadastrinius matavimus jų sklype. UAB „MTL servisas“ parengtas planas taipogi neatitinka nei abriso, nei įregistruotų kadastrinių duomenų, esančių VĮ Registrų centre, todėl patvirtinus ieškovo prašomas žemės sklypo ribas pagal jo pateiktą planą, būtų pažeistos ne vien V. M. nuosavybės teisės, bet atsirastų ir kitų galimų neatitikimų, todėl teismas laikė, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir dėl to netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu. Byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas, kuriame aiškiai nurodyti UAB „MTL servisas“ atliktų geodezinių matavimų situacijos planas. Teismas neįvertino 2012-07-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašte nurodytos aplinkybės dėl kadastrinių matavimų. Nesutinka su teismo teiginiu, jog atsakovu nebuvo įtrauktas gretimo sklypo savininkas V. M., nes jau parengiamajame teismo posėdyje jam buvo išaiškinta teisė reikšti savarankišką reikalavimą byloje, tačiau tokia teise nebuvo pasinaudota. Mano, kad teismas neatsižvelgė į CK 4.45 str., be to, teismas nurodė, jog dėl ieškovo prieštaravimo papildomų įrodymų prijungimo, teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos. I. L. yra rusakalbis ir tik jo apklausai buvo kviečiamas vertėjas, todėl jo teisės buvo suvaržytos nuo kiekvieno teismo proceso pradžios. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog UAB „Topogeus“ sutinka ištaisyti atliekant matavimus padarytas klaidas, t. y. liudytoja J. Š. patvirtino, jog iš tiesų ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nagrinėjo bylą tik nurodytu pagrindu ir priėmė sprendimą tik dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, kurie yra pareikšti abstrakčiai, nenurodant kas ir kokiu teisės akto pagrindu turi pažymėti ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas. Teismas vien tik Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-07-25 rašto išvada negalėjo priimti sprendimo dėl tretiesiems asmenis priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo, nes tokio reikalavimo ieškovas nepateikė ir atsisakė tikslinti ieškinį ir įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovu V. M.. Aplinkybė, jog šioje byloje nėra atsakovais patraukti besiribojančių žemės sklypų savininkai byloja, jog ginčų dėl sklypo ribų nėra tarp žemės savininkų nėra. Ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypai ir jų ribos įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Šių duomenų ieškovas neginčija, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus. Ieškovas negali grįsti apeliacinį skundą dėl proceso kalbos taisyklių pažeidimo, nes jo atžvilgiu procesas nebuvo pažeistas, o tretysis asmuo I. L. apeliacinio skundo neteikė. UAB „Topogeos“ patikslinti žemės sklypų ribas gali tik sutinkant žemės sklypo savininkams, todėl teismas negalėjo įpareigoti UAB „Topogeos“ atlikti šiuos darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010-02-24 pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi įgijo ¼ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Nadūnų kadastrinėje vietovėje, kurio paskirtis: žemės ūkio, suformuoto atliekant preliminarius matavimus, turinčio 5,5000 ha bendro ploto, miško plotas: 1,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Įgyto žemės sklypo bendraturčiai yra S. Ž., D. P. ir V. Š. (b. l. 11-17, 24-25).
Visų bendraturčių žemės sklypo ribos nustatytos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktais, surašytais 2010-11-24 (A. B. tyrinėjimų įmonė) ir 2012-06-12 (UAB „MTL servisas“). Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Trečiasis asmuo V. M. nesutiko su žemės sklypo ribomis, nes jos sklypas sumažintas (b. l. 30-31). Pagal UAB „MTL servisas“ žemės sklypo planą, sudarytą 2012-09-26, ieškovo ir kitų bendraturčių žemės sklypo plotas 55184 kv. m. (b. l. 34). VĮ Registrų centro Utenos filialas atsisakė minėtą planą pažymėti kadastro žemėlapyje, nes sklypo ribos neatitinka gretimų, preliminariai matuotų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų ir kerta geodeziškai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribas, neteisingai nurodytos gretimybės tarp taškų Nr. 3 – Nr. 5 (b. l. 35-36). Analogiškas išvadas padarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų teritorinis padalinys (b. l. 39-41).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakydama į ieškovo ir kitų bendraturčių skundą, nustatė, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 52) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir todėl pakeistos žemės sklypo ribos. Atliekant pakartotinį ženklinimą 2012-06-26, nebuvo išspręstas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 126) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 130) ribų patikslinimo vietovėje pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė žemės savininkams ginčą spręsti administracine tvarka, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl ginčytinų sklypo ribų nustatymo (t. 1, b. l. 44-48).
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pažymėti paženklintojo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal žemės sklypo 2012-09-28 planą, atsakovu nurodydamas Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o gretimų žemės savininkus – trečiaisiais asmenimis (t. 1, b. l. 3-8)
Įstatymas reglamentuoja, kad žemės sklypo ribas nustato teismas tuomet, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl jų, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnis numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei, arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Kadastro nuostatai reglamentuoja analogiškai, t. y. kad kadastriniai matavimai būtų atliekami tose pačiose ribose, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente. Pagal teisinį reglamentavimą, atliekant kadastrinius matavimus, negalima keisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus.
Apeliantas, siekdamas pažymėti paženklintojo žemės sklypo ribas, atsakovais byloje turėjo nurodyti gretimų žemės sklypų, su kuriais yra ginčas dėl žemės sklypo ribų, savininkus. Tuo tarpu atsakovu yra patraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri bylos duomenimis nėra jokio ieškovui gretimo žemės sklypo savininkė. Pirmosios instancijos teismas 2013-05-27 nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti ir spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo, tačiau ieškovas nurodė, jog jo manymu, atsakovas yra tinkamas, nes 2012-07-25 raštu pilnai ir visapusiškai konstatavo aplinkybes (t. 1, b. l. 55, 58-60).
Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali pašalinti 2012-07-25 rašte nurodytų pažeidimų, nes tai yra žemės savininkų pareiga. Ieškovas, nesutikdamas su minėtu Nacionalinės žemės tarnybos raštu (t. 1, b. l. 44-48), turėjo teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teise4snos įstatymo nustatyta tvarka, kaip ir yra nurodyta rašte, tačiau to nepadarė.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad gretimo žemės sklypo savininką V. M. įtraukė atsakovu, nes tokiu duomenų byloje nėra. V. M. ieškovas įvardijo trečiuoju asmeniu. Pagal CPK 45 straipsnio nuostatas teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šiuo atveju ieškovas nesutiko keisti atsakovo tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.